N-575-266-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-266/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01245-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 50.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu V. Z. nubaustas 500 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1886 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Ošo verslas“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės), 25 punkto reikalavimus, nes laiku nesumokėjo 2 362 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2010 m. vasario-gegužės mėnesius.

V. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą ir jam skirtą 500 litų baudą sušvelnino iki 100 litų.

Apeliaciniu skundu V. Z. prašo panaikinti jam skirtą baudą. Nurodo, jog mokėjimų Sodrai vėlavimo priežastis nepriklausė nei nuo jo, kaip įmonės vadovo, nei nuo pačios įmonės – susidarė sunki tiek šalies, tiek įmonės bei šeimos finansinė padėtis. Pasak apelianto, tai nebuvo piktybinis pažeidimas – iki nuobaudos paskyrimo įmonė jau buvo padengusi didelę skolos dalį. Be to, mano, jog baudą už mokėjimų vėlavimą jau gavo, kadangi buvo priskaičiuoti delspinigiai, kuriuos įmonė sumokėjo. Nurodo, jog paskutinio susitikimo su Institucijos pareigūnais metu, įmonė pareiškė norą sumokėti susidariusią skolą per suderintą laikotarpį. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo bei įmonės pastangas ne uždaryti įmonę, o išsilaikyti sunkiu ekonominiu laikotarpiu. Šiuo metu įmonė Sodrai jokių įsiskolinimų neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Z. kaltė, padarius ATPK 1886 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog sunki įmonės finansinė padėtis šios kategorijos bylose paprastai gali būti įvertinta kaip aplinkybė atsakomybei švelninti, bet ne jai šalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N62-926/2010, N444-156/2011 ir kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 25 punkto nuostatomis, priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Nagrinėjamoje byloje V. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad laiku nebuvo sumokėtos įmokos už 2010 m. vasario-gegužės mėnesius, todėl įmokos turėjo būti sumokėtos atitinkamai iki 2010 m. kovo 15 d. - 2010 m. birželio 15 d. Grįsdamas savo kaltės nebuvimą, apeliantas akcentuoja lėšų trūkumą ir dėl to kilusį negalėjimą sumokėti įmokų laiku, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamuoju atveju nepripažintina šalinančia pareiškėjo kaltę. Iš Institucijos pateikto akto (b. l. 26-44) matyti, jog bendrovė ginčo laikotarpiu disponavo pakankamomis lėšų sumomis (didesnėmis, nei įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondui), ir jas naudojo kitiems mokėjimams (už paslaugas, atskaitingiems asmenims ir pan.) atlikti, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 16 d. buvo išmokėta 3137,55 Lt atskaitingiems asmenims, 1200 Lt nuomai ir pan., t. y. bendrovės išmokėta kitiems asmenims suma buvo beveik dvigubai didesnė, nei įsiskolinimas VSDFV. Be to, bendrovė tuo metu turėjo skolininką, kurio įsipareigojimai ženkliai viršijo bendrovės įsiskolinimą Institucijai (b. l. 43), tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad būtų buvę imtasi priemonių šioms lėšoms susigrąžinti.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas