2016-04-12 Nr. AB-7983-3-61-3-00644-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-351-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00644-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. individualios įmonės skundą atsakovui Narkotinių, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. V. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-152/14, kuriuo jam pritaikyta ekonominė sankcija – 2 000 Lt (579 Eur) dydžio bauda – už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

Nurodė, kad skundžiamas sprendimas dėl prekybos alkoholiu nepilnamečiui priimtas netinkamai teisiškai kvalifikavus pažeidimą. Atsakovas pažeidė proceso teisės normas, kadangi neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepareikalavo pateikti visų būtinų įrodomąją galią turinčių įrodymų iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos, rėmėsi prielaidomis, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus ir byloje esančius prieštaravimus. Byloje nebuvo surinkti visi būtini įrodymai, nebuvo apklausta alkoholį pardavusi pardavėja, nors ji darbdaviui kategoriškai neigia pardavusi nepilnamečiui alkoholinius gėrimus ar padariusi kitokius darbo tvarkos ar administracinius teisės pažeidimus, neapklausti policijos pareigūnai, surinkę duomenis, kurių tarnybiniais paaiškinimais iš esmės grindžiamas kaltinimas. Skundžiamas sprendimas grindžiamas pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei alkoholį pirkusių nepilnamečių paaiškinimais. Šie įrodymai nėra patikimi, kadangi alkoholio perdavimo fakto pareigūnai betarpiškai nematė, o nepilnamečių apklausos buvo atliktos tik paviršutiniškai. Byloje nepaneigta, kad alkoholinius gėrimus nepilnamečiai galėjo nusipirkti kitur arba juos galėjo nupirkti kitas asmuo. Nutarime nurodomas alkoholio pardavimo kasos kvitas nėra įrodymas, jog pagal jį prekės buvo parduotos būtent paaugliams. Įrodymai, kuriais grindžiamas skundžiamas nutarimas, yra prieštaringi ir neišsklaido pagrįstų abejonių dėl to, ar A. V. individuali įmonė padarė administracinį teisės pažeidimą. Taip pat pareiškėjas nebuvo išsamiai supažindintas su tuo, kokie konkretūs duomenys patvirtina esant jo kaltę. Surašytas 2014 m. lapkričio 19 d. protokolas Nr. ATK2-189 neatitinka teisės aktų reikalavimų – jame nenurodyti konkretūs įrodymai, kurie patvirtintų jo kaltę.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29-34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą, kuri draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nepanaikina padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties. Byloje esančios aplinkybės ir policijos pareigūno, nepilnamečių paaiškinimai sutampa, yra nuoseklūs, tarp jų prieštaravimų nėra. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. lapkričio 19 d. protokolas Nr. ATK2-189 yra konkretus ir nedviprasmiškas, tai, ar ūkio subjektai pasinaudos savo teise susipažinti su byloje esančia medžiaga, priklauso ne nuo Departamento, o nuo paties ūkio subjekto. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo tokią teisę, todėl teigti, kad jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, klaidinga, nes pats pareiškėjas yra atsakingas už savo teisių realizaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl aptariamo protokolo nekonkretumo, atmestini kaip nepagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl to, ar pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, buvo įvertinta visų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ūkio subjekto darbuotojos veiksmai ar neveikimas yra tik vienas iš tokių faktorių, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu (b. l. 104-108) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnai 2014 m. lapkričio 19 d. surašė protokolą Nr. ATK2-189 (b. l. 15-16), nurodydami, kad, vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. spalio 29 d. raštu Nr. 30-78-S-11255 atsiųsta ir Departamento surinkta medžiaga, nustatyta, jog pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, adresu Birutės g. 13, Plungė, parduoti alkoholiniai gėrimai nepilnamečiui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. 2014 m. rugsėjo 26 d. nuo 16.56 val. iki 17.10 val. parduotuvėje, adresu Birutės g. 13, Plungė, pardavėja R. S. pardavė alkoholinius gėrimus nepilnamečiui T. B., tuo pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, už ką numatyta atsakomybė Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Taip pat minėtame protokole išvardyti prie bylos pridedami dokumentai.

Departamento 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. ATK2-152/14 (b. l. 9-12) pareiškėjui paskirta 2 000 Lt (579 Eur) bauda. Nutarime nurodyta, kad A. V. individuali įmonė prekiavo alkoholiu asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir tuo pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl skyrė to paties įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytą sankciją. Skiriant nuobaudą, kaip į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė ir pažeidimą padarė pirmą kartą.

Teismas pažymėjo, jog skundžiamu Departamento nutarimu nustatytą pažeidimą patvirtina byloje surinkti įrodymai: Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo M. B. 2014 m. rugsėjo 26 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 48), kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 17.10 val. jis pastebėjo iš parduotuvės (A. V. individuali įmonė), Birutės g. 13, Plungė, išeinančius du vaikus – S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir T.

B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie susitiko su šalia parduotuvės stovėjusiais – K. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) S. J. išeidamas iš parduotuvės nešėsi du plastikinius maišelius, o T. B. rankoje nešėsi cigarečių pakelį. S. J. vieną maišelį padavė S. P.. Privažiavus prie minėtų vaikų, paaiškėjo, kad vaikai nešėsi alkoholinius gėrimus, o T. B. rankoje nešėsi cigarečių pakelį „Philip Morris Club royal cut“, banderoles Nr. PMS JMZ 798216.

Paklausus vaikų, iš kur gavo alkoholinius gėrimus ir cigaretes, jie nurodė, kad nusipirko parduotuvėje, iš kurios išėjo. Kol buvo tikrinama, ką vaikai nešasi, nepastebėjo, kad iš parduotuvės kas nors būtų išėję, ar įėję į parduotuvę. Užėjus į parduotuvę, pirkėjų nebuvo. Pardavėjos R. S. buvo paklausta, ar ji pardavė alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius nepilnamečiams asmenims, kurie ką tik išėjo iš parduotuvės. Ji nurodė kad nepardavė ir nieko daugiau nežino. Patikrinus prekyboje esančių cigarečių „Philip Morris Club Royal Cut“ banderoles pastebėta, kad cigarečių lentynoje esančių dviejų minėtos rūšies cigarečių pakelių banderolių numeriai buvo PMS JMZ 798217 ir PMS JMZ 798221.

Byloje taip pat gauta 2015 m. rugsėjo 26 d., 16.56 val. kasos kvito Nr. 0088 kopija (b. l. 17; 63). Šiame kvite nurodyti įsigyjami alkoholiniai gėrimai už 24,94 Lt sumą bei tabako gaminys už 8,10 Lt sumą. Nepilnamečio S. J. 2014 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 50-51) nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 17.00 val. jis kartu su T. B., K. G., S. P., R. L., D. D. nuėjo prie maisto prekių parduotuvės, Birutės g. 13, Plungėje, kur visi kartu susidėjo pinigus, kad galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis nuėjo nupirkit sidro kartu su T.

B. į minėtą parduotuvę. S. J. iš parduotuvėje esančio šaldiklio paėmė alkoholinius gėrimus ir nunešė prie kasos. Už alkoholinius gėrimus sumokėjo T. B. ir dar nusipirko cigarečių „Philip Morris“ pakelį. Pardavėja nei jo, nei T. B. neprašė pateikti dokumento, patvirtinančio asmens amžių, ir neklausė, kiek jiems metų. Nepilnamečio T. B. 2014 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 52-53) nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 17.00 val. kartu su S. J., K. G., S. P., R. L., D. D. nuėjo prie maisto prekių parduotuvės, Birutės g. 13, Plungėje, kur visi bendrai susidėjo pinigus, kad galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų.

Susirinkę pinigus kartu su S. J. nuėjo į minėtą parduotuvę. Parduotuvėje nebuvo kitų klientų, tik jie ir pardavėja. Jis stovėjo prie kasos, o S. J. nuėjo prie šaldiklio ir atnešė alkoholinius gėrimus. Pardavėja paskaičiavo sumą, o jis sumokėjo. Taip pat nusipirko cigarečių pakelį. Pardavėja nei jo, nei S. J. neprašė pateikti dokumento, patvirtinančio amžių, ir neklausė, kiek jiems metų. Einant nuo parduotuvės, juos sustabdė policijos pareigūnai. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja I.

Š. 2014 m. spalio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 78P-20482559-14 (b. l. 42-43) dėl R. S. 2014 m. rugsėjo 26 d., 17.10 val. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo parduotuvėje, esančioje adresu Birutės g. 13, Plungėje, pardavus alkoholinius gėrimus (keturis 1 l butelius sidro „Sherwood Pear Taste Cidre“ (alk. 4,5 proc. Tūrio), vieną 1 l butelį „Sherwood Plum Taste Cidre“ (alk. 4,5 proc. Tūrio), vieną 1 l butelį alkoholinio gėrimo „Sangrina Fruit Wine+J.

M.“) nepilnamečiui asmeniui T. B.. R. S. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimu byloje Nr. A2.8-4-225/2015 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalį, 185(2) straipsnio 2 dalį pripažinta kalta pardavusi nepilnamečiui asmeniui T. B. alkoholinius gėrimus ir tabako gaminį, už ką jai paskirta nuobauda – 25 Eur bauda ir 200 Eur bauda su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminio konfiskavimu.

Teismas neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pirkėjo rašytiniu paaiškinimu. Visos reikšmingos aplinkybės skundžiamu nutarimu buvo nustatytos. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, tokios kaip tikslus laikas, kada pareigūnai užėjo į parduotuvę, kiek asmenų išėjo iš parduotuvės jų pokalbio su nepilnamečiais metu ir kt., sprendžiamoje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi jos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nėra numatytos kaip pažeidimo sudėties požymiai. Pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kurios panaikintų numatytos atsakomybės už imperatyvių šio įstatymo nuostatų nesilaikymą. Skunde reiškiami nusiskundimai dėl to, ar atsakovas ištyrė visus susijusius įrodymus, dėstomos prielaidos apie tai, kad faktinės aplinkybės galėjo būti kitokios, negu nustatyta skundžiamu nutarimu ir nepateikiama įrodymų, paneigiančių pažeidimo faktą, pareiškėjo pozicija vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pareiškėjo pozicija neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymu siekiamų tikslų. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti alkoholį nepilnamečiams asmenims. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ėmėsi priemonių išaiškinti darbuotojams AKĮ 18 str. ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalies, 185(2) straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakomybę už jų pažeidimus bei jiems išaiškinta pasirašytinai, kaip turėtų elgtis aptarnaujant nepilnamečius ir galimai nepilnamečius klientus, todėl pardavėjos R. S. veiksmai šiuo atveju neatsiejami nuo pareiškėjo A. V. individualios įmonės veiklos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad skundžiamame nutarime pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos ir teisiškai kvalifikuotos tinkamai.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 11 ir 12 dalyse nurodyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už sprendžiamoje byloje nustatytą 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą skiria baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt. Pareiškėjui buvo paskirta 2 000 Lt (579 Eur) dydžio bauda. Sprendžiamoje byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių nustatyti pažeidimai galėtų būti laikomi pateisinamais arba mažareikšmiais, skundžiamu nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia išdėstytų konstitucinių nuostatų, proporcingumo principo.

Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai taikant materialiosios teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-152/14.

III. Pareiškėjas A. V. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112-117), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-152/14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. V. individualios įmonės atžvilgiu nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (ATPK 248 str.), kadangi neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nepareikalavo pateikti visų būtinų įrodomąją galią turinčių įrodymų iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijos, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus ir byloje esančius prieštaravimus.

2. Kaltė laikyta įrodyta, remiantis neišsamiais ir prieštaringais įrodymais. Remiantis iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusia ATPK 256 straipsnio redakcija, įrodymai yra nustatomi „administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais“. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad įrodymai kaltei pagrįsti yra pakankami, tačiau objektyviai tokie įrodymai, kokie yra surinkti, gali būti vertinami tik kaip prielaidos, o institucija – neįvykdžiusi savo pareigos rinkti įrodymus ir įrodyti buvus teisės pažeidimą. Skundžiamame nutarime suformuotas kaltinimas neatitinka tikrovės, o administracinė atsakomybė prielaidomis negali būti grindžiama. Byloje nebuvo surinkti visi būtini įrodymai. Nėra suprantama, kokios konkrečiai aplinkybės, liečiančios būtent pardavimą nepilnamečiui, yra nustatytos kitais nei paaiškinimai įrodymais. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai liečia tik paauglių disponavimą tabako ir alkoholio gaminiais, tačiau paties pirkimo fakto pareigūnai nematė. Pareigūnų ir nepilnamečių parodymai tarpusavyje negali prieštarauti, kadangi iš esmės liečia skirtingas aplinkybes: faktą, neva pardavėja pardavė tabako ir alkoholio gaminius nepaprašiusi asmens dokumento, pagrindžia išimtinai tik nepilnamečių T. B. ir S. J. paaiškinimai, kuriuos šiuo metu patys paaugliai pripažįsta esant melagingais (pridedama). Tačiau ir tas faktas, jog paaiškinimus davę paaugliai parduotuvėje užtruko apie penkiolika minučių, bei teiginys, jog daugiau pirkėjų nebuvo, prieštarauja kitiems faktiniams duomenims ir leidžia suprasti, jog jų paaiškinimai melagingi.

3. Apskritai nebuvo apklausta pati pardavėja R. S.. Ji yra pagrindinė liudytoja. Vienintelis klausimas, kurį iš pareigūnų gavo pardavėja buvo tas, ar ji pardavė neleistinus gaminius nepilnamečiams, ką pardavėja nedelsiant paneigė, tačiau kas prieš keletą minučių pirko alkoholinių koktelių, kaip tas asmuo atrodė, ar buvo pažįstamas iš matymo, nepasidomėta. Įmonės darbuotoja R. S. darbdaviui kategoriškai neigia pardavusi nepilnamečiui alkoholinius gėrimus ar padariusi kitokius darbo tvarkos ar administracinius teisės pažeidimus.

4. Nebuvo apklausti policijos pareigūnai, surinkę duomenis, kurių tarnybiniais paaiškinimais iš esmės grindžiamas kaltinimas. Pareiškėjas tvirtino ir tvirtina, kad teismo svariu įrodymu pripažintuose pareigūnų tarnybiniuose pareiškimuose fiksuoti duomenys yra netikslūs ir neinformatyvūs. Matyti, kad pareigūnai neišsamiai surinko įvykio vietoje buvusius įrodymus, neįsidėmėjo ir neužfiksavo reikšmingų detalių, todėl buvo privalu juos apklausti betarpiškai, siekiant išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes: kiek laiko parduotuvė buvo stebima, kiek žmonių joje apsilankė, kokios būklės buvo pas paauglius rastos prekės, ar nepažeista pakuotė, kokios buvo analogiškų prekių parduotuvėje kainos ir t. t. Šie įrodymai byloje išvis nesurinkti.

5. Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-4-225/2015 R. S. atžvilgiu, pareigūnai M. B. ir G. P. davė parodymus, jog parduotuvę stebėjo apie 20 minučių ir be nepilnamečių niekas daugiau joje nesilankė. Tokiu būdu buvo įrodyta, jog tarnybiniai pranešimai neatitinka tikrovės, kadangi, remiantis kasos aparato duomenimis, buvo aptarnautas ne vienas pirkėjas, parduotuvėje pardavimai vyko intensyviai. Nuo 16.38 val. iki 17.09 val. buvo atlikti 7 pardavimai; iš jų 4 jau po to, kai išmuštas kvitas 0088. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo tada, kai faktiškai buvo parduotos pas nepilnamečius rastos prekės (16.56 val.) ir tada, kai nepilnamečiai išėjo iš parduotuvės (17.10 val.), iš parduotuvės išėjo mažiausiai dar keturi pirkėjai.

6. Pareigūnų parodymai ir negali būti išsamūs bei pakankami kaltei pagrįsti, nes jie tiesiogiai nematė paties įvykio ir rėmėsi tik nepilnamečių asmenų parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas neapklausė pareigūnų, nepatikrino, ar jų nuomonė formavosi pagrįstais duomenimis, ar tai tiesiog spėlionės. Netgi tuo atveju, jei nutarimas paremtas pareigūno parodymais, privalu patikrinti tų parodymų atitikimą įrodymų standartui, t. y. įsitikinti, ar pareigūno duodami parodymai paremti objektyviais, fiksuotais duomenimis, ar tai tiesiog jo prielaidos apie tai, kas galimai įvyko, tačiau neatmestina, kad galėjo įvykti ir kitaip. Vilniaus apygardos administracinis teismas nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų pareigūnų prielaidų teisingumu.

7. Nebuvo tiesiogiai apklausti gėrimus įsigiję nepilnamečiai. Policijos pareigūnams paaugliai davė melagingus parodymus, ką netiesiogiai įrodo ir tai, jog nepilnamečiai ilgą laiką vengė atvykti apklausai į teismą (Plungės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pardavėjos R. S. atžvilgiu), ir, nors teismo posėdžio metu davė parodymus, atitinkančius policijos pareigūnams duotuosius, nedelsiant po teismo posėdžio dėl savo poelgio pradėjo gailėtis ir apie melą prisipažino. Jau pasibaigus bylos nagrinėjimui buvo gauti jų rašytiniai paaiškinimai, tačiau teismas, priimdamas nutarimą, į prisipažinimą melu neatsižvelgė. Rašytiniuose paaiškinimuose tiek S. J., tiek T. B. prisipažino, kad teismą tyčia suklaidino, patys bijodami atsakomybės. Šie rašytiniai paaiškinimai pridedami prie apeliacinio skundo ir neginčijamai patvirtina, kad R. S. jokio alkoholio ir cigarečių nepilnamečiams nepardavė. Šį tvirtinimą netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nepilnamečių T. B. ir S. J. apklausose jie nurodė „Parduotuvėje nebuvo kitų klientų, tik jie ir pardavėja stovėjo prie kasos“. Tačiau institucijos išskirtas kvitas 0088 yra 16.56 val., o pagal tarnybinį pranešimą iš parduotuvės nepilnamečiai išėjo tik 17.10 val. Tai reiškia, kad jie mažiausiai 14 minučių praleido parduotuvės viduje, be to, niekur nėra fiksuotas jų įėjimo į parduotuvę laikas. Jei 16.56 val. prekės buvo įsigytos, dar turėjo užtrukti, kol įėjo ir išsirinko prekes. Nuo 16.38 val. iki 17.09 val. imtinai buvo atlikti 7 pardavimai; iš jų 4 jau po to, kai išmuštas kvitas 0088. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo tada, kai faktiškai buvo parduotos pas nepilnamečius rastos prekės (16.56 val.) ir tada, kai nepilnamečiai išėjo iš parduotuvės (17.10 val.), iš parduotuvės išėjo mažiausiai dar keturi pirkėjai. Tokiu būdu nepaneigta, kad tabaką nepilnamečiams galėjo nupirkti kitas asmuo, buvęs viduje. Taip pat nepilnamečių pirminiams parodymams prieštarauja pareiškėjo įmonės turima fiskalinės juostos informacija: matyti, kad prekyba byloje nurodytu laikotarpiu vyko gana intensyviai, todėl į parduotuvę asmenys turėjo ne tik įeiti, tačiau ir iš jos išeiti, joje būti. Nepilnamečių apklausose (taip pat ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose) nurodyti duomenys yra paneigti įmonės fiskalinės dokumentacijos.

8. Nesurinkti įrodymai dėl įsigyto alkoholio. Iš byloje surinktų ir skundžiamame nutarime aptartų įrodymų nėra aišku, kokia buvo pas nepilnamečius rastų alkoholinių gėrimų pakuotė – ar talpos buvo sandarios, ar pradarytos, kiek ir ko buvo buteliuose. Įmonė šiais duomenimis įsitikinti ir jų paneigti neturėjo galimybės. Taip pat nėra užfiksuota, ar duotuoju momentu (pareigūnų apsilankymo parduotuvėje metu) parduotuvė apskritai prekiavo tokiais gėrimais, kokie rasti pas paauglius, bei kokios buvo jų pardavimo kainos. Tik tokiu būdu būtų buvę įmanoma pagrįsti prielaidą, jog kvitas 0088 yra būtent už tas prekes, kurias parduotuvėje neva įsigijo nepilnametis asmuo.

9. Kasos kvitas kaip įrodymas įvertintas netinkamai. Pagrindinis įrodymais – kasos kvitas Nr. 0088, įrodo tik tai, jog A. V. individualios įmonės parduotuvėje 16.56 val. buvo parduotas tam tikras kiekis tam tikros rūšies prekių. Kitaip tariant, šis įrodymas apibūdina pardavėją, tačiau ne pirkėją. Kasos kvitas pas nepilnamečius nebuvo rastas, jiems paaiškinus, kad neva „jo neėmė“. Tačiau tokiu būdu kvitas nėra įrodymas, jog pagal jį prekės (ir būtent ta prekė) buvo parduotos būtent paaugliams, pas kuriuos po kurio laiko jos (arba tokios rūšies prekės) buvo rastos. Taip pat nėra jokio konkrečių alkoholinių gėrimų (sidro, kokteilio) atitikties konkrečiam kvitui pagrindimo, t. y. remiamasi tiesiog prielaida, kad tai „turbūt“ tas kvitas, ir „turbūt“ nupirkti būtent tie patys gėrimai. Byloje apskritai nėra fiksuotos aptariamų alkoholinių gėrimų kainos parduotuvėje 2014 m. rugsėjo 26 d.

10. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neginčytinų įrodymų nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad A. V. individuali įmonė padarė administracinį teisės pažeidimą. Nepašalintos abejonės ir neaiškumai administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Esant tokioms aplinkybėms, byloje turi buti priimamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankus procesinis sprendimas (nutartis administracinėje byloje Nr. N16-483/2006).

11. Kadangi iš paties teismo ratio seka, jog tik esant įrodytai pardavėjos R. S. kaltei dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo – alkoholio gaminių pardavimo nepilnamečiui – galima spręsti dėl pačios įmonės kaltės buvimo, tvirtintina, jog pats teismo sprendimas šiuo atžvilgiu yra nelogiškas. Asmuo laikomas kaltu, kai įsiteisėja jo atžvilgiu priimtas kaltę pagrindžiantis dokumentas (nutarimas, sprendimas). Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimas byloje Nr. A2.8-4-225/2015 R. S. atžvilgiu yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, todėl šiuo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo momentu R. S. nėra laikoma kalta dėl alkoholio gaminių pardavimo nepilnamečiui. Yra akivaizdu, jog nesant įrodytai pardavėjos kaltei, negali būti kalbama ir apie pačios įmonės kaltę.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tapačius argumentus, kaip ir savo paaiškinimuose Departamentui bei skunde pirmosios instancijos teismui. Naujų argumentų apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia, todėl jis yra nepagrįstas ir atmestinas.

2. Atsakovas išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame nutarime bei atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, todėl tapačiais motyvais ir argumentais nepasisakys, juolab, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

3. Apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, nenurodant, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados ir sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Vien tik pareiškėjo subjektyvus manymas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nesudaro juridinio pagrindo jį panaikinti.

4. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai dėl nepilnamečių asmenų vėlesnių parodymų, kadangi nagrinėjamu atveju reikėtų vertinti pirminius nepilnamečių paaiškinimus, nes vėliau duoti paaiškinimai, Departamento nuomone, galimai yra neobjektyvūs dėl daromo poveikio. Juolab, kad pirminiai nepilnamečių paaiškinimai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra nuoseklūs ir jais abejoti nėra pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose, kuriose nepilnamečiai dėl galimai daromo poveikio pakeičia savo pirminius parodymus (žr., pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A23-1016/2011, 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-688/2011 ir pan.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, sprendimą priėmė įvertinęs visumą įrodymų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, su apeliaciniu skundu pateikė S. J. ir T. B. paaiškinimus, kuriuose jie neigia Plungės rajono apylinkės teismui duotus parodymus bei pažeidimo tyrimo metu duotus paaiškinimus apie alkoholinių gėrimų įsigijimo aplinkybės. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo R. S. grindžiamas minėtų liudytojų parodymais apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. nepilnamečiui T. B. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, adresu Birutės g. 13, Plungė, buvo parduoti alkoholiniai gėrimai. Teismas minėtu nutarimu remiasi kaip patikimu įrodymu ir neturi pagrindo abejoti juo nustatytomis aplinkybėmis. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimo, 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi įvertino S. J. ir T. B. paaiškinimus, kuriuose jie neigia teismui duotus parodymus apie alkoholinių gėrimų įsigijimo aplinkybes ir jais nesirėmė, kaip paneigiančiais teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo remtis S. J. ir T. B. paaiškinimais ir iš naujo šioje byloje įrodymai netirtini.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė