Legislator Case Law & Legislation
ef85871e-111f-4764-bd7d-905e1ba7399d AI generated

ef85871e-111f-4764-bd7d-905e1ba7399d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ef85871e-111f-4764-bd7d-905e1ba7399d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo J. L., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,       n u s t a t ė :                                                        Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimu J.

Legislator headnote

AI generated

ef85871e-111f-4764-bd7d-905e1ba7399d · Klaipėdos apygardos teismas: Pasinaudojus interneto tinklalapiu „Maps.lt“ ir suvedus policijos pareigÅ«nų pateiktas tarnybinio automobilio koordinates, apimančias rytų ilgumÄ ir Å¡iaurės platumÄ , apelianto tvirtinimu, pareigÅ«nų nurodytu jo automobilio sustabdymo laiku, t. y. 17.25 val., jų tarnybinis automobilis buvo (duomenys neskelbtini) . Atstumas iki sustabdymo vietos yra 12,6 kilometro. Analizuojant pateiktas koordinates, matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijÄ ties jo namais pareigÅ«nų tarnybinis automobilis pravažiavo 17.46 val., o girtumas pagal alkotesterio Å¡aknelę jam nustatytas 17.47 val.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-769-107/2014                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00969-2014-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    45.4.3.; 79.1.(S)          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS               N U T A R I M AS              2014 m. lapkričio 21 d.              Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J.

L. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo J. L., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,       n u s t a t ė :                                                        Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimu J.

L. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014-06-04, apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)              Apeliaciniame skunde J. L. teigia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apelianto nuomone, jo nekaltumÄ pagrindžiantis įrodymas turėjo bÅ«ti policijos pareigÅ«nų pateiktas vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau VPVS) pareigÅ«nų tarnybinio automobilio judėjimo marÅ¡rutas, automobilio durelių, garso signalų, Å¡vyturėlių ir greičio padėčių statusai, užfiksuoti 2014-06-04 laikotarpiu nuo 17 val. iki 18.30 val. imtinai. Tačiau nė vienas iÅ¡ praÅ¡ytų transporto priemonės VPVS statusų nepateiktas. Nepateiktas ir praÅ¡ytas garso įraÅ¡as, motyvuojant tuo, kad blogai veikė radijo ryÅ¡ys, nors tokios aplinkybės, apelianto nuomone, kelia pagrįstų abejonių, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenvietė yra apsupta beveik visų mobilųjį ryšį teikiančių operatorių bokÅ¡tų su juose įmontuotais siųstuvais ir bet kokio operatoriaus teikiamos paslaugos (ryÅ¡ys) yra kokybiÅ¡kos, nepriekaiÅ¡tingos.

Teismui nebuvo pateiktas ir pareigÅ«nų diktofonu darytas garso įraÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai turėjo bÅ«ti girdimas jo praÅ¡ymas dar kartÄ patikrinti jo girtumÄ , taip pat turėjo bÅ«ti girdimas pokalbis apie jam pareigÅ«nų duotÄ leidimÄ pačiam parvažiuoti automobiliu.Vertindamas byloje surinktus įrodymus, J. L. teigimu, apylinkės teismas privalėjo vertinti tiek policijos pareigÅ«nų surinktos administracinės bylos medžiagÄ , tiek teisminio nagrinėjimo metu papildomai surinktÄ ir pateiktÄ administracinės bylos medžiagÄ , jas turėjo palyginti tarpusavyje ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus.

Tačiau, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas vadovavosi tik policijos pareigÅ«nų surinkta medžiaga, visiÅ¡kai nevertino teismo metu paaiÅ¡kėjusių aplinkybių bei surinktų papildomų įrodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateiktoje administracinėje medžiagoje buvo tik vieno pareigÅ«no – R. R. – tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame jis nurodė tik tiek, kad buvo sustabdytas jo automobilis ir jam nustatytas lengvas girtumas. Jokių kitų aplinkybių, kurias Å¡is pareigÅ«nas parodė teisme, tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodė.

PareigÅ«no parodymų objektyvumu verčia abejoti ir tos aplinkybės, kad teismo posėdyje Å¡is pareigÅ«nas įtartinai smulkiai prisiminė jam naudingas aplinkybes, o tokių aplinkybių kaip apelianto pasakymo, kad jis kÄ tik iÅ¡gėrė skardinę alaus, kad prašė dar kartÄ leisti pasitikrinti girtumÄ , prisiminti negalėjo. Apelianto nuomone, kritiÅ¡kai turėjo bÅ«ti vertinta ir ta aplinkybė, kad pareigÅ«nas teigė, jog jis jam sakė, kad eis ieÅ¡koti, kas parvarys automobilį, nes pats pareigÅ«nas teisme vis dėlto pripažino, kad jį atvežė atgal prie automobilio, atidavė raktus, tai turėjo bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai suprantama kaip leidimas važiuoti pačiam.

Teismo posėdyje R. R. aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, kad pakartotinai pasitikrinti girtumo neleido, kadangi jis to daryti neprivalėjo. J. L. įsitikinimu, pats faktas, kad parodymus apie galbÅ«t padarytÄ pažeidimÄ duoda policijos pareigÅ«nas, dar besÄ lygiÅ¡kai neduoda pagrindo jo parodymus laikyti visiÅ¡kai teisingais ir vienareikÅ¡miÅ¡kai jais remtis kaip įrodymu. Tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima nustatyti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.J. L. nurodo, kad teismui pateiktoje administracinėje byloje pareigÅ«nės G.

V. tarnybinio praneÅ¡imo nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo jos ir pareigÅ«no R. R. duotų parodymų esminiai prieÅ¡taravimai. R. R. teigė, kad apeliantÄ nuvežė prie automobilio, bet transporto priemonės vairuoti neleido, o G. V. aiÅ¡kiai parodė, kad jie niekur apelianto nevežė, paliko jį sodybos kieme. Å ių ir kitų parodymų neatitikimas suponuoja mintį, kad teisme duoti pareigÅ«nų parodymai prieÅ¡taringi, nesiskiria tik kai kurios, galbÅ«t, prieÅ¡ teismo posėdį aptartos detalės, todėl, apelianto nuomone, Å¡ie parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir neabejotinai jo kaltę pagrindžiantys įrodymai.Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieÅ¡ingai, nei teigė policijos pareigÅ«nai, jis su jam nustatytu girtumu nesutiko, savo kaltės nepripažino, o pasirašė ten, kur jam buvo liepta, taip pat pasirašė ir ant girtumo nustatymo Å¡aknelės, t. y. dėl to, kad susipažino su alkotesterio parodymais, o ne dėl to, jog vairavo neblaivus.

J. L. nuomone, logiÅ¡ka bÅ«ti teigti, kad, jei jis bÅ«tų sutikęs su jam pateiktu kaltinimu, dar kartÄ pareigÅ«nų pasitikrinti girtumÄ bÅ«tų neprašęs, pareigÅ«nai tikrai nebÅ«tų atgal atvežę prie automobilio ir nebÅ«tų leidę automobilį parvairuoti pačiam.J. L. nurodo, kad jis teismo posėdyje parodė, jog jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto pasakė, kad kÄ tik iÅ¡gėrė alaus skardinę. Apelianto tvirtinimu, „sakinys „kÄ tik“ lietuvių kalboje turėtų bÅ«ti suprantamas kaip veiksmas, neužimantis laiko tarpo, o jei ir yra kažkoks laiko tarpas, tai jis labai mažas, įvykęs prieÅ¡ akimirkÄ .“ Nuo parduotuvės iki tos vietos, kur apeliantas buvo sustabdytas, yra apie 100 metrų.

Automobiliu įveikęs šį atstumÄ , jis ir buvo sustabdytas, o tai galėjo užtrukti ne daugiau kaip vienÄ minutę. Apelianto tvirtinimu, niekuo objektyviai nepagrįstas pareigÅ«nų teiginys, kad jis automobilyje ilgai ieÅ¡kojo dokumentų. Tokie pareigÅ«nų parodymai teismui leido susidaryti prielaidÄ , kad dokumentų buvo ieÅ¡koma apie 10–15 minučių, tas laikas buvo įskaitytas į laiko tarpÄ nuo alaus pavartojimo iki girtumo nustatymo. J. L. teigia, kad jis dokumentų automobilyje ilgai neieÅ¡kojo, žinojo, kad jie visada yra dėtuvėje arba už atloÅ¡o virÅ¡ priekinio stiklo, bet pažiÅ«rėjęs, jų ten nerado, todėl pareigÅ«nams pasakė, kad dokumentai yra namuose.

Visi Å¡ie jo veiksmai netruko nė keleto minučių. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į vienÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę – jo automobilio sustabdymo laikas yra užfiksuotas 17.25 val. Tuo pačiu metu jam suraÅ¡ytas ir praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Girtumas nustatytas 17.47 val., tai yra nuÅ¡alintas nuo vairavimo 22 minutėmis anksčiau, negu buvo nustatytas girtumas. Apelianto nuomone, pareigÅ«nas, neturėdamas objektyvių duomenų dėl jo girtumo, pirma surašė praneÅ¡imÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo vairavimo, o paskui tik nustatė girtumÄ , taip pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus.

Pasinaudojus interneto tinklalapiu „Maps.lt“ ir suvedus policijos pareigÅ«nų pateiktas tarnybinio automobilio koordinates, apimančias rytų ilgumÄ ir Å¡iaurės platumÄ , apelianto tvirtinimu, pareigÅ«nų nurodytu jo automobilio sustabdymo laiku, t. y. 17.25 val., jų tarnybinis automobilis buvo (duomenys neskelbtini) . Atstumas iki sustabdymo vietos yra 12,6 kilometro. Analizuojant pateiktas koordinates, matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijÄ ties jo namais pareigÅ«nų tarnybinis automobilis pravažiavo 17.46 val., o girtumas pagal alkotesterio Å¡aknelę jam nustatytas 17.47 val.

Å ie duomenys, apelianto įsitikinimu, akivaizdžiai parodo pareigÅ«nų suinteresuotumÄ Ä¯rodyti teismui, kad automobilis buvo sustabdytas jų nurodytu laiku, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija bei kiti norminiai aktai. Toliau analizuojant koordinates, matomas automobilio marÅ¡rutas į jo sodybÄ , pareigÅ«nų tarnybinis automobilis ilgÄ laiko tarpÄ stovi sodyboje (pažeidimo forminimas), paskui koordinatės vėl kartojasi, tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad pro tÄ pačiÄ vietÄ â€“ pro jo namus važiuota antrÄ kartÄ link parduotuvės. Å ių koordinačių iÅ¡sami analizė parodo, kad 17.46 val. policijos pareigÅ«nai, atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir sustabdę apelianto automobilį, jau 17.47 val. nustatė girtumÄ .

J. L. įsitikinimu, atitinkamų matavimų prietaisų užfiksuoti leistino maksimalaus alkoholio kiekio viršijimo rezultatai negali būti pagrindiniu ir patikimu įrodymu. Duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Å iuo atveju, apelianto įsitikinimu, svarbu tai, kad teismas nesilaikė administraciniame procese taikomos įrodymų pakankamumo taisyklės. Pažymi, kad administraciniame procese, skirtingai nei civiliniame, nesiremiama tikimybių pusiausvyros principu, taigi tai, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , teismas gali pripažinti tik tuomet, kai užtenka tai patvirtinančių įrodymų.              J. L. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti, jam administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K.

LukoÅ¡ius mano, jog policijos pareigÅ«nai, užfiksuodami J. L. pažeidimÄ , jokių teisės aktų nepažeidė, J. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti galioti.             Apeliacinis skundas tenkintinas.              Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti priežastis ir sÄ lygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumÄ .             Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.             Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nuÅ¡alinti transporto priemonės vairuotojÄ nuo transporto priemonės vairavimo, kai       yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

NuÅ¡alinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi bÅ«ti patikrinama vairuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bÅ«sena (69.1. punktas).             Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), 3 punkte (su 2009-06-17 pakeitimais, Žin., 2009, Nr. 76-3123 (2009-06-27) nustatyta, kad „Asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip).“              Policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (Taisyklių 4 punktas).

Å iose taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sÄ voka apima policijos pareigÅ«nų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Policijos pareigÅ«nai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotojÄ (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (Taisyklių 6.3. punktas).             Tarnybiniame praneÅ¡ime Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiasis patrulis R.

R. nurodė, kad 2014-06-04 17.25 val. (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas J. L. vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 0,46 promilės girtumas (b. l. 3).             Tarnybiniame pranešime nurodytas automobilio sustabdymo faktas, tarnybinis pranešimas neišsamus, dėl kokių priežasčių buvo patikrintas J. L. neblaivumas, nenurodyta.              Teismo posėdyje liudytojas R.

R. parodė, kad, pravažiuojant pro parduotuvę, jis matė, kad J. L. turėjo rankoje skardinę alaus, dairėsi. 17.25 val., sustabdžius J. L. vairuojamÄ automobilį, buvo liepta pateikti dokumentus, kurių jis neturėjo. Ä®tarus, kad J. L. yra neblaivus, jam buvo liepta eiti į tarnybinį automobilį, ten buvo patikrintas jo neblaivumas. Viskas užtruko apie 15 minučių. J. L. sakė, kad yra iÅ¡gėręs alaus, tačiau prieÅ¡ kiek laiko gėrė alų, neminėjo. Kadangi J. L. pasakė, kad gyvena arti sustabdymo vietos, jis buvo nuvežtas pasiimti dokumentų.

Prie parduotuvės geriančio alų J. L. liudytojas nematė. Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo buvo nurodytas J. L. vairuoto automobilio sustabdymo laikas, t. y. jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iškart po to, kai buvo įtarta, jog jis yra neblaivus, tačiau šis pranešimas buvo surašytas jau po neblaivumo patikrinimo. J. L. buvo išaiškinta, kad vairuoti negali (b. l. 47–48).Teismo posėdyje liudytoja G. V. patvirtino, kad nuo tos vietos, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis, buvo matoma parduotuvė ir J.

L. automobilis, matė, kad prie parduotuvės J. L. rankoje laikė alų. Jam pradėjus važiuoti, buvo nutarta jį sustabdyti. Paprašius vairuotojo dokumentų, kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. J. L. dokumentų su savimi neturėjo, jam buvo liepta eiti į tarnybinį automobilį, ten jam buvo nustatytas neblaivumas. Nuo sustabdymo iki neblaivumo patikrinimo buvo praėję 15 minučių (b. l. 48).             Iš liudytojų R. R. ir G. V. parodymų matyti, kad jie J. L. matė prie parduotuvės, laikantį rankoje alų.

J. L. nuvažiavus nuo parduotuvės, netrukus jį sustabdė. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. L. buvo sustabdytas iš anksto numačius, kad jis gali būti gėręs alaus.              Paaiškinime J. L. neneigė, kad automobilį vairavo, išgėręs alaus (b. l. 2).             Teismo posėdyje J. L. patvirtino, kad prie parduotuvės per 2–3 minutes išgėrė 0,3 litro 4,7 procento stiprumo alaus, parūkė ir iškart sėdo į automobilį bei pradėjo važiuoti.

Nuvažiavus nuo parduotuvės 100 metrų, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, paprašė dokumentų, kurių jis su savimi neturėjo. Tada jį pasikvietė į tarnybinį automobilį, pasakė, kad reikės pÅ«sti. J. L. policijos pareigÅ«nams sakė, kad buvo kÄ tik iÅ¡gėręs alaus, tačiau policijos pareigÅ«nas R. R. pasakė, kad vis tiek reikės pÅ«sti. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas. Tada policijos pareigÅ«nai nuvežė jį iki namų, ten jis paėmė dokumentus.

J. L. paprašė leisti dar kartÄ pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai neleido. Namo kieme surašė protokolÄ , atidavė raktelius ir pasakė, kad jis gali važiuoti parsivaryti automobilį (b. l. 47).             IÅ¡ asmens blaivumo testo kvito duomenų matyti, kad 2014-06-14 17.47 val., patikrinus J. L. girtumÄ (neblaivumÄ ) prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE 0407, matuoklis parodė 0,46 promilės (b. l. 4). Alkotesterio kvite žodžiu „Sutinku“ J.

L. alkotesterio duomenų nepatvirtino. Spausdintuvu atspausdintame kvite apie alkotesterio rodmenis tėra tik J. L. parašas, kuris patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis jis buvo supažindintas.             Administracine tvarka nubaustas J. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo girtumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos, t. y. anksčiau, negu praėjo 15 minučių po to, kai jis išgėrė 0,3 litro 4,7 procento stiprumo alaus.             2014-05-13 policijos pareigūnė G.

V., įvykio metu tikrinusi J. L. neblaivumÄ , yra susipažinusi su „Alcotest 6810“ naudojimo techninėmis instrukcijomis, matavimo priemonės sertifikatu (b. l. 20), todėl alkotesterio naudojimo instrukcijas žinojo.             IÅ¡ liudytojų R. R. ir G. V. parodymų teisme matyti, kad apie tai, kada, kur, kiek ir ko J. L. gėrė, nesidomėjo, tačiau tvirtino, kad 15 minučių tikrai praėjo.              IÅ¡ praneÅ¡imo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad J.

L. buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo 2014-06-04 17.25 val. (b. l. 6), t. y. dar prieÅ¡ jo neblaivumo patikrÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuota, kad 17.25 val. J. L. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, t. y., kai neblaivumo duomenys dar nebuvo žinomi.              Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iÅ¡ pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokio įrodymo patikimumas turi bÅ«ti patikrintas visapusiÅ¡kai.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialiÄ techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimÄ , taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumÄ .             IÅ¡ praneÅ¡imo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad J.

L. nuo transporto priemonės vairavimo buvo nuÅ¡alintas 2014-06-04 17.25 val., o jo neblaivumas nustatytas tik 17.47 val. Kad sustabdytas J. L. labai ilgai ieÅ¡kojo dokumentų, nenustatyta. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad J. L. policijos pareigÅ«nams dėl alaus gėrimo prisipažino iÅ¡ karto, kai tik buvo sustabdytas ir buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumÄ , kaip nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad policijos pareigÅ«nai J. L. blaivumÄ tikrino nesilaikydami alkotesterio naudojimo instrukcijos, o praneÅ¡ime dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo nurodė ankstesnį laikÄ , negu nustatė J.

L. neblaivumÄ .             Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir bÅ«tent Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiÅ¡kiamas kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.             Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame svarbu užfiksuoti visas įvykio aplinkybes tiksliai ir teisingai, kad nekiltų abejonių.

IÅ¡ asmens blaivumo testo kvito matyti, kad J. L. neblaivumas buvo tikrintas 2014-06-14 17.47 val., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. L. neblaivus vairavo 17.25 val.              IÅ¡ alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARYE 0407, kuriuo policijos pareigÅ«nas tikrino J. L. neblaivumÄ , patikros sertifikato Nr. 1621500 matyti, kad Å¡io matuoklio patikra atlikta 2014-04-02, patikros sertifikatas galiojo iki 2014-10-01, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,00 iki 4,00 laipsnio promilės, gali bÅ«ti plius minus 0,017 procento (b. l. 5).

NustatytÄ 0,46 promilės girtumÄ sumažinus tariama 0,017 procento paklaida, J. L. girtumas patikrinimo metu 17.47 val. buvo ne mažiau kaip 0,459 promilės ir leistinÄ 0,4 promilės neblaivumo laipsnį virÅ¡ijo nežymiai.             Remdamiesi konkretumo neužtikrinančiais duomenimis, esant griežtiems alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimams, vadovautis praneÅ¡ime dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo nurodytu laiku policijos pareigÅ«nai negalėjo, nes to, kad alkoholio koncentracija J.

L. iškvėptame ore buvo pradėta matuoti praėjus 15 minučių nuo to momento, kai J. L. išgėrė alkoholio, šie duomenys nepatvirtina. Niekuo nepaneigtas J. L. aiškinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė alaus, 15 minučių nepraėjo. Kad parduotuvė buvo netoli tos vietos, kurioje buvo sustabdytas J. L., nepaneigė ir policijos pareigūnai.              Kadangi J.

L. neblaivumo patikrinimas kelia pagrįstų abejonių, šis veiksmas buvo atliktas nesilaikant alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas automobilio vairavimo laikas, esant J. L. neblaiviam, prieštarauja neblaivumo patikrinimo laikui, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės, kurių nebegalima panaikinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, J. L. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimas naikinamas.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas                                                                       n u t a r i a :

             Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimÄ J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti, J. L. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Nutarimas neskundžiama. Teisėjas                                                                               Stasys Valužis