Legislator Case Law & Legislation
ef7d10d0-8d01-4b68-9245-dc299ebdd978 AI generated

ef7d10d0-8d01-4b68-9245-dc299ebdd978 · Kauno apygardos teismas

Case Number ef7d10d0-8d01-4b68-9245-dc299ebdd978
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1656-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08492-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5; (S) 2.4.2.2 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Legislator headnote

AI generated

ef7d10d0-8d01-4b68-9245-dc299ebdd978 · Kauno apygardos teismas: Ekspertai, atlikę vertinimÄ , konstatavo, kad namo pirmojo aukÅ¡to langų, name esančios Å¡ildymo sistemos, elektros instaliacijos, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų esama techninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neefektyvi, pasenusi bei nesaugi. Atsižvelgiant į tai, ekspertai nurodė, kad name esantys langai turi bÅ«ti pakeisti Å¡iuolaikiniais sandariais langais, Å¡ildymo sistema naujai perdaryta į autonominę, o elektros instaliacija, vandentiekio ir nuotekos tinklai suremontuoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1656-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08492-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5; (S) 2.4.2.2 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. dėl statybos darbų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių ir pagal atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei N. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, N. M., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovÄ A. B. per 3 mėnesius paÅ¡alinti visus statybos darbų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, padarinius atstatant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas į prieÅ¡ tai buvusiÄ bÅ«klę, o bÅ«tent: patalpoje, plane pažymėtoje ind.

R-2, demontuoti palubėje iÅ¡vedžiotus Å¡ildymo sistemos vamzdžius ir nuotekų vamzdžius, užtaisant sienose iÅ¡gręžtas skyles, pereinančias į kitas rÅ«sio patalpas R-4 ir R-10; patalpoje, plane pažymėtoje ind. R-4, demontuoti prie ketaus nuotekų stovo vamzdžio prijungtÄ plastikinį nuotekų vamzdį, prie kurio prijungti rÅ«sio palubėje sumontuoti nuotekų vamzdžiai ir atstatyti iÅ¡pjautÄ dalį ketaus namo nuotekų stovo vamzdžio; patalpoje, plane pažymėtoje ind. R-3, demontuoti prie sienos įrengtÄ Å¡ildymo katilÄ bei prie jo prijungtus vandentiekio vamzdžius, Å¡ildymo sistemos, kondensato nubėgimo vamzdžius, prijungtus prie dujų įvado vamzdžio, prijungtÄ ir per sienÄ iÅ¡vestÄ Ä¯ rÅ«sio laiptinės patalpÄ dujų katilo kaminÄ , prie kitos sienos įrengtÄ Å¡ildymo sistemos vamzdynÄ , 3 Å¡ildymo sistemos apskaitos skaitiklius, po 3 karÅ¡to ir Å¡alto vandens apskaitos skaitiklius, vandens Å¡ildymo talpÄ , patalpoje R-3 palubėje iÅ¡vedžiotÄ nuotekų vamzdynÄ , ateinantį iÅ¡ virÅ¡uje esančios patalpos ir iÅ¡ R-4 patalpos; patalpoje, plane pažymėtoje R-10, palubėje demontuoti iÅ¡vedžiotus nuotekų, vandentiekio ir Å¡ildymo sistemos vamzdynus per sienÄ ateinančius iÅ¡ virÅ¡uje ir greta esančių patalpų; patalpoje, plane pažymėtoje R-5, demontuoti įrengtus vandentiekio vamzdžius su vandens apskaitos skaitikliais, vamzdžiais prijungtais prie namo vandentiekio sistemos; namo rÅ«sio laiptinės patalpoje demontuoti per sienÄ iÅ¡ rÅ«sio patalpos R-3 atvestÄ Å¡ildymo katilo kaminÄ , kuris iÅ¡vestas per lauko sienÄ Ä¯ laukÄ ; demontuoti naujÄ elektros įvadÄ ir bendro naudojimo laiptinėje įrengtÄ elektros apskaitos skydinę, grÄ Å¾inti el. skaitiklį į senÄ jÄ elektros skydinę, kurioje jis ir buvo, prijungti prie jo senÄ jį elektros įvado kabelį; nustatyti, kad ieÅ¡kovei N. M., turint bendrasavininko sutikimÄ savo lėšomis po atliktų statybos darbų, nuosavybės teise priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini), idealioji dalis lygi 46,55 proc. (4655/10000), atsakovui A.

B. – 53,45 proc. (5345/10000); priteisti ieškovei N. M. iš atsakovo A. B. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, dublike nurodė ir paaiÅ¡kino, kad ji ir atsakovas yra nekilnojamojo turto, pastato - gyvenamojo namo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių bei žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Atsakovas nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2019 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Naujasis bendrasavininkas 2019 m. liepos 4 d. el. paÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovės atstovę pagal įgaliojimÄ su praÅ¡ymu pritarti atsakovo planuojamam remonto planui su tikslu padalinti esamÄ erdvę į tris butus, vienas kurių bÅ«tų skirtas atsakovo mamai, o kiti du nuomojami.

Nurodoma, kad planuojama keisti Å¡ildymo sistemÄ , įsirengti grindinį Å¡ildymÄ , įrengti elektrines kaitlentes trijose planuojamose virtuvėse bei pasididinti įvado galiÄ . IeÅ¡kovė su tokiu atsakovo remonto planu nesutiko, savo nesutikimÄ iÅ¡dėstė 2019 m. liepos 17 d. el. laiÅ¡ke, kadangi pritarus atsakovo planams iÅ¡ esmės pasikeistų vienbučio gyvenamojo namo tipas į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , taip pat ieÅ¡kovė pasiÅ«lė pirmiausia atsidalinti nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, tačiau toks pasiÅ«lymas netenkino atsakovo.

IeÅ¡kovei pateikus skundÄ Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiÅ«ros inspekcijai (toliau - Inspekcija) buvo užfiksuoti atsakovo vykdomi statybos darbai, t. y. gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te iÅ¡ardytos grindys, Å¡ildymo vamzdynai, iÅ¡ardytos sieninės spintos, įrengta durų anga nelaikančioje pertvaroje ir įstatytos sÄ ramos, bendraturčių sutikimas vykdyti statybos darbus nepateiktas. Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose rÅ«sio patalpose įrengė dujinio Å¡ildymo katilÄ bei dÅ«mtraukį, nors net nėra kreipęsis į AB ESO dėl projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo, 2020 m. gegužės 15 d. bandė perkelti dujų vamzdį, tačiau tam sutrukdė ieÅ¡kovė, papraÅ¡iusi darbus atlikti atvykusių darbininkų techninių sÄ lygų bei projekto.

Atsakovas pakeitė elektros instaliacijÄ , įrengė vandentiekio bei nuotekų vamzdynų sistemas rÅ«sio patalpose, kuriose Å¡iuo metu saugomos maisto atsargos, nors neatliktas vandentiekio ir nuotekų tinklų bÅ«klės vertinimas siekiant nustatyti jų techninį stovį ir galimumÄ prisijungti prie jų, įrengė naujus apskaitos prietaisus, beje, tris, t. y. atsakovas, neturėdamas bendrasavininkės sutikimo, keičia bendrojo naudojimo elektros, sanitarinę–techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ , kuri priklauso bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat bendro naudojimo rÅ«sio patalpų paskirtį, t. y.

įrenginėja katilinę bendro naudojimo rūsio patalpose, atlieka kitus remonto darbus, siekdamas gyvenamojo namo pirmo aukšto dalyje įrengti tris atskirus butus (nors tai ir neigia), dėl ko pastatas taptų daugiabučiu gyvenamuoju namu, t. y. pasikeistų pastato tipas, kas iš esmės pažeidžia ieškovės teises bei interesus. Minėti neteisėti atsakovo veiksmai yra užfiksuoti 2020 m. gegužės 5 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tokie vienašališki atsakovo veiksmai visiškai nepriimtini, neteisėti ir pažeidžiantys ieškovės teises.

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, triplike nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : paskirti ieÅ¡kovei N. M. naudotis antrajame namo aukÅ¡te esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais II-1, II-2, II-3, II-5, II-6, II-7, II-8, II-9, I-10, namo palėpėje esančia patalpa, pažymėta indeksu II-II, bei namo rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu R-7; paskirti atsakovui naudotis pirmame namo aukÅ¡te esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-2, I-3, I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, namo pusrÅ«syje esančiomis patalpomis (garažu), plane pažymėtomis indeksais G-1, G-2, G-3, G-4, namo palėpėje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-12, I-13, I-13b, I-13a, ir rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-8, R-9, R-12; paskirti ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrai naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-1, I-11, II-4, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-10, R-11, bei namo palėpėje esančiomis be indekso ir indeksu „a“ pažymėtomis patalpomis;

įpareigoti ieÅ¡kovę perduoti atsakovui gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te ir ties įėjimu į namo palėpės patalpÄ , plane nepažymėtÄ jokiu indeksu, įrengtų durų raktus, kartu uždraudžiant ieÅ¡kovei be atsakovo sutikimo keisti Å¡ių durų spynas bei įpareigojant ieÅ¡kovę netrukdyti atsakovui patekti į namo palėpėje esančias patalpas ir naudotis jam bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu; leisti atsakovui be ieÅ¡kovės sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal AB „Elektros skirstymo operatorius“ iÅ¡duotas prisijungimo prie elektros tinklų sÄ lygas Nr. TS20-53370, AB „Elektros skirstymo operatorius“ iÅ¡duotas prisijungimo prie dujų tinklų sÄ lygas Nr. 20-11472D bei MB „Atauta“ parengtÄ mažo slėgio vidaus dujotiekio techninį darbo projektÄ Nr. 2020-19-01 gyvenamajam namui, esančiam adresu(duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad 1972 m. birželio 9 d. tarp ieškovės ir tuometinio namo savininko atsakovo senelio A. B. buvo sudaryta namo dalies pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje šalys susitarė dėl naudojimosi namu tvarkos. Kadangi atsakovo paveldėta namo dalis nuo namo pastatymo nebuvo remontuojama ar kitaip atnaujinama bei atsakovas planavo pagerinti jam priklausančios namo dalies gerbūvį, atsakovas 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į ekspertus, siekdamas nustatyti jam priklausančios namo dalies būklę bei reikalingų remonto darbų apimtis.

Ekspertai, atlikę vertinimÄ , konstatavo, kad namo pirmojo aukÅ¡to langų, name esančios Å¡ildymo sistemos, elektros instaliacijos, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų esama techninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neefektyvi, pasenusi bei nesaugi. Atsižvelgiant į tai, ekspertai nurodė, kad name esantys langai turi bÅ«ti pakeisti Å¡iuolaikiniais sandariais langais, Å¡ildymo sistema naujai perdaryta į autonominę, o elektros instaliacija, vandentiekio ir nuotekos tinklai suremontuoti.

Atsakovas, vadovaudamasis ekspertų pateiktomis iÅ¡vadomis, nusprendė atlikti jam priklausančio namo dalies paprastÄ jį remontÄ kartu atnaujinant jam priklausančioje namo dalyje esančius inžinerinius tinklus. Be to, nors, kaip minėta, pirkimo–pardavimo sutartyje Å¡alys susitarė dėl naudojimosi namu tvarkos, tačiau Å¡i tvarka dėl atsakovui nežinomų priežasčių nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta VÄ® Registrų centras. Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymu, 2020 m. gegužės 14 d. Å¡i naudojimosi tvarka buvo įregistruota VÄ® Registrų centras.

Nors pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad namo palėpė yra naudojama bendrai, ieÅ¡kovė yra savavaliÅ¡kai užėmusi namo palėpėje esančias patalpas, t. y. ieÅ¡kovė antrame aukÅ¡te esančioje laiptinėje ir ties įėjimu į palėpėje esančias patalpas įsirengė duris, ribojančias patekimÄ Ä¯ minėtas patalpas. IeÅ¡kovė Å¡ias duris nuolatos laiko užrakintas bei iki Å¡iol neduoda atsakovui raktų nuo Å¡ių durų, ribojančių patekimÄ Ä¯ palėpės patalpas.

5. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti tvarka yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti VÄ® Registro centras duomenims. IeÅ¡kovė, turėdama ankstesnio bendrasavininko, iÅ¡ kurio ir įsigijo dalį namo, sutikimÄ , savo lėšomis pasistatė priestatÄ ir ieÅ¡kovei priklausantis namo plotas padidėjo, taigi, atitinkamai ir ieÅ¡kovės namo dalis padidėjo. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po naujų patalpų įrengimo buvo parengusi naujÄ patalpų idealiųjų dalių paskaičiavimÄ , be to, pagal namo kadastrinėje byloje esančius 1985 m. gruodžio 12 d. ir 1991 m. gruodžio 20 d. patalpų vidaus plotų eksplikacijos duomenis, kurių pagrindu ir įregistruotas 278,95 kv. m. namo plotas, aiÅ¡kiai nurodyta, kad viso I bute I a. bendras naudingas plotas sudaro 94, 68 kv. m., II buto II a. bendras naudingas plotas sudaro 94,47 kv. m., kas akivaizdžiai patvirtina, kad bendras namo plotas padidėjo dėl ieÅ¡kovės savo lėšomis atliktų darbų, kaip ir ieÅ¡kovės teiginius, kad jai priklausanti namo dalis yra padidėjusi.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise po atliktų statybos darbų priklauso 46.55 proc. turto dalis, tuo tarpu A. B. turto dalis proporcingai sumažėjo ir sudaro 53.45 proc. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nustatė gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : teismas paskyrė ieÅ¡kovei N. M. naudotis antrajame namo aukÅ¡te esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais II-1, II-2, II-3, II-5, II-6, II-7, II-8, II-9, I-10, namo palėpėje esančia patalpa, pažymėta indeksu II-II, bei namo rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu R-7; teismas paskyrė atsakovui A.

B. naudotis pirmame namo aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-2, I-3, I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9, I-10, namo pusrūsyje esančiomis patalpomis (garažu), plane pažymėtomis indeksais G-1, G-2, G-3, G-4, namo palėpėje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-12, I-13, I-13b, I-13a, ir rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-8, R-9, R-12; teismas paskyrė ieškovei N. M. ir atsakovui A. B. bendrai naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-1, I-11, II-4, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-10, R-11, bei namo palėpėje esančiomis be indekso ir indeksu „a“ pažymėtomis patalpomis.

Teismas įpareigojo ieÅ¡kovę N. M. perduoti atsakovui A. B. gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te ir ties įėjimu į namo palėpės patalpÄ , plane nepažymėtÄ jokiu indeksu, įrengtų durų raktus, kartu uždraudžiant ieÅ¡kovei be atsakovo sutikimo keisti Å¡ių durų spynas bei įpareigojant ieÅ¡kovę netrukdyti atsakovui patekti į namo palėpėje esančias patalpas ir naudotis jam bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu. Teismas leido atsakovui A.

B. be ieÅ¡kovės N. M. sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal AB „Elektros skirstymo operatorius“ iÅ¡duotas prisijungimo prie elektros tinklų sÄ lygas Nr. TS20-53370, AB „Elektros skirstymo operatorius“ iÅ¡duotas prisijungimo prie dujų tinklų sÄ lygas Nr. 20-11472D bei MB „Atauta“ parengtÄ mažo slėgio vidaus dujotiekio techninį darbo projektÄ Nr. 2020-19-01 gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui A. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės N. M. 10 498 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad atsakovo paveldėtoje namo dalyje esančios Å¡ildymo sistemos, elektros instaliacijos, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų esama techninė bÅ«klė yra nusidėvėjusi, neatitinka teisės aktų reikalavimų, neefektyvi, kÄ patvirtina ir byloje pateikta UAB „Skena“ ataskaita. Kad atsakovas atliko paprastojo remonto darbus norėdamas pagerinti namo dalies gerbÅ«vį, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 22 d. atsakymas į ieÅ¡kovės skundÄ .

Ä®rodymų, kad atsakovas atlieka perplanavimo ir padalijimo į tris butus darbus, į bylÄ nepateikta. Teismas pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ketino įrengti tris butus, tačiau, ieÅ¡kovei nesutikus, Å¡io ketinimo atsisakė, nurodydamas, kad tris atskirus skaitliukus įrengęs dėl patogumo, nes patalpose ketina gyventi jo motina ir žmonos brolis. Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji turi savo atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ ir santechninę įrangÄ .

Atsakovas pažymėjo, o ieÅ¡kovė nepaneigė, kad ji taip pat atliko statybos darbus bendro naudojimosi patalpose t. y. įsirengė dujų katilÄ koridoriuje, naujÄ kanalizacijÄ , vandentiekio padavimÄ , vamzdį iÅ¡vedant per bendro naudojimo patalpas, neturėdama atsakovo sutikimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog naujai atlikti atsakovo remonto darbai ieÅ¡kovei trukdo naudotis jos patalpų dalimi ir kad atsakovo atliekami darbai pažeidė jos teises.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė dėl namo ploto padidėjimo nuo 1978 m. nei tuometiniam, nei dabartiniam namo savininkui jokių reikalavimų dėl namo dalių pakeitimo ir/ar dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo nereiÅ¡kė. Nors ieÅ¡kovė ir nurodė, kad padidėjus namo plotui 1978 m. rugpjūčio 17 d. buvo pakeista ir namų valdos techninės apskaitos byla, tačiau Å¡ie namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nebuvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų bankÄ Â ir nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti registre. Teismas sprendė, kad byloje esant VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡ui apie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias 2/5 namo dalis ir nesant kitokių įrodymų, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl namo dalies idealiosios dalies nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ pagal faktinę nusistovėjusiÄ namo savininkų naudojimosi namu tvarkÄ . Atsakovo reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis atitinka bendraturčių naudojimosi tvarkÄ , nustatytÄ dar 1972 m. birželio 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Atsakovo siÅ«loma nustatyti naudojimosi rÅ«sio ir palėpės patalpomis tvarka taip pat logiÅ¡ka, atitinkanti patalpų paskirtį, galimybę bendraturčiams laisvai naudotis jiems priskirtomis patalpomis.

Be to, atsakovo siÅ«loma patalpų naudojimosi tvarka atitinka ilgalaikę, nusistovėjusiÄ bendraturčių naudojimosi tvarkÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, nors nesutiko su atsakovo siÅ«loma naudojimosi tvarka, tačiau svarių argumentų, patvirtinančių tokios naudojimosi tvarkos ydingumÄ , neracionalumÄ , nepateikė, taip pat nepateikė kitų atidalijimo variantų, o apsiribojo tik prielaidomis, jog toks atidalijimas yra negalimas dėl namo ploto neatitikimo. Teismas sprendė, kad naudojimosi ginčo namu tvarka, kuriÄ praÅ¡o nustatyti atsakovas, atitinka faktinio naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrÄ sias taisykles ir taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

Galimybė abiem Å¡alims naudotis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis skirtinguose aukÅ¡tuose – ieÅ¡kovei antrame aukÅ¡te, atsakovui – pirmame, mažina įtampÄ tarp Å¡alių, konfliktų rizikÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė N. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendros dalinės nuosavybės objekto valdymÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pareigos atskleisti ieÅ¡kovei savo ketinimus, derinti savo interesus su ieÅ¡kovės interesais, ieÅ¡koti priimtino abiem bendraturčiams sprendimo bÅ«do.

Atsakovas iki statybos darbų pradžios buvo atskleidęs ieÅ¡kovei savo siekį pertvarkyti namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ padalijant jį į tris atskirus butus, kam negavo ieÅ¡kovės sutikimo ir savo atsisakymÄ ieÅ¡kovė motyvavo, taip pat siÅ«lė atsakovui tartis, ieÅ¡koti alternatyvų. Tačiau atsakovas jokių alternatyvių pasiÅ«lymų nepateikė, interesų su ieÅ¡kove nederino, kaip ir įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismÄ , kad galėtų atlikti norimus darbus be bendrasavininkės sutikimo, jis tiesiog pradėjo vykdyti statybos darbus name, nesuderinęs su ieÅ¡kove, neparengęs jokių projektų, projektinių sprendinių, nei aprašų, tokiais veiksmais pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Teismas neanalizavo ieÅ¡kovės atsisakymo duoti sutikimÄ atsakovui įgyvendinti teisę į statybÄ motyvų, nevertino, kad ieÅ¡kovės atsisakymas bei jo motyvai sÄ lygoti ir nurodyti remiantis bÅ«tent tais duomenimis, kurie buvo pateikti ieÅ¡kovei atsakovo. 1.2. Teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai idealiųjų dalių nustatymÄ argumentuoja 1972 m. birželio 9 d. pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta naudojimosi namu tvarka, kuri bendrasavininkų įregistruota niekada taip ir nebuvo, nes neatitiko ieÅ¡kovės įsigytos idealiosios dalies, t. y. buvo net 10,25 kv. m. (arba 11,59 proc.) mažesnė, nei ieÅ¡kovės įsigyta idealioji namo dalis, kas neužtikrino realaus ir tinkamos apimties ieÅ¡kovės teisių įgyvendinimo.

Kadastrinės bylos duomenų ir pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų patalpų, kurias Å¡alys naudoja bendrai ir atskirai, objektyvi analizė bei palyginimas patvirtinta ieÅ¡kovės teiginius dėl pasikeitusių Å¡alims priklausančių namo idealiųjų dalių. Teismas neanalizavo Å¡ių įrodymų kompleksiÅ¡kai, nesiaiÅ¡kino priežasčių, dėl kurių nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodytos idealiosios dalys neatitinka tame pačiame nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastrinės bylos duomenų, kas savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad idealiosios dalys nekilnojamojo turto registre nurodytos neteisingai.

Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė tiek materialines bendrojo daikto padidėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, tiek ir procesines įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kad idealiosios dalys iÅ¡liko nepakitę ir ieÅ¡kovė jų tariamai neginčijo. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir netyrė reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, susijusių su namo bendrojo ploto padidėjimu nuo 1972 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tokį padidėjimÄ sÄ lygojusių aplinkybių, ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė, turėdama bendrasavininko sutikimÄ , parengusi projektÄ , gavusi statybÄ leidžiantį dokumentÄ , savo lėšomis įsirengė patalpas antrame aukÅ¡te, t. y. laikydamasi visų reikalavimų ir teismų praktikoje suformuotų CK 4.77 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, dėl ko padidėjo bendras namo plotas, taigi, ir ieÅ¡kovės dalis bendrojoje nuosavybėje. 1.3.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pasisakė, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ sudaroma galimybė abiem Å¡alims naudotis izoliuotomis namo patalpomis ieÅ¡kovei antrame, atsakovui pirmame aukÅ¡te, mažina įtampÄ tarp Å¡alių ir konfliktų rizikÄ . Tiek iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų, tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad antrojo aukÅ¡to patalpos nėra izoliuotos, jose yra koridorius ir laiptinė, kuriais naudotis teismas leido Å¡alims bendrai, todėl konstatuoti, kad pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovė naudosis izoliuotomis namo patalpomis, teismas neturėjo faktinio pagrindo.

Teismas nustatė naudojimosi namu tvarkÄ , kuri ne tik neatitinka namo kadastro bylos duomenų, bet kurioje nustatyta teisė atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrai naudotis namo palėpėje esančiomis, be indekso ir indeksu "a: pažymėtomis patalpomis. Atsakovo ir teismo nurodyta namo palėpėje esanti patalpa be indekso, namo kadastrinėje byloje iÅ¡ viso nėra pažymėta, t. y. tokios patalpos net nėra, ji neįteisinta ir neįregistruota, kÄ ne kartÄ nurodė ieÅ¡kovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu. 1.4.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas vykdo pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymÄ ir padalijimÄ Ä¯ tris butus. Teismas nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti objektyvios tiesos byloje, neatsižvelgė ir į faktines bylos aplinkybes, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos, kuriose statybos darbus vykdo atsakovas, yra rakinamos, įrengtos trejos naujos Å¡arvuotos lauko durys pateikimui į naujai įrengtus tris butus, patekti į patalpų vidų ieÅ¡kovė neturi jokios galimybės, todėl ir pateikti papildomų įrodymų, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos atskirtos į tris atskirus butus, įrengiant pertvarines sienas, ieÅ¡kovė negali.

Teismas nevertino savavališkai įrengtų kanalizacijos tinklų (nuotekų) atitikimo teisės aktų reikalavimams, neanalizavo ir nepasisakė, ar atsakovo nutiesti nauji nuotekų tinklai nepažeidžia STR 2.07.01:2003 reikalavimų, nevertino atsakovo atliktų darbų atitikimo STR 1.03.07:2017, STR 1.04.04:2017 reikalavimams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pastato bendro naudojimo patalpomis, inžinerinėmis sistemomis naudosis daug didesnis kiekis žmonių, kyla pagrįsta grėsmė, jog nepritaikytos pastato inžinerinės sistemos gali neatlaikyti tokių padidėjusių apkrovų ir naudojimo, dėl ko kyla avarijų, priešgaisrinės saugos ir kitų reikalavimų pažeidimo bei namo konstrukcijų pažeidimo grėsmės, išauga žemės sklypo naudotojų skaičius, atsiranda automobilių parkavimo, triukšmo, taršos ir kitos problemos.

11. Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. IeÅ¡kovė buvo tinkamai informuota apie atsakovo planuojamus atlikti paprastojo remonto darbus bei sutiko su jų vykdymu. IeÅ¡kovės dėstomi argumentai dėl neva projektinių dokumentų nepateikimo laikytini tik jos nepagrįsta gynybine pozicija, kuri akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ankstesniems jos veiksmams.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovo vykdomi remonto darbai kokiu nors bÅ«du pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus. Namo inžineriniai tinklai prieÅ¡ atsakovui pradėjus vykdyti paprastojo remonto darbus buvo avarinės bÅ«klės bei neatitiko teisės aktų reikalavimų. IeÅ¡kovei tiesiog nepatiko statybos darbų metu girdėtas triukÅ¡mas, kuris yra natÅ«rali statybos darbų pasekmė (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 0:33:45-0:35:01), kas dar kartÄ patvirtina ieÅ¡kovės dėstomų abejonių dėl atsakovo remonto darbų apimties ir jų teisėtumo nepagrįstumÄ . 2.2.

Ieškovės vykdyti namo priestato statybos darbai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko jos nuosavybės dalis objektyviai negalėjo būti padidinta. Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas savininko nuosavybės dalių padidinimui buvo privalomas notariškai patvirtintas bendrasavininkų susitarimas, kuris turėjo būti sudaromas po gyvenamojo ploto padidėjimo ir kuriame aiškiai turėjo būti nurodoma, kad visi savininkai sutinka su nuosavybės dalių perskaičiavimu.

Tačiau Å¡iuo atveju nei iki namo statybos darbų, nei po namo ploto padidėjimo joks notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas tarp ieÅ¡kovės ir tuometinio namo bendrasavininko (atsakovo senelio) nebuvo sudarytas, kas savaime patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės padidinti savo nuosavybę name ir, tai puikiai suprasdama, to niekuomet nedarė. 2.3. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, kad naudojimosi namu tvarka 1972 m. birželio 9 d. sutarties sudarymo metu neva neatitiko ieÅ¡kovės įsigytos idealiosios nuosavybės dalies bei nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta vieÅ¡uosiuose registruose.

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, 1972 m. birželio 9 d. Namo dalies įsigijimo sutartyje nustatyta naudojimosi namu tvarka atitiko ieÅ¡kovės turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, dėl ko teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus. 2.4. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai nustatė namo palėpėje esančios patalpos be indekso naudojimosi tvarkÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Å¡i patalpa priklausytų ieÅ¡kovei.

Taigi, Å¡i patalpa ne tik egzistuoja, bet ir priklauso abiem namo bendrasavininkams pagal jų turimas namo dalis - ieÅ¡kovei 2/5, o atsakovui 3/5. Aplinkybė, kad Å¡iai patalpai nėra suteiktas indeksas ir kad jos plotas nėra įtrauktas į bendrÄ jį namo plotÄ , niekaip nepaneigia Å¡ios patalpos egzistavimo bei abiejų bendrasavininkų teisės naudotis ja. Teismas, nustatydamas naudojimosi namu tvarkÄ , pagrįstai vadovavosi VÄ® Registrų centras įregistruotais duomenimis. Teismo nustatyta bei atsakovo pasiÅ«lyta naudojimosi namu tvarka iÅ¡ esmės atitinka naudojimosi tvarkÄ , kuri buvo nustatyta ieÅ¡kovei įsigyjant 2/5 namo dalis ir kuria buvo faktiÅ¡kai vadovaujamasi daugiau nei 40 metų (nuo to momento, kai ieÅ¡kovė tapo namo bendrasavininke).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis) ir dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrÄ jÄ nuosavybę (CK 4.77 straipsnis). Dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo 14. Byloje nustatyta, kad Å¡alys yra gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 18 d. užsakė statinių ekspertizės licencijÄ turinčioje UAB „Skena“ jam priklausančios namo dalies langų, inžinerinių tinklų bÅ«klės įvertinimÄ , galimybę įrengti angÄ sienoje, ir gavo iÅ¡vadÄ , kad langų konstrukcijos yra pilnai susidėvėjusios, Å¡ildymo įrenginiai, elektros instaliacija, vidaus vandentiekis, nuotekų tinklai yra susidėvėję, turi bÅ«ti pakeisti, o mÅ«rinė ½ plytos storio pertvara nėra laikanti ir joje galima įrengti durų angÄ .

Vadinasi, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo surasti dviejų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrÄ , suderinti vieno bendraturčio teisę suremontuoti jam priklausančiÄ dalį, kad galėtų jÄ naudoti pagal paskirtį, su kito bendraturčio interesu ir teise nepatirti nepagrįstų suvaržymų ir nepatogumų (triukÅ¡mo, dulkių ir pan.). Pirmosios instancijos teismas suteikė pirmenybę atsakovo teisei suremontuoti jam priklausančiÄ dalį. Tokiai pozicijai teisėjų kolegija pritaria.

Atsakovo teisė suremontuoti jam priklausančiÄ namo dalį, kad bÅ«tų galima turtÄ naudoti pagal paskirtį, Å¡ioje situacijoje yra svarbesnė, negu ieÅ¡kovės interesas nepatirti jokių remonto keliamų nepatogumų.

15. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas dar 2019 m. liepos 4 d. pranešė ieÅ¡kovės įgaliotam asmeniui (Ž. B., dukrai) apie ketinimus atlikti savo namo dalies remontÄ , įrengti tris butus, nurodė apytikrius remonto darbų atlikimo terminus. Å alys susiraÅ¡inėjo elektroniniais laiÅ¡kais iki 2020 m. gegužės mėnesio. IeÅ¡kovės iniciatyva Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai atliko patikrinimÄ vietoje ir 2019 m. spalio 22 d. nustatė, kad atsakovas atlieka paprastojo remonto darbus norėdamas pagerinti namo dalies bÅ«klę, negavus bendraturčių sutikimo tokie darbai priskirtini mažareikÅ¡miams pažeidimams, todėl Inspekcija skundo nagrinėjimÄ nutraukė.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2020 m. lapkričio 17 d. atliko patikrinimÄ ginčo objekte ir nustatė, kad atsakovas iÅ¡montavo bendrose patalpose buvusiÄ gamtinių dujų sistemÄ ir gavęs technines prisijungimo sÄ lygas galėtų projektuoti ir įrengti autonominę dujų Å¡ildymo sistemÄ . Atsakovas 2020 m. birželio 26 d. gavo elektros įrenginių prijungimo sÄ lygas, 2020 m. birželio 15 d. gavo prisijungimo prie dujotiekio tinklų sÄ lygas, parengė dujotiekio įrengimo projektÄ .

16. Apeliantė argumentuoja, kad teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar atsakovo nutiesti nauji nuotekų tinklai nepažeidžia STR 2.07.01:2003 reikalavimų, vertinti atsakovo atliktų darbų atitikimÄ STR 1.03.07:2017, STR 1.04.04:2017 reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nesprendžia klausimų, kuriems reikalingos specialios žinios, tuo tikslu bylose yra skiriamos atitinkamos ekspertizės. IeÅ¡kovė neprašė byloje skirti ekspertizę. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovo atlikti darbai (nuotekų tinklai ir kt.) yra atlikti netinkamai, dėl ko kyla grėsmė pastatui ir pan. Civilinis procesas vyksta rungtyniÅ¡kumo principu (CPK 12 straipsnis), todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad atlikti darbai, statybiniai sprendimai yra netinkami.

17. Teisėjų kolegija, apibendrindama atsakovo atlikto paprastojo remonto eigÄ , konstatuoja, kad atsakovas pradėjo remonto darbus negavęs ieÅ¡kovės sutikimo, tačiau įvertinant, kad remonto eigoje buvo gauti reikalingi suderinimai dėl elektros, dujų įvadų, spręstina, kad remonto metu statybos norminiai aktai pažeisti nebuvo. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo pasirinkti remonto sprendimai (pvz., vamzdynų iÅ¡vedžiojimas bendro naudojimo patalpose) pažeidė ieÅ¡kovės teises naudoti bendrÄ jÄ nuosavybę.

Apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentai, kad teismas neanalizavo ieÅ¡kovės atsisakymo duoti sutikimÄ atsakovui įgyvendinti teisę į statybÄ motyvų, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas iÅ¡tyrė ieÅ¡kovės argumentus neduoti bendraturčiui sutikimo remontuoti savo dalį, įvertino ieÅ¡kovės nepaneigtÄ aplinkybę, kad ji taip pat yra atlikusi remonto ir statybos darbus bendro naudojimosi patalpose (įsirengusi dujų katilÄ koridoriuje, naujÄ kanalizacijÄ , vandentiekio padavimÄ , vamzdį iÅ¡vedusi per bendro naudojimo patalpas neturėdama atsakovo sutikimo), ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių esminį ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria.

18. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovui priklausančių patalpų dalies pertvarkymas į tris butus yra neįrodytas. Pažymėtina, kad kambarių, sanitarinių mazgų, Å¡arvuotų durų skaičius, įvadų ir apskaitos prietaisų skaičius dvibučiame name yra neribojami. Dėl dalių nuosavybės teisėje ir naudojimo tvarkos 19. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje iÅ¡kėlė reikalavimÄ pakeisti nuosavybės teisės dalis bendrame turte. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esÄ nemotyvuotai idealiųjų dalių nustatymÄ argumentavo 1972 m. birželio 9 d. pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta naudojimosi namu tvarka, kuri bendrasavininkų įregistruota niekada taip ir nebuvo. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nuosavybės teisė į daikto dalį ir teisė naudotis tam tikra dalimi yra skirtingas daiktines teises nustatančios sÄ vokos, kurios gali sutapti, gali ir nesutapti, tačiau viena nesÄ lygoja kitos.

20. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuosavybės teisės į daikto dalį vadovavosi ne naudojimosi tvarka, nustatyta 1972 m. turto pirkimo sutartyje, bet 1972 m. birželio 9 d. pirkimo- pardavimo sutarties 1 punktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad N. M. pirko 2/5 dalis gyvenamojo namo, kuriame yra 220,77 kv.m. bendro naudingo ploto. Vadinasi, neturi reikšmės, kiek namo patalpų faktiškai naudoja ieškovė, jai nuosavybės teise priklauso tik 2/5 dalys, nes tiek ji nupirko. CK 4.47 straipsnis nustato visus būdus, kaip galima įgyti nuosavybės teisę.

Be pirkimo, kuriuo ieÅ¡kovė įgijo 2/5 dalis namo, ji gali įgyti nuosavybės teisę pagamindama naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), Å¡iuo atveju, kaip kad teigia ieÅ¡kovė, pristatydama prie esamo namo naujas patalpas. CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos.

Å ias tris sÄ lygas (kito bendraturčio sutikimÄ ; įstatymų nustatytų taisyklių laikymÄ si ir lėšų panaudojimÄ ) pažymėjo kasacinis teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011.

21. IÅ¡ byloje pateikto Kauno m. DŽDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektÅ«ros valdybos 1978 m. liepos 7 d. leidimo Nr. R-89/78 matyti, kad N. M. buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti individualinę statybÄ , leidžiama statyti II aukÅ¡tÄ virÅ¡ esamo priestato sklype (duomenys neskelbtini)pagal individualų projektÄ . Leidime nurodyta, kad statytojas privalo statybÄ pradėti ne vėliau kaip 1978 m. liepos 31 d., užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1980 m. liepos 7 d. Pažymėtina, kad sovietmečiu Lietuvoje privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose.

Miestuose esančių statinių savininkai privalėjo visus jiems priklausančius statinius teisiÅ¡kai įregistruoti. M. T. 1970 metais patvirtino Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijÄ , kuria nustatė statinių įregistravimo tvarkÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovė, jeigu ji realizavo jai iÅ¡duotÄ 1978 m. liepos 7 d. leidimÄ pastatyti II aukÅ¡tÄ virÅ¡ esamo priestato, turėjo pateikti šį naujÄ statinį valstybinei priėmimo komisijai ir komisijos aktÄ Ä¯registruoti tuometiniame Inventorizacijos biure.

Tačiau ieÅ¡kovė tokių duomenų, kad bÅ«tų pastačiusi ir įregistravusi naujÄ pastato dalį, nėra pateikusi. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime dėl idealių dalių perskaičiavimo nurodo, kad turėjo tuometinio bendrasavininko sutikimÄ , 1978 m. liepos 7 d. DŽDT vykdomojo komiteto Statybos ir architektÅ«ros valdybos leidimÄ vykdyti priestato antro aukÅ¡to statybos darbus, dar 1978 m. savo lėšomis įsirengė 27,05 kv. m. priestatÄ virÅ¡ A. B. nuosavybės teise priklausančio priestato garažo, dėl ko namo bendrasis plotas padidėjo nuo 220,77 kv. m. iki 247,82 kv. m., tačiau nenurodo, kad pastatytÄ priestatÄ pateikė valstybinei komisijai ir teisiÅ¡kai įregistravo.

Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė antrosios CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos – įstatymo nustatytų taisyklių laikymosi, dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė sukÅ«rė naujÄ daiktÄ (daikto dalį), dėl kurio atsiradimo bÅ«tų pagrindas perskaičiuoti nuosavybės teise turimas idealines dalis ginčo name. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad idealios nuosavybės teisės dalys, nustatytos pradinėje 1972 m. sutartyje, pasikeitė.

22. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamojo namo patalpomis. Atsakovo argumentas, kodėl naudojimosi tvarka turi bÅ«ti persvarstyta, buvo tas, kad 1978 m. rugpjūčio 17 d. buvo pakeista namų valdos techninės apskaitos byla, pasikeitė namo plotas, pasikeitė patalpų žymėjimas indeksais. Pagal 1991 m. gruodžio 20 d. nustatytus kadastro duomenis ginčo namo plotas yra 278,95 kv. m., o 1972 m. sutarties sudarymo metu namo plotas buvo 220,77 kv. m. Teismas klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos iÅ¡sprendė pagal atsakovo pasiÅ«lymÄ , iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ 1972 m. sutartimi nustatytÄ naudojimo tvarkÄ , paskirstė bendraturčių naudojimui palėpės ir rÅ«sio patalpas, kurių dalis buvo palikta bendram naudojimui pagal 1972 m. sutartį.

Pažymėtina, kad teisė bendrai naudotis koridoriais ir laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ buvo numatyta ir 1972 m. sutartyje, todėl keisti numatytÄ naudojimosi tvarkÄ , kuriÄ Å¡alys faktiÅ¡kai vykdo jau beveik penkiasdeÅ¡imt metų, nebuvo jokio pagrindo. Teisėjų kolegija vertina, kad nustatyta naudojimosi tvarka ieÅ¡kovės teisių nepažeidžia, tam tikra proporcija su nuosavybės teise turimomis idealiomis dalimis iÅ¡laikyta, tikslaus atitikimo idealioms dalims, kaip minėta, ne visais atvejais įmanoma pasiekti, todėl nustatyta naudojimosi tvarka yra tinkama.

23. Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės naudojimÄ , naudojimosi tvarkos nustatymÄ , dalių nuosavybės teisėje nustatymÄ (CK 4.75 straipsnis, 4.77 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos. Tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnis). Priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas.

24. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 3025 Eur iÅ¡laidų ir prašė priteisti visas turėtas iÅ¡laidas argumentuodamas, kad reikėjo atsikirsti iÅ¡ esmės į du ieÅ¡kovės ieÅ¡kinius: dėl remonto darbų ir dėl idealių dalių perskaičiavimo. Vertintina, kad iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ maksimali kaina skaičiuojama taikant koeficientÄ 1,3, padaugintÄ iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kaip kad numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos). Atsiliepimas raÅ¡ytas 2021 m. rugpjūčio 16 d. (III ketvirtį), atitinkamai imamas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesio darbo užmokestis (1505,9 Eur), atsiliepimo suraÅ¡ymas maksimaliai galėtų kainuoti 1 957,67 Eur. Rekomendacijos nenumato galimybės peržengti nustatytos maksimalios kainos ribas, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1957,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui A. B., gimusiam(duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1957,67 Eur (tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė