2017-03-22 Nr. AB-6444-3-62-3-02186-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-237-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02186-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. Č. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. S. Č. 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, pateikdama rašytinės formos dokumentą, kuriame išdėstė tam tikras aplinkybes, susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtais aktais ir praleistais terminais.

Kauno apygardos administracinis teismas, padaręs išvadą, kad iš minėto dokumento turinio negalima suprasti pareiškėjos nusiskundimų esmės, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė jai terminą iki 2016 m. lapkričio 21 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 21 d. buvo gauti pareiškėjos 2014 m. lapkričio 17 d., 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. prašymai priimti dokumentus ir suteikti jai teisę grįžti į Garliavos seniūniją, Kauno rajoną, t. y. atkurti nuosavybės teisę į senelio turėtą 1,57 ha žemės sklypą.

Kauno apygardos administracinis teismas, susipažinęs su 2016 m. lapkričio 21 d. gautais M. S. Č. dokumentais, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi (teismo nutartyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant nutarties priėmimo datą 2015 m. lapkričio 23 d.) atsisakė skundą priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

II. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 2 d. atskiruosius skundus (Kauno apygardos administraciniame teisme atskirasis skundas gautas 2016 m. gruodžio 2 d., o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 2016 m. gruodžio 5 d.), kurie neatitiko ABTĮ 134 straipsnio keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimis pareiškėjai buvo nustatyti terminai atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui naują atskirąjį skundą, kuriame būtų nurodyta konkreti skundžiama nutartis, jos priėmimo data, įstatymai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, bei suformuluotas atskirojo skundo reikalavimas. Be kita ko teismas pabrėžė, jog tuo atveju, jei pareiškėja nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi, ji turi teisę prašyti šią nutartį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutartyse nustatytais terminais pareiškėja pateikė 2016 m. gruodžio 23 d. dokumentą, pavadintą „Skundą – nagrinėti iš naujo“, kuriuo prašė atnaujinti jai praleistą terminą 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir suteikti leidimą-galimybę sugrįžti į Kauno rajoną, Garliavos seniūniją.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjai (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 134 straipsnyje nustatyti atskirojo skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai užtikrina, kad teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti apeliacinės instancijos teisme inicijuojamo ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės išdėstymas teismui negali būti pagrindas nagrinėti skundą, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutartyse nurodžius, nepatikslino atskirojo skundo dalyko (reikalavimo), aplinkybių (atskirojo skundo juridinio pagrindo), nepašalino kitų teismo 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutartyse nurodytų atskirojo skundo trūkumų, o pats teismas negali už pareiškėją suformuluoti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą.

III. Pareiškėja M. S. Č. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties.

Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ketinamo inicijuoti ginčo esme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi laikė pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą, pateiktą po šio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo, nepaduotu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas (ABTĮ 134 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi iš atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų turi būti aišku, kurios iš šių atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka baigčių siekia pareiškėjas.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimis nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. gruodžio 26 d. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties trūkumams pašalinti, pasiūlydamas jai pateikti patikslintą atskirąjį skundą, kuris būtų parengtas vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 4–7 punktų nuostatomis, t. y. būtų konkrečiai nurodyta skundžiama nutartis, išdėstyti jos neteisėtumo motyvai, suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos 2016 m. gruodžio 2 d. atskiraisiais skundais bei įvertinusi vadovaujantis Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimis trūkumams šalinti parengto 2016 m. gruodžio 23 d. dokumento „Skundą – nagrinėti iš naujo“, kuriame pareiškėja pasisako jos nuosavybės teisės į žemę pažeidimo aspektu, turiniu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nei pirminis pareiškėjos kreipimasis, nei atskirojo skundo patikslinimas, net iš dalies neatitiko pagrindinių ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šiuo atveju yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai įvardijo atskirojo skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai kelis kartus išaiškino, kaip jie turėtų būti ištaisyti (ABTĮ 12 str.), tačiau pareiškėja nurodytų prieštaravimų nepašalino. Todėl nesant tinkamai apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, pareiškėjos atskirasis skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas