2025-05-07 Nr. AB-7979-3-61-3-00643-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-516-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00643-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Egipto piliečio K. H. A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. H. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. H. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 25S28528, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą naujai vertinti pareiškėjo teikiamus argumentus, atsižvelgiant ir pripažįstant išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kompetentingų institucijų funkcijų netinkamą vykdymą, priimant faktines aplinkybes iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį naują sprendimą.

Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu būtų nustatyta, kad jis (terminas) buvo praleistas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. kovo 5 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo dalyko antrąjį reikalavimą taip, jog iš jo turinio būtų galima aiškiai ir konkrečiai identifikuoti reikalavimo apimtį, pobūdį ir jis atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje numatyta teismo priimtinų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką; pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); nurodyti, ar jam reikalingas vertėjas.

Pareiškėjo atstovė advokatė G. S. (toliau – ir pareiškėjo atstovė) 2025 m. kovo 6 d. pateikė teismui prašymą pratęsti skundo trūkumų ištaisymo terminą iki 2025 m. kovo 12 d. dėl pareiškėjo atstovės užimtumo darbe, suplanuotų atostogų bei pareiškėjo valios dėl proceso kalbos išsiaiškinimo.

Pareiškėjo atstovės prašymas 2025 m. kovo 6 d. teisėjo rezoliucija buvo patenkintas, terminas trūkumams pašalinti partęstas iki 2025 m. kovo 12 d.

Pareiškėjo atstovė 2025 m. kovo 12 d. pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti dar septynioms dienoms, kadangi pareiškėjo atstovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur susidūrė su interneto problemomis, todėl ji neturi galimybių pašalinti skundo trūkumų.

Pareiškėjo atstovės prašymas 2025 m. kovo 13 d. teisėjo rezoliucija buvo tenkintas iš dalies, terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 17 d., tačiau iki nustatyto termino skundo trūkumai nebuvo pašalinti.

II. Regionų administracinis teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 18 d. nutartimi laikė pareiškėjo K. H. A. A. skundą nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytą ir teisėjo 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo13 d. rezoliucijomis pratęstą terminą nepašalino skundo trūkumų, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jam grąžino (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas K. H. A. A., atstovaujamas advokatės G. S., atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priežastį, dėl kurios buvo praleistas terminas paduoti skundą, pripažinti svarbia priežastimi ir atnaujinti terminą skundui paduoti; priimti teismui pateiktą patikslintą skundą pagal ištaisytus trūkumus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovė paaiškina, kad teismui priėmus 2025 m. vasario 24 d. nutartį dėl skundo trūkumų pareiškėjas jau buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl pareiškėjo atstovė negalėjo su juo susisiekti, kad išsiaiškintų, kokia kalba turėtų vykti teismo procesas, taip pat, kad būtų išverstas dokumentas iš anglų į lietuvių kalbą. Pareiškėjo atstovė dėl suplanuotų atostogų, trukusių nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. kovo 22 d., buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl pateikė teismui prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo atstovė iš pradžių prašė teismo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2025 m. kovo 12 d., vėliau prašė jį pratęsti, nes susidūrė su interneto problemomis (taip pat nustojo veikti mobilusis parašas). Pareiškėjo atstovė dėl neveikiančio mobilaus parašo negalėjo per EPP sistemą pateikti teismui prašomų duomenų, todėl patikslintą skundą pateikė elektoriniu paštu, tačiau vėliau sužinojo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą laikė nepaduodu.

Pareiškėjo atstovė akcentuoja, kad ji negalėjo numatyti, jog susidurs su interneto problemomis, nes prie išvykdama į kelionę informavo interneto paslaugas teikiančią bendrovę, jog jai reikės jungtis prie tam tikrų sistemų. Interneto tiekėjas garantavo, kad sistemos veiks puikiai. Pareiškėjo atstovė mano, kad ji padarė viską, ką galėjo, jog prieš išvykdama įsitikintų, kad nebus kliūčių įvykdyti teismo įpareigojimus. Pareiškėjo atstovės teigimu, dėl nurodytų aplinkybių negali nukentėti pareiškėjo interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Departamento 2025 m. sausio 28 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti Departamentą naujai vertinti pareiškėjo teikiamus argumentus, atsižvelgiant ir pripažįstant išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kompetentingų institucijų funkcijų netinkamą vykdymą, priimant faktines aplinkybes iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį naują sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. kovo 5 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo dalyko antrąjį reikalavimą taip, jog iš jo turinio būtų galima aiškiai ir konkrečiai identifikuoti reikalavimo apimtį, pobūdį ir jis atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje numatyta teismo priimtinų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką; pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); nurodyti, ar jam reikalingas vertėjas.

Pareiškėjo atstovė 2025 m. kovo 5 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pratęsti skundo trūkumų šalinimo terminą iki 2025 m. kovo 12 d., nes pareiškėjui, išvykus iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjo atstovei nepavyko su juo susisiekti, siekiant išsiaiškinti, kokia kalba turėtų vykti teismo procesas, taip pat, kad būtų išversti dokumentai iš anglų į lietuvių kalbą. Teisėjo 2025 m. kovo 6 d. rezoliucija pareiškėjo atstovės prašymas buvo tenkintas ir terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 12 d.

Pareiškėjo atstovė 2025 m. kovo 12 d. pateikė teismui prašymą pratęsti skundo trūkumų šalinimo terminą dar 7 dienoms, nes išvykusi suplanuotų atostogų į užsienį ji susidūrė su interneto problemomis, dėl kurių jai kilo sunkumų pateikti teismui procesinius dokumentus. Teisėjo rezoliucija pareiškėjo atstovės prašymas buvo tenkintas iš dalies, terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 17 d.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 18 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo skundą laikė nepaduodu, nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teisme 2025 m. kovo 20 d. gautas el. paštu pateiktas pareiškėjo atstovės patikslintas skundas, kuriame pareiškėjo atstovė, be kita ko, paaiškino, kad dėl interneto problemų ir neveikiančio mobiliojo parašo ji neturėjo galimybės laiku pašalinti teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjo 2025 m. kovo 20 d. rezoliucija pareiškėjo atstovės skundą buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad byla išnagrinėta teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi.

Pareiškėjo atstovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 18 d. ir teigia, kad ji dėl objektyvių priežasčių (dėl negalėjimo susisiekti su pareiškėju, interneto ir mobiliojo parašo techninių nesklandumų atostogų užsienyje metu) neturėjo galimybės per teismo nustatytą ir teisėjo rezoliucijomis pratęstą terminą pašalinti skundo trūkumų. Pareiškėjo atstovė prašo atsižvelgti į technines sistemų problemas ir žmogiškąjį faktorių bei neleisti dėl to nukentėti pareiškėjo interesams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas.

Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008; kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškėjo skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo. Pareiškėjas skunde nurodė ginčo dalyką – Departamento Sprendimą, skundo faktinį pagrindą, taip pat nurodė skundo reikalavimus – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus („įpareigoti Departamentą naujai vertinti pareiškėjo teikiamus argumentus, atsižvelgiant ir pripažįstant išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kompetentingų institucijų funkcijų netinkamą vykdymą, priimant faktines aplinkybes iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį naują sprendimą“).

Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš pareiškėjo suformuluoto reikalavimo dėl Departamento įpareigojimo atlikti veiksmus galima daryti tik tikėtinas (abejonių keliančias) prielaidas, jog pareiškėjas lyg ir siekia, kad teismas įpareigotų Departamentą priimti konkretų, būtent pareiškėjo pageidaujamą, sprendimą, o tuo pačiu lyg ir siekia tam tikrų faktų pripažinimo, kas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio reikalavimų, ir šis skundo trūkumas pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip esminis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pareiškėjas nepakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą dėl Departamento įpareigojimo atlikti veiksmus ar detalizavo, kokius veiksmus prašo įpareigoti atsakovą atlikti, negali būti pagrindas nepriimti pareiškėjo skundo.

Kaip minėta, iš teismui pateikto skundo turinio galima suprasti, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo, todėl pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus formuluotė nebuvo kliūtis bylai nagrinėti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, būtent teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-883-602/2016, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-692-602/2018; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-592-602/2023; kt.).

Kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai (pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); nurodyti, ar pareiškėjui reikalingas vertėjas) taip pat nėra esminiai, todėl negalėjo būti pagrindu nepriimti pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į siekiamo inicijuoti ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai nevertintini kaip esminiai trūkumai, sutrukdę apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir nagrinėti bylą. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė skundo trūkumus.

Vertindama atskirojo skundo argumentus dėl objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjo atstovei per teismo nustatytą terminą pašalinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje susiklosčiusi faktinė situacija ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjo atstovė buvo aktyvi ir siekė pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių aplinkybių (interneto, mobiliojo parašo sistemos trikdžių). Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas terminą skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai siekė padėti pareiškėjo atstovei įgyvendinti teismo įpareigojimą, tačiau nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduodu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, kurie buvo formalaus pobūdžio ir nekliudė iškelti bylą.

Atsižvelgdama į siekiamu ginčyti Sprendimu pareiškėjui sukeliamas teisines pasekmes, taip pat į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu ir grąžintas pareiškėjui, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, teisėjų kolegijas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Egipto piliečio K. H. A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius