Court allows late will acceptance request by daughter due to lack of knowledge of father's land asset.
Legislator summary
AI generatedThe court granted the plaintiff's request to extend the deadline for accepting her father's will, thereby invalidating her prior refusal. The plaintiff argued she was unaware of her father's land asset until late 2022, relying on her mother's information, while the opposing parties contended she failed to act with due diligence. The court ruled that her lack of knowledge and subsequent active efforts met the statutory criteria for extending the deadline under the Civil Procedure Code.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 5.50 para. 3; Art. 3; The court may extend the statutory deadline for accepting a will if the heir lacked knowledge of the asset and acted diligently upon learning of it.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2YT-5537-743/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00535-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.2.4.2.6; 2.5.9; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Lazdijai Alytaus apylinkÄs teismo Lazdijų rÅ«mų teisÄja Asta VailionienÄ, sekretoriaujant Samantai StankeviÄiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos atstovui advokato padÄjÄjui Ernestui UleviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos R. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. B., Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, valstybÄs įmonei Turto bankas dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pareiÅ¡kimo apie palikimo atsisakymÄ pripažinimo negaliojanÄiu iÅ¡ esmÄs suklydus. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kimu praÅ¡o:
1) pripažinti negaliojanÄiu nuo sudarymo momento vienaÅ¡alį sandorį â (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ , patvirtintÄ Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarÄs RasytÄs GudienÄs, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmÄs suklydus;
2) atnaujinti pareiÅ¡kÄjai trijų mÄnesių terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti po tÄvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priimti (t. 1, el. b. l. 1â8). PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais. V. B. ir D. B. yra pareiÅ¡kÄjos tÄvai, kurių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo sprendimu, taÄiau iÅ¡tuoka civilinÄs metrikacijos skyriuje įregistruota tik (duomenys neskelbtini), nes tÄvai dar kurį laikÄ gyveno kartu ir po santuokos nutraukimo. (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pareiÅ¡kÄjos tÄvo V.
B. vardu buvo įregistruotos nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjos tÄvas V. B. mirÄ. Nei pareiÅ¡kÄja, nei jos motina D. B. nieko nežinojo apie tai, kad V. B. turÄjo įsigijÄs šį žemÄs sklypÄ . Nors pareiÅ¡kÄja yra vienintelÄ V. B. dukra, bendravo su tÄvu, taÄiau jis niekada jai nebuvo sakÄs apie kokį nors jo turimÄ Å¾emÄs sklypÄ . Atsižvelgusi į tai, pareiÅ¡kÄja buvo įsitikinusi, kad tÄvas neturÄjo jokio turto, pasitikÄdama tÄvu, duomenų nekilnojamojo turto registre netikrino.
Siekdama iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dÄl palikimo priÄmimo po tÄvo mirties, 2017 m. balandžio 3 d. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei pateikÄ pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ bÅ«dama įsitikinusi, kad tÄvas jokio turto neturÄjo. Apie tÄvo V. B. vardu registruotÄ Å¾emÄs sklypÄ pareiÅ¡kÄja sužinojo tik 2022 m. gegužÄs mÄnesį iÅ¡ savo motinos D. B., kuriai 2022 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡tu NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba praneÅ¡Ä apie tai, kad jos tÄvo V.
B. vardu yra registruotas žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini). Nurodydama, kaip apie tÄvo turÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ sužinojo jos motina D. B., pareiÅ¡kÄja nurodÄ Å¡ias aplinkybes. TÄvų santuokos nutraukimo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinÄ jų nuosavybÄ. 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausanÄiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinÄs metrikacijos organuose.
Taigi, pareiÅ¡kÄjos tÄvų santuoka pasibaigÄ tik (duomenys neskelbtini), kai santuokos nutraukimas buvo įregistruotas metrikacijos įstaigoje. (duomenys neskelbtini) ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartimi, de jure (lot. pagal įstatymÄ ) dar gyvendama santuokoje su V. B., pareiÅ¡kÄjos motina D. B. įsigijo žemÄs sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Siekdama jį parduoti, pareiÅ¡kÄjos motina iÅ¡ notarÄs sužinojo, kad Å¡is turtas priklauso ir V. B., kadangi jis įsigytas iki jų iÅ¡tuokos įregistravimo civilinÄs metrikacijos skyriuje.
Siekdama inicijuoti V. B. dalies palikimo perÄjimÄ valstybei, pareiÅ¡kÄjos motina kreipÄsi į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. 2022 m. gegužÄs 23 d. gavo atsakymÄ , iÅ¡ kurio sužinojo ir apie V. B. įsigytÄ Å¾emÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄja nurodo, kad jei bÅ«tų žinojusi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad jos tÄvas iki mirties turÄjo palikimÄ sudaranÄio turto â žemÄs sklypÄ , ji tÄvo palikimo niekada nebÅ«tų atsisakiusi, todÄl tvirtina, kad palikimo atsisakÄ suklydimo įtakoje.
Pateikdama teisinius argumentus dÄl palikimo atsisakymo pareiÅ¡kÄja nurodo, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris â valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpÄdinio teisÄs į palikimÄ , todÄl gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojanÄiu arba ginÄijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginÄijimo pagrindais. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ esmÄs suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu pagal klydusios Å¡alies reikalavimÄ .
Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminÄs reikÅ¡mÄs, kai buvo suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturÄdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turÄjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kÄjos sudarytas palikimo atsisakymo sandoris negali bÅ«ti laikomas galiojanÄiu, nes jis yra sudarytas pareiÅ¡kÄjai iÅ¡ esmÄs suklydus, t. y. turi valios trÅ«kumų.
Jeigu pareiÅ¡kÄja bÅ«tų žinojusi apie tÄvo nuosavybÄs teises į žemÄs sklypÄ , tai tikrai nebÅ«tų atsisakiusi palikimo. Nežinojimas apie po santuokos nutraukimo tÄvo įgytÄ Å¾emÄs sklypÄ ir buvo suklydimas dÄl esminių aplinkybių, kurių nežinojo nei pareiÅ¡kÄja, nei jos mama. Vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, nurodo, kad jos nurodyta aplinkybÄ â nežinojimas apie realų tÄvui priklausiusio žemÄs sklypo egzistavimÄ â ir buvo suklydimas dÄl esminių aplinkybių, todÄl laikytinas esminiu, kas sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ tenkinti ir pripažinti palikimo atsisakymÄ negaliojanÄiu.
Pateikdama teisinius argumentus dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiÅ¡kÄja nurodo, kad CK 5.57 straipsnyje numatyta, jog palikimo priÄmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių. Ar konkreÄios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkreÄias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujanÄių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡anÄio pratÄsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kÄjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Å ia prasme kiekvienam konkreÄiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (pozicijÄ grindžia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-46/2006). TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kÄja praleido tik dÄl to, kad apie tÄvui priklausiusį žemÄs sklypÄ sužinojo visai neseniai â 2022 m. gegužÄs mÄnesį. Vos sužinojusi apie Å¡io turto egzistavimÄ , pareiÅ¡kÄja, bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, ÄmÄsi aktyvių veiksmų â per protingÄ laiko tarpÄ , siekdama įgyvendinti savo paveldÄjimo teises, kreipÄsi į notarÄ , advokatÄ , teismÄ .
Esant iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarÄ pareiÅ¡kÄja elgÄsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai, kas patvirtina, kad pareiÅ¡kÄja vis tik iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ priimti tÄvo V. B. palikimÄ nuo pat sužinojimo apie Å¡io palikimo atsiradimÄ pradžios, taÄiau dÄl susiklosÄiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalÄjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priÄmimo veiksmų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dÄl svarbių priežasÄių, o termino atnaujinimas jokios neigiamos įtakos kitų įpÄdinių teisÄms ir teisÄtiems interesams neturÄs, kadangi paveldÄjimo byla nÄra užvesta iki Å¡iol, pareiÅ¡kÄja yra vienintelÄ Ä¯pÄdinÄ pagal įstatymÄ .
Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti, pripažinti negaliojanÄiu nuo sudarymo momento vienaÅ¡alį sandorį â (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjos R. B. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ iÅ¡ esmÄs suklydus ir atnaujinti jai trijų mÄnesių terminÄ palikimui po tÄvo mirties priimti. Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdį jai praneÅ¡ta (t. 1, el. b. l. 90). Atsiliepime nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimu sutinka (t. 1, el. b. l. 86).
Suinteresuotas asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdį jai praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, el. b. l. 1â3). Atsiliepime nurodÄ, kad iÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, praÅ¡o bylÄ nagrinÄti jai nedalyvaujant, o nustaÄius pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, neprieÅ¡tarauja dÄl pareiÅ¡kimo patenkinimo (t. 1, el. b. l. 39â43). Suinteresuotas asmuo valstybÄs įmonÄ Turto bankas į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdį jai praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, el. b. l. 13â16).
Atsiliepime nurodÄ, kad neturi duomenų apie tai, kad V. B. turtas bÅ«tų perÄjÄs valstybei, jeigu pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybÄs pasitvirtins, neprieÅ¡tarauja, kad jis bÅ«tų patenkintas. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jai nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 23â33). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja yra V. B. ir D. B. vienintelÄ dukra ir V. B. pirmosios eilÄs įpÄdinÄ pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kÄjos tÄvų santuoka nutraukta teismo sprendimu (duomenys neskelbtini), taÄiau civilinÄs metrikacijos įstaigoje įregistruota tik (duomenys neskelbtini), todÄl pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 40 straipsnį laikoma pasibaigusia nuo jos įregistravimo civilinÄs metrikacijos įstaigoje dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjos tÄvas V.
B. įsigijo žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. B. mirÄ, paveldÄjimo byla po jo mirties neužvesta. (duomenys neskelbtini) R. B. pareiÅ¡kimu atsisakÄ priimti palikimÄ po tÄvo mirties. IÅ¡ 2022 m. gegužÄs 23 d. NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos raÅ¡to pareiÅ¡kÄja sužinojo apie tÄvo turÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir siekia panaikinti pareiÅ¡kimÄ dÄl atsisakymo priimti palikimÄ po V. B. mirties kaip sudarytÄ suklydus ir atnaujinti terminÄ palikimui priimti.
Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. IÅ¡ santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokÄ V. B. ir D. B. (t. 1, el. b. l. 9). (duomenys neskelbtini) gimÄ pareiÅ¡kÄja R. B., kurios tÄvai â D. B. ir V. B. (t. 1, el. b. l. 10). 1993 m. rugsÄjo 28 d. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo sprendimu santuoka tarp V. B. ir D. B. nutraukta (t. 1, el. b. l. 11). D. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokÄ Ä¯registravo civilinÄs metrikacijos įstaigoje (t. 1, el. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) V.
B. mirÄ (t. 1, el. b. l. 15). (duomenys neskelbtini) R. B. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo atsisakymo po tÄvo V. B. mirties (t. 1, el. b. l. 16â17). NotarÄs praneÅ¡imas patvirtina, kad po V. B. mirties paveldÄjimo byla neužvesta (t. 1, el. b. l. 18). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V. B. įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 2,3800 ha žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartimi D.
B. įgijo 0,0600 ha žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 12, 19). 2022 m. gegužÄs 10 d. raÅ¡tu D. B. kreipÄsi į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, praÅ¡ydama inicijuoti turto, likusio po V. B. mirties, palikimo priÄmimÄ valstybÄs vardu, nes jai priklausanÄio turto, esanÄio (duomenys neskelbtini), dalis priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui V. B. (t. 1, el. b. l. 46â47). 2022 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡tu NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos praneÅ¡Ä D.
B. apie tai, kad V. B. vardu yra registruotas tik žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 20â21). Teismas k o n s t a t u o j a : I. VienaÅ¡alio sandorio pripažinimo negaliojanÄiu PareiÅ¡kÄjos vienaÅ¡alis sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau â ir CK), todÄl taikytinos Å¡io kodekso nuostatos. PaveldÄjimo teisÄs ginÄijimÄ reguliuoja CK 5.8 straipsnis. Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginÄyti palikimo priÄmimo teisÄtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priÄmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priÄmÄ kitas asmuo.
Palikimo priÄmimas ir atsisakymas palikimo yra turinÄių įstatyminÄ ar testamentinÄ teisÄ paveldÄti asmenų disponavimo paveldÄjimo teise valiniai veiksmai, jie yra iÅ¡ esmÄs lygiaverÄiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldÄjimo santykiams: abiem atvejais keiÄiamas palikimo paskirstymas tarp įpÄdinių. AtsisakymÄ nuo palikimo ginÄijantis asmuo siekia atgauti savo palikimo dalį ir tam turi nuginÄyti palikimÄ priÄmusio asmens paveldÄjimo teisÄ; palikimo atsisakymo ginÄijimas, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui palikimo priÄmimo teisÄtumui ginÄyti, netenka prasmÄs. Kasacinis teismas yra padarÄs iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsisakymui ginÄyti taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2009).
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja apie tÄvo turÄta turtÄ sužinojo tik tuomet, kai jos motina D. B. gavo 2022 m. gegužÄs 23 d. NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos praneÅ¡imÄ , kuriame Å¡is turtas buvo įvardintas. PareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimas teisme gautas 2022 m. liepos 26 d., todÄl vienerių metų terminas atsisakymui nuo palikimo ginÄyti nÄra praleistas. Asmuo, turintis teisÄ paveldÄti, gali Å¡ios teisÄs atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis).
Palikimo atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios iÅ¡reiÅ¡kimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ . Palikimo priÄmimo sandorio negalima atÅ¡aukti, todÄl iÅ¡reiÅ¡kÄs valiÄ priimti palikimÄ Ä¯pÄdinis vÄliau negali jos pakeisti; jeigu palikimo priÄmimo sandoris sudarytas suklydus, dÄl apgaulÄs, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-66/2012).
NagrinÄjamojoje byloje pareiÅ¡kÄjos parodymais nustatyta, kad ji atsisakÄ priimti palikimÄ po tÄvo mirties tik todÄl, kad nežinojo apie jo turimÄ turtÄ . Su tÄvu artimai bendravo, pasitikÄjo juo, buvo įsitikinusi, kad tÄvas apie turÄtÄ turtÄ bÅ«tų jai pasakÄs. BÅ«tent dÄl Å¡ios aplinkybÄs, pareiÅ¡kÄja nepatikrino nekilnojamojo turto registro duomenų ir iÅ¡ esmÄs suklydo palikimo atsisakydama. Sprendžiant dÄl palikimo atsisakymo dÄl suklydimo aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas.
Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminÄs reikÅ¡mÄs, kai buvo suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra iÅ¡skyrÄs kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidÄ dÄl esminių sandorio elementų:
1) turi bÅ«ti suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis;
2) suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Vertinant, ar buvo iÅ¡ esmÄs suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisÄs ir pareigos; dÄl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias â praras (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad suklydimas dÄl paveldimo turto apimties yra esminis suklydimas, nes tai turi esminÄ reikÅ¡mÄ apsisprendžiant dÄl asmens veiksmų palikimo atžvilgiu, â priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos atstovo paaiÅ¡kinimų, suinteresuoto asmens D. B. susiraÅ¡inÄjimo su Nacionaline žemÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos matyti, kad nei pareiÅ¡kÄja, nei jos motina D. B. nežinojo apie pareiÅ¡kÄjos tÄvo turÄtÄ turtÄ .
Nustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kÄja buvo artima su savo tÄvu, juo pasitikÄjo, po iÅ¡tuokos pareiÅ¡kÄjos tÄvas gyveno pas kitÄ moterį, niekada neminÄjo įsigijÄs kokio nors nekilnojamojo turto, todÄl pareiÅ¡kÄjai nebuvo pagrindo sprÄsti, kad jos tÄvas turi kokio nors nekilnojamojo turto. Atsižvelgus į tai, sprÄstina, kad nÄra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kÄja, nesikreipdama į nekilnojamojo turto registrÄ patikrinti jos mirusio tÄvo turÄto turto, buvo neatidi ir nerÅ«pestinga.
Tai, kad ji praÄjus dviem mÄnesiams po tÄvo mirties kreipÄsi pas notarÄ , siekdama įtvirtinti savo pozicijÄ dÄl palikimo atsisakymo, kas nebuvo bÅ«tina, nes palikimo nepriÄmimas nustatytu laiku sukelia tas paÄias teisines pasekmes, kaip ir palikimo atsisakymas, tik rodo jos siekį tinkamai įforminti savo valiÄ . Ä®vertinÄs visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjos suklydimas dÄl mirusio V. B. turto apimties pripažintinas esminiu suklydimu apsisprendžiant sudaryti vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį, nes normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, t. y., kad tÄvas paliko nekilnojamojo turto, panaÅ¡ioje situacijoje tokio sandorio nebÅ«tų sudarÄs. Ä®vertinus aptartas aplinkybes dÄl pareiÅ¡kÄjos pasitikÄjimo artimuoju â tÄvu, tai, kad jo gyvenimo aplinkybÄs po iÅ¡tuokos neleido pareiÅ¡kÄjai sprÄsti apie tai, kad tÄvas turi kokio nors nekilnojamojo turto, nes gyveno pas kitÄ moterį, teismas sprendžia, kad nenustatyti pareiÅ¡kÄjos aplaidÅ«s, nerÅ«pestingi veiksmai, todÄl pripažįsta, kad byloje nustatytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ tenkinti ir pripažinti palikimo atsisakymÄ negaliojanÄiu.
II. DÄl termino palikimui priimti atnaujinimo V. B. mirÄ (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. CK, todÄl taikytinos Å¡io kodekso normos. Asmuo, turintis paveldÄjimo teisÄ, Å¡iÄ teisÄ turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimÄ , įpÄdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pÄdinis yra laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti yra santykinai naikinamasis, todÄl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistÄ terminÄ atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dÄl svarbių priežasÄių. Ä®statymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todÄl šį klausimÄ kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ .
Kasacinio teismo praktikoje pažymÄta, kad teismas, nagrinÄjantis įpÄdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:
1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;
2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;
3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priÄmusių įpÄdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dÄl termino pratÄsimo. Sprendžiant klausimÄ dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybÄs, dÄl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dÄl palikimo priÄmimo. Ar konkreÄios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprÄstina atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkreÄias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujanÄių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡anÄio pratÄsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kÄjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Vertinant pareiÅ¡kÄjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkreÄiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-54/2014). IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos atstovo paaiÅ¡kinimų, aukÅ¡Äiau aptartų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kÄja terminÄ palikimui priimti praleido, nes apie šį turtÄ sužinojo tik 2022 m. gegužÄs mÄnesio pabaigoje, po to, kai D.
B. (pareiÅ¡kÄjos motina) gavo informacijÄ apie turtÄ iÅ¡ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. Po sužinojimo pareiÅ¡kÄja buvo aktyvi ir rÅ«pestinga, tuoj pat kreipÄsi dÄl advokato pagalbos ir 2022 m. liepos 26 d. pateikÄ pareiÅ¡kimÄ teismui. Termino praleidimÄ sÄ lygojo ir tai, kad pareiÅ¡kÄja neturÄjo visų duomenų apie turtÄ . NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad V. B. palikimo niekas nÄra priÄmÄs, pareiÅ¡kÄja yra vienintelÄ Ä¯pÄdinÄ pagal įstatymÄ , palikimas nÄra perÄjÄs valstybei, suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja dÄl termino atnaujinimo, byloje nÄra įrodymų leidžianÄių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų treÄiųjų asmenų turtiniams ar kitokiems interesams, todÄl nagrinÄjamoje byloje nÄra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo.
Ä®vertinus Å¡iuos argumentus, pareiÅ¡kÄjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudaranÄiomis pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dÄl palikimo priÄmimo paduoti. Atsižvelgus į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, tai atitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 3 straipsnis). III. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų PriÄmus pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimÄ , buvo siunÄiami procesiniai dokumentai, todÄl susidarÄ 4,48 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.
įsakymas âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Pripažinti negaliojanÄiu nuo sudarymo momento vienaÅ¡alį sandorį â (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ , patvirtintÄ Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarÄs RasytÄs GudienÄs, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo po tÄvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkÄs teismo Lazdijų rÅ«mus. TeisÄja Asta VailionienÄ