2021-02-10 Nr. AB-3016-3-63-3-01573-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-719-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01573-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.1.17)-D3-3011 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir Kretingos rajono savivaldybės administraciją įpareigoti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre yra registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, garažą ir viralinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įsigijo 2016 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Valstybinis žemės sklypas po pastatais yra nesuformuotas. Pažymėjo, jog 1990 m. liepos 20 d. ankstesnei pastatų savininkei K. Z. buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo, ūkinio pastato su garažu ir šiltnamiu statybai, kurio terminas buvo pratęstas ir baigėsi 2006 m. liepos 20 d. Pareiškėja tvirtino, jog iki 1990 m. liepos 20 d. leidimo galiojimo pasibaigimo gyvenamasis namas nebuvo pastatytas, nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje gyvenamajam namui yra suteiktas unikalus numeris, statybos baigtumas nustatytas 2006 metais ir įrašyta, jog jis sudaro 8 procentus. Pareiškėja nurodė, jog esamiems pastatams eksploatuoti buvo parengtas 1 844 kv. m žemės sklypo planas, kuris buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis. Iki 2016 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, t. y. 2016 m. gegužės 19 d., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtino, kad naujam pastatų savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne konkurso būdu bus parduotas arba išnuomotas žemės sklypas, esantis prie šių pastatų ir reikalingas jų eksploatavimui.

3. 2019 m. birželio 12 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą adresu (duomenys neskelbtini), naujo valstybinės žemės sklypo esamiems pareiškėjai priklausantiems statiniams eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę pastatų paskirtį. Pareiškėja siekė ne aukciono tvarka išsinuomoti ar įsigyti iš valstybės valstybinį žemės sklypą ir įgyti teisėtą žemės sklypo, kuriame yra jai priklausantys statiniai, valdymo pagrindą bei užbaigti gyvenamojo namo statybą.

4. Pareiškėja nesutiko su sprendimu, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neatsižvelgdamas į kadastrinių matavimų bylos duomenis, nes yra siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą kartu ir pagrindinio pastato – gyvenamojo namo – eksploatacijai. Pareiškėja mano, jog nuosavybės teisių neįregistravimas į gyvenamąjį namą viešajame registre neturi esminės teisinės reikšmės.

5. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 papunkčio nuostatomis, kurios nustato, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu subjektui gali būti sukurtos teisės ir pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog gyvenamojo namo statyba buvo pradėta pagal teisėtai išduotą Statybos leidimą Nr. 69. Pagal tą patį statybos leidimą buvo statomi ūkinis pastatas, garažas, viralinė, kurie yra pagrindinio pastato – gyvenamojo namo – priklausiniai, jie yra prižiūrimi, naudojami pagal paskirtį. Norėdama užbaigti gyvenamojo namo statybą, ji turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o šiam tikslui reikalingas žemės sklypas. Žemės sklypas gali būti formuojamas, atsižvelgiant tiek į įregistruotus, tiek ir neįregistruotus statinius, o jo plotas nustatomas toks, koks yra būtinas statiniams – gyvenamajam namui ir priklausiniams – eksploatuoti.

7. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai taikė Taisyklių 46 punkte nurodytą išimtį, netinkamai taikė Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, neatsižvelgė į visus formuojamame žemės sklype esančius nebaigtos statybos statinius, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį prašė panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2019 m. birželio 12 d. jos prašymą.

8. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas akcentavo, kad teisinis reguliavimas nenumato, jog pareiškėjai, disponuojančiai tik ūkinės veiklos pobūdžio pastatais – ūkiniu pastatu, garažu ir viraline, jų eksploatacijai galėtų būti formuojamas ir ne aukciono būdu parduodamas atskiras žemės sklypas, nes pagalbinio ūkio statinių paskirtis reiškia, kad tokie pastatai turi tarnauti pagrindiniam statiniui, kaip jo priklausiniai, o ne kaip savarankiški daiktai. Pažymi, jog pareiškėjos nurodytas objektas – gyvenamojo namo pamatai, yra nebaigtas statyti statinys, šiuo metu faktiškai nėra naudojamas. Manė, jog žemės sklypo formavimas su tikslu, kad ateityje jame bus pastatytas statinys, kurio eksploatavimui bus reikalingas žemės sklypas, pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ir prieštarautų viešosios teisės normoms.

10. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Remiantis Taisyklių 46 punktu, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose <..> pastatyti ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja neturėjo galiojančio gyvenamojo namo statybą leidžiančio dokumento. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyrius 2019 m. birželio 25 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, jog yra savavališkai užimtas 0,3644 ha žemės plotas, prie kurio įrengi pamatai, pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Pareiškėja vykdo savavališką gyvenamojo namo statybą valstybei priklausančiame žemės sklype, kas neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio nuostatų. Atsakovo vertinimu, NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. pritarimas, kad naujam pastatų savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne konkurso būdu bus parduotas arba išnuomotas žemės sklypas, esantis prie šių pastatų ir reikalingas jų eksploatavimui, negalėjo būti teisiniu pagrindu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka.

13. NŽT Kretingos skyrius argumentavo, jog pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Taisyklių 46 punktą bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą žemės sklypas pareiškėjai negalėjo būti formuojamas, nes Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruoti statiniai turi tarnauti pagrindiniam daiktui ir negali funkcionuoti savarankiškai.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 12 d. pareiškėja kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto rengimo tikslas – naujo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį suformavimas. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17)-D3-3011 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ išdėstė atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą argumentus.

16. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Pagal Taisyklių 46 punktą, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas;

šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 32.2.6 papunktyje nustatyta, kad pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės naudojimo paskirties klasifikacija pateikiama šių Nuostatų 3–5 prieduose.

Nuostatų 3 priede nurodyta, kad pagalbinio ūkio statiniai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (2.17 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), 7.17 papunktyje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

17. Teismas, remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, šio teisinio santykio subjektams negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos. Tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 pripažino, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis.

Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017 spręsdamas klausimą dėl galimybės formuoti žemės sklypą statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį, nurodė, jog nustačius faktą, kad pastatas yra nunykęs (konstatavus, kad sklype yra tik statinio pamatai 22 proc. baigtumas), pripažino, jog jis negali būti eksploatuojamas pagal jo buvusią paskirtį, t. y. nesant statinio, kuris galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiam statiniui eksploatuoti.

Teismas įvertino, kad iš teisminės praktikos matyti, jog valstybės institucijų pareigas žemės sklypo formavimo procese apsprendžia statinio buvimo faktas.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pagalbinio ūkio paskirties statinių – ūkinio pastato, garažo ir viralinės savininkė. Kadangi nurodytų statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, jie tarnauja pagrindiniam daiktui ir negali funkcionuoti savarankiškai. Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, kurio kadastro duomenys užfiksuoti 2019 m. gegužės 23 d., pamatai, pastato baigtumas sudaro 8 proc. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies taikymo prasme, šie pamatai yra nebaigtas statinys, „kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti“.

19. Teismo vertinimu, kadangi pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, asmeniui subjektinė teisė įsigyti nuosavybėn žemės sklypą iš valstybės be aukciono atsiranda, kai statinys, esantis žemės sklype, yra sukuriamas teisėtai ir jis naudojamas (eksploatuojamas) teisėtai, todėl tie patys reikalavimai taikomi ir nebaigto statinio atveju, nes tam, kad būtų sukurtas statinys, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, būtina jį ir pastatyti teisėtai, t. y. jis turi būti pastatytas pagal teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamų statinių statybą, reikalavimus.

20. Teismas nustatė, kad pateiktas leidimas Nr. 69 patvirtino, jog 1990 m. liepos 20 d. K. Z. buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su garažu ir šiltnamį (duomenys neskelbtini), kuris buvo pratęstas iki 2006 m. liepos 20 d. 2016 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties 8.5 punkto turinys patvirtino, kad šio sandorio sudarymo metu susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme su valstybinės žemės patikėtiniu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudarytas. Nebuvo nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja kreipėsi į valstybinės žemės naudotojo patikėtinį dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo pratęsimo ar naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, jog pareiškėja neįrodė, kad siekia užbaigti pradėtą statybą bei teisėtai pastatyti statinį. Priešingai, teismo vertinimu, aptartos aplinkybės įrodė, kad pareiškėja nevykdo teisėtos statinio statybos, o tuo pačiu ir nenaudoja statinio pagal jo tiesioginę paskirtį (gyvenamoji).

21. Teismo vertinimu, visa tai lėmė, kad pareiškėja nebuvo sukūrusi prielaidų bei įvykdžiusi sąlygų, numatytų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto dispozicijoje, kurios sudarytų pagrindą atsirasti jos subjektinei teisei – be aukciono įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, todėl atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. (4.1.17)-D3-3011 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ teismo laikytas teisėtu ir pagrįstu, o skundas netenkintas.

22. Kadangi skundas netenkintas, teismas sprendė, kad pareiškėja neįgijo teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str.1 d.).

III. 23. Pareiškėja S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.1.17)-D3-3011 ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliacinis skundas, be pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Pateiktos teismui 2017, 2018 ir 2019 m. Deklaracijos, kuriose apskaičiuotas pareiškėjos naudojamos žemės nuomos mokestis, už žemės sklypą, kurio plotas 0,310 ha, esantį (duomenys neskelbtini), įrodo, kad pareiškėja reguliariai ir laiku mokėjo šiuos mokesčius į valstybės biudžetą. Šios svarbios aplinkybės pagrindžia, kad tarp pareiškėjos ir valstybinės institucijos faktiškai susiklostė valstybinės žemės nuomos santykiai (CK 6.551 straipsnis), nors žemės sklypo nuomos sutartis pasirašyta nebuvo.

24.2. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo statinius, kurie iki sandorio sudarymo momento buvo pastatyti pagal teisėtai išduotą Statybos leidimą, statiniai buvo ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, valstybės įgaliota institucija – NŽT Kretingos skyrius 2016 m. gegužės 19 d. sutikimu Nr. 14ST-107-(14.14.5.) garantavo, kad žemės sklypas N. K. perleidus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), naujam pastatų savininkui Vyriausybės nustatyta tvarka nekonkurso būdu bus parduotas arba išnuomotas žemės sklypas, esantis prie šių pastatų ir reikalingas jų eksploatavimui. Kadangi NŽT Kretingos skyrius 2016 m. gegužės 19 d. sutikimu Nr. 14ST-107-(14.14.5.) garantavo, kad žemės sklypas bus suformuotas, žemės sklypas bus parduotas arba išnuomotas, pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį realizuoti savo teises ir teisėtus interesus į žemės sklypą. Priešingu atveju, jeigu pareiškėja nebūtų gavusi šios valstybinės institucijos garantijos, ji nebūtų sudariusi nekilnojamojo turto 2016 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties.

24.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad 2016 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties 8.5 punkto turinys patvirtina, jog šio sandorio sudarymo metu susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme su valstybinės žemės patikėtiniu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudarytas. Su šia teismo išvada pareiškėja sutinka tik iš dalies, kadangi pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. sutarties sudarymo momentu susitarimo su valstybine įmone dėl žemės valdymo neturėjo, tačiau NŽT Kretingos skyrius 2016 m. birželio 19 d. sutikimu Nr. 14ST-107-(l4.14.5.) garantavo, kad žemės sklypas bus suformuotas, žemės sklypas bus parduotas arba išnuomotas.

24.4. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu tai, kad 1990 m. liepos 20 d. išduoto Statybos leidimo Nr. 69 galiojimas yra pasibaigęs 2006 m. liepos 20 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka šias sąlygas: 1) investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises; 2) turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas). Kaip rodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindinio statinio – gyvenamojo namo baigtumas sudaro 8 proc., t. y. faktiškai sumontuoti tik pamatai. Norint pareiškėjai gauti naują statybos leidimą, ji turi turėti teisinį žemės valdymo pagrindą. Dabar susiklosto tokia teisinė situacija, kad jei pareiškėja neturi žemės valdymo teisės, tai ji neturi teisės gauti naujo statybos leidimo.

24.5. Teismo padaryta išvada, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į valstybinės žemės naudotojo patikėtinį dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo pratęsimo ar naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo, yra nesuprantama. Jeigu pareiškėja neturi žemės valdymo teisės, tai tokiu atveju ji gauti naujo statybos leidimo teisės neturi. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, pareiškėja siekia užbaigti pradėtą statybą bei teisėtai pastatyti statinį, po ko statinį naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

25. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja nėra sukūrusi prielaidų bei įvykdžiusi sąlygų, numatytų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto dispozicijoje, kurios sudarytų pagrindą atsirasti jos subjektinei teisei – be aukciono įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Atsakovas teigia, kad NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sutikimas Nr. 14ST-107-(14.14.) nesukuria teisinio pagrindo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimui, todėl daro išvadą, kad žemės sklypas negali būti formuojamas pardavimui (nuomai) ne aukciono būdu. Be to, tai, kad pareiškėja laiku ir reguliariai mokėjo mokesčius už valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą, nesudaro pagrindo atsirasti jos subjektinei teisei – be aukciono įsigyti nuosavybėn žemės sklypą. S. J., turinti nuosavybės teise statinius, yra valstybinės žemės sklypo naudotoja, dėl šios priežasties ji privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad asmeniui subjektinė teisė įsigyti nuosavybėn žemės sklypą iš valstybės be aukciono atsiranda tik tada, kai statinys, esantis žemės sklype, yra sukuriamas teisėtai ir jis naudojamas (eksploatuojamas) teisėtai. NŽT Kretingos skyrius sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais, kad „asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, šio teisinio santykio subjektams negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos“. Šiuo konkrečiu atveju, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pagrindžia, kad S. J. nuosavybės teise valdo 87 procentų baigtumo pagalbinio ūkio baigtumo pastatą – garažą ir pastatą – viralinę, kurie turi tarnauti pagrindiniam daiktui ir negali funkcionuoti savarankiškai, todėl žemės sklypas šių statinių eksploatacijai neformuojamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria teismo sprendime nurodytoms išvadoms, kad „pareiškėja nėra sukūrusi prielaidų bei įvykdžiusi sąlygų, numatytų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto dispozicijoje, kurios sudarytų pagrindą atsirasti jos subjektinei teisei – be aukciono įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą“. Be to, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad NŽT Kretingos skyrius 2016 m. gegužė 19 d. išduodamas sutikimą Nr. 14ST-107-(14.14.5.) garantavo, kad žemės sklypas prie pagalbinio statinio bus suformuotas ir parduotas S. J..

NŽT Kretingos skyrius išdavė sutikimą statinio įregistruoto Nekilnojamojo turto registre perleidimui, esančio nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, CK 6.394 straipsnio 3 dalyje pagrindu, bet ne žemės sklypo suformavimui ar valstybinio žemės sklypo pardavimui. S. J. nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo prie pagalbinio statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėta ir tai, kad valstybinės žemės patikėtinis NŽT nerevizuoja statybą leidžiančio dokumento galiojimo pratęsimo ar naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Pagal Taisyklių 46 punktą, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto rengimo tikslas – naujo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį suformavimas ir tokio sklypo nuoma ar įsigijimas nuosavybėn ne aukciono tvarka. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17)-D3-3011 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ išdėstė atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą argumentus.

31. Aiškindama Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punkto bei 46 punkto nuostatas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų šio sprendimo 18, 20 punktuose, kontekste teisėjų kolegija inter alia remiasi namų valdos teisiniu apibrėžimu, įtvirtintu Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamomis teisės į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, kurios taikytinos ir valstybinės žemės pardavimui ne aukciono tvarka dėl tapataus teisinių santykių reglamentavimo toje jų dalyje, kuri aktuali nagrinėjamoje byloje, aiškinimo taisyklėmis.

31.1. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

31.2. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

31.3. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais.

31.4. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Jų 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

31.5. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 21 punktą).

31.6. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018 26 punktą).

32. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant pareiškėjos teisinę situaciją nėra pagrindo teigti, kad jai nuosavybės teise priklausantys statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo pobūdžio, nors ir yra tarnaujantys pagrindiniam statiniui, kuris dar nėra pastatytas (nebaigta statyba). Jų naudojimo funkcinė priklausomybė ir pobūdis yra aiškus ir apibrėžtas, jie (įregistruoti NTR) pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, kaip ir pagrindinio statinio dalis (pamatai).

33. Todėl konstatuotina, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ginčijamame sprendime nurodytais teisiniais argumentais.

34. Pažymėtina, kad 1990 m. liepos 20 d. išduoto Statybos leidimo Nr. 69 galiojimas yra pasibaigęs 2006 m. liepos 20 d. Tolesnė pagrindinio statinio statyba yra galima tik suformuotame sklype, į kurį statytojas įgyja teises pagal sutartis (Statybos įstatymo 27 str. 5 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 p.).

35. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas patenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas patenkinamas. Kretingos rajono savivaldybės administracija įpareigojama pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

36. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei panaikinus Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir atsakovą įpareigojus atlikti veiksmus, pareiškėja įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

38. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

40. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 29 d. Išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos patvirtina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėja naudojosi advokato R. L. teikiama teisine pagalba. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktame 2019 m. spalio 28 d. prašyme (II t., b. l. 62–63) ir kartu pateiktoje Detalizuotoje pažymoje dėl suteiktų teisinių paslaugų pareiškėjai S. J. pirmojoje instancijoje administracinėje byloje Nr. eI-8227-609/2019 (II t., b. l. 71) nurodyta, kad patyrė teismo išlaidų už skundo (1 000 Eur), rašytinių paaiškinimų (100 Eur) ir prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (100 Eur) parengimą teismui. Kartu su prašymu pateiktas 2019 m. spalio 26 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1037249 (II t., b. l. 70) patvirtina, kad pareiškėja su advokatu už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme atsiskaitė.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už skundą, bei už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai, į Rekomendacijų 9 punktą, tai, kad pareiškėjos advokatui sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjai priteisiama iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo, rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą), patirtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat pareiškėjai yra priteisiamas ir žyminis mokestis sumokėtas už skundo padavimą (22,50 Eur).

42. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

43. Kaip minėta, pareiškėja apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme pagrindžiančių duomenų, išskyrus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, todėl nesant duomenų dėl byloje pareiškėjos patirtų kitų teismo išlaidų, priteistinas pareiškėjai iš atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (15 Eur).

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisiama 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir žyminis mokestis (22,50 Eur už skundą ir 15 Eur už apeliacinį skundą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos S. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.1.17)-D3-3011 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir Kretingos rajono savivaldybės administraciją įpareigoti pareiškėjos S. J. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai S. J. iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius