ef72004b-0f7a-4eda-a11b-71e98d6f4718 · Utenos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-92-958/2015Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00755-2014-3                                                             Procesinio sprendimo kategorija (S) 25.4; 1.1.6.4; 1.2.25.4; 2.3.6.4.6                                                             UTENOS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. lapkričio 19 d.             Utena                                 Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Kristinai StasiÅ¡kei, Rasai Fedinienei, Renatai Å apokienei, dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai Gylytei, nukentėjusiojo atstovei Nijolei Gaižutienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Justinai Murauskaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nevedęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 str. 1 d., n u s t a t o :

S. J. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 12.03 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 134 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, o atsiradus kliūčiai, automobiliui F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jo stovėjusiam J.

M., nesulėtino greičio ar visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliÅ«ties, dėl ko vairuojamo automobilio priekine dalimi suspaudė J. M. kojas prie priekabos, dėl to nukentėjusiajam dėl deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžio, abiejų blauzdikaulių perkrumplinių lūžių, kraujosruvų abiejuose blauzdose bei žaizdos su nubrozdinimu kairėje blauzdoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2014-09-18, apie 11.30 val., atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), esančiÄ aikÅ¡telę priduoti obuolius. Stovėjo eilėje su kitais automobiliais. PrieÅ¡ais stovėjo nukentėjusiojo automobilis F. M.. Pradėjus priiminėti obuolius reikėjo automobiliu pavažiuoti į priekį. Tuo metu J. M. stovėjo už savo automobilio ir rÅ«kė. Jo vairuojamam automobiliui atsisakė stabdžiai ir jis prispaudė J. M. prie automobilio F. M.. Suprato, kad nukentėjusiajam lūžo kojos. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2014-09-18, apie 12 val., kartu su tėvu A.

M. atvyko į (duomenys neskelbtini), priduoti obuolius. Laukė eilėje su kitais automobiliais. Kai atvažiavo supirkimo maÅ¡ina, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio F. M. nudegti tentÄ nuo priekabos. Tuo metu jį prispaudė kitas iÅ¡ galo buvęs automobilis. Buvo didelis skausmas, toliau nieko nebeprisimena. Liudytojas A. M. parodė, kad 2014-09-18 kartu su sÅ«numi J. M. atvežė priduoti obuolius į (duomenys neskelbtini). AikÅ¡telėje prie parduotuvės jis pavarė savo automobilį F. M. arčiau svarstyklių ir pajuto smÅ«gį iÅ¡ galo.

Tuo metu gale stovėjo sūnus J. M.. Išlipęs matė, jog sūnus J. M. prispaustas kaltinamojo automobiliu. Avarijos metu sūnui buvo sulaužytos abi kojos. Liudytoja J. P. parodė, kad yra nukentėjusiojo J. M. dukra. Po avarijos tėvo būklė sunki, buvo atliktos dvi operacijos. Pati atvažiuodavo aplankyti tėvo į ligoninę, pirkdavo tėvui gydytojo išrašytus vaistus. Liudytojas V. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo J. M. brolis. Po avarijos brolis buvo operuotas, kentė didelius skausmus. Jam taip pat buvo amputuoti kojos pirštai.

Teko pirki jam vaistus, sauskelnes. Iki avarijos gyveno vienas, pats save apsitarnavo. Gydytojai griežtai uždraudė laiptus, todėl buvo paguldytas į slaugos namus. Liudytojas R. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo J. M. sÅ«nus. Po avarijos tėvas buvo paguldytas į Utenos ligoninę, po to pervežtas į Vilnių, kur jam buvo atlikta operacija. Vėliau jam amputavo tris kojos pirÅ¡tus. TėvÄ nuolat reikėjo prižiÅ«rėti, vykdavo net kelis kartus per dienÄ Ä¯ ligoninę, pirko vaistus, sauskelnes, rÅ«bus.

Vėliau tėvas buvo pervežtas į slaugos namus. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-09-18 J. M. buvo blaivus (tomas 1, b.l. 31).Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. padaryta dešinio šlaunikaulio kūno lūžis, abiejų blauzdikaulių perkrumpliniai lūžiai, kraujosrvuvos abiejose blauzdose, žaizda su nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Pagal turimus duomenis J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau 10 dienų (tomas 1, b.l.33) Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamasis S. J.

įvykio metu, t.y. 2014-09-18 buvo blaivus (tomas1, b.l. 45).Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos matyti, kad apžiūrima vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia pastato (duomenys neskelbtini). Kelio danga - asfaltas, kuri yra sausa. Automobilių stovėjimo aikštelės plotis 16,2 m., ilgis 59,8 m. Nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo važiuojamosios dalies krašto 11,9 m atstumu link automobilių stovėjimo aikštelės stovi automobilis F.

M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis matmuo yra iki kairės pusės priekinio rato ašies, nuo šio rato iki pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) yra 11,4 m atstumas, nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki pastato yra 11,4 m atstumas. Prie automobilio F. M. prikabinta automobilinė priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo priekabos kairės pusės rato ašies iki pastato yra 11,6 m atstumas. Nuo priekabos rato iki už jos stovinčio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato ašies yra 2,05 m atstumas, nuo šio rato iki pastato yra 11,3 m atstumas, nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki pastato 12,2 m atstumas.

Prieš automobilio (duomenys neskelbtini) prikabinta automobilinė priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo šios priekabos kairiojo rato ašies iki pastato 12,6 m atstumas (tomas 1, b.l. 7-12).Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nustatyti šie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris, variklio dangtis, priekinio bamperio rūko žibintų atšvaitai. Paspaudus kojinį (pagrindinį) stabdį jaučiasi pasipriešinimas, užtraukus rankinį (stovėjimo) stabdį, jis laikosi (tomas 1, b.l. 13-14) Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nustatyti šie automobilio priekabos, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: galinis bortas ir valstybinis numeris (tomas 1, b.l. 18-19).                               Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. J. vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, esant kliūčiai nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, dėl ko vairuojamo automobilio priekine dalimi suspaudė J.

M. kojas prie priekabos. Kaltinamasis pažeidė KET 9 ir 134 punktų reikalavimus. Jo veika pagal sukeltas pasekmes atitinka BK 281 str. 1 d. sudėtį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.                               Kaltinamojo S. J. gynėja teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, jog byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės- prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo veika laikytina neatsargiu nusikaltimu.

Taip pat prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbÄ , nedelsė ir kvietė pagalbÄ .Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , 2) nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , 3) yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Eismo įvykių bylose teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumÄ ir svarstydamas kaltininko atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo įvertinti ar KET pažeidimas nebuvo Å¡iurkÅ¡tus, ar iki eismo įvykio vairuotojas neturėjo galiojančių nuobaudų dėl KET pažeidimų ir iÅ¡samiai motyvuoti savo sprendimÄ , nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimÄ teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. J. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , pažeisti KET reikalavimai negali bÅ«ti laikomi Å¡iurkščiais, nes eismo įvykio metu buvo blaivus, eismo įvykis įvyko aikÅ¡telėje, esant nedideliam greičiui, per visÄ vairavimo laikotarpį prasižengė pirmÄ kartÄ , praeityje nebaustas administracine tvarka, neteistas, psichiatrinio ar priklausomybių įskaitoje neregistruotas, yra garbaus amžiaus, pensininkas, po eismo įvykio lankė nukentėjusįjį ligoninėje, reabilitacijos centre.

Nukentėjusiojo veiksmai rodo, jog jis buvo neabejingas padarytam nusikaltimui, visÄ laikÄ buvo drausmingas vairuotojas, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, neįvertinus saugaus atstumo ir gebėjimo laiku sustabdyti transporto priemonę. Be to, Å¡ioje byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., t.y. kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi bei savo noru bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog kaltinamojo S. J. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 39 str. nuostatas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietÄ ir pan.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Tačiau Å¡i aplinkybė jokia apimtimi negali bÅ«ti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais, nes įvykus eismo įvykiui iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ yra vairuotojo pareiga, nustatyta KET 231.5 punkte, todėl ji negali bÅ«ti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais ir tai nepripažintina kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Nukentėjusiojo J.

M. atstovė teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir S. J. prašė priteisti J. M. naudai 2365 eurų turtinę ir 20 000 eurų neturtinę žalÄ (tomas 1, b.l. 63-110).Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis S. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB Lietuvos draudimas“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.AB „Lietuvos draudimas“ dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam 5 459, 48 eurų draudimo iÅ¡mokÄ , t.y. 5000 eurų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti ir 459,48 eurų turtinei žalai atlyginti (223,87 eurų už slaugos priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui; 235,61 eurus- už kelionės (kuro) iÅ¡laidas (tomas 1, b.l. 182, tomas 2, b.l. 6-7).Kaltinamasis S. J. taip pat atlygino nukentėjusiajam J.

M. 1300 eurų neturtinės žalos (tomas 2, b.l. 6-7).2015-10-09 teismo posėdžio metu nukentėjusiojo J. M. atstovė, atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 459,48 eurų turtinę žalÄ , 5000 eurų neturtinę žalÄ , o kaltinamasis S. J. atlygino 1300 eurų žalÄ , patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė priteisti 1805,52 eurų turtinę žalÄ ir 13 700 eurų neturtinę žalÄ (tomas 2, b.l. 8). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ar fizinę skriaudÄ . Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisme nukentėjusysis J. M. ieÅ¡kinį palaikė paaiÅ¡kindamas, kad dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmus, Å¡iuo metu pats savimi apsirÅ«pinti negali. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. M. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo gydytas, dėl įvykio nukentėjusysis patyrė deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžį, abiejų blauzdikaulių perkrumpliniai lūžius, kraujosrvuvas abiejose blauzdose, žaizdÄ su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleiÅ¡tuko lūžius, dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Utenos ligoninėje, VU SantariÅ¡kių klinikose, Å¡iuo metu slaugomas Utenos socialinės globos namuose, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo atliktos dvi operacijos, skausmus jaučia lig Å¡iol, lig Å¡iol yra apribotos judėjimo galimybės, kas neabejotinai laikytina neturtine žala.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 579,24 iki 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).Vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytus nukentėjusiajam J.

M. sužalojimus (J. M. padaryti sužalojimai: deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžis, abiejų blauzdikaulių perkrumpliniai lūžiai, kraujosrvuvos abiejose blauzdose, žaizda su nubrozdinimu kairėje blauzdoje), bei jų padarymo aplinkybes - sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltinamojo veiksmų, į tai, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus (ilgÄ laikÄ , t.y. 361 dienas gydėsi ligoninėse, Å¡iuo metu slaugomas slaugos namuose), į sužalojimų pasekmes, t. y. kad Å¡iai dienai vis dar slaugomas slaugos namuose, gali vaikščioti tik su ramentais, į tai, kad kaltinamasis S. J.

įvykio metu buvo blaivus, praeityje nė karto nebaustas administracine tvarka ar teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus, po eismo įvykio nuolat palaikė ir Å¡iuo metu palaiko ryÅ¡ius su nukentėjusiuoju, jį aplanko, nukentėjusiojo atsiprašė, į tai, kad nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo buvusius ar numatomus darbus ir galimai gauto užmokesčio netekimÄ dėl patirtos traumos, į anksčiau, iki eismo įvykio metu nustatytÄ nukentėjusiajam neįgalumo laipsnį, kuris po eismo įvykio nepasikeitė, į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, gauna senatvės pensijÄ , kitų pajamų neturi, yra vieniÅ¡as.

VisÄ tai įvertinęs, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė bei siekdamas jo bei kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teismas kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam J. M. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 6300 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam J. M. atlygino 5000 eurų neturtinę žalÄ , o kaltinamasis S. J. atlygino 1300 eurų neturtinę žalÄ , teismas laiko, jog nukentėjusiajam jau atlyginta nusikaltimu padaryta neturtinė žala, todėl civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti dar 13 700 eurų neturtinei žalai atlyginti teismas laiko nepagrįstu ir Å¡ioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmeta.Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog J. M. dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo gydytas 2014-09-18 -2014-09-23 VÅ¡Ä® Utenos ligoninėje; 2014-09-23 – 2014-11-13; 2014-12-10 – 2015-01-09; 2015-04-27 – 2015-05-28 VÅ¡Ä® VU SantariÅ¡kių klinikose. Dėl patirtos traumos buvo skirtas lovos rėžimas, savarankiÅ¡kai judėti negalėjo. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam J. M. 459,48 eurų turtinę žalÄ , iÅ¡ kurių 223,87 eurus už bÅ«tinus medikamentus, kitas gydymo priemones; 235,61 eurus už kurÄ ir kelionės iÅ¡laidas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. parodė, jog ligoninėse jį lankydavo vaikai ir brolis, pirkdavo vaistus. Liudytojai R. M., V. M., J. P. patvirtino, jog lankė nuketėjusįjį ligoninėje, pirko vaistus, higienos priemonės, padėjo nukentėjusiajam, nes pats savimi savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti negalėjo, padėdavo medicinos darbuotojoms nukentėjusįjį pakelti, paversti, apsiprausti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtos kojų traumos ilgÄ laikÄ buvo gydomas VÅ¡Ä® VU SantariÅ¡kių klinikose, jam buvo skiriami vaistai, pats savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti asmens higiena negalėjo, laikytina, jog AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėta 459,48 eurų turtinė žala yra pagrįsta medicininiais dokumentais, kvitais ir yra pakankama turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam nebuvo paskirtas specialus maitinimas, o pirkti rÅ«bai, higienos prekės, laikraščiai, žurnalai ar vaistai, nepagrįsti medicininiais dokumentais negali bÅ«ti laikomi iÅ¡laidomis, susijusiomis su eismo įvykio metu nukentėjusiojo J. M. patirtais sužalojimais. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaujantis BPK 297 str., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. teismas,                                                               n u s p r e n d ž i a :                     S. J., remiantis BK 39 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Nukentėjusiojo J.

M. civilinį ieÅ¡kinį dėl 13 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 1805,52 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Kristina Latožienė