ef84dd76-9b7d-4e4e-9140-c7cf683f6811 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-383/2018     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27790-2017-8     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Viktoro PreikÅ¡o ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Mariui Žukauskui, prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam E. V. ir jo gynėjui advokatui E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas I.

V. apie 16:00 val.) ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu. Taip pat, E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. V. apie 23:00 val.) ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu.Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 15:40 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare – sutuoktine I. V. metu, tyčia, sėdėjusiai ant kėdės nukentėjusiajai I. V. sugriebęs už plaukų nutempė nuo kėdės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Be to, E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 5d. apie 23.00 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare – sutuoktine I.

V. metu, tyčia tampė gulėjusiÄ lovoje nukentėjusiÄ jÄ I. V. už plaukų, po to suėmęs rankomis už jos rankų iÅ¡tempė iÅ¡ lovos ant grindų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, jog E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. E. V. tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ artimam Å¡eimos nariui - sutuoktinei.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį kaip nepagrįstÄ arba sumažinti jam paskirtÄ bausmę. Skunde nurodė, jog su skundžiamu nuosprendžiu kategoriÅ¡kai nesutinka.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jo žmona I. V. yra neįgali, serga epilepsija, vartoja psichikÄ veikiančius vaistus kartu su alkoholiu, ko pasėkoje eilę kartų buvo atsidÅ«rusi psichiatrinėje ligoninėje, kas rodo, jog jos psichika yra nestabili. Nuteistojo teigimu, po kiekvieno nukentėjusiosios iÅ¡puolio jis pats yra psichologiÅ¡kai traumuojamas, ne kartÄ per priepuolius nukentėjusioji yra fiziÅ¡kai puolusi jį. Po tokių iÅ¡puolių E. V. iÅ¡eidavo į miestÄ prasiblaÅ¡kyti ir dažniausiai pavartodavo alkoholio.

Grįždavo namo ir eidavo miegoti. Jį prikeldavo policijos pareigÅ«nai, kurie praneÅ¡davo, kad žmona skundžiasi dėl smurtavimo. Skunde praÅ¡oma atkreipti dėmesį ir į tai, jog pateiktose specialisto iÅ¡vadose konstatuota, jog sužalojimų nukentėjusiajai nepadaryta, kas patvirtina, jog nuteistasis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. E. V. teigimu, Å¡ioje situacijoje jis yra psichinio ligonio auka. Å iuo metu nuteistasis kreipėsi į advokatus dėl skyrybų proceso pradėjimo su nukentėjusiÄ ja, kadangi gyvendamas su ja jis yra nepagrįstai baudžiamas.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra įrodyta. Pripažindamas E. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. V. veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. V. kaltės.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.

Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad nuteistasis E. V. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jokio smurto nenaudojo, kÄ patvirtino ir specialisto iÅ¡vada.

Nuteistojo teigimu, jis tapo psichinio ligonio auka. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, vertino surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nors E. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga, jo kaltės neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiosios I. V. parodymais. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio dienÄ apie 16 val. sutuoktinis grįžo namo girtas, su juo kilo konfliktas dėl kompiuterio, jis jÄ už plaukų nutempė nuo kompiuterio, stÅ«mė, numetė ant grindų lėkÅ¡tę su makaronais. Ji juto fizinį skausmÄ . Išėjo pas kaimynę, paprašė leisti paskambinti policijai telefonu.

ViskÄ pasakė bendrosios pagalbos operatoriui. Atvyko policijos pareigÅ«nai. Ji jiems taip pat papasakojo, kad jÄ E. V. tampė už plaukų. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo. TÄ dienÄ smurtÄ jos atžvilgiu E. V. vartojo ir vakare. Konfliktas įvyko dėl cigarečių. Vėl tempė jÄ už plaukų iÅ¡ lovos, liepė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, ji juto fizinį skausmÄ . Nuėjo pas kitÄ kaimynę ir iÅ¡ jos paskambimo policijai. Atvyko pareigÅ«nai. Sutuoktinis ne pirmÄ kartÄ smurtauja jos atžvilgiu, tik ankščiau muÅ¡davo, dabar, paaugus plaukams, jÄ tampo už plaukų, stumdo (t. 1 b.l. 121 – 122). Netikėti nukentėjusiosios parodymais apylinkės teismas, neturėjo pagrindo, kadangi jos parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Nukentėjusiosios I. V. parodymus, kad jos atžvilgiu nuteistasis naudojo smurtÄ , patvirtina, nors tiesiogiai įvykio ir nemačiusių, tačiau iÅ¡ karto po įvykio su nukentėjusiÄ ja bendravusių liudytojų V. R. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 23 val. I. V. pabeldė į jos buto duris, ji susijaudinusi prašė iÅ¡kviesti pagalbÄ , sakė, kad vyras tampė už plaukų, tÄ sė po kambarį.

Ji I. V. davė savo telefonÄ , kad iÅ¡sikviestų pagalbÄ (t.1, b.l. 42-43). Liudytoja apklausta A. L. parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. dienos metu pas jÄ atėjo kaimynė I. V.. Kaimynė prašė telefono, kad iÅ¡sikviesti policijÄ , nes jÄ muÅ¡a vyras. IÅ¡sikvietusi policijÄ ji išėjo. Jai pasirodė, kad I. V. buvo susijaudinusi, jokių sužalojimų ant jos kÅ«no nematė, ji pasirodė tik sukrėsta (t. 1 b. l. 152). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios I. V. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai T.

V. ir J. D.. Liudytoja apklausta T. V. nurodė, jog gavę praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ . I. V., sakė, kad vyras jai neleidžia naudotis kompiuteriu. Ant grindų mėtėsi makaronai, tačiau E. V. policijos pareigÅ«nams bÅ«nant bute juos suÅ¡lavė. I. V. neminėjo, kad vyras prieÅ¡ jÄ vartojo fizinį smurtÄ , neminėjo, kad tampė jÄ už plaukų, už rankos. Smurto žymių ant jos kÅ«no nesimatė. Surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad smurtas nepasitvirtino (t. 2 b. l. 52).

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. nuvykus pagal praneÅ¡imÄ I. V. paaiÅ¡kino, kad kvietė policijÄ , todėl, kad vyras jai neleidžia naudotis kompiuteriu, ji nesakė, kad prieÅ¡ jÄ vartojo smurtÄ , kad tampė už plaukų, rankų. E. V. jiems atvykus elgėsi ramiai. Bute ant grindų mėtėsi iÅ¡pilti makaronai, tačiau E. V. juos sutvarkė. Surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad smurtas nepasitvirtino (t. 2 b. l. 52-53). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog prieÅ¡taravimų nukentėjusiosios ir liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymuose, dėl sakymo apie smurto vartojimÄ , nepavyko paÅ¡alinti, tačiau pirmosios instancijos teismas smurto artimoje aplinkoje neįforminimo faktÄ vertino kaip nesusikalbėjimÄ , nesusipratimÄ , neigiamÄ pareigÅ«nų nuomonę apie Vaitiekauskų Å¡eimÄ ir policijos pareigÅ«nų parodymais pagrįstai vadovavosi tiek, kiek jų parodymus patvirtino kita bylos medžiaga.

Teismas pripažindamas nuteistÄ jį E. V. kaltu taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais raÅ¡ytiniais byloje surinktais duomenimis: 2017 m. birželio 5 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK tarnybiniu praneÅ¡imu Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 23.30 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Kosmonautų g. 2B-12, Jonavoje, neblaivus vyras I. V. tampo už plaukų, iÅ¡tempė iÅ¡ buto. PolicijÄ kvietė I. V. ( t. 1 b. l. 4-7); 2017 m. birželio 6 d. praneÅ¡imu specializuotam pagalbos centrui apie smurtÄ artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d. apie 23 val. namuose buitinio konflikto metu, E. V., girtumas 2,44 prom. smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę I.

V., sužalojimai nepadaryti, juto fizinį skausmÄ (t. 1., b. l. 38); 2017 m. birželio 5 d. PK įvykių registracijos kortelėje 15:45 val. fiksuotu I. V. praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad I. V. pranešė, kad vyras neblaivus namuose triukÅ¡mauja, tempė jÄ už plaukų ir rankų, vyras agresyvus. Metų bėgyje registruota 12 praneÅ¡imų apie smurtÄ artimoje aplinkoje. Ä®vykis nepasitvirtino (t. 1, b. l. 127-129); 2017 m. birželio 5 d. garso įraÅ¡u iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, kuriame nurodyta, kad I.

V. pranešė bendrojo pagalbos centro operatoriui, kad girtas vyras tampė jÄ už rankos, už plaukų. Jis nesimušė (t. 1., b. l. 134-135). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo I. V. kaltės turinį patvirtina aukščiau iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad sužalojimų nukentėjusiajai nepadaryta, patvirtina, jog nuteistasis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde įvardinta specialisto iÅ¡vada Nr. G15557/2017 (02), patvirtina, jog nukentėjusiosios I. V. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia to fakto, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ .

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistajam paskyrė per griežtÄ bausmę. PrieÅ¡ingai nei mano nuteistasis, teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais..

Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pirmosios instancijos teismas E. V. už Å¡iame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skyrė realiÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ir nors apeliaciniame skunde E. V. teigė, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – E. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) Atsižvelgė į E. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes - kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakÄ nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad E. V. niekur nedirba, Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2003 m. gegužės 7 d., dgn: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, anksčiau teistas 11 kartų, paskutinius du kartus už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas prieÅ¡ sutuoktinę I.

V., baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad E. V. už padarytas nusikalstamas veikas turi bÅ«ti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atliekamas pataisos namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, kadangi nagrinėjamu atveju iÅ¡ties matyti, kad nuteistojo padarytos veikos yra tyčinės, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Å ias nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų ir prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ I. V. padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, be to, po 2017 m. birželio 5 d. įvykių E. V. buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo I. V. ir nežymaus jos sveikatos sutrikdymo bei priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tai rodo nuteistojo E. V. nenorÄ taisytis, jo asmenybės pavojingumÄ bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus.. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis nuteistojo skundas atmetamas.

     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :       nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti.            Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai              Albinas Antanaitis Viktoras PreikÅ¡as Valdas Vitunskas