ef7e7ca8-1d2c-4084-8068-9db6dd4d1ac0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-112-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00507-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo I. A. ir trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-947-804/2013 pagal ieÅ¡kovės M.

P. ieÅ¡kinį atsakovui I. A. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė M. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovo I.

A. atsisakymÄ duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ ruoÅ¡ti ir tvarkyti projektinę dokumentacijÄ , siekiant įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ , neteisėtu; pripažinti ieÅ¡kovei teisę ruoÅ¡ti ir tvarkyti nurodytÄ projektinę dokumentacijÄ be atsakovo sutikimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) bendraturčiai. IeÅ¡kovei 1996 m. rugsėjo 16 d. buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. 693, kuriuo jai leista vykdyti statybos darbus, t. y. statyti vieno aukÅ¡to plytų mÅ«ro priestatÄ virÅ¡ garažo bei vieno aukÅ¡to plytų mÅ«ro Å«kinį pastatÄ , pagal suderintÄ individualų projektÄ , kurį 1996 m. rugsėjo 12 d. parengė UAB „Trakuva“.

Statybos leidimo iÅ¡davimo metu gyvenamojo namo bendraturčiai buvo ieÅ¡kovė ir J. A. (Å¡alių motina), kuri 1997 m. lapkričio 17 d. sutiko, kad ieÅ¡kovė statytų vieno aukÅ¡to plytų mÅ«ro priestatÄ virÅ¡ garažo. IeÅ¡kovė tokius statybos darbus atliko, tačiau nukrypo nuo projekto. Å iuo metu tam, kad bÅ«tų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų yra statinio bendraturčio (atsakovo) sutikimas, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ ruoÅ¡ti ir tvarkyti projektinę dokumentacijÄ siekiant įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ .

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino atsakovo atsisakymÄ duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ ruoÅ¡ti ir tvarkyti projektinę dokumentacijÄ , siekiant įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ , neteisėtu, pripažino ieÅ¡kovei teisę ruoÅ¡ti ir tvarkyti projektinę dokumentacijÄ siekiant įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ , be atsakovo sutikimo.IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto gyvenamojo namo dalies rekonstravimo sklypo plano teismas nustatė, kad rekonstrukcijos gyvenamojo namo užstatytas plotas bÅ«tų 147 kv. m, pirmame aukÅ¡te įrengiant 20,28 kv. m. verandÄ (gyvenamojo namo dalies rekonstravimo plane pažymėta 1-1), antrame aukÅ¡te - įrengiant 4,06 kv. m. koridorių ir 16,88 kv. m. kambarį (gyvenamojo namo dalies rekonstravimo plane pažymėta atitinkamai 2-1 ir 2-2).

IÅ¡ atsakovo pateikto VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, sudarytos pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to plane verandos, pažymėtos 1-1, plotas yra 20,09 kv. m., antrame aukÅ¡te esančio ieÅ¡kovei priklausančio kambario, pažymėto 1-13, plotas yra 17,13 kv. m., taip pat yra laiptinė (koridorius), iÅ¡ kurios patenkama į kambarį 1-13, tačiau kurio plotas ir žymėjimas neužfiksuoti.Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovės pateiktuose planuose esančios patalpos (veranda pirmame aukÅ¡te, kambarys ir koridorius antrame aukÅ¡te) savo plotu ir iÅ¡dėstymu visiÅ¡kai sutampa, jų plotas skiriasi labai nežymiai, todėl atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovės pateikta faktinė situacija neatitinka tikrovės, laikytini nepagrįstais.

Taigi teismas pripažino, kad Å¡io ginčo dalykas – nuosavybės teisės įgyvendinimas tam, kad bÅ«tų galima įteisinti jau atliktus rekonstrukcijos darbus, o ne pradėti naujus.Teismas nurodė, kad bendraturčio teisės padidinti bendrÄ jÄ nuosavybę įgyvendinimo bÅ«tinos sÄ lygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių (CK 4.77 str.). IeÅ¡kovė pripažįsta, kad nukrypo nuo projekto, tačiau Å¡iuo metu galiojantis Statybos įstatymas leidžia įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Siekdamas statinį rekonstruoti, Å¡iuo atveju įteisinti rekonstrukcijÄ , bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atitinkamų higienos standartų sÄ lygojami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kiti.Atsakovas, anot teismo, nepateikė argumentų ir įrodymų apie tai, kaip esama namo rekonstrukcija daro negatyvų poveikį jo teisėms ir teisėtiems interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas I. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimo motyvuojamoji dalis yra neiÅ¡sami, joje visiÅ¡kai neaptarti atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

VisiÅ¡kai patenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, teismas nepagrįstai sudarė ieÅ¡kovei galimybę padidinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje savavaliÅ¡kų statybų apimtyje, tuo nukrypdamas nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl teismo pareigos sprendžiant bendraturčių ginÄÄ laikytis bendraturčių interesų pusiausvyros principo. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, atsakovas nurodė argumentus, kad namo rekonstrukcija daro negatyvų poveikį atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams, o bÅ«tent:

įteisinus savavaliÅ¡kas statybas, gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te (kuris priklauso atsakovui) gali atsirasti bendro naudojimo patalpos, atsakovas nebeturės galimybės pagerinti savo gyvenimo sÄ lygų, padidinti atsakovui priklausančios namo dalies plotÄ antrame aukÅ¡te; atsakovas pateikė įrodymus – 2012 m. rugpjūčio 16 d. kadastrinius matavimus, kurie patvirtina, kad siekiama ne tik įteisinti jau atliktas savavaliÅ¡kas statybas, bet ir atlikti naujus darbus, t. y. įrengti patalpas virÅ¡ verandos, kur yra atsakovo balkonas;

įrengus stogÄ sumažės natÅ«ralus atsakovo kambario apÅ¡vietimas ir patalpų saugumas, nebus galimybės naudotis prieÅ¡gaisrinėmis kopėčiomis; leidus ieÅ¡kovei įteisinti verandÄ , Å¡i užims dalį atsakovui tenkančio žemės sklypo ploto. Taigi atsakovo nesutikimas su ieÅ¡kovės numatyta namo rekonstrukcija yra protingai motyvuotas ir atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį atsakovo teisėtiems interesams. Teismas, patenkindamas ieÅ¡kinį, apginė ieÅ¡kovės siekį maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, kas visiÅ¡kai neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo siÅ«lomų kompromisinių rekonstrukcijos projektų variantų ir nesiaiÅ¡kino priežasčių, dėl kurių tarp bendraturčių vyksta nesutarimai. Teismas nepagrįstai neįvertino 2012 m. UAB „Trakuva“ parengto namo rekonstrukcijos projektinio pasiÅ«lymo, kuriuo planuojama apie 2/3 sumažinti atsakovo faktiÅ¡kai esamÄ balkonÄ virÅ¡ ieÅ¡kovės savavaliÅ¡kai pastatytos verandos, o sumažinus balkonÄ , įstiklinti ir įrengti stogÄ virÅ¡ savo verandos.

Taigi projektinis pasiÅ«lymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises, nes jis praranda dalį balkono, o įrengus stogÄ virÅ¡ ieÅ¡kovės verandos, negalės naudotis prieÅ¡gaisrinėmis kopėčiomis. IeÅ¡kovės teismui pateiktas projektinis pasiÅ«lymas neatitinka faktiÅ¡kai atliktos rekonstrukcijos. Be to, teismas vertino atsakovo ir ieÅ¡kovės pateiktus planus tik dėl verandos pirmame aukÅ¡te, kambario ir koridoriaus ploto. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovei leista atlikti ir naujus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus – 2/3 sumažinus atsakovo balkonÄ antrame namo aukÅ¡te virÅ¡ ieÅ¡kovės savavaliÅ¡kai pastatytos verandos.

Veranda, kurios plotas pagal projektinius pasiÅ«lymus yra 20,28 kv. m., pastatyta neturint nei projekto, nei statybos leidimo, nei bendraturčio sutikimo. Å alių gyvenamasis namas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, t. y. saugomoje teritorijoje, kuriai galioja imperatyvus paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų. Byloje yra įrodymų, kad 2012 metais UAB „Trakuva“ parengti namo rekonstrukcijos projektiniai pasiÅ«lymai ir savavaliÅ¡ka gyvenamojo namo rekonstrukcija dalyje dėl siekiamos įteisinti verandos, o tuo pačiu ir dėl koridoriaus, įrengto virÅ¡ verandos, neleistinai didinančios gyvenamojo namo užstatymo plotÄ , prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 daliai, Trakų istorinio nacionalinio parko individualiems apsaugos reglamentams, t. y. imperatyviems paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams dėl gyvenamojo namo užstatymo ploto.

Teismas formaliai, nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , tinkami nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija apeliaciniu skundu praÅ¡o savo nuožiÅ«ra priimti vienÄ iÅ¡ CPK 326 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose numatytų sprendimų.

Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai įvertinus byloje esančius duomenis, o kai kurių apskritai nevertinant (pavyzdžiui, apeliantės 2013 m. spalio 21 d. raÅ¡to „Dėl iÅ¡vados pateikimo“), neįsigilinant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiÅ¡kinant su nagrinėjamu reikalavimu susijusių faktinių aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke – kur veiklÄ reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Savo sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovei teisę ruoÅ¡ti ir tvarkyti projektinę dokumentacijÄ , siekiant įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , po kurios gyvenamojo namo užstatymo plotas padidėja iki 147 kv. m., kas prieÅ¡tarauja Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 18.4 punktui. Teismas neatsižvelgė į sprendimo priėmimo metu galiojusios LR statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies redakcijÄ , pagal kuriÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas yra galimas tik tuo atveju, jei statyba, be kita ko, neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieÅ¡kovė M.

P. ginčija apeliacinių skundų pagrįstumÄ ir praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad, nors atsakovas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau net ir apeliaciniame skunde nenurodo ir neįrodinėja jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, kurie leistų teigti, kad faktiÅ¡kai atlikta ir ketinama įteisinti namo dalies rekonstrukcija gali pažeisti atsakovo teises ar interesus, ir toks pažeidimas yra pakankamai reikÅ¡mingas, kad bÅ«tų ribojama ieÅ¡kovės teisė rekonstruoti ir padidinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ bendrosios nuosavybės dalį.

UAB „Trakuva“ 2012 metais parengtuose projektiniuose pasiÅ«lymuose akivaizdžiai matyti, kad virÅ¡ įstiklintos lodžijos (verandos) jokių patalpų nėra ir jos nėra planuojamos, o numatomas tik lodžijos (verandos) stogo dangos sutvarkymas. Taigi, virÅ¡ lodžijos esančios erdvės sÄ skaita nebus įrenginėjamos jokios patalpos, nebus didinama ieÅ¡kovei priklausančios nuosavybės dalis, tuo pačiu nekils ir apeliaciniame skunde dėstomų tariamų pasekmių: sumažėjusio kambario natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, sumažėjusio patalpų saugumo, galimybės naudotis prieÅ¡gaisrinėmis kopėčiomis praradimo (apie prieÅ¡gaisrines kopėčias atsakovas pirmÄ kartÄ užsiminė tik apeliaciniame skunde).

Taigi, nesant atsakovo įsivaizduojamų patalpų virš lodžijos (verandos) ir jų neplanuojant įrengti, apeliaciniame skunde dėstomi tariami pažeidimai neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kita vertus, savo dėstomų teiginių atsakovas niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja. Be to, įstiklinta lodžija (veranda) neapriboja ir nesumažina nei atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies, nei jam paskirto naudotis žemės sklypo ploto. Priešingai nei teigia atsakovas, jokių naujų rekonstrukcijos darbų ieškovė neketina atlikti, ir to nepatvirtina nė vienas byloje esantis dokumentas; kadastrinių matavimų byla ir joje užfiksuotas pastato patalpų išsidėstymas ir konfigūracija yra identiški, vienintelis dalykas, kuris gali skirtis (dėl matavimų paklaidos), yra patalpų plotai; ketinimų atlikti naujus rekonstrukcijos darbus (ko ginčo atveju nėra) atspindėjimas projektiniuose pasiūlymuose būtų visiškai teisėtas ir pagrįstas.

Kiti apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai (dėl nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje pasikeitimo ir rekonstrukcijos prieÅ¡taravimo vieÅ¡osios teisės normoms) nėra Å¡io ginčo dalykas. Sprendime teismas iÅ¡dėstė aiÅ¡kius motyvus, kodėl priimÄ tokį, o ne kitokį sprendimÄ , o vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimÄ , negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad sprendimas yra nepagrįstas ar nemotyvuotas.Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti leista įteisinti savavaliÅ¡kai atliktÄ statinio rekonstrukcijÄ be bendraturčio sutikimo tik tuo atveju, jei bendraturčio atsisakymas duoti tokį sutikimÄ bÅ«tų nemotyvuotas, ir rekonstrukcijos įteisinimas atitiktų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Apeliaciniai skundai atmetami.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo (ir žemės sklypo) bendraturčio atsisakymo duoti sutikimÄ kitam bendraturčiui įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ .Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).Apeliantas I.

A. atsisakymÄ duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ Ä¯teisinti atliktÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , o kartu ir Å¡ios neigiamÄ poveikį jo teisėms ir teisėtiems interesams, motyvuoja trimis argumentais (argumentų grupėmis): pirma, įteisinus koridorių antrame aukÅ¡te (kuriuo, t. y. aukÅ¡tu, naudojasi apeliantas), gali atsirasti bendro naudojimo patalpų, apeliantas nebeturės galimybės pagerinti savo gyvenimo sÄ lygų, padidinti jam priklausančios namo dalies plotÄ antrame aukÅ¡te; antra, leidus ieÅ¡kovei įrengti naujas patalpas virÅ¡ ginčo verandos (kur yra apelianto balkonas), sumažės natÅ«ralus apelianto kambario apÅ¡vietimas, patalpų saugumas, nebus galimybės naudotis prieÅ¡gaisrinėmis kopėčiomis; trečia, leidus ieÅ¡kovei įteisinti verandÄ , Å¡i užims dalį apeliantui tenkančio žemės sklypo.Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu, be verandos ir koridoriaus antrame aukÅ¡te, pastarajame taip pat buvo įrengtas papildomas kambarys (pažymėtas 2-2, 1 t., b. l. 52).

Ginčo dėl Å¡io kambario byloje nėra, apeliantas pripažįsta, kad kambarys įrengtas turint ankstesnės namo bendraturtės (Å¡alių motinos) sutikimÄ . Pagal gyvenamojo namo antro aukÅ¡to planÄ (1 t., b. l. 85), Å¡alia nurodyto kambario yra ir apelianto ginčijamas koridorius, kuris kartu su jame esančia laiptine užtikrina tiesioginį ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ kambarį, apeinant visas kitas, t. y. apelianto naudojamas, patalpas antrame aukÅ¡te. Taigi, nesant prieÅ¡ingų įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad antrame aukÅ¡te įrengtas koridorius atitinka bendraturčių interesų derinimo principÄ .PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė leisti jai be atsakovo sutikimo ruoÅ¡ti ir tvarkyti projektinę dokumentacijÄ siekiant įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ .

Skundžiamas sprendimas taip pat priimtas dėl atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kas aiškiai nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi, apelianto argumentai, susiję su galimais naujais/būsimais rekonstrukcijos darbais ir jų poveikiu apelianto interesams (sumažėsiantis natūralus apelianto kambario apšvietimas, patalpų saugumas ir t. t.), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pagal ieškinio reikalavimus priimtas teismo sprendimas būsimų darbų (naujų patalpų įrengimo) neapima.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų argumentų, kaip iÅ¡einančių už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, plačiau nepasisako.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų, tik ½ žemės sklypo, ant kurio stovi rekonstruotas abiem Å¡alims priklausantis gyvenamasis namas, priklauso apeliantui, kita ½ - ieÅ¡kovei (1 t., b. l. 8). Taigi, apelianto argumentas, kad įteisinus ieÅ¡kovės pastatytÄ verandÄ , Å¡i užims dalį apeliantui tenkančio žemės sklypo ploto, nesant konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).Dėl I.

A. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinių skundų argumentų, kad atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeidžia specialiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus gyvenamojo namo užstatymo plotui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje atlikta namo rekonstrukcija yra vertinama tik jos poveikio bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams aspektu, kiti klausimai, be kita ko, rekonstrukcijos atitikimo paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos reikalavimams, yra vertintini kompetentingų institucijų tolesniuose rekonstrukcijos įteisinimo etapuose.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims iÅ¡reiÅ¡kiant sutikimÄ su statybos darbais (nagrinėjamu atveju dėl to priimtas teismo sprendimas), o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Ä®rodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė nepateikė, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                               Henrichas Jaglinskis                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Vilija Mikuckienė