2026-01-14 Nr. AB-969-3-64-3-02940-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-58-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02940-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (tolau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė, darbdavys, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. spalio 31 d. sprendimą „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją ir jos teritorinį padalinį – Šiaulių teritorinį skyrių – atlikti papildomą 2023 m. liepos 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalotas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas L. P., tyrimą; 3) panaikinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus K. J. 2023 m. rugsėjo 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 23NA-3 (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas) ir surašyti naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės darbuotojas L. P. (toliau – ir Darbuotojas) 2023 m. liepos 4 d. kartu su kolega iš dispečerio gavo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini) pastotę atstatyti dėl medžio užvertimo ant oro linijos nutrauktus elektros laidus. Nelaimingas atsitikimas įvyko, kai Darbuotojas, vykdydamas elektros laidų sudūrimą, iškrito iš atramos ir patyrė traumą. Darbuotojas buvo aprūpintas apsaugos ir darbo priemonėmis, reikšmingomis dirbant darbą, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad lipdamas į atramą Darbuotojas naudojo sumažintas nages, saugos diržą (apraišus) su vienu saugos lynu, antras saugos lynas buvo likęs automobilyje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – netinkamas darbų organizavimas, t. y. Darbuotojui pavesta vykdyti darbus aukštyje, neišdavus asmeninių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio; darbo metu turėta ir naudota priemonė (atlikti darbus atsirėmus skirtas įrenginys) neskirta apsaugai nuo kritimo iš aukščio, gamintojas ją draudžia naudoti, kur gresia kritimas iš aukščio. Nustatyta, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimai bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.4 papunkčio reikalavimai.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis, padavė skundą, kuriame teigė, kad įvykio darbe tyrimo tikslai nebuvo pasiekti, todėl prašė atlikti papildomą tyrimą tam, jog būtų ištirtos visos nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys ir surašytas naujas aktas. Inspekcijos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsisakė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nurodydamas, jog tyrimas atliktas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad jis siekia, jog visos nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys būtų nurodytos Nelaimingo atsitikimo darbe akte, nes nuo jų tinkamo įvertinimo priklauso nelaimingų atsitikimų prevencija. Pareiškėjo vertinimu, papildomas tyrimas yra būtinas, nes Nelaimingo atsitikimo darbe aktas turi trūkumų, atliekant tyrimą nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas paaiškino, kad Darbuotojui dirbant pagal Bendrovės instrukciją Nr. DS-07-22 „Darbuotojo, dirbančio aukštyje ir aukštalipio darbus, saugos ir sveikatos instrukcija“ (toliau – ir Instrukcija), t. y. naudojant visas jam išduotas apsaugos priemones, nebūtų kilęs kritimo iš aukščio pavojus, todėl darbui aukštyje Darbuotojas buvo aprūpintas priemonėmis, kurios atitiko jo darbo pavojingumo pobūdį. Darbuotojui panaudojus ne visas darbdavio išduotas apsaugos priemones, jis (Darbuotojas) savo veiksmais / neveikimu sukūrė situaciją, kai darbo metu kilo kritimo iš aukščio pavojus, kuriam esant, patyrus išorinių veiksmų įtaką (virvės trūkimas, kūno padėties pasikeitimas), Darbuotojas krito iš aukščio (įvyko nelaimingas atsitikimas). Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Darbuotojas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai pasikeitė jo darbo pavojingumo pobūdis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte detaliau buvo tirta tik darbdavio pareiga, susijusi su darbuotojų aprūpinimu tinkamomis apsaugos priemonėmis darbui, esant kritimo iš aukščio pavojui, detaliau nenagrinėjant, kas iš tikrųjų lėmė Darbuotojo darbo pobūdžio (rizikos laipsnio) pasikeitimą. Inspekcijos inspektorius netyrė, ar Darbuotojas panaudojo visas Instrukcijoje numatytas ir darbdavio išduotas apsaugos priemones, nes jei Darbuotojas panaudojo tik vieną iš dviejų lynų, nors ir buvo aprūpintas dviem lynais, tuomet jis neįvykdė Instrukcijos 6.16 papunkčio reikalavimų ir tokiais savo veiksmais tiesiogiai sudarė sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui bei kilti sunkioms pasekmėms arba reikšmingai prie jų prisidėjo. Tyrimo metu inspektorius taip pat netyrė, ar Darbuotojui, prisitvirtinus prie traversos antru lynu, būtų išlikęs kritimo iš aukščio pavojus. Nei Darbuotojo, nei darbdavio veiksmai nebuvo ištirti darbo, kai nėra kritimo pavojaus, atlikimo ar skyrimo tokį darbą dirbti kontekste, todėl nebuvo ištirti reikalavimai tokiam darbui (kai nėra kritimo pavojaus) vykdyti, kas galėjo turėti įtakos neteisingoms išvadoms. Pareiškėjas mano, kad jeigu nukentėjęs Darbuotojas būtų prisitvirtinęs abiem lynais, jis būtų išvengęs kritimo pavojaus ir pačio kritimo, arba, blogiausiu atveju, jeigu dėl išorinių veiksnių poveikio Darbuotojui vis tik iškiltų pavojus nukristi iš aukščio, kritimo pasekmės būtų daug švelnesnės.

6. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcijos rekomendacijose nurodyta, jog kritimo prevencijai užtikrinti naudojami apraišai ar juosmeninis diržas ir reikiamo ilgio lynas. Instrukcijos 5.7.3.4 papunktyje nustatyta, kad reguliuojamo ilgio saugos lynas be energijos sugertuvo naudojamas padėties fiksavimui ir judėjimo apribojimui, neleidžiant dirbančiajam patekti į tokią situaciją, kurioje gali atsirasti kritimo pavojus. Iš šios Instrukcijos nuostatos matyti, kad tuo atveju, jeigu yra naudojamas šis lynas, kritimo pavojaus išvengiama. Atliekant tyrimą nebuvo vertinta, ar antrasis lynas, naudojamas kartu su tokiu pačiu lynu, galėjo būti laikomas „papildoma apsauga“, o jeigu negalėjo – apie tai turėjo būti aiškiai, argumentuotai nurodyta.

7. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti situaciją ir naudojamų apsaugos priemonių paskirtį bei tinkamumą naudoti darbui atramose, kreipėsi į ekspertą, kuris 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadoje nurodė, kad jei darbuotojas, kaip reikalauja Instrukcija, būtų naudojęsis dviem lynais, vienas iš lynų būtų užkabintas už atramos virš traversos ir prijungtas prie apraišų juosmens diržo šoninių kilpų, susidarius nelaimingo atsitikimo aplinkybėms, šis lynas negalėtų slysti ir darbuotojo kritimo atstumas būtų minimalus, t. y. tiek, kiek ištįstų už atramos virš traversos užkabintas lynas ir darbuotojas nebūtų nukritęs iki žemės, o patirtos traumos būtų ženkliai lengvesnės. Nagrinėjamu atveju Darbuotojas, savavališkai nepanaudojęs antro jam išduoto lyno, reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo atsiradimo priežasčių ir kilusių pasekmių. Net ir pripažinus, jog nagrinėjamu atveju darbuotojui grėsė kritimo pavojus, darbuotojas galėjo naudoti PROT-11 lyną kartu su papildoma apsauga.

8. Pareiškėjo vertinimu, tyrimo metu padaryta vienašališka ir kategoriška išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl to, kad darbdavys netinkamai organizavo Darbuotojo darbą, neišdavė apsaugos priemonės su energiją absorbuojančiais įtaisais, yra nepagrįsta, padaryta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių ir tikrųjų nelaimingo atsitikimo priežasčių, nulėmusių kritimo pavojaus atsiradimą bei neatsakius į klausimą, kokie reikalavimai būtų taikomi Bendrovei, jeigu būtų nustatyta, kad Darbuotojas turėjo dirbti darbą, kai nėra kritimo pavojaus, tačiau pats savo veiksmais / neveikimu lėmė darbo sąlygų pasikeitimą. Pareiškėjo manymu, tyrimo metu turėjo būti įvertinti ir Darbuotojo veiksmai, jam dirbant darbus, nesilaikant Instrukcijos reikalavimų, kas ir lėmė arba reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo pasekmių, todėl turėjo būti konstatuota ne tik darbdavio, bet ir Darbuotojo kaltė arba tik Darbuotojo kaltė. Nurodyti tyrimo trūkumai negali būti pašalinti neatlikus papildomo tyrimo, todėl pareiškėjas prašė atlikti papildomą tyrimą minėtoms aplinkybėms ištirti.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad įvykis darbe įvyko 2023 m. liepos 4 d., kai Bendrovės Darbuotojas, vykdydamas elektros laidų sudūrimą, iškrito iš atramos ir patyrė sunkią traumą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad darbdavys netinkamai organizavo darbą, t. y. skyrė vykdyti darbus aukštyje, neišdavęs asmeninių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio. Darbo metu turėta ir naudota priemonė (atlikti darbus atsirėmus skirtas įrenginys) neskirta apsaugai nuo kritimo iš aukščiau, gamintojas ją draudžia naudoti, jeigu gresia kritimas iš aukščio. Inspekcijos specialistai, ištyrę pareiškėjo skundą, 2023 m. spalio 30 d. pateikė išvadą Nr. EVD-115, kuriose konstatavo, kad Inspekcijos inspektorius, prieš formuluodamas savo išvadas, išsamiai įvertino tyrimo metu surinktus duomenis, visos įvykiui darbe teisiškai reikšmingos aplinkybės yra išsamiai išanalizuotos, todėl nėra pagrindo skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą. Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pripažino, jog įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

11. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nėra kritimo pavojaus dirbant ant gelžbetonio atramų, kai darbuotojui reikia naudoti fizinę jėgą būnant keleto metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Dirbant tokiomis sąlygomis, bet kada gali susidaryti situacija, kuomet iškyla pavojus darbuotojui nukristi iš aukščio, todėl darbdavys turi vertinti tokios situacijos galimybę ir užtikrinti, kad darbuotojas būtų apsaugotas kritimo atveju. Vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, visose darbo vietose, kur yra kritimo iš aukščio pavojus ir negalima jo pašalinti techninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, kėlimo platformomis), būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, apsaugančias nuo kritimo iš aukščio. Atsakovo teigimu, Bendrovė, neįvertindama pavojaus, kad Darbuotojas, kuris buvo siunčiamas dirbti ant gelžbetoninių atramų, susidarius tam tikroms aplinkybėms gali kristi iš aukščio, neįvykdė savo kaip darbdavio pareigų ir tokiu būdu pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Instrukcijos 5.8.8.1 papunktyje yra nurodyta, jog draudžiama, jei yra kritimo pavojus, tiesiogiai tvirtinti kūno saugos diržą prie inkarinio taško lynu be energijos absorbuojančių priemonių. Taip pat ir saugos lyno PROT-11 gamintojas yra nurodęs, kad saugos lynas PROT-11, kaip įrenginys, nėra skirtas kritimui stabdyti ir negali būti naudojamas šiuo tikslu. Pareiškėjo minimas antrasis lynas, kuris jeigu būtų panaudotas, pareiškėjo teigimu, būtų apsaugojęs Darbuotoją, nebuvo tam tinkamas. Pareiškėjo samprotavimai, kad naudojant apsaugos priemonę, kuri tam nepritaikyta, būtų užtikrinama, jog darbuotojai išvengs pavojaus ir dirbs saugiai, veda prie eksperimentų su darbuotojų sauga ir sveikata. Nagrinėjamu atveju darbdavys, siųsdamas Darbuotoją dirbti ant atramų keleto metrų aukštyje, kur, atsakovo vertinimu, yra pavojus nukristi iš aukščio, neįvykdė darbdavio pareigos, neužtikrino, kad Darbuotojas galėtų dirbti saugiai, t. y. neaprūpino Darbuotojo tinkamomis kritimo iš aukščio saugos priemonėmis.

13. Atsakovo teigimu, išvadą, kad Darbuotojo darbas ant atramos, prisitvirtinus tik vienu, bet ne dviem lynais, lėmė nelaimingą atsitikimą, būtų galima daryti tik tada, jeigu antrasis lynas būtų tinkamas apsaugoti darbuotoją kritimo iš aukščio atveju, t. y. lynas būtų su energijos sugertuvu. Nagrinėjamu atveju saugos lynus PROT-11 nėra skirtas apsaugai kritimo iš aukščio atveju, todėl darbdaviui būtina peržiūrėti darbų, atliekamų ant atramų, vykdymo tvarką ir užtikrinti, kad tokie darbai būtų vykdomi saugiai.

14. Atsakovas Inspekcijos Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

15. Atsakovas nurodė, kad pritaria Inspekcijos atsiliepime pateiktiems motyvams ir teisiniams pagrindams.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundą.

17. Teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, atmetė pareiškėjo argumentus, kad tyrimą atlikęs Inspekcijos inspektorius nenustatė visų nelaimingą atsitikimą lėmusių aplinkybių, o būtent, kad Darbuotojas nenaudojo visų jam darbdavio išduotų apsaugos priemonių, numatytų Instrukcijoje, ir dėl to pasikeitė darbuotojo darbo pavojingumo pobūdis.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo nėra, jog Darbuotojas vykdė elektros laidų sudūrimą atramoje, būdamas nuo žemės paviršiaus didesniame nei 1,3 m aukštyje, t. y. atliko darbus aukštyje. Instrukcijos 4.2.3 papunktyje nurodyta, jog dirbant aukštyje nuo 1,3 m ir aukščiau, apsaugai nuo kritimo naudojamos kolektyvinės ir (ar) asmeninės apsaugos nuo kritimo priemonės. Darbdavys turi įvertinti profesinės rizikos veiksnius, kurie gali veikti darbuotoją jo darbo aplinkoje, ir parinkti nustatytam rizikos veiksniui atitinkamas riziką mažinančias ar šalinančias apsaugos priemones. Apsaugos priemonės, skirtos šalinti ar mažinti rizikos veiksnį, nereiškia, jog suteikus prevencines apsaugos priemones toks rizikos veiksnys nustoja egzistuoti.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju Darbuotojas pažeidė Instrukcijos 6.16 papunktį, kuris numato, jog darbuotojas, dirbantis atramoje, turi būti prisitvirtinęs prie atramos kritimą stabdančia priemone (apraišais), t. y. vienas apraišų lynas naudojamas darbo padėties fiksavimui, o antras turi būti pritvirtintas prie patikimos konstrukcijos, nurodė, jog minėtas Instrukcijos papunktis reglamentuoja du darbo epizodus, t. y. lipimą atrama iki vietos, kurioje dirbama, ir darbą atramoje. Minėtame punkte numatyta, kad lipant į gelžbetonio atramą reikia iš karto prisitvirtinti kūno saugo diržo (apraišų) lynu prie stiebo. Įlipus į atramą 20–30 cm išbandyti lipynes, saugos diržą ir lyną, fiksavimo mechanizmus ir įsitikinus, kad šios priemonės tvarkingos, lipti aukštyn į darbo poziciją. Reikia naudotis dviem lynais, kai lipimo metu reikia perkelti padėties fiksavimo lyną per atramoje sumontuotas metalo konstrukcijas, ramsčio konstrukciją, traversas ar kitus kliuvinius, prieš tai prisitvirtinus kitu saugos lynu.

20. Teismas pažymėjo, kad Darbuotojas teismo posėdžio metu paaiškino, jog perskaitęs Instrukciją suprato, kad du lynai naudojami tuo atveju, jeigu lipant į atramą yra susiduriama su kliuviniu. Tokiu atveju darbuotojas prisikabina antru lynu, jog galėtų persikelti į kitą vietą, esančią už kliuvinio. Teismo vertinimu, šie Darbuotojo parodymai neprieštarauja Instrukcijos 6.16 papunkčio nuostatoms ir atitinka Instrukcijoje numatytus darbuotojui privalomus atlikti veiksmus.

21. Teismas akcentavo, kad Instrukcijos 6.16 papunktyje nurodant, jog dirbant atramoje darbuotojas privalo naudoti du lynus, nėra detalizuota, kokio tipo lynai privalo būti naudojami. Darbui aukštyje, kuomet yra kritimo pavojus, naudojami lynų tipai aprašyti Instrukcijos 5.7 papunktyje. Inspekcijos inspektorius, tyręs nelaimingą įvykį darbe, teisingai konstatavo, jog vienas lynas, naudojamas darbui aukštyje, privalėjo būti su energijos sugertuvu.

22. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad darbuotojui, naudojant du PROT-11 lynus, kritimo iš aukščio pavojus būtų neatsiradęs, todėl tokio įrenginio naudojimas, apsaugant darbuotojus, buvo tinkamas. Teismas, įvertinęs PROT-11 lyno naudojimo instrukcijoje nurodytą minėto lyno naudojimą ir jo apsaugojimo sritį, darė išvadą, jog net ir naudojant du PROT-11 lynus, kaip teigė pareiškėjas, jie neapsaugotų darbuotojo nuo kritimo iš aukščio pavojaus, nes naudojant lyną be papildomos apsaugos, lynas nėra skirtas apsaugoti nuo kritimo iš aukščio pavojaus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, taikydamas Instrukcijos nuostatas ir siekdamas užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugą, privalo įstaigos priimtą darbuotojų sveikatą ir saugą reglamentuojantį vidinį teisės aktą taikyti nuosekliai. Pareiškėjo selektyvus normų taikymas, jas siekiant šiuo konkrečiu atveju pritaikyti taip, jog galbūt būtų pašalinta darbdavio atsakomybė, neatitinka paties pareiškėjo priimtų teisės aktų nuostatų.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Danis sauga“ išvadą, kurioje nurodyta, jog nukentėjęs Darbuotojas nesinaudojo visomis tam skirtomis apsaugos priemonėmis, dėl to patyrė sužalojimus, pažymėjo, kad išvadoje nėra nurodyta, jog PROT-11 dviejų lynų naudojimas yra tinkama kritimo iš aukščio apsauga. Minėtoje išvadoje teigiama, kad Darbuotojas nebūtų nukritęs iki žemės, t. y. kritimo vis tiek nebūtų išvengęs. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog tuo atveju, kai yra kritimo iš aukščio pavojus, PROT-11 lynas nėra tinkama apsauga nuo tokio rizikos veiksnio, o pareiškėjo pateikta eksperto išvada nepaneigia Inspekcijos tyrimo metu padarytos išvados, jog darbdavys nebuvo aprūpinęs Darbuotojo tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

24. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog Bendrovėje darbui aukštyje yra išduodamos kolektyvinės, tačiau ne asmeninės priemonės, patvirtino ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad kolektyvinės apsaugos priemonės atitiko skirtas dirbti aukštyje, kuomet yra kritimo iš aukščio pavojus.

25. Teismas sprendė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 26. Pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo surašyti pažeidžiant Nuostatų reikalavimus, nes tyrimas atliktas pagal taisykles, taikomas sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutraukė ikiteisminį tyrimą, nustačius (teismo medicinos eksperto išvados pagrindu), kad Darbuotojas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nutarimu konstatavus, jog Darbuotojas buvo sužalotas nesunkiai, yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, nes šiuo atveju tyrimas turėjo būti atliktas pagal kitas Nuostatų taisykles. Pareiškėjas tiek paaiškinimų teikimo teismo posėdžio metu, tiek baigiamojoje kalboje formuluodamas prašymus teismui, akcentavo šį pagrindą kaip vieną esminių sprendžiant dėl skundo reikalavimų ir individualių teisės aktų panaikinimo, tačiau teismas sprendime apie tai nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas taisykles, įpareigojančias motyvuoti teismo sprendimą.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir netinkamai interpretavo Instrukcijos nuostatas, kas turėjo įtakos priimant neteisingą sprendimą. Teismo padarytos išvados dėl apsaugos priemonių nepakankamumo neatitinka faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl to ginčo santykiams taikė netinkamas teisės normas.

29. Pareiškėjas pažymi, kad tiek atliekant tyrimą, tiek nagrinėjant bylą teisme nebuvo įvertinta aplinkybė, jog Darbuotojas nenaudojo visų jam darbdavio išduotų apsaugos priemonių, numatytų Instrukcijoje, dėl to savo veiksmais (neveikimu) lėmė darbo pavojingumo pobūdžio pasikeitimą. Atliekant tyrimą ir priimant teismo sprendimą detaliau buvo tirta tik darbdavio pareiga, susijusi su darbuotojų aprūpinimu tinkamomis apsaugos priemonėmis darbui, kur yra kirtimo iš aukščio pavojus, detaliau nenagrinėjant, kas iš tikrųjų lėmė Darbuotojo darbo pobūdžio (rizikos laipsnio) pasikeitimą. Pareiškėjo vertinimu, jeigu darbuotojas darbui atramoje naudotų visas jam išduotas apsaugos priemones, darbuotojo darbo pobūdis nebeatitiktų darbo, kai yra kritimo pavojus, pobūdžio, dėl to būtų taikomi kiti reikalavimai darbuotojų apsaugos priemonėms ir išvados dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių būtų kitokios.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas teisingai pažymėjo, jog Instrukcijos 6.16 papunktyje, nurodant, kad dirbant atramoje darbuotojas privalo naudoti du lynus, nėra detalizuota, kokio tipo lynai privalo būti naudojami. Tačiau vertindamas ginčijamus individualius aktus teismas padarė neteisingą išvadą, kad šiuo atveju reikėjo taikyti Instrukcijos 5.7 papunktį, konstatuojant, jog vienas lynas, naudojamas darbui aukštyje, privalėjo būti su energijos sugertuvu. Pasak pareiškėjo, nei atsakovas, nei teismas netyrė, ar Darbuotojui, prisitvirtinus prie traversos antru lynu, būtų išlikęs kritimo iš aukščio pavojus; taip pat nei Darbuotojo, nei darbdavio veiksmai nebuvo ištirti darbo, kai nėra kritimo pavojaus, atlikimo ar skyrimo tokį darbą dirbti kontekste; nebuvo ištirti reikalavimai tokiam darbui (kai nėra kritimo pavojaus) vykdyti, kas galėjo turėti įtakos neteisingoms išvadoms.

31. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog Darbuotojui išduotos apsaugos priemonės nebuvo tinkamos. Jeigu nukentėjęs Darbuotojas būtų prisitvirtinęs abiem lynais, jis išvengtų kritimo pavojaus ir pačio kritimo, arba, blogiausiu atveju, jeigu dėl išorinių veiksnių poveikio Darbuotojui vis tik iškiltų pavojus nukristi iš aukščio, kritimo pasekmės būtų daug švelnesnės ir Darbuotojas nepatirtų tokių kūno sužalojimų, kuriuos patyrė. Teismas neatkreipė dėmesio į eksperto 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad nukentėjęs Darbuotojas nesinaudojo visomis tam darbui jam skirtomis apsaugos priemonėmis, dėl to patyrė sužalojimą.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Darbuotojas, savavališkai nepanaudojęs antrojo jam išduoto lyno, reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo atsiradimo priežasčių ir kilusių pasekmių. Darbuotojas negalėjo savavališkai nuspręsti nenaudoti išduoto lyno, net jei ir lynas buvo be energijos sugertuvo (Instrukcijos 6.16 p. nenurodyta, kad abu ar vienas iš lynų turi būti su energijos sugertuvu, o 5.7 p., priešingai nei nurodė teismas, nenustatyta, jog privalo būti naudojamas lynas su energijos sugertuvu; 5.7.3.4 p. nustato, kad galima naudoti du lynus be sugertuvų, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų išvengta kritimo pavojaus). Instrukcijoje aiškiai nurodyta, jog darbuotojui draudžiama dirbti neįvykdžius arba nevisiškai įvykdžius organizacines, technines ir kitas priemones, užtikrinančias saugų darbą (Instrukcijos 6.6.2 p.).

33. Pareiškėjo nuomone, tyrimo metu padaryta išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl to, kad darbdavys netinkamai organizavo Darbuotojo darbą, neišdavė apsaugos priemonės su energiją absorbuojančiais įtaisais, yra nepagrįsta, padaryta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių ir tikrųjų nelaimingo atsitikimo priežasčių, nulėmusių kritimo pavojaus atsiradimą. Pareiškėjo manymu, tyrimo metu turėjo būti įvertinti ir Darbuotojo veiksmai, jam dirbant darbus, nesilaikant Instrukcijos reikalavimų, kas ir lėmė arba reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo pasekmių, ir turėjo būti konstatuota ne tik darbdavio, bet ir Darbuotojo kaltė arba tik Darbuotojo kaltė. Nurodyti tyrimo trūkumai negali būti pašalinti, neatlikus papildomo tyrimo, todėl pareiškėjas prašo atlikti papildomą tyrimą minėtoms aplinkybėms ištirti.

34. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir ikiteisminio tyrimo tikslai yra skirtingi ir jų procesą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Įvykus įvykiui darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikata ar darbuotojas miršta, kartu su Inspekcijos atliekamu įvykio darbe tyrimu pradedamas ir ikiteisminis tyrimas, atliekamas ikiteisminio tyrimo institucijų, kuriuo siekiama nustatyti, ar specialiųjų subjektų veika, galbūt lėmusi įvykio darbe padarinius, neturi nusikalstamos veikos požymių. Inspekcija nėra ikiteisminio tyrimo dalyvis, jai nesuteikta teisė skųsti prokurorų priimamus nutarimus ikiteisminiuose tyrimuose, pradėtuose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 176 straipsnį, Inspekcija nėra kviečiama ir nedalyvauja bylų dėl prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nagrinėjame. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta teisės normų, nustatančių privalomą Inspekcijos informavimą apie prokuroro priimtą nutarimą, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar aukštesniojo teismo nutartį.

36. Atsakovas pažymi, kad Inspekcija, atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir siekdama identifikuoti pakenkimo sveikatai sunkumą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintu Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu (toliau – ir Sąrašas). Nagrinėjamu atveju viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Šiaulių ligoninė 2023 m. liepos 7 d. išdavė Pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-2711(1.24), kurioje nurodė, kad Darbuotojui diagnozuotas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad sunkius pakenkimus sveikatai ir sveikatos sutrikdymo mąstą, nustatomą baudžiamojo proceso metu, kvalifikuoja skirtingi subjektai: pirmu atveju asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, o antruoju – teismo ekspertas. Pareiškėjui teismo posėdžio metu, pasisakant dėl ikiteisminio tyrimo metu priimto Nutarimo, buvo išaiškinti šie sveikatos pakenkimo sunkumo nustatymo niuansai.

37. Atsakovas teigia, kad kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo trūkumai buvo išsamiai aptarti Inspekcijos teiktame atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinę bylą. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojai asmeninėmis apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėmis (su energiją absorbuojančiais įtaisais, su valdomaisiais kritimo stabdžiais ar su ištraukiamaisiais kritimo stabdžiais), atitinkančiomis norminių bei lokalinių (Instrukcijos) teisės aktų reikalavimus, nebuvo aprūpinti (darbdavys tokių priemonių neišdavė). Pareiškėjo minimas PROT-11 lynas nėra skirtas kritimo stabdymui ir negali būti naudojamas šiuo tikslu. Įrenginį naudojantys darbuotojai, kuriems vykdant su atsirėmimu atliekamus darbus gresia nukritimo iš aukščio pavojus, privalo užsitikrinti papildomą apsaugą, t. y. naudoti EN 363 standarto reikalavimus tenkinančią nuo kritimo iš aukščio saugančią sistemą. Tyrimo metu buvo nustatytos visos faktinės teisiškai reikšmingos nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai aplinkybės, kurių ignoravimas ir lėmė įvykį darbe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimo „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui L. P., tyrimo“ ir Inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 23NA-3 teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Inspekciją ir jos teritorinį padalinį atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą pagrįstumo.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektrikas L. P., (duomenys neskelbtini) vykdydamas elektros laidų sudūrimą, iškrito iš atramos ir susižalojo ((duomenys neskelbtini)).

40. 2023 m. rugsėjo 7 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (Forma N-1) Nr. 23NA-3, kuriame tyrimas buvo atliekamas konstatavus, jog nustatytas sunkus pakenkimas Darbuotojo sveikatai. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – „netinkamas darbų organizavimas. Skiriama vykdyti darbus aukštyje, neišdavus asmeninių saugos priemonių nuo kritimo iš aukščio. Darbo metu turėta ir naudota priemonė (atsirėmus atliekamų darbų vykdymui skirtas įrenginys) neskirta apsaugai nuo kritimo iš aukščio. Gamintojas ją draudžia naudoti, kuomet gresia kritimas iš aukščio“.

41. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrius raštu „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe pastabų“ nurodė, kad nėra pagrindo keisti 2023 m. rugsėjo 7 d. surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto (Forma N-1) Nr. 23NA-3 turinio.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

43. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

V. 44. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo surašyti pažeidžiant Nuostatų reikalavimus, nes tyrimas atliktas pagal taisykles, taikomas sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nustačius (teismo medicinos eksperto išvados pagrindu), kad Darbuotojas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjo teigimu, Nutarimu konstatavus, jog Darbuotojas buvo sužalotas nesunkiai, yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, nes šiuo atveju tyrimas turėjo būti atliktas pagal kitas Nuostatų taisykles. Pareiškėjas tiek paaiškinimų teikimo teismo posėdžio metu, tiek baigiamojoje kalboje formuluodamas prašymus teismui, akcentavo šį pagrindą kaip vieną esminių sprendžiant dėl skundo reikalavimų ir individualių teisės aktų panaikinimo, tačiau teismas sprendime apie tai nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas taisykles, įpareigojančias motyvuoti teismo sprendimą.

45. Nutarimo turinys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 16 d. Darbuotojas pateikė prokuratūrai el. laišką, kuriame nurodė, jog jis ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo po nelaimingo atsitikimo darbe, pretenzijų darbdaviui neturi.

46. Nutarimo turinys taip pat patvirtina, kad jį priimant buvo vertinamos visos medicininės pažymos: VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2023 m. liepos 7 d. išduota Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-2711(1.24), kurioje nurodyta, kad Darbuotojui diagnozuotas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (kuria rėmėsi Inspekcija, atlikdama tyrimą); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 rugsėjo 21 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Darbuotojui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; 2023 m. lapkričio 6 d. specialisto L. J. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad Darbuotojui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nutarime nurodyta, kuriais teisės aktais remiantis padarytos šios išvados ir nuspręsta, jog baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslais, akcentuojant atsiradusius padarinius, vadovautasi teismo ekspertų išvada (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo).

47. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2023 m. liepos 7 d. išduota Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-2711(1.24), kurioje nurodyta, kad Darbuotojui diagnozuotas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių, buvo parengta ir surašyta remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintu Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, kuris priimtas, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

48. Minėtos (46 p.) teismo ekspertų išvados (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) padarytos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kurios yra priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsniu.

49. Atsakovas, surašydamas Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, pagrįstai rėmėsi jo turėta medicinine pažyma, surašyta tokio tyrimo tikslais ir remiantis teisės aktu, kuris priimtas siekiant klasifikuoti nelaimingus atsitikimus darbe, kaip tai yra įtvirtinta DSSĮ 42 straipsnyje. Vėlesnės (po skundžiamų sprendimų priėmimo) surašytos teismo ekspertų pažymos, kurios surašytos ikiteisminio tyrimo vykdymo tikslais ir remiantis teisės aktu, kuris priimtas siekiant patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas turėtų būti atliktas iš naujo, kaip ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamų sprendimų teisėtumu.

50. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas neįvertino šio argumento, kuris buvo išdėstytas teismo posėdžio metu, kuriame buvo pateiktas Nutarimas ir bylos nagrinėjimas baigtas, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą. Pareiškėjas netikslino skundo pagrindo, be to, kaip minėta, abejoti skundžiamais administraciniais sprendimais minėtu aspektu nėra pagrindo.

51. Nagrinėjamoje byloje atsakovui atlikus įvykio darbe, dėl kurio Darbuotojas patyrė žalą sveikatai, tyrimą, nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys bei nurodytos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti, kaip tai yra įtvirtinta DSSĮ 44 straipsnyje.

52. Įvykio darbe tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad darbuotojai asmeninėmis apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėmis (su energiją absorbuojančiais įtaisais, su valdomaisiais kritimo stabdžiais ar su ištraukiamaisiais kritimo stabdžiais), atitinkančiomis norminių ir lokalinių (Instrukcijos) teisės aktų reikalavimus, nebuvo aprūpinti (darbdavys tokių priemonių neišdavė). Atsakovas teisingai akcentavo, kad pareiškėjo minimas PROT-11 lynas nėra skirtas kritimo stabdymui ir negali būti naudojamas šiuo tikslu. Įrenginį naudojantys darbuotojai, kuriems vykdant su atsirėmimu atliekamus darbus gresia nukritimo iš aukščio pavojus, privalo užsitikrinti papildomą apsaugą, t. y. naudoti nuo kritimo iš aukščio saugančią sistemą.

53. Šias pagrindines nagrinėjamam atvejui reikšmingas išvadas išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, kurio motyvams pritartina.

54. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad darbuotojui, naudojant du PROT-11 lynus, kritimo iš aukščio pavojus būtų neatsiradęs, todėl tokio įrenginio naudojimas, apsaugant darbuotojus, buvo tinkamas. Teismas, įvertinęs PROT-11 lyno naudojimo instrukcijoje nurodytą minėto lyno naudojimą ir jo apsaugojimo sritį, darė teisingą išvadą, jog net ir naudojant du PROT-11 lynus, kaip teigė pareiškėjas, jie neapsaugotų darbuotojo nuo kritimo iš aukščio pavojaus, nes naudojant lyną be papildomos apsaugos, lynas nėra skirtas apsaugoti nuo kritimo iš aukščio pavojaus.

55. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą UAB „Danis sauga“ išvadą, kurioje nurodyta, jog nukentėjęs Darbuotojas nesinaudojo visomis tam skirtomis apsaugos priemonėmis, dėl to patyrė sužalojimus, teisingai pažymėjo, kad išvadoje nėra nurodyta, jog PROT-11 dviejų lynų naudojimas yra tinkama kritimo iš aukščio apsauga. Minėtoje išvadoje teigiama, kad Darbuotojas nebūtų nukritęs iki žemės, t. y. kritimo vis tiek nebūtų išvengęs. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovo argumentu, jog tuo atveju, kai yra kritimo iš aukščio pavojus, PROT-11 lynas nėra tinkama apsauga nuo tokio rizikos veiksnio, o pareiškėjo pateikta eksperto išvada nepaneigia Inspekcijos tyrimo metu padarytos išvados, jog darbdavys nebuvo aprūpinęs Darbuotojo tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Taigi tiek atsakovas, nagrinėdamas skundą dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto, tiek pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, įvertino pareiškėjo iniciatyva gautą ir atsakovui su skundu teiktą UAB „Danis sauga“ išvadą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtu vertinimu.

56. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus.

57. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo taikytos teisės, proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

58. Pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes procesinis sprendimas nėra priimtas o naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė