Legislator Case Law & Legislation
ef75bb82-89da-46c0-81bd-ea96c5e411ed AI generated

Court allows late will acceptance request by daughter due to lack of knowledge of father's land asset.

Case Number ef75bb82-89da-46c0-81bd-ea96c5e411ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court granted the plaintiff's request to extend the deadline for accepting her father's will, thereby invalidating her prior refusal. The plaintiff argued she was unaware of her father's land asset until late 2022, relying on her mother's information, while the opposing parties contended she failed to act with due diligence. The court ruled that her lack of knowledge and subsequent active efforts met the statutory criteria for extending the deadline under the Civil Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 5.50 para. 3; Art. 3; The court may extend the statutory deadline for accepting a will if the heir lacked knowledge of the asset and acted diligently upon learning of it.

Keywords

AI generated
will acceptance deadline heir lack of knowledge Civil Procedure Code statutory extension diligent behavior inheritance law notarial act

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis
Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014
Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-5537-743/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00535-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.2.4.2.6; 2.5.9; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Ernestui Ulevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pareiÅ¡kimo apie palikimo atsisakymÄ pripažinimo negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienaÅ¡alį sandorį – (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ , patvirtintÄ Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasytės Gudienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės suklydus;

2) atnaujinti pareiÅ¡kėjai trijų mėnesių terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti po tėvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priimti (t. 1, el. b. l. 1–8). PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais. V. B. ir D. B. yra pareiÅ¡kėjos tėvai, kurių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau iÅ¡tuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tik (duomenys neskelbtini), nes tėvai dar kurį laikÄ gyveno kartu ir po santuokos nutraukimo. (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pareiÅ¡kėjos tėvo V.

B. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos tėvas V. B. mirė. Nei pareiÅ¡kėja, nei jos motina D. B. nieko nežinojo apie tai, kad V. B. turėjo įsigijęs šį žemės sklypÄ . Nors pareiÅ¡kėja yra vienintelė V. B. dukra, bendravo su tėvu, tačiau jis niekada jai nebuvo sakęs apie kokį nors jo turimÄ Å¾emės sklypÄ . Atsižvelgusi į tai, pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad tėvas neturėjo jokio turto, pasitikėdama tėvu, duomenų nekilnojamojo turto registre netikrino.

Siekdama iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, 2017 m. balandžio 3 d. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei pateikė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ bÅ«dama įsitikinusi, kad tėvas jokio turto neturėjo. Apie tėvo V. B. vardu registruotÄ Å¾emės sklypÄ pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2022 m. gegužės mėnesį iÅ¡ savo motinos D. B., kuriai 2022 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba pranešė apie tai, kad jos tėvo V.

B. vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nurodydama, kaip apie tėvo turėtÄ Å¾emės sklypÄ sužinojo jos motina D. B., pareiÅ¡kėja nurodė Å¡ias aplinkybes. Tėvų santuokos nutraukimo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose.

Taigi, pareiÅ¡kėjos tėvų santuoka pasibaigė tik (duomenys neskelbtini), kai santuokos nutraukimas buvo įregistruotas metrikacijos įstaigoje. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, de jure (lot. pagal įstatymÄ ) dar gyvendama santuokoje su V. B., pareiÅ¡kėjos motina D. B. įsigijo žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Siekdama jį parduoti, pareiÅ¡kėjos motina iÅ¡ notarės sužinojo, kad Å¡is turtas priklauso ir V. B., kadangi jis įsigytas iki jų iÅ¡tuokos įregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje.

Siekdama inicijuoti V. B. dalies palikimo perėjimÄ valstybei, pareiÅ¡kėjos motina kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos. 2022 m. gegužės 23 d. gavo atsakymÄ , iÅ¡ kurio sužinojo ir apie V. B. įsigytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodo, kad jei bÅ«tų žinojusi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad jos tėvas iki mirties turėjo palikimÄ sudarančio turto – žemės sklypÄ , ji tėvo palikimo niekada nebÅ«tų atsisakiusi, todėl tvirtina, kad palikimo atsisakė suklydimo įtakoje.

Pateikdama teisinius argumentus dėl palikimo atsisakymo pareiÅ¡kėja nurodo, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimÄ , todėl gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies reikalavimÄ .

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kėjos sudarytas palikimo atsisakymo sandoris negali bÅ«ti laikomas galiojančiu, nes jis yra sudarytas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės suklydus, t. y. turi valios trÅ«kumų.

Jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų žinojusi apie tėvo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , tai tikrai nebÅ«tų atsisakiusi palikimo. Nežinojimas apie po santuokos nutraukimo tėvo įgytÄ Å¾emės sklypÄ ir buvo suklydimas dėl esminių aplinkybių, kurių nežinojo nei pareiÅ¡kėja, nei jos mama. Vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, nurodo, kad jos nurodyta aplinkybė – nežinojimas apie realų tėvui priklausiusio žemės sklypo egzistavimÄ â€“ ir buvo suklydimas dėl esminių aplinkybių, todėl laikytinas esminiu, kas sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti ir pripažinti palikimo atsisakymÄ negaliojančiu.

Pateikdama teisinius argumentus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiÅ¡kėja nurodo, kad CK 5.57 straipsnyje numatyta, jog palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (pozicijÄ grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėja praleido tik dėl to, kad apie tėvui priklausiusį žemės sklypÄ sužinojo visai neseniai – 2022 m. gegužės mėnesį. Vos sužinojusi apie Å¡io turto egzistavimÄ , pareiÅ¡kėja, bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, ėmėsi aktyvių veiksmų – per protingÄ laiko tarpÄ , siekdama įgyvendinti savo paveldėjimo teises, kreipėsi į notarÄ , advokatÄ , teismÄ .

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarÄ pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai, kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja vis tik iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti tėvo V. B. palikimÄ nuo pat sužinojimo apie Å¡io palikimo atsiradimÄ pradžios, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o termino atnaujinimas jokios neigiamos įtakos kitų įpėdinių teisėms ir teisėtiems interesams neturės, kadangi paveldėjimo byla nėra užvesta iki Å¡iol, pareiÅ¡kėja yra vienintelė įpėdinė pagal įstatymÄ .

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienaÅ¡alį sandorį – (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos R. B. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ iÅ¡ esmės suklydus ir atnaujinti jai trijų mėnesių terminÄ palikimui po tėvo mirties priimti. Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai praneÅ¡ta (t. 1, el. b. l. 90). Atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka (t. 1, el. b. l. 86).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, el. b. l. 1–3). Atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, o nustačius pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo (t. 1, el. b. l. 39–43). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, el. b. l. 13–16).

Atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad V. B. turtas bÅ«tų perėjęs valstybei, jeigu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės pasitvirtins, neprieÅ¡tarauja, kad jis bÅ«tų patenkintas. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 23–33). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra V. B. ir D. B. vienintelė dukra ir V. B. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjos tėvų santuoka nutraukta teismo sprendimu (duomenys neskelbtini), tačiau civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota tik (duomenys neskelbtini), todėl pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 40 straipsnį laikoma pasibaigusia nuo jos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos tėvas V.

B. įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. B. mirė, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta. (duomenys neskelbtini) R. B. pareiÅ¡kimu atsisakė priimti palikimÄ po tėvo mirties. IÅ¡ 2022 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡to pareiÅ¡kėja sužinojo apie tėvo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir siekia panaikinti pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo priimti palikimÄ po V. B. mirties kaip sudarytÄ suklydus ir atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. IÅ¡ santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. B. ir D. B. (t. 1, el. b. l. 9). (duomenys neskelbtini) gimė pareiÅ¡kėja R. B., kurios tėvai – D. B. ir V. B. (t. 1, el. b. l. 10). 1993 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp V. B. ir D. B. nutraukta (t. 1, el. b. l. 11). D. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokÄ Ä¯registravo civilinės metrikacijos įstaigoje (t. 1, el. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) V.

B. mirė (t. 1, el. b. l. 15). (duomenys neskelbtini) R. B. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo po tėvo V. B. mirties (t. 1, el. b. l. 16–17). Notarės praneÅ¡imas patvirtina, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, el. b. l. 18). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V. B. įgijo nuosavybės teisę į 2,3800 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi D.

B. įgijo 0,0600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 12, 19). 2022 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu D. B. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydama inicijuoti turto, likusio po V. B. mirties, palikimo priėmimÄ valstybės vardu, nes jai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui V. B. (t. 1, el. b. l. 46–47). 2022 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pranešė D.

B. apie tai, kad V. B. vardu yra registruotas tik žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 20–21). Teismas k o n s t a t u o j a : I. VienaÅ¡alio sandorio pripažinimo negaliojančiu PareiÅ¡kėjos vienaÅ¡alis sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), todėl taikytinos Å¡io kodekso nuostatos. Paveldėjimo teisės ginčijimÄ reguliuoja CK 5.8 straipsnis. Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Palikimo priėmimas ir atsisakymas palikimo yra turinčių įstatyminę ar testamentinę teisę paveldėti asmenų disponavimo paveldėjimo teise valiniai veiksmai, jie yra iÅ¡ esmės lygiaverčiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldėjimo santykiams: abiem atvejais keičiamas palikimo paskirstymas tarp įpėdinių. AtsisakymÄ nuo palikimo ginčijantis asmuo siekia atgauti savo palikimo dalį ir tam turi nuginčyti palikimÄ priėmusio asmens paveldėjimo teisę; palikimo atsisakymo ginčijimas, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti, netenka prasmės. Kasacinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsisakymui ginčyti taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo turėta turtÄ sužinojo tik tuomet, kai jos motina D. B. gavo 2022 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praneÅ¡imÄ , kuriame Å¡is turtas buvo įvardintas. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas teisme gautas 2022 m. liepos 26 d., todėl vienerių metų terminas atsisakymui nuo palikimo ginčyti nėra praleistas. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali Å¡ios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis).

Palikimo atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios iÅ¡reiÅ¡kimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ . Palikimo priėmimo sandorio negalima atÅ¡aukti, todėl iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ priimti palikimÄ Ä¯pėdinis vėliau negali jos pakeisti; jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012).

Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjos parodymais nustatyta, kad ji atsisakė priimti palikimÄ po tėvo mirties tik todėl, kad nežinojo apie jo turimÄ turtÄ . Su tėvu artimai bendravo, pasitikėjo juo, buvo įsitikinusi, kad tėvas apie turėtÄ turtÄ bÅ«tų jai pasakęs. BÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės, pareiÅ¡kėja nepatikrino nekilnojamojo turto registro duomenų ir iÅ¡ esmės suklydo palikimo atsisakydama. Sprendžiant dėl palikimo atsisakymo dėl suklydimo aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra iÅ¡skyręs kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidÄ dėl esminių sandorio elementų:

1) turi bÅ«ti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis;

2) suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

Vertinant, ar buvo iÅ¡ esmės suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad suklydimas dėl paveldimo turto apimties yra esminis suklydimas, nes tai turi esminę reikÅ¡mę apsisprendžiant dėl asmens veiksmų palikimo atžvilgiu, – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovo paaiÅ¡kinimų, suinteresuoto asmens D. B. susiraÅ¡inėjimo su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos matyti, kad nei pareiÅ¡kėja, nei jos motina D. B. nežinojo apie pareiÅ¡kėjos tėvo turėtÄ turtÄ .

Nustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kėja buvo artima su savo tėvu, juo pasitikėjo, po iÅ¡tuokos pareiÅ¡kėjos tėvas gyveno pas kitÄ moterį, niekada neminėjo įsigijęs kokio nors nekilnojamojo turto, todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo pagrindo spręsti, kad jos tėvas turi kokio nors nekilnojamojo turto. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja, nesikreipdama į nekilnojamojo turto registrÄ patikrinti jos mirusio tėvo turėto turto, buvo neatidi ir nerÅ«pestinga.

Tai, kad ji praėjus dviem mėnesiams po tėvo mirties kreipėsi pas notarÄ , siekdama įtvirtinti savo pozicijÄ dėl palikimo atsisakymo, kas nebuvo bÅ«tina, nes palikimo nepriėmimas nustatytu laiku sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip ir palikimo atsisakymas, tik rodo jos siekį tinkamai įforminti savo valiÄ . Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos suklydimas dėl mirusio V. B. turto apimties pripažintinas esminiu suklydimu apsisprendžiant sudaryti vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį, nes normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, t. y., kad tėvas paliko nekilnojamojo turto, panaÅ¡ioje situacijoje tokio sandorio nebÅ«tų sudaręs. Ä®vertinus aptartas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjos pasitikėjimo artimuoju – tėvu, tai, kad jo gyvenimo aplinkybės po iÅ¡tuokos neleido pareiÅ¡kėjai spręsti apie tai, kad tėvas turi kokio nors nekilnojamojo turto, nes gyveno pas kitÄ moterį, teismas sprendžia, kad nenustatyti pareiÅ¡kėjos aplaidÅ«s, nerÅ«pestingi veiksmai, todėl pripažįsta, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti ir pripažinti palikimo atsisakymÄ negaliojančiu.

II. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo V. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. CK, todėl taikytinos Å¡io kodekso normos. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, Å¡iÄ teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti yra santykinai naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistÄ terminÄ atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®statymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimÄ kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinę reikÅ¡mę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, spręstina atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovo paaiÅ¡kinimų, aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui priimti praleido, nes apie šį turtÄ sužinojo tik 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje, po to, kai D.

B. (pareiÅ¡kėjos motina) gavo informacijÄ apie turtÄ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Po sužinojimo pareiÅ¡kėja buvo aktyvi ir rÅ«pestinga, tuoj pat kreipėsi dėl advokato pagalbos ir 2022 m. liepos 26 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui. Termino praleidimÄ sÄ lygojo ir tai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo visų duomenų apie turtÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. palikimo niekas nėra priėmęs, pareiÅ¡kėja yra vienintelė įpėdinė pagal įstatymÄ , palikimas nėra perėjęs valstybei, suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja dėl termino atnaujinimo, byloje nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų trečiųjų asmenų turtiniams ar kitokiems interesams, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo.

Ä®vertinus Å¡iuos argumentus, pareiÅ¡kėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamÄ pagrindÄ atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo paduoti. Atsižvelgus į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, tai atitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnis). III. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Priėmus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , buvo siunčiami procesiniai dokumentai, todėl susidarė 4,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienaÅ¡alį sandorį – (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ , patvirtintÄ Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasytės Gudienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė