Legislator Case Law & Legislation
ef79bb03-5486-4860-8670-fa6a0e4a9130 AI generated

ef79bb03-5486-4860-8670-fa6a0e4a9130 · Kauno apygardos teismas

Case Number ef79bb03-5486-4860-8670-fa6a0e4a9130
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. B. nuteistas Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 10 d., pabaiga – 2021 m. kovo 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. spalio 24 d.).

Legislator headnote

AI generated

ef79bb03-5486-4860-8670-fa6a0e4a9130 · Kauno apygardos teismas: Mano, kad teismas turėjo vertinti laikotarpį, kada jis atlikinėjo jam paskirtÄ bausmę ir nagrinėti jo elgesio pokyčius, o ne jo asmenybę iki bausmės pradžios. Teigia, kad teismo argumentai yra tik formalaus, spėjamojo pobÅ«džio, argumentai yra nepagrįsti, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1S-6-290/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27927-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimÄ Nr. 95-678 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 10 d., pabaiga – 2021 m. kovo 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. spalio 24 d.).

2. Komisija 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-678 nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis A. B. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimÄ Nr. 95-678 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis dar neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo, kadangi iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog jis Å¡iuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu baustas tik vienÄ kartÄ , Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, taip pat yra du kartus skatintas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu vertintinas kaip nepriekaiÅ¡tingas.

Koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pareiÅ¡kė norÄ dirbti ir buvo įdarbintas, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, o duomenų, kad jis bÅ«tų pažeidęs Å¡io leidimo sÄ lygas, pataisos įstaiga nėra gavusi. Palaiko tvirtus ryÅ¡ius su savo Å¡eima, o išėjęs į laisvę turi kur gyventi. Taip pat dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus charakterio ir elgesio pokyčius.

Teismas sureikÅ¡mino jam paskirtÄ ir jau negaliojančiÄ nuobaudÄ , kadangi pažeidimas nebuvo grubus, ir nenagrinėjo jo gautų paskatinimų. Teigia, kad jis negali pakeisti teismo taip akcentuotų kriminogeninių veiksnių, nes jie yra nekintantys. Teismas turėjo vertinti duomenis, kurie rodo jo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Pripažįsta ir iÅ¡gyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų, kurie buvo įtakojami jauno amžiaus ir vyresnių bendrininkų, su kuriais nebepalaiko jokių ryÅ¡ių.

Mano, kad jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o tai sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 4.2. Skunde taip pat nurodo, kad nors jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (50 balų pagal OASys metodikÄ ), tačiau Komisija pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas koregavimui teigiama linkme. Nurodoma, kad jis suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų prisitaikyti visuomenėje.

Mano, kad teismas turėjo vertinti laikotarpį, kada jis atlikinėjo jam paskirtÄ bausmę ir nagrinėti jo elgesio pokyčius, o ne jo asmenybę iki bausmės pradžios. Teigia, kad teismo argumentai yra tik formalaus, spėjamojo pobÅ«džio, argumentai yra nepagrįsti, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

5. Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ naudojant OASys metodikÄ nustatyta, A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 50 balų, todėl sprendžiat klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡iuo atveju, bÅ«tina įvertinti jo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir spręsti, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas tris kartus, o Å¡iuo metu bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui – išžaginimÄ bendrininkų grupėje, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Jam anksčiau yra taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo bÅ«do, yra linkęs nusikalsti, ir nors Å¡ios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibÅ«dina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje.

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (50 balų pagal OASys metodikÄ ), tačiau nuo pradinio vertinimo Å¡i rizika sumažėjo tik 13 balų, o statiniai svertiniai balai sudaro 25 balus ir 25 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis neabejotinai daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taip pat aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama.

Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, turinčios įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu netikslinga.

11. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis buvo du kartus skatintas, drausmine tvarka baustas vienÄ kartÄ , tačiau vien tai, kad nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų dar nelaikytina iÅ¡skirtinai teigiamai jo elgesį apibÅ«dinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , be to, tai yra vienas iÅ¡ individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebÅ«tų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Taip pat iÅ¡lieka ir aktualÅ«s nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei mÄ stymas ir elgesys, ir nors, kaip nurodo nuteistasis, Å¡ie faktoriai yra nekintantys, tačiau teismas gali jais vadovautis analizuodamas nuteistojo asmenybę. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistÄ jį Å¡iuo metu lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

12. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos iÅ¡vados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nepaneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimÄ .

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatinamas, drausminių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti nuteistojo A.

B. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį. Å i apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai: Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis Gytis Večerskas