2024-05-29 Nr. AB-8759-3-61-3-10035-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-344-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10035-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir Įsakymas).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ABTĮ) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja per atstovę – advokato padėjėją I. K. teismui pateikė 2024 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą, o šio prašymo netenkinus, pareiškėjos skundą su visa prie jo pridėta medžiaga pridėti prie administracinės bylos Nr. eI3-13567-535/2023 ir nagrinėti kartu.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti advokato padėjėjos I. K. pateiktą atskirąjį skundą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p.). Teismas paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Teismas nustatė, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu pateikė advokato padėjėja I. K., kuriai pagal imperatyvią Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatą leidžiama atstovauti tik pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjos atstovė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2024 m. sausio 22 d. pateikė pareiškėjos originaliu parašu nepasirašytą 2024 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį, priimti pareiškėjos atskirąjį skundą ir jį išnagrinėti iš esmės, tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi pakartotinai atsisakė priimti advokato padėjėjos I. K. pateiktą atskirąjį skundą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo.

Pareiškėja 2024 m. sausio 29 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį, priimti pareiškėjos atskirąjį skundą ir jį išnagrinėti iš esmės. Teismas priėmė pareiškėjos atskirąjį skundą ir persiuntė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi patenkino iš dalies pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjai suteikti galimybę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti elektroninių ryšių priemonėmis arba kitu ABTĮ nustatytu būdu pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.

Regionų administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį, 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėja, šalindama trūkumus, vietoje to, kad prašytų panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį, prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį. Teismas, atsižvelgęs į tai, 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas pareiškėjai formuluoti reikalavimą panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį. Pareiškėja, šalindama Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus, 2024 m. balandžio 19 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas priėmė.

II. Pareiškėja J. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir jos atskirąjį skundą priimti bei jį išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad ji 2024 m. sausio 15 d. gavo ir susipažino su Regionų administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4825-811/2024, kuria teismas atsisakė priimti jos atstovės – advokato padėjėjos I. K. pateiktą atskirąjį skundą. Pareiškėjos atstovė pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, tačiau teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato ar advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Teismas nurodė, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu pateikė ir jį pasirašė advokato padėjėja I. K., kuriai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatą leidžiama atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, todėl teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p.).

Pareiškėjos nuomone, teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi teismas turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, o ne atsisakyti priimti pareiškėjos atstovės paduotą atskirąjį skundą. Nors atskirąjį skundą pasirašė pareiškėjos atstovė, tačiau skundo subjektas yra pareiškėja, o ne jį pasirašęs asmuo, todėl būtų neteisinga nepriimti nagrinėti pareiškėjos atskirojo skundo ir suvaržyti jos teisę į apeliaciją. Pareiškėja, be kita ko, atskirajame skunde cituodama kasacinio teismo praktiką, teigia, kad ja turėtų būti vadovaujamasi pagal analogiją ir nagrinėjamoje byloje, nustatant pareiškėjos atskirajam skundui terminą trūkumams pašalinti, o ne jį atsisakyti priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atstovės-advokato padėjėjos, pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atstovės – advokato padėjėjos, pateiktą atskirąjį skundą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo. Teismas paaiškino, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu pateikė ir jį pasirašė advokato padėjėja I. K., kuriai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį leidžiama atstovauti tik pirmosios instancijos teisme ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jos vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti nagrinėti jos atskirąjį skundą iš esmės. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog teismas nagrinėjamu atveju neturėjo iš karto atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos atskirąjį skundą, o privalėjo nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis. ABTĮ 134 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą (atskirąjį skundą), pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties pateikė advokato padėjėja I. K., ir šis atskirasis skundas, kaip jau paminėta, pareiškėjos nebuvo tinkamai pasirašytas.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (ABTĮ 47 str. 4 d. 4 p.). Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.).

Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad advokato padėjėja I. K. pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį neturi teisės pasirašyti apeliacinio (atskirojo) skundo bei pateikti jį teismui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-520/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-341-438/2019, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-749-822/2021. 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-153-492/2024 ir kt.). Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo (ABTĮ 134 str. 4 d., 138 str. 3 d. 3 p.).

Tačiau, ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu apeliacinis (atskirasis) skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis (atskirasis) skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino galimybės nustatyti trūkumus ir suteikti pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti pareiškėjai galimybę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti jai tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad teismui teismų praktikoje numatyta pareiga nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-502/2023). Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą formaliu pagrindu, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Todėl, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis