2025-08-27 Nr. AB-13284-3-61-3-03884-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1034-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03884-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Casting studio“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Casting studio“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinės mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) prašyme „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo (UAB „Casting studio“)“ (toliau – ir prašymas) prašė: tenkinti prašymą dėl skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Casting studio“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) NMA naudai 23 496,00 Eur sumą, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė: tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms; taikyti turto areštą 23 496,00 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 23 496,00 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog NMA 2025 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. SKP-313 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) pagrindu turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tam, jog būtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansiniai interesai.

NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (23 496,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ES ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą pažeidimą – dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, NMA manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Sprendime pateiktas vertinimas dėl asmenų tarpusavio veiksmų derinimo, siekiant gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. nustatytas neabejotinai apgaulingas elgesys, o bylos kontekste tai gali reikšti, kad asmenys sieks visais įmanomais būdais slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų. Dėl šių faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lėšas. Atsakovas pažymėjo, kad nors Sprendimo skolos apmokėjimo terminas nėra suėjęs, tačiau tai neturi reikšmės reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtino, kad atsakovui yra išmokėta 23 496,00 Eur suma. Pareiškėjas siekia susigrąžinti išmokėtą sumą vadovaudamasis NMA priimtu Sprendimu, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjas (Bendrovė), veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini), dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Sprendime padaryta išvada, jog atsakovas (Bendrovė), veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) ir siekdamas gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus bei tokiu būdu įgijo paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį ir su prašymu pateiktų dokumentų duomenis, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas įvertino, kad prašymas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, be to, prašymo tenkinimo atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023 ir atsižvelgęs į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, priėjo prie išvados, jog kyla rizika, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui, kadangi tai, kad atsakovui išmokėtos lėšos, t. y. parama, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą valstybės biudžetui.

III. Atsakovas Bendrovė atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą iš išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes ją priimant teismas buvo šališkas, – procese pažeisti fundamentalūs teisės principai – faktiškai teisminio proceso, kaip jis reglamentuojamas viešosios teisės (administracinio proceso) normų, nebuvo. NMA pareiškimo pagrindu, neišklausius atsakovo, nepradėjus nagrinėti bylos, neaptarus ir neištyrus byloje pareiškėjo pateiktų įrodymų, teismas nusprendė: „Teismo vertinimu <...> kadangi tai, kad atsakovei išmokėtos lėšos, t. y. parama, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą valstybės biudžetui“. Atsakovas pažymi, kad teismas išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos esmės ir pagal NMA pareiškimą faktiškai iš esmės išsprendė šalių ginčą. Tai reiškia, kad bet kuriam asmeniui toks teismo sprendimas šioje proceso stadijoje – neišklausius atsakovo, nenagrinėjus bylos iš esmės, neaptarus bei neįvertinus įrodymų, nesilaikius imperatyvių teisės normų, reiškia, kad klausimą sprendė šališka teismo sudėtis.

Pareiškėjo prašoma priteisti suma skundžiamos nutarties priėmimo metu (bei dabar) negali būti laikoma skola pagal pareiškėjo prašyme nurodytą Sprendimą. Atsakovas Sprendimą skųs teismui, dėl to yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, o tai reiškia, kad pareiškėjas nėra įgijęs teisės reikšti atsakovui reikalavimą dėl skolos (grąžintinų lėšų) priteisimo, – atitinkamai nėra įgijęs teisės imtis (prašyti taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl tariamos skolos, kurios, kaip sutinka pats pareiškėjas, net nėra suėjęs sumokėjimo terminas (palūkanas prašoma skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., terminas sumokėti tariamą skolą yra iki 2025 m. rugsėjo 8 d.). Todėl teismui buvo pagrindas pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Skundžiamoje nutartyje teismas pasirėmė pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybe, jog reikalavimo suma yra didelė, tačiau ši aplinkybė, atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtinos sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmė. Atsakovas teigia, kad sumos dydis, dėl kurios yra kilęs ginčas, nėra neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės lemiančiu kriterijumi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, bent preliminariai patvirtinančių, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien tarp šalių kilęs nesutarimas dėl paraiškos paramai gauti pateikimo aplinkybių bei projekto vykdymo negali būti pagrindu abejoti preziumuojamu atsakovo sąžiningumu sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.

Teismo nutartis taikyti pareiškėjo piniginių lėšų areštą esmingai apsunkina atsakovo ūkinę– komercinę veiklą atsiskaitant su darbuotojais, sumokant mokesčius ir kitas įmokas į valstybės biudžetus, atsiskaitant už būtinas veiklai vykdyti prekes ir paslaugas, – o tai tiesiogiai kenkia ir atsakovo veiklos rezultatams.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas teigia, kad, teismui priėmus nutartį be atsakovo informavimo, procesas nebuvo pažeistas, nes ABTĮ nėra įtvirtintas privalomo informavimo institutas. Be to, nepagrįsti ir atskirojo skundo teiginiai, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė fundamentalias teisės normas. Teismo nutartis pagrįsta byloje pateiktais duomenimis, atitinka ABTĮ nuostatas ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti teisėjo šališkumą. Tai, kad teismas vertino pateiktus faktus ir įrodymus pareiškėjo (NMA) naudai, savaime nereiškia procesinių pažeidimų ar šališkumo. Teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

NMA neturi pareigos laukti kol baigsis administracinio sprendimo apskundimo terminas tam, kad būtų pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Naujausioje teismų praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra nepriklausomas nuo to, ar praėjo 60 kalendorinių dienų skolos apmokėjimui, bei nuo to, ar administracinis sprendimas (kaip šiuo atveju Sprendimas) yra apskųstas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje eAS-599-415/2023; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-789/2024 ir t. t.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja aiškią praktiką – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-54-624/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-968/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-367-556/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-296-624/2024).

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atitinka prima facie reikalavimą, atsižvelgiant į Sprendimą, kurio pagrindu teiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA pateikė informaciją, iš kurios matoma, kad Bendrovė nesilaikė ES ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, veikdama bendrai su kitu asmeniu sąmoningai derino veiksmus, siekdama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, ES bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala.

Pareiškėjas paaiškina, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog be reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo elgesys kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir sąžiningumo, todėl šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiek teisiškai pagrįstos, tiek būtinos.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo buvo taikytos, nes skolos suma yra didelė. Atsakovas turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą finansinę padėtį bei pagrįsti, kad prašymo tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Tokių duomenų atsakovui nepateikus, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus NMA įvykdymo perspektyvomis. Atsakovas atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes (taikytas piniginių lėšų areštas esmingai apsunkina atsakovo ūkinę–komercinę veiklą, atsiskaitant su darbuotojais, sumokant mokesčius ir kitas įmokas į valstybės biudžetus, atsiskaitant už būtinas veiklai vykdyti prekes ir paslaugas), kurios priešingai, suponuoja nekvestionuotiną išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o pareikšto reikalavimo suma yra atsakovui didelė. Visa tai tik dar labiau padidina NMA palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartyje išsprendė įvairius klausimus ir nutarė:

1. priimti pareiškėjo prašymą;

2. išsiųsti prašymo nuorašą atsakovui UAB „Casting studio“ ir įpareigoti per 14 dienų nuo prašymo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą, taip pat nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

3. tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

4. areštuoti atsakovui UAB „Casting studio“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 23 496,00 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į NMA sąskaitą).

5. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

6. nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su atskirojo skundo argumentais ir reikalavimais, konstatuoja, kad atskirojo skundo reikalavimas yra suformuluotas netiksliai, o atsakovas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje išspręsti su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susiję klausimai. Taigi, atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nurodė nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui ir nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl 23 496 Eur skolos priteisimo. Pareiškėjas taip pat prašė: tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms; taikyti turto areštą 23 496,00 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 23 496,00 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (23 496,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ES ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą pažeidimą – dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, NMA manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Sprendime pateiktas vertinimas dėl asmenų tarpusavio veiksmų derinimo, siekiant gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. nustatytas neabejotinai apgaulingas elgesys, o bylos kontekste tai gali reikšti, kad asmenys sieks visais įmanomais būdais slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų. Dėl šių faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lėšas.

Susipažinus su byloje esančiu NMA Sprendimu nustatyta, kad NMA konstatavo, jog paramos gavėjas (atsakovas), veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) ir siekdami gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus bei tokiu būdu įgijo paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. NMA paramos gavėjui, atsižvelgus į nustatytų pažeidimų reikšmingumą, mastą, trukmę, nusprendė taikyti bendrą 100 proc. išmokėtos visos paramos 23 496,00 Eur susigrąžinimo sankciją ir 176 503,68 Eur sumažinimo sankciją (neišmokant likusios paramos sumos), nutraukiant paramos sutartį. Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tikėtino prašymo reikalavimo pagrįstumo, nes Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, argumentai dėl paramos gavėjui pritaikytos paramos susigrąžinimo sankcijos proporcingumo, t. y. pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Taip pat nenustatyta, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeistas proporcingumo principas, suteikiant pareiškėjui nepagrįstą prioritetą prieš atsakovo teisėtus interesus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, bent preliminariai patvirtinančių, jog atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties šioje proceso stadijoje nėra tiek reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tokią išvadą sustiprina atsakovo atskirojo skundo argumentai (teismo nutartis taikyti pareiškėjo piniginių lėšų areštą esmingai apsunkina atsakovo ūkinę–komercinę veiklą atsiskaitant su darbuotojais, sumokant mokesčius ir kitas įmokas į valstybės biudžetus, atsiskaitant už būtinas veiklai vykdyti prekes ir paslaugas, – o tai tiesiogiai kenkia ir atsakovo veiklos rezultatams), iš kurių matyti, jog atsakovas galimai turi finansinių sunkumų.

Atsakovas teigia, kad Sprendimą skųs teismui, dėl to yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, o tai reiškia, kad pareiškėjas nėra įgijęs teisės reikšti atsakovui reikalavimą dėl skolos (grąžintinų lėšų) priteisimo, – atitinkamai nėra įgijęs teisės imtis (prašyti taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl tariamos skolos, kurios, kaip sutinka pats pareiškėjas, net nėra suėjęs sumokėjimo terminas (palūkanas prašoma skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., terminas sumokėti tariamą skolą yra iki 2025 m. rugsėjo 8 d.).

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad UAB „Casting studio“ 2025 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-16513-438/2025 pareiškėjo skundą priėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimo metu administracinėje byloje Nr. eI3-16513-438/2025 nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas, tačiau vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl Sprendimo apskundimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nei aplinkybė, jog Sprendimas yra apskųstas, nei tai, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo nagrinėjamu atveju 23 496,00 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-968/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025). Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pasisakė dėl bylos baigties, t. y. neišklausius atsakovo, nepradėjus nagrinėti bylos, neaptarus ir neištyrus byloje pareiškėjo pateiktų įrodymų, teismas nusprendė: „Teismo vertinimu <...> kadangi tai, kad atsakovei išmokėtos lėšos, t. y. parama, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą valstybės biudžetui“, teisėjų kolegija pažymi, jog tokios atsakovo išvados yra nepagrįstos ir iš esmės padarytos subjektyviai interpretuojant skundžiamos teismo nutarties motyvus.

Visų pirma, ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, – kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, neprivalėjo gauti atsakovo nuomonės dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes šiuo atveju ABTĮ nėra įtvirtintas privalomas proceso šalių informavimo institutas.

Visų antra, visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju atsakovas nepateikė, o teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Casting studio“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis