2021-03-17 Nr. AB-5493-3-61-3-03266-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2732-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03266-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 28.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-N-1288-9819 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. prašymą Nr. (8.1 )VTP-1288 „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjo teigimu, Sprendime išdėstyti motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms. Pareiškėjas paaiškino, kad, remdamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. birželio 22 d. Tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skolininkui Vilniaus miesto savivaldybei bylos iškėlimu ir bylinėjimusi teisme dėl 5220 kv. m gyvenamojo ploto perdavimo pareiškėjui, savo lėšomis apmokėjusiam jo statybą. Pareiškėjo manymu, Tarnyba, vilkindama sprendimo priėmimą, pažeisdama Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatas, 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. TPS-11929 nurodė per 30 dienų pateikti duomenis, kurie nenumatyti įstatymų ir yra konfidencialūs. Pareiškėjas nurodė, kad dėl vilkinimo atlikti Tarnybos kompetencijai priskirtus veiksmus 2020 m. liepos 20 d. Tarnybai pateikė skundą, kuris iki šiol yra neišnagrinėtas.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. (8.1)TPS-11249 kreipėsi į pareiškėją, prašydama per nustatytą terminą patikslinti reikalavimą bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba, išnagrinėjusi 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjo papildytą prašymą, nustatė, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai nebuvo susiję su reikalavimu suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (8.1)TPS-11929 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės atliktus neteisėtus veiksmus, nurodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės kaltę; nurodyti, kokią ir kokio dydžio žalą pareiškėjas patyrė dėl padaryto teisės pažeidimo; pateikti visus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė, tačiau 2020 m. liepos 22 d. pateikė skundą Nr. TPP1- 4698, reikalaudamas nedelsiant priimti sprendimą, t. y. atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybei civilinės bylos iškėlimu ir bylinėjimusi teisme dėl 5220 kv. m gyvenamųjų patalpų perdavimo nuosavybės teise pareiškėjui, savo lėšomis apmokėjus šių patalpų statybą.

5. Tarnyba taip pat nustatė, kad pagal iš esmės tapatų pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. prašymą Nr. (2.2)VTP- 1-2043 ir tapačių dokumentų pagrindu, kuriuos pareiškėjas pateikė 2020 m. liepos 3 d. su papildomais dokumentais, pareiškėjui jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Tarnybos 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-P-2272-l 1951 atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje dėl nesąžiningo nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo kito asmens sąskaita, atsakovams atsiradusios deliktinės civilinės atsakomybės turtinės prievolės įvykdymo, t. y. pareiškėjui buvo teikta antrinė teisinė pagalba bylinėjantis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo pareiškėjui nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, siekdama įvertinti antrinės teisinės pagalbos perspektyvumą bei tai, ar pareiškėjas nesiekia inicijuoti proceso iš naujo dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą tik dėl to, kad būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pakartotinai 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. (8.1)TPS-13405 kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti savo reikalavimą. Pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą prašomos informacijos bei dokumentų, pagal kuriuos galima būtų tinkamai suformuluoti reikalavimą kreiptis į teismą, nepateikė, todėl Tarnyba Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog pateikus prašymą ir metinę pajamų ir turto deklaraciją Tarnybai atsiranda pareiga nedelsiant suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo vertinti ne tik asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, bet ir paties reikalavimo pagrįstumą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 ir 3 punktais, 18 straipsnio 1, 2 dalimis, 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, iš pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. bei 2020 m. liepos 3 d. pateiktų Tarnybai prašymų nustatė, jog pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai nebuvo susiję su reikalavimu suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo. Tarnyba 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 3 d. bei 2020 m. liepos 28 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, prašydama papildomai pateikti dokumentus, reikšmingus nustatant teisę į antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjas prašomos informacijos per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi.

9. Teismas nustatė, jog pagal iš esmės tapatų pareiškėjo 2018 m. birželio 5 d. prašymą Nr. (2.2)VTP- 1-2043 ir tapačių dokumentų pagrindu, kuriuos pareiškėjas pateikė atsakovui 2020 m. liepos 3 d. su papildomais dokumentais, pareiškėjui jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bylinėjantis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo pareiškėjui nuosavybės teise, Tarnybos 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-P-2272-l 1951 atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2488-794/202018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-365-516/2019 yra susiję su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nes visose minėtose bylose pareiškėjas įrodinėjo tą pačią aplinkybę tais pačiais įrodymais – t. y. aplinkybę, kad būtent jis turėtų būti laikomas ginčijamo buto savininku. Visi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir jose konstatuotos aplinkybės yra privalomi pačiam pareiškėjui, dalyvavusiam minėtose bylose, ir kitiems asmenims.

10. Teismas rėmėsi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, ir darė išvadą, jog Tarnyba turėjo teisę vertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, t. y., ar pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesiekia inicijuoti proceso iš naujo dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą tik dėl to, kad būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei perspektyvumą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pareiškėjui atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas yra neperspektyvus.

11. Teismas rėmėsi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atmetė pareiškėjo teiginius, kad, pateikus prašymą ir metinę pajamų ir turto deklaraciją, Tarnybai atsiranda pareiga nedelsiant suteikti antrinę teisinę pagalbą.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Sprendimas Įstatyme nustatytais terminais, todėl neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas vilkino išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. prašymą, atitinkamai – neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir prašymą išnagrinėti iš naujo.

13. Teismas nustatė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.

III. 14. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išieškoti 1233140 Eur nuostolių ir neturtinę žalą.

15. Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjo 2020 m. liepos 3 d. patikslintame prašyme Tarnybai nurodytos aplinkybės nepagrindžia reiškiamo reikalavimo. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, kadangi pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą esant pateiktai 2020 m. birželio 22 d. metinei pajamų ir turto deklaracijai antrinei teisinei pagalbai gauti Tarnyba privalėjo jam suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo manymu, teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali šiai bylai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė šiurkščius teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimus, todėl sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalą.

16. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo poziciją. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-20-N-1288-9819, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, bei atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė jam teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo pateikta 2020 m. birželio 22 d. metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti yra teisinis pagrindas Tarnybai suteikti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Be to, nurodo, kad 2020 m. liepos 3 d. patikslintas prašymas Tarnybai yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais reikalavimo esmę.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, o pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

23. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11, 12 straipsniuose. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitiko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tačiau vien asmens atitikimas šiai teisės nuostatai nėra pakankamas sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Todėl atmestini apelianto teiginiai dėl Tarnybos pareigos suteikti jam antrinę teisinę pagalbą vien pateiktos metinės pajamų ir turto deklaracijos pagrindu.

24. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, nustatantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų). Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl 2020 m. liepos 3 d. patikslinto prašymo Tarnybai tinkamumo pagrindžiant reikalavimą teismui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiame prašyme pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės nebuvo susiję su reikalavimu suteikti antrinę teisinę pagalbą, taip pareiškėjas aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo. Todėl šiame prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti papildomi dokumentai nėra tinkamas Tarnybos 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. (8.1)TPS-11249 suformuluoto prašymo patikslinti reikalavimą bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus įgyvendinimas. Kadangi pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos bei dokumentų, kuriais remiantis būtų galima tinkamai suformuluoti reikalavimą kreiptis į teismą, Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

25. Teisėjų kolegija nevertina apelianto prašymo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išieškoti 1 233 140 Eur nuostolių ir neturtinę žalą, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (ABTĮ 134 str. 6 d.).

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas.

27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pažymėtina, kad Tarnybos Sprendimas neapriboja pareiškėjo galimybės kreiptis į Tarnybą pakartotinai, pateikiant trūkstamus dokumentus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė