2026-04-29 Nr. AB-8920-3-62-3-00242-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-238-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00242-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. R. ir D. R. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. R. ir D. R. (toliau kartu – ir pareiškėjai arba atskirai – pareiškėjas, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2022 m. gruodžio 29 d. aktą Nr. S12-4020 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Administraciją, kaip viešojo administravimo subjektą, iš naujo vykdyti procedūrą – atlikti tuos veiksmus, kuriuos pareiškėjai prašė atlikti Administracijai pateiktame 2022 m. gruodžio 16 d. prašyme, t. y. organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą įsiterpusiam sklypui pagal pareiškėjų nurodytas sąlygas siekiant pertvarkyti sklypus, kurių kadastro numeris ir kadastro pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pertvarkomo sklypo plotas 1,4878 ha) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pertvarkomo sklypo plotas 0,12 ha), prijungiant įsiterpusį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą (iki 0,07 ha).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjai Administracijai teikė 2022 m. gruodžio 16 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Prašymas). Prašyto suformuoti žemės ploto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), prašyto pertvarkyti, prijungiant įsiterpusį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą, sklypo kadastro numeris ir kadastro pavadinimas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pertvarkomo sklypo plotas 1,4878 ha, paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pertvarkomo sklypo plotas 0,12 ha, paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai). Pareiškėjai formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslą nurodė įsiterpusį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą (iki 0,07 ha), kurį nori sujungti su besiribojančiu 1,4878 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su besiribojančiu 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės)) 2.6 p.). Kartu su Prašymu buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planuojamos teritorijos planas / schema, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 50FPĮ-37-(14.50.112 E.) (toliau – ir Įsakymas) bei paaiškinimas.

2.2. Atsakovas Prašymo netenkino ginčijamu Sprendimu, motyvuodamas tuo, kad neva norimas prisijungti žemės ūkio paskirties žemės plotas patenka į sodininkų bendrijų teritoriją / funkcinę zoną, todėl jis gali būti traktuojamas kaip kitos paskirties žemės sklypas, bei, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunkčio reikalavimais, įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas ir įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Taip pat neva norimas prisijungti valstybinės žemės plotas nelaikomas įsiterpusiu, kadangi ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu.

2.3. Atsisakymas organizuoti įsiterpusio apie 0,7 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovas neteisėtai ir netinkamai traktavo teritorijos, kurioje yra įsiterpęs sklypas, statusą, jog sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, tačiau įsiteisėjusiais teritorijų planavimo dokumentais ir esamos teritorijos kadastrinių bylų duomenimis ginčo sklypas priskirtas mažo intensyvumo užstatymo zonai, kurioje naujai formuotini sklypai pagal savivaldybės bendrijų planą negali būti formuojami mažesni nei 0,15 ha, todėl prašomas prijungti sklypas yra neracionalaus dydžio ir neformuotinas kaip atskiras sklypas.

Teritorija su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ir sklypas, prie kurio prašoma prijungti įsiterpusį sklypą, suformuoti remiantis NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Įsakymu, kurio sprendiniais buvo pertvarkyti iki tol buvę nurodytoje teritorijoje įregistruoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai) ir (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai), o įsiterpęs apie 0,07 ha valstybinės žemės plotas išimtas iš sodininkų bendrijos „Migla“ (toliau – ir SB „Migla“) teritorijos.

Minėtu įsakymu nustatyta, jog sujungiami ir dar du jų sklypai, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai) ir (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai). Po sujungimo pareiškėjų sklypai kartu su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu išimti iš sodo bendrijų teritorijos ir priskirti mažo užstatymo intensyvumo zonai. Pasak pareiškėjų, visiems minėtu NŽT Įsakymu patvirtintiems sprendiniams formavimo / pertvarkymo proceso metu bei formuojant ir derinant po sujungimo kadastrines jų sklypo bylas, įskaitant ir žemės sklypų, kurių naudojimo būdas iki to buvo mėgėjų sodų žemės sklypai, po sujungimo buvo numatytas naujas naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, buvo sujungti žemės sklypai, iš kurio vieno naudojimo būdas – sodų žemės sklypai, su kitu sklypu, kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, po sujungimo nustatant naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

Taigi, jų sklypai kartu su įsiterpusiu sklypu nustojo būti sodo teritorijos sklypais. Administracija pritarė visiems sprendiniams ir pakeitimams, be to, 2022 m. balandžio 4 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir žemės kadastre buvo įregistruota SB „Migla“ teritorija, į kurią prašytas formuoti įsiterpęs valstybinės žemės plotas nepatenka.

2.4. Pareiškėjai nurodė, kad bendrijos kadastrinių matavimų byla, kuria įtvirtintas sodo teritorijos pakeitimas išimant iš sodo teritorijos minėtą įsiterpusį 0,07 ha valstybinės žemės plotą, suderinta su visomis valstybės institucijomis, visiems jos sprendiniams derinimo metu pritarė Druskininkų savivaldybė, be to, detaliuoju teritorijos planavimo dokumentu sodo bendrijos ribos pakeitimas, jų sklypų naudojimo būdo nustatymas į kitus žemės ūkio paskirties sklypus koregavo funkcinę zoną ir įtvirtino leistinumą keisti nurodytoje vietoje žemės naudojimo būdą, įskaitant ir įsiterpusio valstybinės žemės ploto, nes funkcinių zonų paskirtis sutampa – mėgėjų sodų žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Taigi, įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kurio paskirtis nurodyta kaip žemės ūkio, formavimas prijungimui prie žemės ūkio paskirties sklypų (kurių paskirtis nurodyta žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio sklypai) yra leistinas, nes funkcinė zona faktiškai pakeista teisėtu galiojančiu detaliuoju planavimo dokumentu bei sutampa su įsiterpusio valstybinės žemės ploto ir žemės sklypų, prie kurių prašoma prijungti įsiterpusį plotą, paskirtys. Pareiškėjai teigė, kad teritorijos pertvarkymas detaliuoju teritorijos planavimo dokumentu, konkretizuojant bendruoju planu nustatytas funkcines zonas, yra galiojantis ir teisėtas, jo sprendiniai privalomi, pakeitimai bendrajam planui neprieštarauja, nes nurodyta teritorija buvo pertvarkoma ją racionaliai vystant, pritarus visoms derinusioms institucijoms, taip pat organizuotino formavimo / pertvarkymo projekto sprendiniai atitinka detalųjį teritorijos planavimo dokumentą ir neprieštarauja Druskininkų savivaldybės bendrajam planui.

2.5. Prašytas suformuoti laisvos valstybinės žemės plotas yra žemės ūkio paskirties, neurbanizuotoje kaimo vietovėje, ilgosiomis kraštinėmis išsidėstęs / įsiterpęs tarp pareiškėjams ir trečiajam, privačiam asmeniui priklausančių trijų žemės ūkio paskirties sklypų, o iš vakarinės dalies yra atskirtas SB „Migla“ teritorijos, įregistruotas nekilnojamojo turto ir žemės kadastre. Pareiškėjai pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės bendruoju planu minėtam plotui nustatyta funkcinė zona priskirta kaip galima žemės ūkio paskirties žemė, o valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ūkio paskirties sklypo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nes yra mažesnis nei 0,5 ha, be to, akcentavo, jog sklypas nesiriboja su nesuformuotu valstybinės žemės plotu kaip atskiru žemės sklypu (formuotinas sklypas apjuostas privačiais žemės ūkio paskirties sklypais ir nekilnojamojo turto ir žemės kadastre įregistruota SB „Migla“ teritorija, kuri nelaikytina laisva valstybine žeme).

Formuotinam sklypui pasiekti nesuformuotas privažiavimas keliais, sklypas netaisyklingos formos, turi daug posūkio taškų, yra pailgas bei vietomis labai siauras (didesnė sklypo dalis yra apie 6 m pločio juostos formos), plotas šiaurinėje dalyje per visą ilgį ribojasi su jų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), o pietinėje dalyje – su pareiškėjų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai tvirtino, kad įsiterpusio valstybinės žemės ploto galima paskirtis – žemės ūkio, nes plotas yra tarp pertvarkomų sklypų, kurių paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, t. y. nepriskirtini sodo teritorijai, kurioje leistinas intensyvus užstatymas, be to, akcentavo, jog įsiterpęs žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotas (apie 0,07 ha) taip pat yra žemės ūkio sklypas (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), dėl to jame negalimas kitos paskirties žemės sklypų suformavimas.

Minėto įsiterpusio ploto teisinis režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jam netaikomos Nutarimo nuostatos, taip pat valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir kaip kitos paskirties žemės sklypas, kadangi jis atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką net ir laikant jį galimu formuoti kaip kitos paskirties.

2.6. Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimuose numatyta, kad valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas kaip kitos (ne žemės ūkio) paskirties žemės sklypas, kai neatitinka nurodytų kriterijų. Prašytas formuoti plotas per mažas, kadangi nesiekia Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniais teritorijoje, kuriai jis priskirtas po pertvarkymo, nustatyto gyvenamosios paskirties sklypams taikomo minimalaus 0,15 ha ploto, dėl to įsiterpusiame valstybinės žemės plote negalima suformuoti racionalaus / minimalaus dydžio kitos paskirties sklypo. Nutarimu numatyta ir tai, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Pareiškėjai nurodė, kad šiuo atveju plotas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų įmanoma (teisės aktais būtų leidžiama) suformuoti kaip atskirą žemės sklypą, taip pat valstybinės žemės plotas nepatenka ir į teritoriją, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus. Valstybinės žemės ploto teritorija nepriskirta ir negali būti priskirta, joje nenumatyta ir negali būti numatyta formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, dėl to prašytas formuoti 0,07 ha valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip kitos paskirties ir laikytinas įsiterpusiu.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjai pateikė Prašymą, prašydami pertvarkyti sklypus, t. y. įsiterpusį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą (iki 0,07 ha) sujungti su besiribojančiu 1,4878 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su besiribojančiu 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta organizuoti projekto rengimą, išaiškinant pareiškėjams, jog tai prieštarautų aktualių teisės aktų reikalavimams.

3.2. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, ir kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Kadangi ginčo teritorijoje galiojančių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, lemiančių ginčo žemės ploto priskyrimą atitinkamai paskirčiai, nėra, todėl atsakovas teigė, kad vienintelis kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nagrinėjamu atveju privaloma vadovautis inicijuojant, organizuojant ir rengiant projektą, yra Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas.

Pagal pareiškėjų Prašymo padavimo metu ir šiuo metu galiojantį Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir BP keitimas), norimas prisijungti valstybinės žemės plotas patenka į sodininkų bendrijų teritorijų funkcinę zoną, kurioje yra numatytos galimos tokios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai:

1) miškų ūkio paskirties: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4); 2) žemės ūkio paskirties: mėgėjų sodų žemės sklypai (Z1); sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (Z5);

3) kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos (G1); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); atskirųjų želdynų teritorijos (E). Pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas patenka į BP keitime nustatytą sodininkų bendrijų funkcinę zoną, kurioje yra galimos tik pirmiau paminėtos žemės sklypų paskirtys bei naudojimo būdai, todėl pareiškėjų nurodyta žemės ūkio paskirtis ir naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, minėtam valstybinės žemės plotui yra negalimi, nes prieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimo sprendiniams – sodininkų bendrijų funkcinėje zonoje nėra numatytos galimybės kitiems žemės ūkio paskirties sklypams (Z4).

Atsakovas teigė, kad valstybinės žemės plotui bendruoju planu nustatyta sodininkų bendrijų funkcinė zona yra galiojanti, nepakoreguota ir nepakeista į jokią kitą funkcinę zoną, nes kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai keičiami ir koreguojami rengiant to paties lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą.

3.3. Pareiškėjai nepagrįstai ir klaidingai tvirtino, kad parengtas ir patvirtintas projektas prilygsta teritorijų planavimo dokumentui, ir remiasi NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Įsakymu, kadangi projektas nėra ir negali būti laikomas ar prilyginamas detaliajam planui ar kitam teritorijų planavimo dokumentui, juo labiau, tokiu Įsakymu nėra ir negali būti keičiami Druskininkų savivaldybės BP keitimo sprendiniai. Minėtu Įsakymu nebuvo pasisakyta dėl ginčo valstybinės žemės ploto, nes juo tik patvirtintas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir patikslinta SB „Migla“ išorinė riba atsižvelgiant į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų pertvarkymą, tačiau nurodytu Įsakymu niekaip nėra nustatomas, keičiamas, tikslinamas valstybinės žemės ploto teisinis statusas, paskirtis ar naudojimo būdas, taip pat niekaip nėra ir negali būti keičiami ar tikslinami Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniai, inter alia (be kita ko) juo nustatytos ir valstybinės žemės plotui taikomos funkcinės zonos.

3.4. Ginčo valstybinės žemės plotas vakaruose ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiru žemės sklypu, taip pat jis nėra laikytinas siaura juosta, šlaitu ar grioviu, dėl to valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos, be to, ginčo valstybinės žemės plotas yra didesnis nei įtvirtintas 0,04 ha dydžio reikalavimas, o tai pripažįsta ir patys pareiškėjai, todėl jų iniciatyva rengti projektą, kurio vienas iš tikslų yra prisijungti valstybinės žemės plotą prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, negali būti pagrįstai ir teisėtai įgyvendinama, kadangi valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs ir neatitinka teisės aktų reikalavimų: ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiru žemės sklypu; yra didesnis kaip 0,04 ha ploto; jo nesudaro siauros juostos, šlaitai, grioviai.

3.5. Pagal galiojantį Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimą, funkcinėje sodų bendrijų zonoje, į kurią patenka ginčo valstybinės žemės plotas, yra numatytos konkrečios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: tarp galimų paskirčių ir būdų yra ir kita paskirtis – gyvenamosios teritorijos (G1), kuriai nustatytas ir minimalus žemės sklypo plotas – 0,06 ha, atitinkantis valstybinės žemės plotą, kuris yra 0,07–0,09 ha dydžio. Atsakovas nurodė, kad kaimyninio žemės sklypo (pietinėje valstybinės žemės ploto dalyje) bei SB „Migla“ teritorijos (vakarinėje ir rytinėje valstybinio ploto dalyse, kuriose nėra suformuotų žemės sklypų) valstybinės žemės plotas yra racionalaus dydžio – apie 0,07–0,09 ha ploto ir racionalių ribų, nes šio valstybinės žemės ploto konfigūracija artima stačiakampio formai, kurios vidutinis plotas šiaurės–pietų kryptimi yra apie 22 m, o vakarų–rytų kryptimi apie 35 m. Be to, minėto ploto reljefas neturi jokių didelių aukščio perkryčių.

3.6. Atsakovas pažymėjo, kad valstybinės žemės plote gali būti formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas, kurio forma ir ribos yra racionalios bei atitinka bendrajame plane nurodytus minimalaus ploto ir kitus reikalavimus bei kuris galėtų būti parduodamas ar nuomojamas aukciono būdu, tokiu būdu užtikrinant ir viešąjį interesą, todėl pareiškėjai nepagrįstai siekia prisijungti ir įsigyti valstybinės žemės plotą, teisės aktų nustatyta tvarka neorganizuojant ir nevykdant valstybinės žemės ploto įsigijimo aukciono, kadangi valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas kaip žemės ūkio paskirties plotas, nes tai prieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimui ir jo sprendiniams – valstybinės žemės plotas patenka į sodų bendrijų funkcinę zoną, kurioje galima žemės ūkio paskirtis tik sodų mėgėjų žemės sklypams ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypams, tačiau tokie valstybinės žemės ploto naudojimo būdai negalimi, nes valstybinės žemės plotas yra išimtas iš sodų bendrijos teritorijos.

Atsakovas teigė, jog aplinkybė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, nereiškia ir negali reikšti, jog valstybinės žemės plotas taip pat gali būti formuojamas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, be to, laisvos valstybinės žemės plote galėtų būti formuojamas tik naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuris būdamas neįsiterpęs ir kitokios (ne žemės ūkio) paskirties, negalėtų būti apjungiamas su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

Suformavus laisvoje valstybinėje žemėje naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, pastarasis galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka parduodamas ar išnuomojamas skelbiant pardavimo ir nuomos aukcioną, kuriame galėtų dalyvauti pareiškėjai ir kiti suinteresuoti asmenys, inter alia ir kitų privačių žemės sklypų, kurie ribojasi su valstybinės žemės plotu, savininkai. Atsakovas akcentavo, kad valstybinės žemės plote yra neteisėtai pastatyti pareiškėjų valdomi ir naudojami statiniai (karkasinis šiltnamis su stiklais ant betoninių pamatų bei tvora su betoniniu pamatu), t. y. konstatuota savavališka statyba, kurios padariniai turi būti pašalinti ir kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, tol valstybinės žemės plotas negalės būti formuojamas aukcionui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palaikė atsakovo poziciją. NŽT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Kadangi ginčo teritorijoje galiojančių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, lemiančių ginčo žemės ploto priskyrimą atitinkamai paskirčiai, nėra, todėl NŽT nurodė, jog vienintelis kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nagrinėjamu atveju privaloma vadovautis inicijuojant, organizuojant ir rengiant projektą, yra Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Be to, be aukciono lengvatinėmis sąlygomis (išimtine teise) gali būti projektuojami ir parduodami tik tokie žemės plotai, kurie atitinka įsiterpusio ploto sąvoką (neturi privažiavimų, yra įsiterpę tarp kitų suformuotų žemės sklypų, šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų).

4.2. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjų Prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas prieštarauja Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimams, t. y. neatitinka įsiterpusio ploto sąvokos, kadangi jame yra privažiuojamasis kelias (per sodų bendrijos teritoriją) ir gali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio žemės sklypas, taip pat akcentavo, jog neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nurodė, jog buvo pakeista SB „Migla“ teritorija, panaikintos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, tačiau pats privažiavimas prie nesuformuoto valstybinės žemės ploto liko.

4.3. Pareiškėjai ne vieną kartą kreipėsi į NŽT su prašymais įsigyti valstybinės žemės dalį, kurioje jie savavališkai pasistatę ginčo statinius, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėjai buvo informuoti, kad kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, tol žemės sklypas negalės būti formuojamas aukcionui, t. y. valstybinį žemės plotą, kuriame pareiškėjai yra pasistatę statinius, bus galima įsigyti viešajame aukcione tik kai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei pagal administracinėje byloje surinktus įrodymus. VTPSI atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. 2013 m. balandžio 4 d. buvo gautas SB „Migla“ narių vardu pirmininko pranešimas „Dėl savavališkos tvoros užtvėrimo ir malkų sandėliavimo“ bei skundas „Dėl kaimyno savavaliavimo“. Reaguodamas į pranešimą ir skundą, tuometinis Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2D-5686 „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje“ pakvietė SB „Migla“ pirmininką, tuometinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovą, pareiškėjus dalyvauti faktinių duomenų patikrinime. Patikrinus faktines aplinkybes vietoje, buvo surašytas 2013 m. balandžio 18 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-555, kuriame nustatytas savavališkos statybos faktas, o 2013 m. gegužės 2 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-130502-00013-(14.12) konstatuojant, kad pareiškėjas šiltnamį, esantį valstybinėje žemėje (šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), SB „Migla“, (duomenys neskelbtini)), pastatė savavališkai, ir savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-130502-00014-(14.12), kuriame konstatuota, jog tvora, esanti valstybinėje žemėje (šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), SB „Migla“, (duomenys neskelbtini)), statoma savavališkai.

5.2. 2013 m. gegužės 30 d. buvo surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-130530-00015-(14.29) ir Nr. REI-10-130530-00016-(14.29), kuriais iš pareiškėjo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališką statybą: nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį ir savavališkai statomą tvorą, o neįvykdžius minėtų reikalavimų buvo kreiptasi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su prašymu įpareigoti pareiškėją vykdyti privalomuosius nurodymus.

5.3. VTPSI teigė, kad nagrinėjamu atveju negali būti keliama klausimų dėl ginčo statinių savavališkos (neteisėtos) statybos nebuvimo, dėl privalomųjų nurodymų neteisėtumo, nepagrįstumo ir negaliojimo, kadangi visos aplinkybės, faktai yra nustatyti teismų. Be to, byla dėl įpareigojimo vykdyti privalomuosius nurodymus nagrinėjama daugiau nei 10 metų, neteisėtos statybos padariniai nėra šalinami jau beveik 11 metų, taigi neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, jog teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

5.4. Pareiškėjai pateikė atsakovui Prašymą, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekiant pertvarkyti sklypus prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą (0,07 ha), tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė organizuoti projekto rengimą, išaiškindamas, jog tai prieštarautų skundžiamame Sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimams.

5.5. Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad žemės valdos projektų, kuriems priskiriami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą atlieka NŽT. Nurodytame procese, be kita ko, dalyvauja ir sprendimus priima savivaldybių administracijos, todėl įrodyti skundo pagrįstumą arba jo nepagrįstumą administracinėje byloje turi pareiškėjai ir atsakovas, o VTPSI vykdo teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taigi tai reiškia, jog dėl žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų nesprendžia ir komentuoti negali, nes tai nepriskirta jos kompetencijai.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentavo, kad teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir TPDR), kuriame kaupiami ir tvarkomi teisės aktai, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, o šio registro objektas – teritorijų planavimo dokumentai ir teisės aktai, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 39 str. 1 d.).

8. Teismas nurodė, kad TPDR duomenimis, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje galioja Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimas, patvirtintas Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)), o visa informacija, susijusi su BP keitimo tekstinės ir grafinės dalies sprendiniais, yra viešai prieinama TPDR (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Teismas pažymėjo, kad BP keitimo pagrindinio brėžinio duomenimis, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į sodininkų bendrijų zoną, konvertuojamą į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną (SB); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į sodininkų bendrijų zoną, konvertuojamą į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną (SB), gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2), miškų ir miškingų teritorijų zoną kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kitose teritorijose (MI-2). Be to, BP keitimo pagrindinio brėžinio duomenimis, sodininkų bendrijų zona, konvertuojama į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną (SB), ir gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) priskirtos urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, užstatomoms teritorijoms; miškų ir miškingų teritorijų zona kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kitose teritorijose (MI-2) priskirta neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms.

10. Teismas akcentavo, kad BP keitimo aiškinamojo rašto poskyryje „3.3.2. Funkcinių zonų plėtojimo sprendiniai“ nurodyta:

1) Sodininkų bendrijų teritorijų zonoje (SB) galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: 1.1) miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4); 1.2) žemės ūkio paskirtis: mėgėjų sodų žemės sklypai (Z1); sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (Z5); 1.3) kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); atskirųjų želdynų teritorijos.

2) Gyvenamojoje mažo užstatymo intensyvumo zonoje, kuri skaidoma į zonas (GM-1), (GM-2), (GM-3), galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: 2.1) konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2); 2.2) miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4); 2.3) kitos paskirtys: gyvenamosios teritorijos (G1); visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).

Teismas pažymėjo, jog BP keitimo aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose mažo užstatymo intensyvumo teritorijose (GM-2) gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,15 ha, negyvenamųjų teritorijų – 0,30 ha.

3) Miškų ir miškingose teritorijose (MI-2) galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: 3.1) konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C); 3.2) miškų ūkio paskirtis: ekosistemų apsaugos miškų sklypai (M1); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4); 3.3) žemės ūkio paskirtis: specializuotų ūkių žemės sklypai (Z2); rekreacinio naudojimo žemės ūkio paskirties sklypai (Z3); kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4); 3.4) kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); visuomeninės teritorijos (V); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1). Be to, BP keitimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha, negyvenamųjų teritorijų – 0,50 ha.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas patenka į BP keitime nustatytą SB (sodininkų bendrijų teritorijų) funkcinę zoną, kurioje yra galimos tik pirmiau paminėtos žemės sklypų paskirtys bei naudojimo būdai, todėl pareiškėjų nurodyta žemės ūkio paskirtis ir naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, prašomam prijungti valstybinės žemės plotui yra negalimi, nes prieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimo sprendiniams – SB (sodininkų bendrijų teritorijų) funkcinėje zonoje nėra numatytos galimybės kitiems žemės ūkio paskirties sklypams (Z4).

12. Teismas nurodė, kad valstybinės žemės plotui BP keitimu nustatyta SB (sodininkų bendrijų) funkcinė zona yra galiojanti, nepakoreguota ir nepakeista į jokią kitą funkcinę zoną, nes kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai keičiami ir koreguojami rengiant to paties lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Įsakymu parengtas ir patvirtintas projektas prilygsta teritorijų planavimo dokumentui, nes pagal TPĮ 5 straipsnio nuostatas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskiriami teritorijų planavimo dokumentams, o tą patvirtina ir Taisyklių 2 punkto nuostatos, nurodančios, kad tokie projektai (jų sprendiniai), kurie priskiriami žemės valdos projektams, negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Taigi, teismas darė išvadą, jog akivaizdu, kad pareiškėjų nurodytu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra ir negali būti laikomas ar prilyginamas detaliajam planui ar kitam teritorijų planavimo dokumentui.

14. Teismas pažymėjo, kad įvertinus Įsakymą, jo aiškinamojo rašto turinį, matyti, jog šiuo Įsakymu patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo 2019 m. rugpjūčio 27 d. projekto rengimo tikslas buvo nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą ir sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną, taip pat pakeisti SB „Migla“ išorinę ribą. Teismas akcentavo, kad formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Druskininkų savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ (remiantis Druskininkų savivaldybės teritorijos bendruoju planu pertvarkomi sklypai pateko į mažo užstatymo intensyvumo teritorijas. Tai mišrios teritorijos, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla. Šioje teritorijoje buvo galimos tokios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: žemės ūkio paskirties (ekologinė žemdirbystė, nedaranti neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai); miškų ūkio paskirties; kitos paskirties)). Teismas nurodė, kad Įsakyme niekaip nebuvo pasisakyta dėl ginčo valstybinės žemės, taip pat juo niekaip nėra nustatomas, keičiamas, tikslinamas valstybinės žemės ploto teisinis statusas, paskirtis ar naudojimo būdas, taigi, tokiu būdu valstybinės žemės plotui galioja Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimo sprendiniai, t. y. nustatytos ir valstybinės žemės plotui taikomos funkcinės zonos.

15. Teismas vertino, kad ginčo valstybinės žemės plotas vakaruose ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jis nėra siaura juosta, šlaitas ar griovys, todėl valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos, be to, ginčo valstybinės žemės plotas yra didesnis nei Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintas 0,04 ha dydžio reikalavimas, o pagal galiojantį Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimą funkcinėje zonoje SB (sodininkų bendrijų teritorijų), į kurią patenka ginčo valstybinės žemės plotas, yra numatytos jau išvardintos konkrečios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: tarp galimų paskirčių ir būdų yra ir kita paskirtis – gyvenamosios teritorijos (G1), kuriai nustatytas ir minimalus žemės sklypo plotas – 0,06 ha, atitinkantis valstybinės žemės plotą, kuris yra 0,07–0,09 ha dydžio. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjų iniciatyva rengti projektą, kurio vienas iš tikslų yra prisijungti valstybinės žemės plotą prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, negali būti įgyvendinama, kadangi valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs ir neatitinka Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.15 papunkčio, Taisyklių 2.6 papunkčio, 47 punkto reikalavimų: ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiru žemės sklypu; yra didesnis kaip 0,04 ha ploto; jis nesudaro siauros juostos, šlaito, griovio, todėl projekto rengimas pagal pareiškėjų Prašymą prieštarautų šių teisės aktų nuostatoms.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų argumento, kad valstybinės žemės plote pagal bendrąjį planą naujai formuotini žemės sklypai negali būti formuojami mažesni nei 0,15 ha, dėl to prašomas prijungti valstybinės žemės plotas tariamai yra neracionalaus dydžio ir neformuotinas kaip atskiras sklypas, nurodė, jog kaimyninio žemės sklypo (pietinėje valstybinės žemės ploto dalyje) bei SB „Migla“ teritorijos (vakarinėje ir rytinėje valstybinio ploto dalyse, kuriose nėra suformuotų žemės sklypų) valstybinės žemės plotas yra racionalaus dydžio – apie 0,07–0,09 ha ploto ir racionalių ribų, nes šio valstybinės žemės ploto konfigūracija artima stačiakampio formai, kurios vidutinis plotas šiaurės–pietų kryptimi yra apie 22 m, o vakarų–rytų kryptimi – apie 35 m, šio ploto reljefas neturi jokių didelių aukščio perkryčių. Kadangi pareiškėjai šioms faktinėms aplinkybėms paneigti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, teismas darė išvadą, kad jie neįrodė, jog ginčo valstybinės žemės plotas nėra racionalaus dydžio ir ribų.

17. Teismas pritarė atsakovui, kad ginčo valstybinės žemės plotas, kurį nori prisijungti pareiškėjai, savo dydžiu ir forma yra panašaus dydžio, kaip ir šalia esantys žemės sklypai, kuriuose stovi statiniai, ir valstybinės žemės plote iš vakarų pusės yra privažiuoti skirtas kelias, taigi, valstybinės žemės plote gali būti formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas, kurio forma ir ribos yra racionalios bei atitinka bendrajame plane nurodytus minimalaus ploto ir kitus reikalavimus.

18. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjų pageidaujamas įsigyti (prisijungti) laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso bei Nutarimo 2.15 papunktyje jam keliamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

19. Teismas sprendė, kad skundžiamas Administracijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 6 punkto reikalavimus bei priimtas vadovaujantis išsamumo principu (VAĮ 3 str.), todėl skundžiamas Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai teismas vertino, kad įpareigoti Administraciją, kaip viešojo administravimo subjektą, iš naujo vykdyti procedūrą – atlikti tuos veiksmus, kuriuos pareiškėjai prašė atlikti Administracijai pateiktame 2022 m. gruodžio 16 d. prašyme, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2024 m. birželio 13 d. pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-28560) dėl naujų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai, nustatymo, įrodymų priėmimo, bylos iš esmės atnaujinimo ir prašė: 1) atnaujinti administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą iš esmės; 2) išreikalauti iš atsakovo, NŽT ir VTPSI arba Aplinkos apsaugos ministerijos oficialią informaciją apie: 2.1) ar dėl laisvos valstybinės žemės ploto, esančio SB „Migla“ teritorijoje (vakarų pusėje nuo pareiškėjų prašomo suformuoti įsiterpusio valstybinio žemės ploto), yra pradėtas formavimo / pertvarkymo ar kitoks procesas ir (arba) ar yra pateikti prašymai nurodytame plote formuoti įsiterpusį sklypą kitiems asmenims (SB „Migla“ nariams) išsipirkti, ar numatoma kitaip pertvarkyti teritoriją formuojant sklypą kitiems poreikiams; 2.2) ar NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Įsakymas ir juo nustatyti sprendiniai detalizavo SB „Migla“ teritoriją bei bendrojo plano funkcinio zonavimo ribas, kokiai zonavimo kategorijai po minėto Įsakymo sprendinių įgyvendinimo (SB „Migla“ teritorijos suformavimo ir įtraukimo į žemės kadastrą ir registrą) priskirtinas ginčo laisvos valstybinės žemės plotas, kuris iš sodo teritorijos nurodytu Įsakymu buvo išimtas. Įvertinęs prašymo turinį, teismas sprendė, kad prašymo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 9 dalies pagrindu, nes šios bylos dalykas ne NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Įsakymo (Įsakymas ir su juo susijusi medžiaga yra pateikti 2023 m. spalio 6 d. DOK-27643, 2023 m. lapkričio 24 d. DOK-32348 (pagal pareiškėjų prašymą) teisėtumas ir pagrįstumas ar ginčo valstybinio žemės ploto formavimas pagal BP keitimo sprendinius trečiųjų asmenų poreikiams. Taigi, teismas darė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jau išdėstytais skundo netenkinimo argumentais pripažinti, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Teismas nurodyto prašymo netenkino.

21. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kadangi byloje pareiškėjų skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.). Nors atsakovas prašė iš pareiškėjų jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, nes byla nebuvo didelės apimties, išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ar teisės normų taikymo aspektais, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji ar keliami ne atsakovo viešojo administravimo veiklos srityje, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą, be to, teismas akcentavo, jog atsakovo struktūroje veikia atskiras padalinys – Teisės skyrius, byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovui atstovauti teisme nepakako jo turimų Teisės skyriaus specialistų. Teismas darė išvadą, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos.

III. 22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos Sprendimą bei įpareigoti Administraciją, kaip viešojo administravimo subjektą, iš naujo vykdyti procedūrą – atlikti tuos veiksmus, kuriuos pareiškėjai prašė atlikti Administraciją pateiktame Prašyme, t. y. organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą įsiterpusiam sklypui pagal pareiškėjų nurodytas sąlygas tikslu pertvarkyti sklypus, kurių kadastro numeris ir kadastro pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (pertvarkomo sklypo plotas 1,4878 ha) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (pertvarkomo sklypo plotas 0,12 ha), prijungiant įsiterpusį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą (iki 0,07 ha). Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, išsamiai nepasisakė dėl pareiškėjų nurodytų esminių skundo argumentų, netikrino atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių dėl neva nustatyto teritorijos zonavimo, neteisingai vertino Įsakymo sprendinius, netinkamai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, priešingai teisės normų turiniui aiškino ir taikė įstatymą, be pagrindo neatnaujino bylos nagrinėjimo, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, jog visos svarbios bylai aplinkybės nebuvo nustatytos, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose.

22.2. Atsakovas atsisakė tenkinti Prašymą, faktiškai motyvuodamas dviem argumentais, t. y. neva Prašymas prieštarauja Druskininkų savivaldybės bendrajam planui bei neva pareiškėjai prašė formuoti žemės ūkio paskirties sklypą. Tačiau tokie argumentai niekiniai, nes neatitiko Prašymo turinio ir jo esmės. Pareiškėjai neprašė formuoti žemės ūkio paskirties sklypo, o tai akivaizdžiai matyti iš Prašymo turinio, be to, Prašymas neprieštaravo Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniams, nes Įsakymo sprendiniais, kuriems pritarė atsakovas bei kitos institucijos, sodo bendrija, ginčo plotas nustojo būti priskirtas SB „Migla“ teritorijai, atitinkamai pateko į kitą, ne sodo teritoriją, bei remiantis tuo buvo detalizuotas / realizuotas teritorijos zonavimas.

Sprendinius dėl zonavimo patikslinimo priėmė kompetentingos institucijos, todėl pirmosios instancijos teismo atkartojamas atsakovo argumentas, neva Įsakymas nekeitė ginčo ploto teisinio režimo yra visiškai nepagrįstas. Bet kokiai teritorijai galioja visi jos atžvilgiu taikyti / priimti institucijų sprendimai. Todėl neabejotinai sodo teritorijos detalizavimas Įsakymu sukėlė teisinius padarinius – ginčo plotas nustojo būti priskirtas sodo teritorijai ir tapo ne sodo teritorijos plotu, o jo teisinis režimas atitinkamai pasikeitė.

Teismas padarė esminę klaidą atkartodamas atsakovo argumentus, neva Įsakymo sprendimas, nurodytas 2.2 papunktyje, bylai neturi reikšmės, nes jame nieko nepasisakyta dėl ginčo ploto. Akivaizdu, jog laužta ar kitokia linija apibrėžus objektą, šiuo atveju sodo bendrijos teritoriją, visa tai, kas yra už apibrėžto objekto teritorijos, į nurodytą objektą nepatenka. Taigi, akivaizdu, jog ginčo plotas į sodo teritoriją nepatenka ir dėl to turi kitą – ne sodo teritorijai taikomą teisinį režimą. Teismas, neatskirdamas bendrojo plano sprendiniuose naudojamų sąvokų „funkcinė zona“ ir „sodo bendrijų teritorija“, klaidingai traktavo, jog į funkcinę sodininkų bendrijų zoną patenka ir ta teritorija, kuri nepatenka į sodininkų bendrijos teritoriją.

Nors bendrojo plano aiškinamajame rašte išsamiai paaiškinta, jog sodo bendrijos funkcinę zoną sudaro būtent sodo bendrijos teritorija. Dėl to ir pats funkcinės zonos pavadinimas įvardintas kaip sodininkų bendrijos teritorija. Taigi, Įsakymu detalizavus SB „Migla“ teritoriją, tai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes ir ginčo ploto teisiniam režimui ir zonavimo detalizavimui.

22.3. Nors matyti, jog SB „Migla“ teritorija ginčo vietoje vizualiai nesudaro tiesiosios linijos (bendrajame plane nurodyta tiesi linija), vertinant bendrojo plano sprendiniuose taikomos pagrindinio zonavimo brėžinio, nurodyto mastelio 1 prie 20 000, paklaidą, atliktos Įsakymo sprendimu nurodytu 2.2 papunktyje, sodo bendrijos teritorijos korektūros patenka į paklaidų rėmus. Todėl ir vizualiai nustatyta sodo riba neprieštarauja bendrojo plano brėžiniui. Teismas privalėjo vadovautis bendrojo plano spalvinio brėžinio paaiškinime nurodytais paaiškinimais ir nurodyta bendrojo plano aiškinimo nuostata, jog bendrieji žemės tvarkymo ir naudojimo reikalavimai galioja visoms funkcinėms zonoms pagal nurodytas sąlygas, t. y. bendrojo plano nagrinėjama teritorija – funkcinė zona, formuota skirtingų funkcijų pagrindu, o bendrojo plano keitimo brėžiniai parengti mastelyje M 1:20 000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami, kuri reiškia, kad zonų ribų nustatymui negali būti naudojami kiti nei bendrojo plano dokumentai ir išaiškinimai (kaip neteisėtai darė teismas, remdamasis geoportal.lt, ortofoto ar geoportal), nes savo esme bendrajame plane funkcinės zonos sąvoka naudojama kaip teisinė, o ne geometrinė kategorija ir zonos teritorijos nustatymui pagal sklypų ribas bendrasis planas taikomas bendrai su kitais teisėtais sprendiniais, priimtais nurodytai konkrečiai teritorijai.

Atsakovas neginčijo, o teismas nepaneigė, jog Įsakymo 2.2 papunktis dėl sodo bendrijos teritorijos nustatymo yra teisėtas ir galiojantis. Teismui neteisingai sprendžiant klausimą, kuriai teritorijai / zonai priskirtinas ginčo plotas, buvo klaidingai vadovautasi zonavimo neapibrėžiančiais dokumentais ir zonavimui teisinės reikšmės neturinčiais duomenimis: ginčo situacijos schema, aerofotografija, ištrauka iš geoportal ir pan. Druskininkų savivaldybės bendrajame plane ir jo aiškinamajame rašte aprašyta, kad zonavimas yra nustatytas tik aiškinamojo rašto sprendiniais ir bendruoju brėžiniu, kurio neatskiriamoji dalis yra jo paaiškinimai.

Taigi, vienintelis šaltinis funkciniam zonavimui nustatyti yra pats bendrasis planas kaip vientisas dokumentas bei visi konkrečiai teritorijai priimti ir taikytini, nepanaikinti ir galiojantys sprendiniai, taip pat ir šiuo atveju konkretus teisės aktas – Įsakymas. Teismui ignoruojant šį dokumentą, byla buvo iš esmės išspręsta neteisingai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Teismui, nusprendus Įsakymu nesivadovauti, jis privalėjo sprendime tokį atsisakymą motyvuotai pagrįsti, o neapsiriboti konstatavimu, kad dokumentu teismas nesivadovauja.

Konstatavus, jog Įsakymas neturi reikšmės ginčui, teismas privalėjo paaiškinti teismo teigimu esantį bendrojo plano zonavimo ir SB „Migla“ teritorijos neatitikimą, bei nurodyti, koks tai yra prieštaravimas (kam prieštarauja), taip pat nurodyti, kaip (kokiais būdais) turi būti pašalintas teismo konstatuotas neatitikimas (prieštaravimas). Teismas, nurodęs motyvą, neva Įsakymas nėra teritorijų planavimo dokumentas, privalėjo įvertinti, ar jo konstatuotas bendrojo plano zonavimo ir SB „Migla“ teritorijos neatitikimas yra esminis ir kaip toks neatitikimas gali būti išspręstas.

Pareiškėjai, siekdami su atsakovu spręsti ginčą taikiai, nurodė, jog jeigu atsakovas mano, jog Įsakymas neturi reikšmės teritorijų planavimui, bet jis faktiškai pakeitė ir sodo teritoriją, ir funkcinę zoną, tai turi būti atliktas detalus teritorijos planavimas. Teismas dėl nurodytų argumentų visiškai nepasisakė. Šiuo atveju NŽT ir atsakovas pakeitė sodo bendrijos ribas ir ginčo plotą pašalino iš sodo teritorijos, o zonos linija vizualiai neatitinka bendrojo plano brėžinio. Todėl, jeigu tai rodo galimą prieštaravimą, atsakovas, inicijuodamas detalųjį planavimą, turi jį pašalinti, juo labiau, jog atsakovas patvirtina, kad šiam Įsakymui jis pritarė ir pritaria, bei sodo teritorijos ribas nustatė atsižvelgdamas į bendrojo plano sprendinius, o ginčo plotą pašalino iš sodo teritorijos.

Taigi, teismas skundžiamame sprendime neatsakė į esminį klausimą dėl Įsakymo reikšmės šiai bylai, taip pat nepašalino teismo konstatuoto menamo prieštaravimo tarp Įsakymu nustatytos sodo teritorijos ir sodo funkcinės zonos.

22.4. Pareiškėjai mano, jog tokio prieštaravimo nėra, nes bendrasis planas nusako bendrus funkcinio zonavimo principus, o ne zonas detalizuoja pagal konkrečių sklypų ribas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, neva ginčo plotas patenka į sodo bendrijos funkcinės zonos teritoriją, iš esmės neteisinga. Be to, teismo argumentas, neva Įsakymas šiuo atveju nedaro įtakos ginčo ploto teisiniam režimui pasikeisti, yra teisiškai ir faktiškai niekinis, nes faktiškai teisinis režimas jau yra pakeistas nustačius, kad ginčo plotas nepatenka į sodo teritoriją. Neįmanoma formuoti vieną sodo paskirties sklypą, ar numatyti formuoti naują vieno sklypo sodo bendriją. Pakeičiant sodo bendrijos ribas ir buvo konstatuota, kad toks teritorijos vystymas neracionalus ir neatitinka viešojo intereso. Atitinkamai dėl to, ginčo plote negali būti formuojami sklypai, skirti vienbučių namų statybai su minimaliu plotu, leistinu savivaldybės sodo teritorijoje, t. y. 0,06 ha. Ginčo plotui nepatenkant į sodo teritoriją, jame pagal bendrojo plano sprendinius būtų galima formuoti teritorijai MG2 priskirtinus sklypus, ne mažesnius nei 0,15 ha ploto. Kadangi ginčo plotas beveik dvigubai mažesnis nei minimaliai formuotinas nurodytoje vietoje sklypas (t. y. mažesnis nei 0,15 ha), todėl ginčo plote negali būti suformuotas racionalus ir bendrojo plano sprendinius atitinkantis objektas / sklypas. Dėl to, ginčo plotas laikytinas neracionaliai mažo dydžio, jame suformuoti funkcionalų sklypą, esantį ne sodo teritorijoje, negalima, todėl jis yra įsiterpęs. Taigi, teismas, netinkamai aiškindamas Druskininkų savivaldybės bendrąjį planą, jo aiškinamąjį raštą ir prie pagrindinio brėžinio esantį paaiškinimą, neteisingai išsprendė bylą.

22.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su ginču dėl neva neteisėtų statinių, nes sodo bendrijos pirmininkas nesikreipė į teritorijų planavimo inspekciją su skundu, be to, byla dėl neva neteisėtų statinių nėra išnagrinėta ir neteisėtos statybos faktas ar pareiškėjo kaltė nėra konstatuota. Taip pat pareiškėjai pažymi, kad ginčas dėl statinių neturi reikšmės šiai bylai, ką patvirtina ir byloje esantis VTPSI atsiliepimas. Atsakovas teismui, o teismas skundžiamame sprendime, nesąžiningai ir tyčia nurodė nepatikrintas aplinkybes neišnagrinėtoje byloje, tokiu būdu sumenkinant pareiškėjus bei ignoruojant jų teisėtus interesus, siekiant suformuoti apie juos neigiamą nuomonę aukštesnės instancijos teismui. Teismui teiktame pareiškime, paaiškinime bei pareiškime dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo buvo detaliai paaiškinta, dėl ko pareiškėjų skundas pagrįstas, o atsakovo Sprendimas neteisėtas, tačiau teismas dėl nurodytų pareiškėjų argumentų nepasisakė.

22.6. Byloje ginčui išnagrinėti buvo svarbu nustatyti aplinkybes, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjų Prašymą pagal Taisyklių 2.6 papunkčio nuostatas dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, Sprendime nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl ko Įsakymu nustatyti sprendiniai neturi įtakos ginčui, nors neginčija, jog sprendiniai priimti teisėtai, yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovo atstovo ir NŽT atstovo pozicijos byloje akivaizdžiai priešingos institucijų priimtiems sprendimams ir sprendiniams. Nors Druskininkų savivaldybė ir NŽT pritarė sodo teritorijos konkrečioje vietoje tikslinimo sprendiniams, juos patvirtino ir įregistravo žemės kadastre ir nekilnojamojo turto registre, šių institucijų atstovai byloje tvirtino priešingai, jog Druskininkų bendrojo plano zonavimo tikslai (nustatytų sprendinių tikslinimas neatliktas) nepasiekti. Institucijų ir atstovų pozicijų priešingumas leidžia daryti išvadą, jog atstovai teikė teismui nepilną, netikslią arba neteisingą informaciją, dėl to teismas privalėjo išreikalauti duomenis iš pačių institucijų joms pasisakant dėl esminių aplinkybių, ar ginčo plotas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu ir dėl Įsakymo reikšmės. Tačiau teismas to nepadarė ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas be pagrindo bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino ir neįpareigojo atsakovo ir NŽT bei VTSPI (arba Aplinkos ministerijos, kuriai abi institucijos pavaldžios) pateikti teismui oficialią institucijų poziciją ir informaciją. Taigi, teismas neturėjo pagrindo laikyti teisingais ir remtis atsakovo teiginiais, neva bendruoju planu siūlomi spręsti teritorijos zonavimo tikslai lieka neišspręsti. Druskininkų savivaldybė ir NŽT detalizuojant vietoje išsprendė funkcinio zonavimo tikslus konkrečioje teritorijoje, laisvos valstybinės žemės plotą priskyrė ne sodo teritorijai, o teismas nepagrįstai laikėsi nuomonės, neva ginčo plotas, net nebūdamas sodo teritorijoje, išlieka sodo teritorijos sklypu.

22.7. Byloje nėra duomenų, jog SB „Migla“ būtų numatyta likviduoti, ar jos teritorijoje būtų numatyta vykdyti veiklą, nesusijusią su sodininkystės tikslais. Taigi, ginčo plotas, jį pašalinus iš sodo bendrijos teritorijos, nebegali būti konvertuojamas atgal į sodo teritoriją, nes tokio konvertavimo / pertvarkymo nei Druskininkų savivaldybės bendrasis planas, nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas nenumato. Priešingai, Sodo bendrijų vystymo gairės numato sodo teritorijų pavertimą mažo intensyvumo užstatymo teritorijomis, o ne laisvų valstybinės žemės plotų pavertimo sodo bendrijų teritorijomis.

22.8. Druskininkų savivaldybės bendrajame plane funkcinio zonavimo schema Įsakymo sprendiniais buvo konkretizuota, o funkcinio zonavimo tikslai jau yra pasiekti, be to, ginčo plotas nebepatenka į sodininkų bendrijų funkcinės zonos teritoriją (nei į zoną, nei į teritoriją) nuo Įsakymo priėmimo ir jo įgyvendinimo, įregistravus SB „Migla“ teritoriją ir jos kadastrinės bylos duomenis žemės kadastre bei nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti bendrojo plano reikalavimai patvirtina, kad atsakovo atstovo teismo posėdžio metu parodyta ir teismo už pagrindą paimta sodininkų bendrijų ir MG2 funkcinių zonų riba mažesnio mastelio plane, konkrečiai pažymint, kur ta riba yra, akivaizdžiai neatitinka bendrojo plano išaiškinimų.

Teismas skundžiamame sprendime neteisėtai remiasi atsakovo pateikta iš regia.lt ištraukoje nubraižyta zonos riba, kuri yra akivaizdžiai kito mastelio, joje zonų teritorijos nėra nurodytos. Pagal aptartą eksplikacijos aiškinimą, bendrajame plane funkcinės zonos parodytos, nesusiejant jų su konkrečiomis ribomis, ir žemės ploto priskyrimas vienai ar kitai zonai sprendžiamas ne vizualiai spalvine išraiška pažymėtu planu, o pagal brėžinyje nurodytų zonų aiškinimo sąlygas. Taigi, bendruoju planu nenurodytos tikslios zonavimo ribos ir teritorijos priskyrimas prie konkrečios zonos sprendžiamas ne tiek ir ne vien iš vizualinio / spalvinio suskirstymo brėžinio, o pagal konkrečiai teritorijai priimtus visais planavimo dokumentais konkretizuojančius institucijų sprendimus ir sprendinius.

Ginčo ploto atžvilgiu tokie sprendiniai yra priimti. Net jeigu būtų vertinama, kad Įsakymas nepriskirtinas prie teritorijų planavimo dokumentų, jis pagal Druskininkų savivaldybės bendrojo plano specialius žemės tvarkymo ir naudojimo sąlygų reikalavimus, yra teisėtas planavimo dokumentas, patikslinęs sodininkų bendrijų funkcinės zonos ribas atitinkamais Įsakymo sprendiniais, nes Įsakymas buvo pradėtas rengti ir patvirtintas iki Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo, kuriam pati savivaldybė išdavė sąlygas, tikslinančias sodininkų bendrijų funkcinę zoną.

Atitinkamai ginčo plotas tapo priskirtas ne sodo teritorijai ir ne sodininkų bendrijų funkcinei zonai, bet kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijai, MG2 zonai, kurioje bendruoju planu numatytas minimalus formuotinas žemės sklypo plotas sudaro 0,15 ha, o negyvenamos paskirties 0,30 ha.

22.9. Atsakovas neginčijo, kad byloje ginčo plotas yra mažesnis nei formuotinas nurodytoje teritorijoje sklypas. Pareiškėjai argumentą, jog ginčo plotas įsiterpęs, grindė Prašymo pateikimo metu ir vėliau galiojusia Žemės įstatymo redakcija bei Nutarimo 2.15 papunkčio nuostata. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados akivaizdžiai neatitinka institucijų sprendimų ir sprendinių dėl konkrečioje vietoje jau išspręstų zonavimo klausimų, o nurodyta informacija apie besiribojančią su ginčo plotu žemę, esančią SB „Migla“ teritorijoje kaip neva laisvą valstybinę žemę, yra akivaizdžiai neteisinga ir niekuo nepagrįsta, nes ginčo plotas ir sodo teritorija atskirti aiškia riba, be to, sodo teritorijoje esantys plotai nelaikytini laisva valstybine žeme, kadangi ji priskirta sodams, joje šiuo metu atsakovo sprendiniais formuojami sodo inžineriniai tinklai, keliai ir kitos paskirties plotai. Dėl to teismas privalėjo nustatyti, nors netyrė ir pagal teisės aktus nenustatė, ar ginčo plotas tikrai ribojasi su laisva valstybine žeme, ar joje nesuplanuotas suformavimas įsiterpusio sklypo sodo bendrijos nariams ar kitais tikslais, bei kokią reikšmę turi Įsakymas sodininkų bendrijų funkcinės zonos teritorijos tikslinimo prasme. Teismas to nedarė ir neaišku, kokiu pagrindu konstatavo, jog ginčo plotas ribojasi su laisva valstybine žeme, juo labiau, kad SB „Migla“ ir kitų sklypų kadastrinės bylos, kurių duomenys reikšmingi ginčui, yra įregistruotos žemės kadastre ir nekilnojamojo turto registre.

22.10. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nurodė prašantys organizuoti / vykdyti formavimo / pertvarkymo procedūrą pagal nurodomus Taisyklių 2.6 papunkčio tikslus. Pareiškėjai neprašė formuojamam žemės sklypui nustatyti žemės naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4). Tai akivaizdžiai matyti iš Prašymo teksto, nes apie formuotino žemės sklypo naudojimo būdą neužsimenama. Pareiškėjai neprašė keisti nuosavybės teise priklausančių sklypų paskirties ir (ar) naudojimo būdo į kitą, nei yra nustatytas galiojančiuose nekilnojamojo turto registro dokumentuose (toks prašymas atitiktų kitą Taisyklių 2.7 papunktyje nurodytą tikslą).

Ginčo plotui nenustatyta naudojimo paskirtis ir būdas. Teismo sprendime (kaip ir atsakovo Sprendime) nurodytas pareiškėjų prašymo atmetimo pagrindas – tvirtinimas, kad pareiškėjai prašo nustatyti formuotino sklypo naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4), yra visiškai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Atsakovo menamas įsivaizdavimas apie Prašyme neva nurodytą žemės naudojimo paskirtį ar būdą negali būti kliūtimi pradėti procesą. Formavimo / pertvarkymo procedūra pradėtina, nes Prašymas atitinka Taisyklių 2.6 papunktį, jame nurodyti atitinkantys norminį reguliavimą tikslai, nenumatytas bendrajame plane naudojimo būdas.

Nurodytoje teritorijoje negalima suformuoti kitos paskirties sklypo, skirto gyvenamųjų namų statybai. Kadangi ginčo sklypas nepriskirtas prie sodo bendrijų teritorijos, netaikytinos Taisyklių 47 punkto nuostatos, įpareigojančios taikyti Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas dėl įsiterpusio sklypo minimalaus ploto. Tačiau turi būti taikomos minėtų Taisyklių bendros nuostatos, apibrėžiančios įsiterpusio sklypo sąvoką, taip pat turi būti taikomas minėtų Taisyklių 48 punkte nurodytas įsiterpusio ploto aiškinimas. Be to, byloje taikytinos Taisyklių 491 straipsnio nuostatos, nustatančios papildomus reikalavimus sklypo suformavimui.

Ginčo teritorijoje sklypo suformavimas kaip gyvenamosios ar negyvenamųjų paskirties negalimas. Be to, pareiškėjų Prašymo dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo procedūros pradėjimo patenkinimui būsimo sklypo naudojimo būdas neturi įtakos. Formuotinas žemės sklypas, kaip ir pareiškėjų sklypai, prie kurių įsiterpęs sklypas prijungtinas, gali būti pagrindinės žemės ūkio paskirties. Įsiterpusio sklypo naudojimo būdas turi būti parinktas planavimo metu pagal išduotinas planavimo sąlygas. Taigi, formavimo / pertvarkymo procedūra pradėtina, o žemės naudojimo būdas nustatytinas planavimo procese.

Nepasiekus norminiuose dokumentuose, savivaldybės ir kitų institucijų išduotose sąlygose nurodytų planavimo tikslų, ar savivaldybei nepatvirtinus formavimo / pertvarkymo projekto, procedūra gali būti neužbaigta ar nutraukta. Tačiau jos nepradėjus negalima iš anksto konstatuoti, kad Prašyme dėl formavimo / pertvarkymo proceso pradėjimo nurodyti tikslai (taip, kaip jie suformuluoti Taisyklių 2.6 papunktyje) negali būti įgyvendinti, o procedūra negali būti baigta.

22.11. Pirmosios instancijos teismo, kaip ir atsakovas Sprendime, ginčo plotas neteisingai laikomas besiribojančiu su laisvos valstybinės žemės plotu. Sprendime nenurodoma, koks konkrečiai, kurioje teritorijoje esantis žemės plotas atsakovo yra laikomas laisvos valstybinės žemės plotu. Teismas neteisingai nurodo, kad laisvos valstybinės žemės plotas ginčo teritorijoje negali būti formuojamas kaip įsiterpęs. Teismo sprendime ir atsakovo atsiliepime nurodomos aplinkybės apie ginčą dėl neva nelegalios statybos jo sprendimui netenkinti pareiškėjų prašymo pradėti formavimo pertvarkymo procedūrą neturėjo ir neturi jokios įtakos, kadangi nurodytoje byloje žemės naudojimo klausimai nesprendžiami, teismo sprendimas nepriimtas, o procesas pradėtas pagal melagingą nenustatytų asmenų pranešimą.

22.12. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal galiojantį Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, jo aiškinamąjį raštą ir paaiškinimus prie pagrindinio brėžinio ginčo plotas nepatenka į sodininkų bendrijų teritorijų funkcinę zoną, o patenka į mažo užstatymo funkcinę zoną M2, kurioje numatytos jau išvardintos konkrečios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: tarp galimų paskirčių ir būdų galima kita paskirtis – gyvenamosios teritorijos (G2), kuriai nustatytas ir minimalus žemės sklypo plotas – 0,15 ha, tuo yra mažesnis nei minimaliai formuotinas racionalaus dydžio sklypas, nes yra dvigubai mažesnis, nei leistinas formuoti nurodytoje teritorijoje – yra 0,07 ha dydžio. Pareiškėjų iniciatyva rengti projektą, kurio vienas iš tikslų yra prisijungti valstybinės žemės plotą prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, gali būti įgyvendinama, kadangi valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs ir atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.15 papunkčio, Taisyklių 2.6 papunkčio, 47 punkto reikalavimus: nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu (pastarasis galimai yra sodo teritorijoje, kurioje visas plotas nelaikomas laisvu), ir neturi bendros ribos su nesuformuotu kaip atskiru žemės sklypo plotu, o ginčo plotas, nors ir yra didesnis kaip 0,04 ha ploto, jis yra neracionaliai mažo dydžio, kokio nurodytoje teritorijoje nauji sklypai bendruoju planu nenumatyti formuoti, jo dalį sudaro siaura juosta tarp pareiškėjų sklypų. Projekto rengimas pagal pareiškėjų Prašymą neprieštarautų šių teisės aktų nuostatoms, o teismo sprendimo išvada yra paremta vien klaidingu bendrojo plano sprendinių aiškinimu, neteisėtu atmetimu esminę reikšmę turinčio Įsakymo, kuriuo nustatyta sodininkų bendrijų teritorija.

22.13. Pareiškėjai pagrįstai teigia, kad valstybinės žemės plote pagal bendrąjį planą naujai formuotini žemės sklypai negali būti formuojami mažesni nei 0,15 ha, dėl to prašomas prijungti valstybinės žemės plotas tariamai yra neracionalaus dydžio ir neformuotinas kaip atskiras sklypas. Kaimyninio žemės sklypo ne sodo teritorijoje, kurioje ir yra ginčo plotas (pietinėje, vakarinėje ir rytinėje valstybinio ploto dalyse), M2 teritorijoje suformuoti ir formuojami žemės sklypai yra tik didesnio 0,13–0,15 ha dydžio, dėl ko 0,07 ha ploto sklypas būtų neracionalaus dydžio ir ribų. Pareiškėjai nurodė ir įrodė, jog ginčo valstybinės žemės plotas yra neabejotinai mažesnis už leistiną ir nesudaro racionalaus dydžio ir ribų. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo valstybinės žemės plotas, kurį nori prisijungti pareiškėjai, savo dydžiu ir forma yra panašaus dydžio, kaip ir šalia esantys žemės sklypai, kuriuose nors ir nestovi statiniai, bet atsakovo dokumentais nustatytas minimalus 0,15 ha sklypo plotas. Taigi, valstybinės žemės plote negali būti formuojamas jokios paskirties naujas žemės sklypas, kurio dydis būtų racionalus ir atitiktų bendrajame plane nurodytus minimalaus ploto ir kitus reikalavimus.

22.14. Pareiškėjų Prašymas atitinka visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus, nes sodo teritorijos pakeitimui atsakovas ir kitos institucijos priimdami Įsakymą pritarė. Pareiškėjų pageidaujamas įsigyti (prisijungti) laisvas valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą, jam netaikytini Nutarimo 2.15 papunktyje keliami reikalavimai, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Skundžiamas Administracijos Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka bendrojo plano ir kitų dokumentų duomenų, teisės aktų normų, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės neatitinka teisinio reguliavimo. Atsakovo Sprendimas dėl jo neapibrėžtumo ir nepakankamai nurodytų argumentų, dėl ko netaikytinas Įsakymas, aiškinant kuriai teritorijai priskirtinas ginčo plotas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, priimtas nesilaikant išsamumo principo. Taigi, pareiškėjų skundas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

23. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir teisingai nustatė visas ginčo aplinkybes ir ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti pareiškėjų skundą. Kadangi keisti ar naikinti teisėtą, pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą pareiškėjų apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

23.2. Pareiškėjų projektas ir jo sprendiniai prieštarauja ir neatitinka Druskininkų savivaldybės bendrojo plano ir jo sprendinių. Pareiškėjų nurodomas ir akcentuojamas Įsakymas nėra ir negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu. Be to, nei joks teritorijų planavimo dokumentas, nei, juo labiau, pareiškėjų nurodomas Įsakymas, ne tik negali prieštarauti teritorijos bendrajam planui, bet ir jokiu būdu, forma ar apimtimi keisti bendruoju planu nustatytų sprendinių, įskaitant funkcinio teritorijų zonavimo. Pareiškėjai tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde nepagrįstai ir neteisingai tapatina bendruoju planu nustatomas funkcines zonas ir sodininkų bendrijų teritorijos ribas, taip pat visiškai nepagrįstai bando įrodyti, kad Įsakymu galėjo būti ar buvo faktiškai pakeisti bendrojo plano sprendiniai, susiję su konkrečių teritorijų funkciniu zonavimu ir jo sprendiniais. Pareiškėjų dėstomas Įsakymo ir jo turinio interpretavimas yra visiškai nepagrįstas, niekaip nepaneigiantis teisingo, pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir juo padarytų išvadų. Kaip matyti iš į bylą pateikto bendrojo plano ištraukų ir kitų rašytinių įrodymų, pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas patenka į bendrojo plano nustatytą SB funkcinę zoną, kurioje yra galimos tik jau minėtos žemės sklypų paskirtys bei naudojimo būdai, todėl pareiškėjų nurodoma žemės ūkio paskirtis ir naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, minėtam valstybinės žemės plotui yra negalimi, nes prieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams – sodininkų bendrijų funkcinėje zonoje nėra numatytos galimybės kitiems žemės ūkio paskirties sklypams (Z4). Valstybinės žemės plotui bendruoju planu nustatyta SB (sodininkų bendrijų) funkcinė zona yra galiojanti, nepakoreguota ir nepakeista į jokią kitą funkcinę zoną, nes kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai keičiami ir koreguojami tik rengiant to paties lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą.

23.3. Pareiškėjų iniciatyva rengti projektą, kurio vienas iš tikslų yra prisijungti valstybinės žemės plotą prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, negali būti įgyvendinama, kadangi valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs ir neatitinka kitų jam teisės aktais nustatytų reikalavimų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas darė pagrįstas išvadas. Pareiškėjai visiškai nepagrįstai teigia, kad valstybinės žemės plote pagal bendrąjį planą naujai formuotini žemės sklypai negali būti formuojami mažesni nei 0,15 ha, dėl ko prašomas prijungti valstybinės žemės plotas tariamai yra neracionalaus dydžio ir neformuotinas kaip atskiras sklypas. Todėl atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujantys pareiškėjų samprotavimai apie tai, kad valstybinės žemės plote nėra galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo. Laisvos valstybinės žemės plote galėtų būti formuojamas tik naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuris būdamas neįsiterpęs ir kitokios (ne žemės ūkio) paskirties negalėtų būti apjungiamas su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Suformavus laisvoje valstybinėje žemėje naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, pastarasis galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka parduodamas ar išnuomojamas skelbiant pardavimo ir nuomos aukcioną, kuriame galėtų dalyvauti pareiškėjai ir kiti suinteresuoti asmenys, inter alia ir kitų privačių žemės sklypų, kurie ribojasi su valstybinės žemės plotu, savininkai (kaip matyti iš byloje esančios situacijos schemos, valstybinės žemės plotas pietuose ribojasi ir su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais).

23.4. Pareiškėjų Prašymas negalėjo būti tenkinamas ir dėl savavališkos pareiškėjų statybos valstybinės žemės plote. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais buvo patvirtinta, kad ginčo valstybinės žemės plote yra neteisėtai pastatyti pareiškėjų valdomi ir naudojami statiniai, t. y. konstatuota savavališka statyba, kurios padariniai turi būti pašalinti. Kiek žinoma atsakovui, šiuo metu savavališkos statybos padariniai pareiškėjų valstybinės žemės plote dar nėra pašalinti; NŽT yra atsisakiusi priimti bet kokius sprendimus dėl valstybinės žemės ploto, kol nepasibaigs visi teisiniai procesai teismuose dėl savavališkos statybos, kad nebūtų sudarytos prielaidos nesilaikyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir kuriais būtų įteisintas savavališkai užimtos valstybinės žemės naudojimas; NŽT taip pat laikosi pozicijos, kad ginčo valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15. papunkčio reikalavimų, t. y. jis neatitinka įsiterpusio žemės ploto kriterijų, kadangi valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio žemės sklypas ir jame yra privažiuojamasis kelias; NŽT yra išaiškinusi pareiškėjams, kad kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, tol valstybinės žemės plotas negalės būti formuojamas aukcionui. Atsakovo nuomone, pareiškėjų Prašymas ir skundas šioje administracinėje byloje negalėjo būti tenkinamas vien dėl savarankiškų teisinių ir faktinių priežasčių.

23.5. Atsakovo veikla ir priimami sprendimai, be kita ko, yra viešosios teisės dalykas. Atsakovas savo veikloje privalo laikytis įstatymo viršenybės ir kitų viešojo administravimo principų reikalavimų; viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“ (o ne „galima, tai kas nedraudžiama“), pagal kurį viešosios teisės subjektai (šiuo atveju ir atsakovas) negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų.

23.6. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje tinkamai, išsamiai ir teisingai nustatė visas ginčo aplinkybes bei ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti pareiškėjų skundą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjų apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. NŽT iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis ir išdėstytu vertinimu, mano, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, argumentais bei ginčo santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, taigi yra teisėtas ir teisingas, o jo naikinti nėra jokio pagrindo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VTPSI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir išsamiai išnagrinėjęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas patenka į BP keitime nustatytą SB (sodininkų bendrijų teritorijų) funkcinę zoną, kurioje yra galimos žemės sklypų paskirtys bei naudojimo būdai, kurie yra numatyti Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimo sprendiniuose. VTPSI nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S12-4020, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjų pageidaujamas įsigyti (prisijungti) laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso bei Nutarimo 2.15 papunktyje jam keliamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, taip pat atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus bei priimtas vadovaujantis išsamumo principu (VAĮ 3 str.).

29. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti jų skundą. Pareiškėjų nuomone, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, išsamiai nepasisakė dėl nurodomų esminių skundo argumentų, netikrino atsakovo atstovo nurodomų aplinkybių dėl esą nustatyto teritorijos zonavimo, neteisingai vertino NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos Įsakymo sprendinius, netinkamai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, priešingai teisės normų turiniui aiškino ir taikė įstatymą, be pagrindo neatnaujino bylos nagrinėjimo, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, jog visos svarbios bylai aplinkybės nebuvo nustatytos bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės įstatymo, TPĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, Taisyklių nuostatos bei teritorijų planavimo dokumento (Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 patvirtinto Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo) sprendiniai.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2022 m. gruodžio 16 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą įsiterpusiam žemės sklypui tikslu pertvarkyti žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkomo sklypo plotas 1,4878 ha ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkomo sklypo plotas 0,12 ha), prijungiant įsiterpusį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą (iki 0,07 ha). Atsakovas anksčiau minėtu Sprendimu atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams.

33. Administracija, išnagrinėjusi anksčiau minėtą pareiškėjų Prašymą, ginčijamame Sprendime aptarė teisinį reguliavimą (Taisyklių 2, 2.6, 47 p. ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 patvirtinto Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius) bei paaiškino, kad formuoti pareiškėjų nurodytam žemės plotui žemės sklypą, nepatenkantį į SB „Migla“, žemės ūkio paskirtimi ir naudojimo būdu – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nėra galimybės, kadangi tai prieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniams, nes SB (sodininkų bendrijų teritorijų) teritorijos / funkcinėje zonoje, kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4) nenumatyti (1) ir norimas prisijungti valstybinės žemės plotas nelaikomas įsiterpusiu, kadangi ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas (2), be to, jo plotas yra 0,07 ha (3). Šiems atsakovo nustatytiems esminiams atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą įsiterpusiam valstybiniam žemės sklypui argumentams pritarė ir pirmosios instancijos teismas.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, jog bylos šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, ginčo situacijos schemos ir aerofotografinės nuotraukos, ištraukos iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt, ištraukos iš www.regia.lt duomenų žemėlapio, ištraukos iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, galiojusio nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., su bendrojo plano sprendinių reglamentų lentelės ištrauka, ištraukos iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, galiojančio nuo 2020 m. balandžio 24 d. (su situacijos schema ir BP teritorijos naudojimo reikalavimais) ginčo valstybinės žemės plotas vakaruose ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jis nėra siaura juosta, šlaitas ar griovys, todėl valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad buvo klaidingai vadovautasi zonavimo neapibrėžiančiais dokumentais ir zonavimui teisinės reikšmės neturinčiais duomenimis (ginčo situacijos schema, aerofotografija, ištrauka iš geoportal ir pan.).

35. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad ginčo valstybinės žemės plotas, kuri siekia prisijungti pareiškėjai, yra didesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 papunktyje įtvirtintas dydis (0,04 ha).

36. Taip pat trečiojo suinteresuoto asmens (VTPSI) atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir apeliacinį skundą, aiškiai pateikta informacija apie nesuformuotoje ginčo valstybinėje žemėje esančių statinių savavališką (neteisėtą) statybą, kuri patvirtinta tiek bendrosios, tiek ir specialiosios kompetencijos teismų sprendimais ir nutartimis (žr., pvz., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-314/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-920-555/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015). Kaip nurodo NŽT, pareiškėjai ne kartą kreipėsi su prašymais įsigyti ginčo valstybinės žemės dalį, kurioje jie savavališkai yra pasistatę statinius (šiltnamį ir tvorą), tačiau prašymai nebuvo patenkinti.

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsakė į esminį klausimą dėl NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos Įsakymo reikšmės šiai bylai, nepašalino teismo konstatuoto menamo prieštaravimo tarp Įsakymu nustatytos sodo teritorijos ir sodo funkcinės zonos. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į <...> žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus <...>. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčo metu galiojusių Taisyklių 2 punkte (Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

Projektų sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projektų sprendiniams). Šiuo atveju taip pat reikšmingos ir TPĮ nuostatos (2 str. 1, 27 d., 4 str. 3 d., 5 str. 2 d., 14 str. 5 d.). Taigi, pareiškėjų nurodytu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra ir negali būti laikomas ar prilyginamas detaliajam planui ar kitam teritorijų planavimo dokumentui bei jis negali pakeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu įtvirtintų atitinkamos teritorijos sprendinių.

Pažymėtina, kad pati NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą pripažįsta, kad NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Įsakymu parengtas ir patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neprilygsta teritorijų planavimo dokumentui, nes pagal TPĮ 5 straipsnio nuostatas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskiriami teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo aspektu sutiktina ir su atsakovo pozicija, jog NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos Įsakymu yra tik patvirtintas privatiems asmenims (pareiškėjams) nuosavybės teise priklausančių privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir patikslinta SB „Migla“ išorinė riba, atsižvelgiant į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų pertvarkymą, tačiau šiuo Įsakymu niekaip nėra nustatomas, keičiamas, tikslinamas valstybinės žemės ploto teisinis statusas, paskirtis ar naudojimo būdas, taip pat niekaip nėra ir negali būti keičiami ar tikslinami Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniai, inter alia, juo nustatytos ir valstybinės žemės plotui taikomos funkcinės zonos.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl anksčiau minėto NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos Įsakymo ir jo reikšmės šiai bylai. Tačiau pareiškėjai apeliaciniame skunde juridiškai visiškai neargumentuotai siekia įrodyti Įsakymo ypatingą reikšmę nagrinėjamam ginčui ir akcentuoja jo viršenybę šioje byloje taikytinų teisės aktų atžvilgiu.

38. Pagal bylos duomenis, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje galioja Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 patvirtintas Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Kaip matyti žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į sodininkų bendrijų zoną, konvertuojamą į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną (SB), o žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į sodininkų bendrijų zoną, konvertuojamą į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną (SB), gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2), miškų ir miškingų teritorijų zoną kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kitose teritorijose (MI-2).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir išsamiai išnagrinėjęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas patenka į BP keitime nustatytą SB (sodininkų bendrijų teritorijų) funkcinę zoną, kurioje yra galimos šios žemės sklypų paskirtys bei naudojimo būdai ( 1) miškų ūkio paskirties: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4); 2) žemės ūkio paskirties: mėgėjų sodų žemės sklypai (Z1); sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (Z5);

3) kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos (G1); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); atskirųjų želdynų teritorijos (E)), kurie yra numatyti Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose. Tai reiškia, jog pareiškėjų nurodoma žemės ūkio paskirtis ir naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, ginčo valstybinės žemės plotui yra negalimi, nes prieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimo sprendiniams – SB funkcinėje zonoje nėra numatytos galimybės kitiems žemės ūkio paskirties sklypams (Z4). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjų siekiamam prisijungti valstybinės žemės plotui Druskininkų savivaldybės teritorijos BP keitimu nustatyta SB (sodininkų bendrijų) funkcinė zona yra galiojanti, nepakoreguota ir nepakeista į jokią kitą funkcinę zoną.

39. Pasisakydamas dėl ginčo valstybinės žemės sklypo racionalaus dydžio ir ribų, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kaimyninio žemės sklypo (pietinėje valstybinės žemės ploto dalyje) bei SB „Migla“ teritorijos (vakarinėje ir rytinėje valstybinio ploto dalyse, kuriose nėra suformuotų žemės sklypų) valstybinės žemės plotas yra racionalaus dydžio – apie 0,07–0,09 ha ploto ir racionalių ribų, nes šio valstybinės žemės ploto konfigūracija artima stačiakampio formai, kurios vidutinis plotas šiaurės–pietų kryptimi yra apie 22 m, o vakarų–rytų kryptimi – apie 35 m, šio ploto reljefas neturi jokių didelių aukščio perkryčių, yra panašaus dydžio kaip ir šalia esantys žemės sklypai bei privažiavimui skirtas kelias. Tuo tarpu pareiškėjai šioms faktinėms aplinkybėms paneigti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad ginčo valstybinės žemės plote nėra galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo.

40. Teisėjų kolegija, visumoje patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka tiek su atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Konstatuotina, kad šiuo aspektu išnagrinėtos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais.

41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir patikrinusi, ar atsakovas tinkamai, išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, vertina, kad Administracijos Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas Sprendime nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, Sprendimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtą Sprendimą panaikinti bei atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka imperatyvių VAĮ nuostatų.

42. Kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti antrojoje apeliacinio skundo dalyje „Dėl teismo sprendime neaptartų aplinkybių, reikšmingų teisingai išspręsti bylą“ neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Be to, kai kurie iš jų kartojasi arba nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir jo neanalizuoti, todėl apeliacinėje instancijoje papildomai nevertinami.

43. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, išsamiai nepasisakė dėl nurodomų esminių skundo argumentų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino byloje surinktus įrodymus.

44. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

45. Administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjų. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

47. Teisėjų kolegija, taikydama šios nutarties 46 punkte nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Paprastai savivaldybės institucijos savo organizacinėse struktūrose turi atitinkamus darinius (juridinius padalinius), kurie atstovauja juos teismuose ir pan. Nors šioje byloje pareiškėjų apeliacinis skundas ne tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl Administracijos prašymas priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. R. ir D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan