Legislator Case Law & Legislation
ef829198-e86c-4ff9-8c09-182f83d0f776 AI generated

ef829198-e86c-4ff9-8c09-182f83d0f776 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number ef829198-e86c-4ff9-8c09-182f83d0f776
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2869-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01828-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

ef829198-e86c-4ff9-8c09-182f83d0f776 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2869-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01828-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-8 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2007 m. 04 mėnesio iki 2007 m. 08 mėn. ir nuo 2013 m. 05 mėn. iki 2013 m. 07 mėn., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (8, 69, 75 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (70 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (14-21 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015-06-18 pažymos „Dėl A. K." matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2007-05-04 iki 2007-06-24 ir nuo 2013-05-10 iki 2013-07-12, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtine, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose su dar 2-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,54 iki 4,59 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose patikrinimų nebuvo atlikta.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsako patys nuteistieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje, kurioje 2013-02-07 atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, iÅ¡ patikrinimo akto matosi, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ temperatÅ«ra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje, o bylos medžiaga rodo, kad temperatÅ«ros duomenų užfiksavimo dienÄ pareiÅ¡kėjas tikrintoje patalpoje apskritai nebuvo. 18-22° C temperatÅ«ra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4° C žemesnė temperatÅ«ra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (iÅ¡sirengęs iki apatinių rÅ«bų asmuo pabÅ«na tik 1-2 minutes, t.y. kol nusirengia, rÅ«bai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų bÅ«ti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ . PareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis įstaigai nebuvo pateikęs, nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės nepagrindžia, skundžiasi abstrakčiai, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas A.

K. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2007-05-04 iki 2007-06-24 ir nuo 2013-05-10 iki 2013-07-12.

Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2007-05-04 iki 2007-06-24 ir nuo 2013-05-10 iki 2013-07-12 (66-68 b. l.), o į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. birželio 8 d. (pagal spaudÄ ant voko – 9 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgÄ delsimÄ , todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2007-05-04 iki 2007-06-24 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2013-05-10 iki 2013-07-12.IÅ¡ byloje esančios 2015-06-18 pažymos Nr. 60/09-20824 (66-68 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A.

K. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, t.y. nuo2013-05-10 iki 2013-07-12, Å iaulių TI buvo laikomas 61 dienÄ . PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 67 buvo laikomas nuo 2013-05-10 iki 2013-05-14 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,83 iki 4,60 kv. m., kameroje Nr. 86 – nuo 2013-05-14 iki 2013-05-20 su dar 5-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,54 iki 2,96 kv. m., kameroje Nr. 40 – nuo 2013-05-21 iki 2013-07-09 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,86 iki 4,58 kv. m., ir kameroje Nr. 43 – nuo 2013-07-09 iki 2013-07-12 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,66 kv. m.

Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matosi, kad 18 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 31 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 86 ir 40, kuriose jam teko mažiau, negu 3,6 kv. m. (2,54 - 2,96 kv. m.), o likusias 12 dienų pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Å¡iomis dienomis nėra galimybės, atsakovas pateikė tik duomenis apie kamerose laikomų asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2015-06-18 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 43 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus.

Ä®vertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (25-26 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.IÅ¡ byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu patikrinimų, ar kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), reikalavimus, nebuvo atlikta, kitų įrodymų dėl netinkamos kamerų bÅ«klės byloje nėra, todėl konstatuoti, kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose, neatitinkančioje joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos, Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje, prieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, Å¡ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.

Iš byloje esančio 2013-02-08 patikrinimo akto Nr. EP-6 (27-33 b. l.) matosi, kad 2013-02-07 Šiaulių TI kratos patalpoje atliktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad patalpoje įrengtos trys kabinos, kuriose patiesti švarūs guminiai kilimėliai, pagal kasdieninės dezinfekcijos registracijos žurnalo atžymas guminiai kilimėliai dezinfekuojami kasdien dezinfekciniu tirpalu; kratos patalpoje šildymo sistema neįrengta, joje nustatyta oro temperatūra 15,6 °C (higienos normos HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas), reglamentuojama oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu – 18–22 laipsniai.

Patikrinimas Å iaulių TI priėmimo – paskirstymo skyriuje buvo atliktas ir 2013-06-26, suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. EP-224, kuriame nurodyta, kad priėmimo – paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, jos tvarkingos, iÅ¡valytos (34-41 b. l.). Taigi pareiÅ¡kėjo teiginys, kad krata žiemos metu atliekama Å¡altose patalpose, pasitvirtino, tačiau nepasitvirtino jo argumentai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat teiginiai dėl purvo, neÅ¡varos, be to, Å¡ie teiginiai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jam jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis, kada tas buvo padaryta, o 2013 m. vasario mėn. Å iaulių TI jo nebuvo, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ir dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi kartu, tai žemina asmens orumÄ .

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . 2013-07-09 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-224 taip pat užfiksuota, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ (34-41 b. l.). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, buvo rÅ«koma, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis pats yra nerÅ«kantis, skundžiasi abstrakčiai ir skunde nurodomų aplinkybių nesieja su savimi pačiu, o iÅ¡ byloje esančios asmens sveikatos istorijos matosi, jog 2013-05-13 pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu Å iaulių TI prie žalingų įpročių nurodė rÅ«kymÄ (60 b. l.).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dėl rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų laikymo kamerose galėjo patirti neturtinę žalÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (43 dienos), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Tam tikru laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų net po 162,79 Eur už kiekvienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma kito, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pabÅ«ti gryname ore, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai nuo 6 iki 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (LVAT 2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300,00 Eur (tris Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė