Legislator Case Law & Legislation
ef85e7eb-8d0d-4b3f-af0d-526ce2bd0572 AI generated

ef85e7eb-8d0d-4b3f-af0d-526ce2bd0572 · Kauno apygardos teismas

Case Number ef85e7eb-8d0d-4b3f-af0d-526ce2bd0572
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-644/2009 pagal pareiÅ¡kėjos A. V. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir Prienų rajono savivaldybės administracija dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,

Legislator headnote

AI generated

ef85e7eb-8d0d-4b3f-af0d-526ce2bd0572 · Kauno apygardos teismas: grÄ Å¾inant natÅ«ra buvusioje senelių sodyboje. Å ioje vietoje stovėjo senelių gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, tačiau statiniai neiÅ¡liko, liko tik apirę pamatai, liepa, sena obelis ir kryžius. Archyvuose duomenų apie buvusius pastatus neiÅ¡liko, nes iki 1964 m. Å«kinės knygos saugoti negautos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-71-510/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 121.21.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 31 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei ir Neringai Gudašytei, dalyvaujant pareiškėjai

A. V., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-644/2009 pagal pareiÅ¡kėjos A. V. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir Prienų rajono savivaldybės administracija dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,

           n u s t a t ė :

           PareiÅ¡kėja A. V. kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu (t.1, b.l. 92),

kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvui J. K. nuosavybės teise priklausančiame 1 ha žemės sklype,

esančiame (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos senelis A. K. turėjo nuosavybės teise žemės ir joje sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Senelis mirė 1930 m. sausio 11 d. TurtÄ

paveldėjo senelė P. K., kuri mirė 1962 m. Jos tėvui J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1 ha žemės, žemę

grÄ Å¾inant natÅ«ra buvusioje senelių sodyboje. Å ioje vietoje stovėjo senelių gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, tačiau statiniai neiÅ¡liko, liko tik apirę pamatai, liepa, sena obelis ir kryžius. Archyvuose duomenų apie buvusius pastatus neiÅ¡liko, nes iki 1964 m. Å«kinės knygos saugoti negautos.

           Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu (t.1, b.l. 169-171) pareiÅ¡kimÄ patenkino. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

K. nuosavybės teise priklausančiame 1 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba. Teismas sprendime nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio žemėlapio fragmento su Pelekonių gatviniu kaimu iÅ¡ Vokiečių armijos Generalinio Å¡tabo Kartografijos skyriaus tarnybos leidinio ir archyvinės pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra gatvinio kaimo sodybos pastatai. Apklausti liudytojai Å¡iÄ aplinkybę patvirtino.

           Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 2-5) praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos A. V. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, t. y. jų vaikystės atsiminimais, tačiau nevertino prieÅ¡taringų liudytojų parodymų patikimumo. Tarp byloje pateiktų duomenų ir teismo sprendimo nurodytų aplinkybių taip pat yra neatitikimas, t. y. K. N. nurodė, kad ginčo žemėje buvo sodyba, tačiau 1928 metais buvo likę tik pamatai, tačiau teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad iki 1968 metų buvo sodyba, kol nugriovė buldozeriai. Å ie teiginiai vienas kitam prieÅ¡tarauja. Å i aplinkybė yra labai svarbi, nes nustačius, kad sodyba buvo iki 1968 metų, remiantis Kauno apskrities archyvo 2007 m. spalio 12 d. raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad Prienų rajono BÅ«dos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1964-1985 metų Pelekonių kaimo Å«kinėse knygose, Prienų rajono Jiezno apylinkės Tarybos,

Viršaičio dokumentų fonde 1986-1990 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose J. K., Augusto vardu ūkis neįrašytas, galima daryti

vienareikÅ¡miÅ¡kai prielaidÄ , kad Å«kio, t. y. sodybos, pareiÅ¡kėjos žemės sklype nebuvo. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. spalio 24 d. raÅ¡te Nr. R4-3665 pažymėta, kad archyvo dokumentuose yra žinių apie A.

K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę, dėl kurių reikia kreiptis į archyvÄ . Duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis, bylose nėra. Å i aplinkybė svarbi tuo, kad asmuo neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti duomenų apie sodybos buvimo faktÄ , kaip to reikalauja CPK 445 straipsnis, nes dokumentuose apie žemę, galėjo bÅ«ti duomenys ir apie pastatus. Nei teismas, nei kita institucija negali anksčiau buvusiems teisiniams santykiams pritaikyti vėliau atsiradusius juridinius faktus, kurių statybos metu nebuvo.

Tokios statybos pagal CK 4.103 straipsnį bÅ«tų neteisėtos, nes jų metu asmuo neturėjo subjektinės teisės statyti ir tokias statybas draudė saugomų teritorijų režimÄ , tvarkymÄ ir apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. Å iai bylai svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-27/2009 suformuota praktika. Pagal jÄ gali bÅ«ti kituose teisės aktuose nustatyti apribojimai, draudimai, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių, nes statybas konkrečiame žemės sklype draustų, ribotų (labiau nei Saugomų teritorijų įstatymas) konkrečiai saugomai teritorijai nustatyti papildomi apribojimai, griežtesni (detalesni) nei Saugomų teritorijų įstatyme, kurie pagal Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ yra privalomi, ir į juos reikia atsižvelgti sprendžiant klausimÄ ar iÅ¡ viso ginčo žemės sklype galima statyba.

Å iuo atveju Prienų rajono apylinkės teismas nesigilino ir netyrė, ar yra specialÅ«s griežtesni apribojimai ginčo žemės sklypui, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių padarinių. Pagal pažymėjimÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į j į įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui taikomi įvairÅ«s apribojimai, tarp jų ir tie, kuriuose nustato specialiosios naudojimo sÄ lygos. Ginčo sklype yra 0,40 ha miÅ¡ko žemės. MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pastatų statyba miÅ¡ko žemėje negalima.

TokiÄ doktrinÄ yra suformavęs ir Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Prienų rajono apylinkės teismas turėjo iÅ¡tirti ir nustatyti, kurioje ginčo žemės sklypo dalyje norima nustatyti juridinį faktÄ . Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad savivaldybė bÅ«tų atsisakiusi iÅ¡duoti leidimÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡naudojo galimybes neteismine tvarka įgyti pastato statybos teisę valdomame žemės sklype.

           Pareiškėja

A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t.2, b.l. 12) prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad liudytojos A. B. ir E. Z. buvo pakankamai brandaus amžiaus, todėl galėjo atsiminti pastatų buvimo vietÄ . Liudytojas

K. N. paaiškino, kad 1928 m. plane nurodyta sodyba yra būtent toje pat vietoje, kur šiuo metu yra pastatytas namelis. Kiti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad sodyba šioje vietoje buvo. Pokario metais buvo likę tik pamatai, todėl Prienų rajono Būdos apylinkės LDT vykdomojo

komiteto dokumentų fonde 1964-1985 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose J. K. vardu ūkis neįrašytas.

           Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (t.2, b.l. 14) prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendiniais ir Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentu, teritorijoje kurioje yra J. K. priklausantis

1 ha ploto žemės sklypas statinių statyba galima tik ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypuose esamose ar buvusiose sodybose. Todėl įrodžius sodybos buvimo faktÄ istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu statinių atitinkančių parko apsaugos reglamentuose nurodytus reikalavimus statyba galima

J. K. žemės sklypo dalyje, kuri yra nepriskirta miško žemei.

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

           Nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 69-16532 (1t., b.l. 8) nusprendė atkurti J. K. nuosavybės teises į

1 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). J. K. mirė 1995 m. liepos 29 d. (1t., b.l.7). Kaip matyti iÅ¡ 2006 m. rugsėjo 11 d. notarės V. Bukevičienės iÅ¡duotų liudijimų (1t., b.l. 9 - 10), po J. K. mirties jo palikimÄ priėmė M. K., o po M. K. įpėdinė yra pareiÅ¡kėja A. V.. Nemuno kilpų regioninio parko 2007 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (7.2)-V3-104 patvirtina, kad minėtas žemės sklypas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritorijÄ (1t.b.l.39). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423 patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 42.1 p. numato, kad siekiant iÅ¡saugoti gamtiniu požiÅ«riu vertingas teritorijas, pirmiausia Nemuno slėnio Å¡laitus, apsauginio prioriteto funkcinėse zonose draudžiama projektuoti ir parinkti vietas naujoms sodyboms, iÅ¡skyrus Prienų ir BirÅ¡tono miestuose, statyti naujus pastatus, iÅ¡skyrus esamose sodybose ir regioninio

parko planavimo schemoje numatytose vietose. Pagal Å¡io Reglamento 7 punktÄ buvusia sodyba laikoma sodyba, kurios

buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

           Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas netyrė, ar yra griežtesni apribojimai Å¡iam žemės sklypui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar statybos jame nėra uždraustos pagal Žemės įstatymÄ , MiÅ¡kų įstatymÄ bei kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiÅ¡kose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.Â

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009

pažymėjo, kad nagrinėjant klausimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali bÅ«ti

pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 kasacinės

instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo teisės atstatyti buvusiÄ sodybÄ , pripažino, kad statybų saugomose teritorijose teisinis reglamentavimas nesuteiks teisės vykdyti statybÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. Apeliantas

apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 buvo suformuota praktika, jog

tokio pobÅ«džio byloje bÅ«tina patikrinti, ar statyba žemės sklype pagal teisės aktus nėra draudžiama. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos, Prienų rajono apylinkės teisme nei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, susijusių su statybos leistinumu 1 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir sprendime dėl jų nepasisakė. Tuo teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, numatančiÄ , kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Dėl Å¡io procesinės teisės pažeidimo galėjo bÅ«ti galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti (CPK

329 straipsnio 1 dalis).

           CPK 447 straipsnio 1 punktas numato, kad pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi bÅ«ti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime (b.l.92) teigė, kad žemės sklype yra pastatytas nedidelis statinys. Ji taip pat nurodė, kad nustačius faktÄ , ji galės vykdyti statybas. IÅ¡ patikslinto pareiÅ¡kimo turinio nėra aiÅ¡kus juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tikslas (įteisinti jau pastatytÄ statinį, tęsti jo statybÄ , statyti naujus statinius ar kt.), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimas neatitinka CPK 447 straipsnio 1 punkto reikalavimų. PareiÅ¡kimo trÅ«kumai gali bÅ«ti Å¡alinami tik pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, susijusios su statybos leistinumu, pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjimo objektas. Jos bÅ«ti iÅ¡tirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme po to, kai pareiÅ¡kėja patikslins kokiu tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Dėl Å¡ių priežasčių byla iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

           Remiantis

išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos

15 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Â

          Â

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

           n u t a r i a:

           Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

           Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Â

                     Â

           Kolegijos pirmininkas                          Ramūnas Mitkus

           Teisėjai                                                                       Virginija

Gudynienė

                                                                                                                                                                                                                    Arvydas

Žibas