ef70a482-ecc2-4bca-8882-efdbfe5baa0e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1127-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14488-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.3.; 42.11.1.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, RÅ«tos Burdulienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB „Citadele“ bankas apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

S. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, R. S. (R. S.).             Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                          n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              Ginčas byloje kilo dėl vartojimo kredito sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo teisėtumo.              Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2007 m. sausio 5 d. sudarė kreditavimo sutartį, kuria atsakovas suteikė 102 525,49 EUR kreditÄ buto, esančio (duomenys nesklebtini), pirkimui. Nors ieÅ¡kovė dėl susidariusios sudėtingos ekonominės situacijos mokėjimus pagal kreditavimo sutartį vykdė nereguliariai, tai negalėjo bÅ«ti priežastis atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti.

Sutartis turėtų bÅ«ti atnaujinta atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , atsakovo nepakankamÄ bendradarbiavimÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino atsakovo vienaÅ¡alį 2007 m. sausio 5 d. kreditavimo sutarties Nr. BKS/729, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, nutraukimÄ neteisėtu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nors ieÅ¡kovė laiku nemokėdavo įmokų dėl ekonominės krizės, tačiau mokėjimai bÅ«davo atliekami, o tai patvirtina jos galimybę ateityje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sprendė, jog nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo.

Konstatavęs sutarties nutraukimo neteisėtumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kreditavimo teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių tęsiasi, todėl atskirai nepasisakė dėl sutarties atnaujinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pripažinti atsakovo vienaÅ¡alį 2007 m. sausio 15 d. kreditavimo sutarties Nr. BKS/729, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, nutraukimÄ teisėtu.

             SkundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais:             1. Suteikdamas kreditÄ , atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai vykdys prievoles, tačiau jau nuo 2008 m. kovo mėn., t.y. praėjus vos metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė pradėjo vėluoti atlikti sutartyje numatytus mokėjimus, nesilaikydavo paskolos grÄ Å¾inimo ir mokėjimo grafike numatytų mokėjimų terminų. Nuo kreditavimo sutarties sudarymo per dvejus metus ieÅ¡kovė tik tris kartu įmokÄ atsakovui sumokėjo laiku.

Nors ieÅ¡kovė ir įneÅ¡davo sumas įsiskolinimams ir įmokoms pagal sutartį dengti, tačiau tų sumų neužtekdavo įsiskolinimui padengti.              2. Atsakovas suteikdamas kreditÄ , sudarydamas kreditavimo sutartį ir sutartyje nustatydamas kredito ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminus tikisi, kad atgaus savo paskolintus pinigus bÅ«tent sutartyje nustatytais terminais. Sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ atsakovas taikė tik kaip neiÅ¡vengiamÄ veiksmÄ , kai galutinai įsitikino, jog ieÅ¡kovė nesiima jokių priemonių savo prievolėms įvykdyti.

IeÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų sutarčiai iÅ¡saugoti – ieÅ¡kovė, susidarius finansiniams sunkumams, galėjo kreiptis į atsakovÄ dėl mokėjimų atidėjimo bei galimo racionaliausio problemos sprendimo priėmimo, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovė nuolat pažeidinėdama savo sutartinius įsipareigojimus galėjo numatyti tokių veiksmų pasekmes – sutarties nutraukimÄ .              3. Kreditavimo sutarties nutraukimÄ atsakovas privalėjo taikyti kaip neiÅ¡vengiamÄ veiksmÄ ir dėl to, kad nesiėmus Å¡io veiksmo atsakovas bÅ«tų praradęs ieÅ¡kovės prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti galiojusiÄ draudiminę apsaugÄ .

IeÅ¡kovei nuolat pažeidinėjant UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ draudimu užtikrintÄ kreditavimo sutartį, atsakovas privalėjo imtis veiksmų, kurie bÅ«tini pagal UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ parengtas bÅ«sto kredito draudimo taisyklių Nr. 004 7.2. punktÄ , kad įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas galėtų pasinaudoti kredito pagal kreditavimo sutartį užtikrinimo priemone ir gauti draudimo iÅ¡mokÄ .              4. Ekonominis nuosmukis bei jo pasekmės negali bÅ«ti laikoma aplinkybe keičiančia Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ , nes tiek atsakovas, tiek kiti jo klientai lygiai taip pat veikė ir dirbo nuosmukio sÄ lygomis.

Atsakovo veikla grindžiama stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais, todėl atsakovas visada privalo vertinti ne vien tik vieno asmens interesus, bet ir deÅ¡imčių tÅ«kstančių kitų atsakovo klientų interesus, kurie sunkmečio sÄ lygomis sugebėjo vykdyti savo įsipareigojimus.              5. Teismas bet kuriuo atveju išėjo už ginčo ribų. Esminis ginčo aspektas buvo dėl įspėjimo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ praneÅ¡imų atsakovei įteikimo tinkamumo.

Tuo tarpu sprendime dėl to teismas pasisakė tik keliais sakiniais, o ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ esmės remdamasis aplinkybe, jog kreditavimo sutartis buvo nutraukta nesant jos esminio pažeidimo.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R. S. praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.              AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais atsikirtimais:             1.

Kreditavimo sutartis buvo nutraukta neesant esminių jos pažeidimų. Atsakovas susiklosčiusius klausimus sprendė formaliais, o ne realiais pagrindais, ekonominio nuosmukio situacijoje siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , visiÅ¡kai ignoruodamas ilgalaikes kredito sutarties metu galinčias kilti rizikas, taip pažeisdamas ieÅ¡kovės ilgalaikius teisėtus lÅ«kesčius. Atsakovas jokios realios grėsmės, susijusios su kredito grÄ Å¾inimu nepatyrė ir negalėjo patirti ateityje, nes kreditas buvo apsaugos hipoteka, draudimu, ekonomika pradėjo atsigauti, o ieÅ¡kovė gauti pastovias pajamas.

Atsakovas nebendradarbiavo su ieÅ¡kove, neatsakė į jos pasiÅ«lymus dėl susidariusios situacijos sprendimo.              2. Nepakankamai rÅ«pestingas atsakovo požiÅ«ris į susidariusios situacijos sprendimÄ , duodÄ pagrindÄ teigti, kad atsakovas nesielgdamas taip, kaip reikalauja profesinė pareiga, pats prisidėjo prie neigiamų padarinių. Atsakovas, nutraukdamas kreditavimo sutartį, nekreipė dėmesio į geranoriÅ¡kÄ ieÅ¡kovės siekį derybų keliu iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , kurių metu buvo siekiama atsakovui priimtinu terminu atidėti/sustabdyti paskolos grÄ Å¾inimÄ ir/ar imtis kitų adekvačių priemonių, kurios bÅ«tų priimtinos abiems kredito sutarties Å¡alims.

Galiojantys įstatymai bei įsipareigojimų privalomumas riboja sutarties Å¡alies vienaÅ¡alę iniciatyvÄ nutraukti sutartį. Atsakovas negali kaip formaliu pretekstu remtis CK 6.217 str. numatytais sutarties nutraukimo pagrindais.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo R. S. praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kina, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta neesant esminių jos pažeidimų. Atsakovas susiklosčiusius klausimus sprendė formaliai, ekonominio nuosmukio situacijoje siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , visiÅ¡kai ignoruodamas ilgalaikės kredito sutarties metu galinčias kilti rizikas, taip pažeisdamas kredito gavėjos ilgalaikius teisėtus lÅ«kesčius.

Atsakovas taip pat nepatyrė ir negalėjo patirti jokios realios grėsmės, susijusios su kredito grÄ Å¾inimu, kadangi nebuvo jokio pagrindo teigti, kad kreditas nebus grÄ Å¾intas iki 2024 m. sausio 15 d. Teismas neišėjo už ieÅ¡kinio ribų ir savo iniciatyva nepakeitė ieÅ¡kinio ribų, nes ieÅ¡kovės atstovas sistemiÅ¡kai bylos metu nurodė visus argumentus ir motyvus Å¡iuo klausimu. Nesuprantama, kodėl atsakovas nutylėjo, kodėl ignoravo visus ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl galimybės spręsti kredito mokėjimų atidėjimo ir/ar kitų priemonių taikymo klausimus.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacijos objektÄ nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neteisėtai nutraukė Å¡alių sudarytÄ kreditavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pagal įgaliojimÄ atstovaujama trečiojo asmens R.

S., su atsakovu (sutarties sudarymo metu – AB PAREX BANKAS) 2007 m. sausio 15 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/729, kuria ieÅ¡kovei buvo suteiktas 102 525,49 EUR dydžio kreditas butui su garažu pirkti. Taigi Å¡alių sudaryta ginčo kreditavimo sutartis, kaip sudaryta Å¡eimos poreikių tenkinimui, kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.193 str.). Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2024 m. sausio 15 d., tačiau kreditavimo sutartį atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2009 m. kovo 18 d. dėl to, kad ieÅ¡kovės pradelsti mokėjimai sudarė 2 833,51 EUR.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Dėl Å¡ios priežasties, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo bÅ«ti aktyvus, o esant ginčui dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, patikrinti ne tik tai, ar buvo laikytasi formalios sutarties nutraukimo tvarkos, bet ar tam buvo ir pakankamas materialinis pagrindas.

Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai esÄ teismas išėjo už ieÅ¡kinio suformuotų ginčo ribų, nes ieÅ¡kinį tenkino kitu pagrindu nei nurodė ieÅ¡kovė. Bet kuriuo atveju, nors ieÅ¡kovė akcentavo kreditavimo sutarties nutraukimo procedÅ«ros pažeidimus, tačiau akivaizdu, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti pagrindai suponuoja ir jo reiÅ¡kimÄ tuo pagrindu, kad atsakovas apskritai nesant svarbios priežasties nutraukė ginčo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia jo faktinis bei teisinis pagrindai (CPK 320 str.), teisėjų kolegija pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas ginčo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nesant esminio sutarties pažeidimo.

CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).

Dėl to, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str.

įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2008 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nustatęs, kad Å¡alių sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo veiksmų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį teisėtumo klausimÄ , be atskiro ieÅ¡kovės reikalavimo, savo iniciatyva turėjo įvertinti ir kreditavimo sutarties nuostatų, kuriomis remiantis buvo atliktas ginčijamas veiksmas, teisėtumÄ jų sÄ Å¾iningumo aspektu.

Kaip minėta, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2024 m. sausio 15 d., kas lemia iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis siejo ilgalaikio pobÅ«džio kreditavimo santykiai. Kadangi kredito įmokos buvo grÄ Å¾inamos nedidelėmis dalimis, kreditavimo santykiai yra ilgalaikio pobÅ«džio, ieÅ¡kovei, kaip vartotojai, yra taikoma papildoma jos teisių apsauga nuo nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditavimo sutarties 8.2.1.1. punktas, remiantis kuriuo vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta kreditavimo sutartis, ta apimtimi, kuria leidžiama atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytos bet kokio dydžio kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo bei teisinio apibrėžtumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia kreditavimo sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Sutarties Å¡alims galioja bendrasis reikalavimas savo teisėmis naudotis protingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai, todėl kreditavimo sutarties 8.2.1.1. punktas minėta apimtimi pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 6.188 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis gali bÅ«ti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Nutraukiant sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių.

Kadangi pripažinta, jog kreditavimo sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai negalėjo bÅ«ti nutraukta laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, atsakovo veiksmai vertintini atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ (CK 6.209, 6.217 str.). Pagal CK 6.217 str. 1 d. Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu aptariamu atveju ieškovės veiksmuose nenustatė kreditavimo sutarties pažeidimo, kad jis galėtų būti kvalifikuojamas kaip esminis.

Pirma, Å¡alis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, todėl ir griežtas mokėjimų terminų laikymasis Å¡alims negalėjo turėti esminės reikÅ¡mės. Antra, ieÅ¡kovė, nors ir nereguliariai, tačiau mokėjimus pagal sutartį atlikdavo, stengėsi dengti pradelstus įsipareigojimus. Trečia, nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kreditavimo sutartis yra vartojimo. Ketvirta, nenustatyta, kad dėl ieÅ¡kovės veiksmų atsakovas negautų iÅ¡ kreditavimo sutarties to, ko tikėjosi jÄ sudarydamas, nes mokėjimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami.

Be to, ieÅ¡kovės įsipareigojimų vykdymas yra apsaugotas tiek nekilnojamojo daikto hipoteka, tiek kredito draudimu, tiek trečiojo asmens R. S. laidavimu. Penkta, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kadangi prarastų bÅ«stÄ , lyginant su tais, kuriuos neva patyrė atsakovas iki kreditavimo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminÄ , ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdo per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.).

Tačiau Å¡ios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Kreditavimo sutarties nutraukimo dienÄ , ieÅ¡kovės pradelsti mokėjimai buvo - 2 833,51 EUR, t.y. sudarė vos 3 proc. negrÄ Å¾intos kredito sumos. Taigi atsakovas negalėjo kreditavimo sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo kreditavimo sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ neteisėtu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atskirai pažymėtina, kad ieÅ¡kovės siekis atnaujinti kreditavimo sutartį, kredito įmokų mokėjimas ir po 2009 m. sausio 16 d. įspėjimo iÅ¡siuntimo, trečiojo asmens UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 2009 m. liepos 6 d. raÅ¡tas Nr. SB-1592 paneigia atsakovo teiginius apie jo esminius interesų pažeidimus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                                                                                                                                                   Teisėjai                                                                                           Algirdas Auruškevičius                                                                                                         Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                         Rūta Burdulienė