ef710b5f-0ee2-4da8-95a3-fe2b6c781eda · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-406-163/2015Teisėja Aušra Volskytė             (Proceso Nr. 2-33-3-00221-2014-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              21.3; 30.9.1.; 45.6.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 30 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų B.

M., J. M. ir J. D. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų B. M., J. M., J. D. ieÅ¡kinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti 0,3325 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projektÄ ir J.

D. asmeninės nuosavybės teise priteisti 738 kv. m žemės sklypÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu Nr. 1, B. M. ir J. M. nuosavybėn priteisti 546 kv. m ir 817 kv. m žemės sklypus, žemės sklypo plane pažymėtus indeksu Nr. 2, R. M. nuosavybėn priteisti 1224 kv. m žemės sklypÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu Nr. 3; nustatyti žemės sklype, pažymėtame indeksu Nr. 2, kelio servitutÄ (25 kv. m), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „S“; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kiekvienas bendraturtis gali netrukdomai ir atskirai naudotis jam priklausančiais žemės sklypais, iÅ¡skyrus Birutę ir J. M. bei R. M., bendrai valdančius žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu „5“. Atitinkamai iÅ¡ Å¡io žemės sklypo B. ir J. M. priklauso 182 kv. m, R. M. – 90 kv. m. Dėl Å¡io sklypo kyla problemų ir nesutarimų, todėl bÅ«tina jį atsidalyti, o pagrindinė kliÅ«tis, dėl ko nepritariama atidalijimui, – žemės sklypo, plane žymimo indeksu „5“, padalijimas.

Å io žemės sklypo 2/3 dalys priklauso B. ir J. M., o 1/3 dalis – atsakovui R. M.. J. D., pagal įgaliojimÄ veikdama buvusios žemės savininkės A. M. vardu, prieÅ¡ parduodama atsakovui R. M. 1224/3325 dalis žemės sklypo, nustatė sÄ lygÄ , kad jis ateityje į savo žemės sklypÄ privalo įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ , tačiau per daugiau kaip 12 metų atsakovas įvažiavimo neįsirengė, bet ėmė naudotis bendrai valdomu žemės sklypu, plane žymimu indeksu „5“.

Neatidalijus bendrosios nuosavybės teise valdomų sklypų, toliau bus pažeidžiamos ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, teisės dėl negalėjimo proporcingai naudotis savo valdoma sklypo „5“ dalimi, atsakovas ir toliau naudosis didesne, nei jam priklauso, Å¡io sklypo dalimi ir pažeis ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, interesus, nesilaikys naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe proporcingumo principo, o mokesčius už 2/3 dalis sklypo ploto mokės B. ir J. M..Atsakovas su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko.

Nurodė, kad sklypas paliekamas be įvažiavimo, o bendrai įrengtas įvažiavimas iÅ¡ I. Končiaus gatvės paliekamas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovų Justino ir B. M. nuosavybe. Pažymi, jog neiÅ¡laikytas atstumas nuo atsakovo statinių. Pačiam atidalijimui neprieÅ¡tarauja, tik nesutinka su ieÅ¡kovų siÅ«lomu atidalijimo projektu, kuris pažeidžia atsakovo interesus. Atidalijus žemės sklypÄ , savo privažiavimo atsakovas neturės, kai visų savininkų pastangomis ir lėšomis įrengtas dabartinis privažiavimas.

Pravažiavimu paversta žemės sklypo dalis turi daug didesnę vertę atsakovui nei kitais tikslais naudojama žemė, nes ja jis patenka į savo pastatus. Esant siÅ«lomam atidalijimui, atsakovui tektų ne tik įsirengti naujÄ Ä¯važiavimÄ , tačiau ir panaikinti vejÄ , iÅ¡rauti vaismedžius, panaikinti darÅ¾Ä , padarant įvažiavimÄ per kiemÄ iÅ¡ I. Končiaus gatvės, todėl abejotina dėl techninių galimybių tai padaryti ir dėl didelių tokių darbų piniginių sÄ naudų.

Be to, dalis dabartinio pravažiuojamojo keliuko už punktyrinės linijos, virš kurios užrašyta 70 kv. m, suprojektuota R. M., nors realiai ta dalimi atsakovas pagal paskirtį naudotis negalėtų – ji nesijungia su I. Končiaus gatve. Projektas atitinka išimtinai tik ieškovų interesus, neatitinka faktiškai nusistovėjusios sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovo statinių išdėstymo bei privažiavimo prie jų galimybių. Neatitinka tikrovės ieškinio teiginiai, kad ieškovė J. D. prieš parduodama R.

M. 1224/3325 dalis žemės sklypo, nustatė sÄ lygÄ ateityje į savo žemės sklypÄ Ä¯sirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ , nes jokios panaÅ¡ios sÄ lygos pirkimo–pardavimo sutartyje nėra ir negalėjo bÅ«ti įraÅ¡ytos, nesant patvirtintos jokios naudojimosi tvarkos ir aiÅ¡kių žemės sklypo ribų. Taip pat neatitinka tikrovės teiginiai, kad atsakovas per 12 metų neįsirengė atskiro įvažiavimo, o ėmė naudotis įvažiavimu, kurį vietoje buvusio daržo įsirengė ieÅ¡kovai.

Pažymi, jog parengtas projektas neatitinka teisės aktų – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių – reikalavimų, žemės sklypo ribos nubrėžtos pernelyg arti statinių, neiÅ¡laikytas Taisyklių nustatytas 3 m žemės sklypo ribos atstumas nuo atsakovo statinių. Atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas sutiktų tik su sÄ lyga, kad atsakovo naudai Å¡iuo metu esančio pravažiavimo vietoje bÅ«tų nustatytas kelio servitutas ir žemės sklypo ribos bÅ«tų atitrauktos reikiamu (3 m) atstumu nuo pastatų.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog žemės sklypo planas neprieÅ¡tarauja sklypų dalijimo principams, tačiau savininko R.

M. naudojimosi sklypo dalimi sÄ lygos apsunkinamos dėl privažiavimo prie pastatų, pagal pateiktÄ planÄ R. M. tektų įsirengti naujÄ Ä¯važiavimÄ , kaip alternatyvÄ , per ieÅ¡kovų Birutės ir J. M. sklypÄ , ieÅ¡kovų plane parodytoje įvažiavimo į sklypÄ dalyje galima nustatyti servitutÄ . IeÅ¡kinio reikalavimai atidalyti dalis žemės sklypo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nenurodant po atidalijimo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių, prieÅ¡tarauja CK 4.80, 4.89 str. nuostatoms.

Prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės patenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Plungės rajono apylinkės teismas nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ J. D., B. M. ir J. M. lygiomis dalimis 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų R. M.. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami atidalyti jų dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, palieka atsakovÄ be kelio, t. y. be įvažiavimo į valdomÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovai siÅ«lo atsakovui įsirengti savarankiÅ¡kÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ I.

Končiaus gatvės per jiems nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, nustatant 5 m pločio kelio servitutÄ , plane pažymėtÄ indeksu „S“. Taip pat iÅ¡ 2003-04-16 privataus žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad Å¡ioje sutartyje jokių sÄ lygų atsakovui nenustatyta. Å ia sutartimi ginčo Å¡alys susitarė, kad naudosis bendro naudojimo žemės sklypu, plane žymimu „5“, kuriame yra bendro įvažiavimo kelias. Taigi ieÅ¡kovų argumentas dėl atsakovo pareigos (numatytos 2003-04-16 žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo–pardavimo sutartyje) įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ nėra įrodytas.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , paprastai atsižvelgiama į jau susiklosčiusį faktinį naudojimÄ , tačiau, esant svarbioms priežastims, nusistovėjusi tvarka gali bÅ«ti keičiama. Nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nebuvo nustatyta. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto atidalijimo projekto matyti ieÅ¡kovų siÅ«lomi garažo pertvarkymo darbai, kurie bÅ«tini norint įvykdyti šį projektÄ , tačiau iÅ¡ atsakovo pateikto projekto matyti, kad garažo rekonstrukcija į gyvenamÄ jį namÄ su garažu buvo suprojektuota 1999-06-12 (valdant žemės sklypÄ ir pastatus buvusiajai savininkei), darbai Å¡iuo metu jau atlikti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vykusiems statybos darbams ieÅ¡kovai neprieÅ¡taravo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog bÅ«tų neteisinga reikalauti iÅ¡ atsakovo jau atliktų statinių pertvarkymo vien todėl, kad ieÅ¡kovams bÅ«tų patogiau naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.IeÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , juo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo CK 4.75 straipsnį dėl bendraturčių interesų apsaugos. IeÅ¡kovai valdo 2/3 dalis sklypo, atsakovas – 1/3 dalį, tačiau faktiÅ¡kai atsakovas neteisėtai naudojasi 1/2 dalimi sklypo teritorijos, o tai pažeidžia ieÅ¡kovų teises į nuosavybę, taip pat ieÅ¡kovai moka didesnę nuosavybės mokesčio sumÄ , o žemės sklypo atidalijimas iÅ¡lygintų teisėtas sklypo proporcijas sklypo savininkams.

Taip pat pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«t atsižvelgiama į susiklosčiusį faktinį naudojimÄ . Tokia interpretacija yra neteisinga dėl žemės savininkų, kadangi niekada nebuvo tartasi, kad atsakovas gali naudotis didesne sklypo dalimi, nei jam priklauso pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat ieÅ¡kovai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas lieka be įvažiavimo į valdomÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi atsakovui neatlygintinai yra suteikiamas 5 metrų pločio servitutas, kuriuo jis nuo kelio galės patekti į savo sklypÄ .

IeÅ¡kovai nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog techniniam įvažos projekto įgyvendinimui reikia papildomų iÅ¡laidų, kurios pažeistų atsakovo interesus. Be to, teismas vertindamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo pareigos įsirengti atskiro įvažiavimo, kadangi bylos Å¡alys yra susijusios giminystės ryÅ¡iais, todėl sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos visiems galiojo žodiniai susitarimai. Nagrinėjamu atveju žodinio susitarimo dėl atskiro įvažiavimo įgyvendinimo nepripažįsta tik atsakovas, kadangi jam yra palanku naudotis didesne, nei priklauso, žemės sklypo dalimi.

Teismas taip pat neteisingai suprato, jog sklypas Nr. „5“ yra bendras kiemas, tai yra atskiras sklypas, priklausantis bendrÄ ja daline nuosavybe ieÅ¡kovams ir atsakovui. Atsakovo kiemas yra kitoje jo namo pusėje. Todėl ir teismo iÅ¡vada, jog po padalijimo atsakovui teks mažesnė sklypo dalis, yra klaidingai pagrįsta. Be to, atsakovui priklauso tik 1/3 Å¡io sklypo dalis. Rekonstruojant namÄ 1999 m. projektas nebuvo derintas su ieÅ¡kovais, o įvažiavimas turėjo bÅ«ti perkeltas į prieÅ¡ingÄ namo pusę.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su praÅ¡ymu palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

             Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.             Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , ieÅ¡kovė nesutinka, praÅ¡o naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nustatyti pagal jos pateiktÄ projektÄ .Dėl sÄ lyginės prievolėsIeÅ¡kovai teigia, jos pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo pareigos įsirengti atskiro įvažiavimo, kadangi Å¡alys susietos giminystės ryÅ¡iu ir joms galioja žodiniai susitarimai.Atsakovas su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Teisėjų kolegija nurodo, jog sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai bÅ«tų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sÄ lygų) buvimo ar nebuvimo.

SÄ lyginiais gali bÅ«ti tiek sandoriai (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Prievolė yra sÄ lyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). SÄ lyginės prievolės, kaip ir sÄ lyginiai sandoriai, gali bÅ«ti su atidedamÄ ja ir su naikinamÄ ja sÄ lyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis). SÄ lyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia iÅ¡skirti sÄ lygai keliamus reikalavimus. Ja gali bÅ«ti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: atsiras ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis; 6.30 straipsnio 1, 4 dalys);

Å¡alims nėra žinoma ir neturi bÅ«ti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); yra teisėta, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis; 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis); nepriklauso iÅ¡imtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Pagal tai, ar Å¡alių aptarta aplinkybė atitinka Å¡ias sÄ lygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimÄ , taip pat jo teisinį kvalifikavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Praviena“ v.

UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-529/2012). Kolegija konstatuoja, kad jeigu sutartyje numatytas įvykis ar veiksmas ateityje, kuris objektyviai galimas, tačiau nėra aiÅ¡ku, ar jis įvyks arba bus atliktas, tokia prievolė pripažintina sÄ lygine prievole (CK 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2014). Nagrinėjant žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį lingvistiniu aspektu bei pagal Å¡alių parodymus, akivaizdu, kad atsakovui nebuvo nustatyta sÄ lyginė prievolė raÅ¡tu, kadangi sÄ lyginėms sÄ lygoms yra taikomas sutartims taikomas teisinis reglamentavimas.

Remiantis CK 6.393 straipsniu žemės pirkimo–pardavimo sandoriams yra numatyta raÅ¡ytinė sutarties forma, Å¡alių žodine forma iÅ¡reikÅ¡ta sÄ lyginė prievolė yra negaliojanti, kadangi neatitinka įstatymų nustatytos formos. Å iuo atveju sÄ lyginė prievolė nėra teisėta, nes neatitinka teisinio reglamentavimo, tai daro sÄ lyginę prievolę negaliojančia. Todėl atsakovui nėra sÄ lyginės prievolės įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ . IeÅ¡kovų argumentas, jog atsakovas privalo įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ kitos savo sklypo pusės, yra atmestinas kaip neteisėtas.Dėl atidalijimoIeÅ¡kovai teigia, kad neatidalijus bendrosios nuosavybės teise valdomų sklypų, toliau bus pažeidžiamos ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, teisės dėl negalėjimo proporcingai naudotis savo valdoma sklypo „5“ dalimi, atsakovas toliau naudosis didesne Å¡io sklypo dalimi ir pažeis ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, interesus, nesilaikys naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe proporcingumo principo, o mokesčius už 2/3 sklypo dalis mokės ieÅ¡kovai.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo paruoÅ¡tas žemės padalijimo projektas, su kuriuo atsakovas nesutinka, o atsakovui nesutinkant negali baigti tvarkyti žemės sklypo atidalijimo dokumentų, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų. IeÅ¡kovai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas yra paliekamas be kelio, kadangi atsakovui neatlygintinai suteikiamas 5 metrų pločio kelio servitutas. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų pateiktu atidalijimo projekto planu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.Kolegija pažymi, jog remiantis teismų praktika bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo formos – dalyvaujančios byloje Å¡alys siekia atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. atskirti konkretaus bendraturčio dalis, suformuoti atskirus turtinius vienetus ir taip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę transformuoti į asmeninę nuosavybę.

Taip pat CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas atidalijimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natÅ«ra neįmanomas.

Tinkamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės reikalavimų įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi bÅ«ti iÅ¡vengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktÅ«ros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).Nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ atsakovui tektų įsirengti įvažiavimÄ .

IeÅ¡kovai techninio projekto, numatančio galimybę įrengti įvaÅ¾Ä , nepateikė, kuriam bÅ«tų reikalingos papildomos lėšos. Darbų kaina taip pat nėra apskaičiuota, todėl akivaizdu, kad įvažos įrengimas yra susijęs su papildomomis iÅ¡laidomis. Taip pat Å¡iuo metu galimo bÅ«simo įvažiavimo vietoje yra dirvožemis, užsėtas veja, kuriÄ tektų panaikinti, todėl įvažiavimo įrengimas pareikalautų iÅ¡ atsakovo didžiulių sÄ naudų, kas nebÅ«tų ekonomiÅ¡ka.

Be to trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, nurodo, jog nors žemės sklypo padalijimo planas neprieÅ¡tarauja sklypų dalijimo principams, tačiau mano, kad atsakovo naudojimosi sklypo dalimi sÄ lygos bÅ«tų apsunkinamos dėl privažiavimo prie pastatų. Kolegija įvertinusi tai jog, ieÅ¡kovams pagal jų siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ tektų sklypo dalis, kurioje jokie pertvarkymai nėra reikalingi, mano, kad toks atidalijimo bÅ«das pažeistų atsakovo interesus.IeÅ¡kovai nurodo, jog nepatenkinus atidalijimo projekto, ieÅ¡kovų teisės į proporcinga dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ bus pažeidžiamos, kadangi ieÅ¡kovai moka didesnį nuosavybės mokestį nei atsakovas, nors atsakovas naudojasi didesne, nei jam priklauso žemės dalimi.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, jog aplinkybės, susijusios su atsakovo sklypo naudojimu dėl faktiškai valdomo sklypo ir mokesčių neproporcingumo, ieškovų teisių pažeidimu, užvažiuojant ant vejos, leidimu įvažiuoti tretiesiems asmenims, nėra reikšmingos, kadangi ginčas tarp šalių kilo dėl pateikto sklypo atidalijimo projekto. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             palikti nepakeistÄ Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ . Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius