2026-01-28 Nr. AB-2775-3-62-3-02312-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-521-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02312-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. M.atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. M. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad nuo Skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės pasikeitė faktinė žmogaus teisių situacija (duomenys neskelbtini) ir atsirado naujų, esminių pareiškėjo padėtį lemiančių aplinkybių, kurios tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei pareiškėjui, nei atsakovui. Nauja informacija ne tik papildo ankstesnius duomenis, bet iš esmės keičia pareiškėjo padėties vertinimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 3 straipsnio kontekste. Deportacija į (duomenys neskelbtini) reiškia ne vien abstraktų išvykimą į kilmės valstybę, o realų patekimo į ilgalaikio žeminančio elgesio, gėdos, socialinės atskirties, ekonominės desperacijos ir valstybinių institucijų abejingumo ar priešiškumo lauką pavojų. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos, joms esant, atsakovas negalėtų priimti tokio paties sprendimo, o teismas turėtų atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo apskundimo terminas yra 7 dienos nuo jo gavimo. Pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo buvo gautas teisme 2025 m. lapkričio 25 d., tai yra praleidus 7 dienų apskundimo terminą. Nėra pateikta jokių esminių priežasčių, kodėl buvo praleistas Sprendimo apskundimo terminas.

Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad per keturis metus nuo Sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasikeitė faktinė žmogaus teisių situacija (duomenys neskelbtini), neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl praleisto Sprendimo apskundimo termino atnaujinimo, todėl teismas nesiremia šia aplinkybe. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo realias galimybes įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą su skundu, tačiau savo paties valia nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių priežasčių, tai yra be svarbių priežasčių, dėl to šis terminas neatnaujinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei priimti skundą.

Pareiškėjas grindžia prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą aplinkybių visuma (dėl asmens išsilavinimo lygio, teisinių žinių stokos, nesugebėjimo surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimo), taip pat paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su humanitarine padėtimi (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad negalima vertinti jo realios galimybės ginčyti Sprendimą, neatsižvelgiant į faktinį jo statusą ir padėtį. Priėmus Sprendimą, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d., pareiškėjas buvo prieglobsčio prašytojas, ką tik atvykęs į Lietuvą, neturintis nuolatinio statuso, nesuprantantis lietuvių kalbos ir be profesionalaus atstovo. Sprendime taikytas 7 dienų apskundimo terminas yra ypač trumpas, o tokio termino laikymasis be teisinės pagalbos ir suprantamos informacijos laikytinas objektyviai neįgyvendinamu. Pareiškėjui tik dabar tapo realiai aišku, jog jo išsiuntimas bus tikrai vykdomas, ir atsirado būtinybė inicijuoti teismo procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, praleidus skundo padavimo terminą, kai terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis gali paduoti skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas nėra nurodytas Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jo panaikinimo turi būti paduotas administraciniam teismui per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas, praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą, ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto įteikimo suinteresuotam asmeniui; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-395/2010ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją 2020 m. liepos mėn. ir prašė suteikti jam prieglobstį. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Skundžiamas Sprendimas motyvuotas tuo, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, t. y. nenustatytas pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kylantis pavojus kilmės valstybėje, pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Tačiau pareiškėjas Lietuvoje jau yra daugiau nei 5 metus, nuo 2022 m. spalio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. birželio 15 d. teismas kelis kartus pratęsė pareiškėjui alternatyvią sulaikymo priemonę.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, iš esmės nurodė tik tai, kad nuo skundžiamo Sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės pasikeitė faktinė žmogaus teisių situacija (duomenys neskelbtini) ir atsirado naujų, esminių pareiškėjo padėtį lemiančių aplinkybių, kurios tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei pareiškėjui, nei atsakovui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis suprato realiai artėjančią jo išsiuntimo grėsmę tik 2025 m. rudenį, todėl kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir pateikė skundą operatyviai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo apskundimo terminas yra siejamas su sprendimo įteikimu, o ne su vėlesniais sprendimo vykdymo proceso etapais. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kada Sprendimo vykdymas tapo realus, nepaneigia pareiškėjui tenkančios pareigos laikytis įstatyme nustatyto Sprendimo apskundimo termino.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas gali atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą, pažymi, jog Sprendime pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, pareiškėjas nesilaikė šios tvarkos, nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu lėmė termino Sprendimui apskųsti praleidimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė