ef8a7e71-14fe-4271-820e-1db6dc893f15 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2400-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00085-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 11d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų,dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas M. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 80 000Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjasskunde (b.l. 4-8) nurodė, kad 2011-2015 metaisbuvo kalinamas Marijampolės pataisos namų bÅ«riuose ir kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygomis, kurios prilygo kankinimui, žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ . PaaiÅ¡kino, kad patalpos buvo perpildytos, pareiÅ¡kėjui trÅ«ko laisvos vietos. 10 bÅ«ryje buvo laikomi 28 asmenys, 22 bÅ«ryje – 40, 21 bÅ«ryje – 30.

Gyvenamosiose patalpose daug ploto užėmė baldai – dviaukštės lovos, stalai, kėdės, spintos. Kamerų tipo patalpose taip pat buvo ankšta, daug vietos užėmė sanitariniai mazgai, baldai. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m.,įrengtos 6 vietos, gyveno 4 asmenys; kameros Nr. 21 plotas 16,30 kv. m., įrengtos 4 vietos, gyveno 4 asmenys; kameros Nr. 17 plotas 16,20 kv. m., įrengtos 4 vietos, gyveno 4 asmenys; kameros Nr. 3 plotas 14 kv. m., įrengtos 4 vietos, tačiau buvo laikomi 5 asmenys, dėl ko teko miegoti ant grindų; kameros Nr. 25 plotas 23 kv. m., įrengta 10 vietų, gyveno iki 10 asmenų.

Pažymėjo, kad kalint kamerų tipo patalpose jam buvo suteikta teisė tik į 1 val. pasivaikščiojimÄ lauke, tačiau pasivaikščiojimo kiemelyje vasarÄ buvo karÅ¡ta, jis buvo uždaras. Kamerų tipo patalpos buvo vėdinamos per langÄ , tačiau langas atsidarė tik 5 cm. dėl įrengtų grotų, todėl nebuvo tinkamos ventiliacijos. Kamerose nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. DuÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę. Kamerų tipo patalpų duÅ¡uose įrengti 4 purkÅ¡tukai, kuriais naudojosi nuo 4 iki 10 asmenų.

Bendrabučio tipo patalpose - 8 purkÅ¡tukai, kuriais vienu metu naudojosi nuo 12 iki 30 asmenų. DuÅ¡o patalpų plotas apie 10 kv. m., grindų danga slidi. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė emocinius, dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , susierzinimÄ . PatirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 80 000 Eur, prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovasatsiliepime(b.l. 11-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. Minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno bÅ«riuose Nr. 10, 21, 22, baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 3, 16, 17, 25.PaaiÅ¡kino, kad pataisos namų bÅ«riai Nr. 21 ir 22, kuriuose pareiÅ¡kėjas atliko didžiÄ jÄ dalį bausmės, susideda iÅ¡ eilės įvairių patalpų ir erdvaus kiemo, kuriame nuteistieji turi galimybę visÄ dienÄ vaikščioti gryname ore, sportuoti ar kitaip leisti laisvalaikį.

Nuteistieji pataisos namuose gali lankyti mokyklÄ , bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę ar kitas turiningam laisvalaikiui skirtas erdves, taip pat dirbti, lankyti socialinės reabilitacijos programas. PareiÅ¡kėjas socialinėje programoje nedalyvavo. PareiÅ¡kėjui kalint bÅ«riuose ir kamerose minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas, todėl jo skundas dėl perpildytų pataisos namų ir per mažo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, yra nepagrįstas.

PaaiÅ¡kino, kad bÅ«rių Nr. 21 ir 22 nuteistieji niekada nesiskundė, kad jiems tenka laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Pasivaikščiojimų kiemeliai pataisos namuose yra atviri, juose cirkuliuoja oras, juose įrengtas lengvas polikarbonato stogelis. Marijampolės visuomenės sveikatos centras reguliariaiatlieka patikrinimus pataisos namuose, kurių metu kamerų tipo patalpose pažeidimų nebuvo nustatyta. Duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų perpildymas, pataisos namai neturi.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusiossveikatos, susijusios su laikymo sÄ lygų pažeidimais, į pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų,o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui taikyti senaties terminÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas atsiliepime prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir –LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto, sanitarinių bei higieninių sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ .

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2016 m. sausio 18 d., Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus spaudas ant voko (b.l. 9), todėl daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ .CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimÄ ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. sausio 17 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Marijampolės pataisos namuose nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimusABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose gyvenamosiose patalpose, kurių plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta ginčo laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv.m. Remiantis į bylÄ pareiktais duomenimis nustatyta, kadpareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡iuosMarijampolės pataisos namųbÅ«rius:nuo2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. liepos 31 d. - į 21 bÅ«rio 211 brigados 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. kovo 24 d. - į 22 bÅ«rio 221 brigados 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. - į 22 bÅ«rio, 221 brigados, 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 18, 19, 20-21, 22-23, 66).21 bÅ«rio 211 brigados 1 gyvenamosios patalpos plotas 17,21 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 4,3 kv. m. (17,21/4). 22 bÅ«rio 221 brigados 2 gyvenamosios patalpos plotas 144,92 kv. m., įrengta 36 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 4,03 kv. m. (144,92/36) (b. l. 11-12, 24, 25).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 22 bÅ«ryje gyveno 44 asmenys. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į 22 bÅ«rio 221 brigados 2 miegamosios patalpos plotÄ (144,92 kv. m.), joje galėtų gyventi iki 46 asmenų. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog 22 bÅ«rio patalpose 2013 m. I ketvirtį gyveno 36 nuteistieji, II ketv. – 30, III ketv. – 36, IV ketv. – 37 (b. l. 66-67). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis ir sutinka su atsakovo atstovo atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint bÅ«riuose, jam buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo skirtos nuobaudos uždarant į Å¡ias kameras: nuo 2013 m. kovo 8 d. 15 parų į kamerÄ Nr. 25, nuo 2013 m. balandžio 18 d. 6 mėnesių laikotarpiui į kamerÄ (kamerų tipo patalpos) Nr. 17, nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 16, nuo 2013 m. spalio 30 d. į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 25, nuo 2013 m. lapkričio 18 d. 6 mėnesių laikotarpiui į kamerÄ (kamerų tipo patalpos) Nr. 3 ir nuo 2014 m. vasario 17 d. 15 parų į kamerÄ Nr. 25 (b. l. 12, 18, 76, 78).Bylos duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 25 plotas 34,83 kv. m., kartu su pareiÅ¡kėju nuobaudÄ atliko 9 nuteistieji, taigi vienam asmeniui teko 3,87 kv. m. (34,83/9).

Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m., įrengtos 4 vietos, kartu su pareiÅ¡kėju nuobaudÄ atliko 4 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,03 kv. m. (16,13/4). Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv. m., įrengtos 5 gyvenamosios vietos, kartu su pareiÅ¡kėju nuobaudÄ atliko 5 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,04 kv. m. (20,20/5). Kameros Nr. 3 plotas 12,45 kv. m., įrengtos 3 vietos, kartu su pareiÅ¡kėju nuobaudÄ atliko 3 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. (12,45/3) (b. l. 26, 27, 78).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 3 buvo laikomi 5 asmenys, nors patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos, dėl ko turėjo miegoti ant grindų.

Šioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius. Teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l.

3) įpareigojo atsakovÄ pateikti duomenis apie kameroje Nr. 3 ginčo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių. Atsakovo atstovas 2016 m. kovo 21 d. pateikė teismui duomenis apie pareiÅ¡kėjo uždarymÄ Ä¯ kameras, iÅ¡ kurių matyti, jog kameroje Nr. 3 ginčo laikotarpiu buvo įrengtos 3 gyvenamosios vietos, bausmę atliko 3 nuteistieji (b. l. 78). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat pažymėjo, kad kameroje Nr. 25 buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, gyveno iki 10 asmenų. Å ioms nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 78), kameroje Nr. 25 buvo įrengtos 9 vietos, gyveno 9 nuteistieji. IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Nuteistųjų uždarymo į baudos izoliatorių žurnalo matyti, kad kameroje Nr. 25 ginčo laikotarpiu nebuvo laikomi daugiau kaip 9 asmenys (b. l. 80-97). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint kamerų tipo patalpose,buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad didelę dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitariniai mazgai, dėl ko pareiÅ¡kėjui trÅ«ko laisvos erdvės, negalėjo judėti.Tačiau, teismas pažymi, kad apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

PagalTaisyklių 111.2 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Higienos norma HN 76:2010, kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad duÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę, be to, nepakako dušų ragelių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 258 punkte.Prausimosi ko karÅ¡tu duÅ¡u laikas teisės aktais nereglamentuotas. IÅ¡ pateikto Pataisos įstaigos duÅ¡inės darbo grafiko, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56, matyti, kad 21 bÅ«rio nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u trečiadieniais nuo 10.30 val. iki 11.15 val., 22 bÅ«rio – penktadieniais nuo 9.30 val. iki 12 val. (b. l. 39). Ä® bylÄ atsakovo atstovo pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 patvirtina, kad pataisos namuose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę (b. l. 42-44).

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitę, nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prausykloje buvo įrengti 8 duÅ¡o purkÅ¡tuvai, todėl nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai nusiprausti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi bÅ«ti praustuvė (1 vnt. penkiolikai asmenų), taigi, teismo vertinimu, higienos reikalavimai Å¡iuo atveju yra užtikrinami.Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl prausimosi laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad nuteistųjų skundų, jog tenka laukti eilėse prie sanitarinio mazgo patalpų nebuvo gauta. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų konstrukcinių ypatumų.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kalint kamerų tipo patalpose jam buvo suteikta teisė į 1 val. pasivaikščiojimÄ lauke, tačiau pasivaikščiojimo kiemelyje vasarÄ buvo karÅ¡ta, jis buvo uždaras. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos HN 76:201011 p.).

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė į 1 val. pasivaikščiojimÄ gryname ore, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio netinkamu įrengimu. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad pasivaikščiojimų kiemeliai pataisos namuose yra atviri, juose cirkuliuoja oras, kiemelyje yra įrengtas lengvas polikarbonato stogelis.Pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18-21 p. Å ių taisyklių 19 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu.

IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, prieÅ¡prieÅ¡ais prižiÅ«rėtojo pakylÄ , kuria jis vaikÅ¡to stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Taigi, akivaizdu, kad stogelio ant pasivaikščiojimo kiemo įrengimas neprieÅ¡tarauja Pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkto nuostatoms. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpos buvo vėdinamos per langÄ , tačiau langas atsidarė tik 5 cm. dėl įrengtų grotų, į kamerÄ nepatenka vėjo.Pagalginčo laikotarpiu galiojusios higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos 26 punkte numatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju – 0,05-0,15 m/s. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. spalio 10 d., 2012 m. kovo 22 d. atliko Marijampolės pataisos namų patikrinimus, įvertinant objekto atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo natÅ«raliai per langus.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti kameros per atveriamÄ langÄ . Kita vertus, iÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateikto Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. Pa-483 (b. l. 45-48) matyti, kad kamerų Nr. 3, 16, 17, 25 oro judėjimo greitis patikrinimo metu ne visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, minėtose kamerose užfiksuotas oro judėjimo greitis nuo 0,01 iki 0,02 m/s. Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su netinkamu kamerų natÅ«raliu apÅ¡vietimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kamerų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su lango iÅ¡kirtimu (padidinimu), spręstina, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti Marijampolės pataisos namų neteisėto neveikimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.).

Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai (natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 lx) nagrinėjamu atveju netaikytini ir atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti konstatuoti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK6.250straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 80 000Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė emociniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, nepatogumais, diskomfortu ir pan.Ä® bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad M. L. ginčo laikotarpiu į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusios sveikatos ryÅ¡ium su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis,nesikreipė.

Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kartus kreipėsi dėl kitų sveikatos sutrikimų, t. y. 9 kartus jam buvo nustatytas apsvaigimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 16, 58). Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo kamerų vėdinimo ir tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui dėl to kilo tam tikrų nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl jo laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos, ar, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis