ef707cdc-d286-4c06-a972-da91ce896a5d · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-43-785/2013Proceso Nr. 1-73-1-00474-2007-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.10.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)             MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 30 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, nukentėjusiesiems V.

D., D. V., I. A., A. M., nukentėjusiojo V. Å . atstovei S. Å ., kaltinamojo A. B. gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, kaltinamojo J. T. gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-09-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, 2) 2005-02-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus su 2004-09-28 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2006-08-25 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 20 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p., 286 str., 290 str.

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-02-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 3 mėnesiams laisvės atėmimo su turto už 200 Lt konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2006-03-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str.; 3) 2006-04-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda; 4) 2008-04-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; 5) 2008-12-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; 6) 2009-06-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 7) 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 286 str., 290 str., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

A. B. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 20 iki 21 val., susitaręs daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu su J. T. atvirai, matant liudytojai V. K., iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus, pagrobė svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ -150 litų vertės, motorinį dviratį „Ryga-8“.Be to, A. B. kaltinamas, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ir A. B. tyčia nesunkiai sužalojo asmenis vykdžiusius tarnybines pareigas, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), P. B. priklausančios sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų bei siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigÅ«nams, vykdžiusiems tarnybos pareigas ir juos nesunkiai sužalojo, o bÅ«tent:- sudavė, V.

D., vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ , trenkė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į deÅ¡inę rankÄ , sudavė, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis į krÅ«tinę, padarydamas nukentėjusiajam V. D. deÅ¡inio peties sÄ nario ir deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario sumuÅ¡imus, peties sÄ nario raiščių patempimÄ , menties raumens plyÅ¡imÄ , taip sukėlė nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymÄ ,- koja įspyrė V. Å . į deÅ¡inę rankÄ padarydamas nukentėjusiajam V.

Å . deÅ¡inės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡tikaulio lūžį, taip sukėlė nesunkų V. Å . sveikatos sutrikdymÄ ,- D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytÄ skaičių kartų, į pilvÄ ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam D. V. kairės pėdos V-o pirÅ¡to kraujosruvÄ , taip sukėlė nežymų D. V. sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du, kaltinamas, kad panaudojęs fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui V.

D., VieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir Eismo priežiÅ«ros poskyrio vyresniajam patruliui V. Å . ir patruliui D. V. ir taip nesunkiai sutrikdė V. D. bei V. Å . sveikatÄ , jiems vykdant tarnybos pareigas.Be to, A. B. kaltinamas, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), P. B. priklausančios sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nus, siekusius sulaikyti jį ir J.

T., pavadino necenzÅ«riniais žodžiais ir kaltinamas, kad įžeidė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjÄ V. D., VieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir Eismo priežiÅ«ros poskyrio vyresnįjį patrulį V. Å . ir patrulius D. V., I. P., T. M..J. T. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra, jis 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 20 iki 21 val., susitaręs daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu su A.

B., atvirai, matant liudytojai V. K., iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus, pagrobė svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ -150 litų vertės, motorinį dviratį „Ryga-8“.Be to, J. T. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), P. B. priklausančios sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų bei siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, spyrė kojomis ir smÅ«giavo kumščiais T.

M. ir I. P., kurie smÅ«gių iÅ¡vengė, tokiu bÅ«du, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir Eismo priežiÅ«ros poskyrio pareigÅ«nams - patruliams T. M. ir I. P..Be to, J. T. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra jis 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), P. B. priklausančios sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nus, siekusius sulaikyti jį ir A.

B., pavadino necenzÅ«riniais žodžiais ir tokiu bÅ«du įžeidė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjÄ V. D., VieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir Eismo priežiÅ«ros poskyrio vyresnįjį patrulį V. Å . ir patrulius D. V., I. P., T. M..A. B. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad pas jį namuose su J. T. ir A. M. gėrė alų, po to A.

M. išėjo ir kartu sugalvojo nueiti pas kaimynÄ A. M. pasiskolinti motorinį dviratį, kad su juo už 5 km galėtų nuvažiuoti į parduotuvę dar nusipirkti alaus. A. M. jiems skoloj nebuvo. Jam buvo pakeistas klubo sÄ narys, todėl vaikščiojo Å¡lubuodamas su ramentu. Nuėjus pas A. M., jo namuose nebuvo. J. T. kalbėjosi su jau mirusiu A. M. tėvu, kuris jam paskolino motorinį dviratį. IÅ¡ pradžių jis kalbėjosi su A. M. tėvu, tačiau vėliau išėjo į laukÄ ir J. T. ir A. M. tėvo pokalbio negirdėjo, nes buvo lauke.

J. T. pasiėmė A. M. motorinį dviratį iÅ¡ koridoriaus, nes jam jį paskolino nukentėjusiojo tėvas. J. T. jam neaiÅ¡kino kodėl pasiėmė motorinį dviratį, mano, kad be reikalo nebuvo ėmęs, nes jis tokiais dalykais tarp savų neužsiima. Motorinį dviratį iÅ¡sivarė J. T., jis bėgdamas bandė jį užvesti, tačiau neužvedė ir nusivarė motorinį dviratį pas jį į sodybÄ . Jis liko namuose, o J. T. vienas išėjo į parduotuvę ir parnešė dar alaus. Jie su J.

T. sėdėjo ir gėrė alų virtuvėje, jo mama buvo kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. Ä® kambarį įėjo du policijos pareigÅ«nai ir neprisistatę paklausė kur yra motorinis dviratis, jiems sėdėdamas atsakė, kad jeigu jiems reikia, tegul patys jo ir ieÅ¡ko, po Å¡ių žodžių jis gavo per veidÄ . J. T. nieko nedarė, nesiprieÅ¡ino, tačiau jam virtuvėje uždėjo antrankius ir iÅ¡sivedė į laukÄ . Jam policininkai pasakė, kad reikės važiuoti su jais. Tada jis su vienu pareigÅ«nu liko namuose, nes jam reikėjo persirengti.

Kai išėjo į laukÄ pamatė kaip lauke 2-3 policininkai gulintį J. T. spardo. Jis gynė J. T. nuo policininkų, užgulė J. T., blokavo smÅ«gius rankomis, lazdos nenaudojo, neprisileido policininkų artyn, o jo jie niekaip negalėjo sulaikyti, nors jų buvo daugiau. Mama su policininke buvo lauke prie Å¡ulinio. Tame įkarÅ¡tyje policininkams galėjo kÄ Ä¯Å¾eidžiamo pasakyti, ant jų nespjaudė, policininko liemenės nesuplėšė. Jis pasakė, kad prisileis tik policininkę moterį, kuri priėjusi prie jo uždėjo jam antrankius.

Tada juos iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . Jie su J. T. irgi buvo sužaloti, tačiau dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniai nesutinka.A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. T. ėjo pas kaimynÄ A. M. degtinės arba pasiskolinti A. M. motorinį dviratį, kuriuo planavo J. T. nuvažiuoti ir nupirkti degtinės. Namo duris atidarė V. M., kuris pasakė, kad sÅ«naus A. M. nėra, iÅ¡einant iÅ¡ namo koridoriaus J. T. iÅ¡sivarė motorinį dviratį, kurį sakė, kad V.

M. jam paskolino. Kadangi motorinis dviratis neužsivedė, todėl parsivarė iki savo kiemo kur kažkuriame pagalbiniame pastate J. T. jį pastatė BÅ«nant namuose du policijos pareigÅ«nai įėjo į virtuvę kur su J. T. gėrė. Vienas uniformuotas, kitas ne, jų pavardžių nežino. Kažkuris policininkų paklausė kur padėjo motorinį dviratį. Jis atsakė policininkui, kad jeigu jam reikia tegul eina ir ieÅ¡ko. Tada jam tas, kalbėjęs pareigÅ«nas, smogė į veidÄ , kuris pareigÅ«nas su juo kalbėjo ir smogė, nepamena ar su jais buvo teisme susitikęs, bet neatsimena, kuris jų smogė, jam visi vienodi, neįsidėmėjo.

Kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų iÅ¡ namo išėjo ieÅ¡koti motorinio dviračio, kitas liko su jais virtuvėje, jam liepė rengtis ir važiuoti į policijÄ ir dar pasikvietė kitÄ pareigÅ«nÄ , kuris buvo su uniforma, kad iÅ¡vesti J. T.. J. T. nesiprieÅ¡ino, jam sėdinčiam tas iÅ¡ lauko įėjęs pareigÅ«nas uždėjo antrankius ir iÅ¡sivedė lauk. Jis tuo metu rengėsi kitame kambaryje. Persirengus, kartu su pareigÅ«nu išėjo į laukÄ . Tik išėjęs iÅ¡ koridoriaus, pamatė gulintį J.

T., kurio rankos surakintos antrankiais, spardo du uniformuoti policijos pareigūnai. Pareigūnė, kaip vėliau sužinojo I. P. stovėjo prie namo kampo, šalia jos jo mama, kuri šaukė, kad spardo J. T.. Tai pamatęs, užgulė ant J. T., kad jo nemuštų, tada pareigūnai puolė ant jo, jis atrėmė jų veiksmus rankomis, kojomis negalėjo. Šaukė kad tegul prieina pareigūnė mergina ar moteris ir, kad jis jai pasiduos. Ji priėjo prie jo, gulinčiam ant J. T. uždėjo antrankius ir nuvedė pareigūnė I.

P. į automobilį. Pirma į automobilį įsodino J. T. (3 t., 34-35 b. l.). J. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gėrė pas A. B. namuose, norėjo pasipildyti alkoholio atsargų ir kartu su A. B. nuėjo pas A. M., kad jis nuvažiuotų parvežtų jiems alaus iš parduotuvės. A. M. namuose nebuvo kalbėjo su A. M. tėvu, kuris jam davė motorinį dviratį. A. M. jiems skoloje nebuvo. Be to namuose buvo taip pat ir A. M. tėvo sygyventinė. Pasiėmęs motorinį dviratį jį stūmė, bandė užkurti, tačiau neužkūrus nuvarė jį pas A.

B. į sodybÄ . A. B. ėjo su ramentais. Po to jis vienas išėjo į parduotuvę parneÅ¡ti alaus, tačiau į parduotuvę nebėjo, nes prisiminė, kad namuose pas močiutę turi alaus ir parsinešė pas A. B., su kuriuo gėrė toliau virtuvėje, o jo mama buvo kambaryje, žiÅ«rėjo televizorių. Atėjo policininkai ir paklausė kur yra motorinis dviratis, A. B. atsakė, kad jie patys gali eiti jo ieÅ¡koti, ir gavo nuo jų į ausį. Jis bandė stotis ir jam į akis papurÅ¡kė dujų.

A. B. liko sėdėti toliau virtuvėje, o jis norėjo iÅ¡eiti į laukÄ prie Å¡ulinio akis nusiplauti ir jam policininkai uždėjo antrankius. Jį iÅ¡sivedė į laukÄ , jis norėjo prieiti prie Å¡ulinio, o jį policininkai vedė į maÅ¡inÄ , jis muistėsi, nenorėjo eiti, jam graužė akis. Policininkai jį parvertė ir pradėjo spardyti. A. B. išėjo į laukÄ ir jį užgulė. Sulaikymo metu jis pripažįsta, kad policininkus iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiai ir juos įžeidė.

Policininkams nebandė įspirti, suduoti smÅ«gius. Kam A. B. sudavė nelabai matė. A. B. be ramento, jokios lazdos neturėjo. Kaip policininkui suplyÅ¡o liemenė nežino, mano gal kur už vinies užkliuvo. Policininkai gal atvyko susižaloję, juos pirmÄ kartÄ matė. Policininkų buvo gal 3-4, jį į automobilį nuvedė du policininkai vyrai. Anksčiau yra skolinęsis iÅ¡ A. M. jo dviratį. Neturėjo tikslo dviračio pavogti. Galvojo, kad nuvažiuos, nusipirks alaus ir grÄ Å¾ins tÄ patį vakarÄ , bet motorinis dviratis neužsikÅ«rė.

Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka.J. T. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su A. B. ėjo pas A. M. pasiskolinti motorinio dviračio, kuriuo planavo važiuoti parsivežti degtinės. A. M. jiems paskolino motorinį dviratį, bet jo niekaip nepavykus užvesti nusprendė palikti pas A. B. sodyboje, kad ryte A. M. atėjęs pasiimtų. Nurodė, kad nesiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams, nesispardė ir nesmÅ«giavo kumščiais. (3 t., 93 b. 1.). Nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais tÄ dienÄ negėrė, pas juos nebuvo nė užėjęs. Grįžo iÅ¡ darbo su motoriniu dviračiu namo, pažiÅ«rėjo televizorių.

Pamatė, kad ateina neblaivÅ«s A. B. ir J. T.. Jis nenorėjo su jais bendrauti ir prašė namuose buvusio tėvo ir jo sugyventinės V. K. jiems pasakyti, kad jo nėra namuose, ir nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ . Girdėjo, kad jie buvo atėję į kambarį, kur buvo 10-15 min. Kai jie išėjo, jis nusileido iÅ¡ antro aukÅ¡to ir iÅ¡girdo bei pamatė, kad koridoriuje nebėra jo motorinio dviračio, su kuriuo jam ryt iÅ¡ ryto reikėjo važiuoti į darbÄ . Nei tėvas nei V. K. nesakė, kad jiems paskolino jo motorinį dviratį, nes jie to daryti be jo žinios, esant jam namuose ir negalėjo.

Jis Å¡aukė dar jiems nueinantiems ir kažkuriam varant jo motorinį dviratį, tačiau jie į jį nekreipė dėmesio. Mano, kad A. B. ir J. T. neteisėtai ir „naglai“ pasiėmė jo motorinį dviratį, jiems skoloje jis nebuvo. Su brolio patarimu, nežinodamas kÄ daryti ir kaip atgauti savo daiktÄ , nes jie buvo neblaivÅ«s ir žinojo, kad yra teisti, todėl jų bijojo, paskambino policijai ir pranešė apie vagystę. Ėjo kartu su V. K. pasitikti policijos pareigÅ«nų ant kelio, kuriems atvažiavus viena maÅ¡ina abu su V.

K. papasakojo, jiems apie vagystę. Po to dar atvažiavo policijos pareigÅ«nų. Laukė prie policijos automobilio į kiemÄ pas A. B. nėjo. Kieme girdėjo Å¡auksmus, bet kas ten vyksta nematė. Kai buvo sulaikyti A. B. ir J. T., tada policininkas atvarė jam ir tik tada atgavo savo motorinį dviratį. Parašė pareiÅ¡kimÄ apie vagystę. Kaltinamiesiems atleido, ant jų nepyksta, jiems pretenzijų neturi. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 20.00 -21.00 val., grįžus iÅ¡ darbo, atėjo A.

B. ir J. T.. Abu vyriÅ¡kius pažinojo iÅ¡ ankščiau, tačiau matė, kad jie yra neblaivÅ«s, todėl nenorėjo su jais susitikti. BÅ«tent todėl nuėjo į antrÄ gyvenamojo namo aukÅ¡tÄ ir nutarė palaukti kol Å¡ie iÅ¡eis. Tuo metu namuose buvo jo tėvas ir pastarojo sugyventinė. Girdėjo, kad vyrai pasakojo apie tai, kad jis jiems skolingas pinigų, nors tai buvo netiesa, bÅ«tent todėl jie pasiima koridoriuje stovintį motorinį dviratį Ryga. Neva kai jis atiduos pinigus, tai jie gražins motorinį dviratį.

Matė kaip vyrai iÅ¡eina, dar iÅ¡bėgęs iÅ¡ gyvenamojo namo jiems Å¡aukė, tačiau Å¡ie kažkÄ suburbėjo ir nuėjo. Vyrai buvo stipriai iÅ¡gėrę. MinėtÄ motorinį dviratį buvo pirkęs prieÅ¡ pusę metų už 175 litus, tačiau dabartiniu metu vertinÄ jį 150 litų. Apie vagystės informavo Mažeikių rajono PK. Su policininkais kartu važiavo pas A. B. į namus, kur jam priklausantį motorinį dviratį policininkai rado A. B. sodybos pagalbinėje patalpoje. Pastarieji motorinį dviratį grÄ Å¾ino, liepė parsivaryti namo (1t., 13 b. l.; 2 t., 28, 29 b.l.).A.

M. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietÄ iÅ¡ kur buvo pagrobtas jam priklausantis motorinis dviratis (2 t., 35- 36 b. l.).Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada parodė, jog 2007 m. rugsėjo 2 d., dirbamas Mažeikių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir Eismo priežiÅ«ros poskyrio patruliu kartu su patrule I. P. (A.), budėtojo nurodymu vyko kartu su kriminalinės policijos tyrėju V.

D. į (duomenys neskelbtini), dėl motorinio dviračio vagystės. (duomenys neskelbtini), autobusų sustojime laukė nukentėjęs asmuo, kuris nurodė žinÄ s, kas pavogė jo motorinį dviratį bei paaiÅ¡kino, kad jis yra agresyvus, todėl paprašė kolegų pastiprinimo. Tada atvyko vyresnysis patrulis V. Å . ir patrulis T. M.. Tada buvo jau vakaras, tamsu, motorinio dviračio savininkas važiavo jo vairuojamame automobilyje ir rodė keliÄ . Atvažiavo į vienkiemį, kuriame buvo du ar vienas nepažįstamas vyriÅ¡kis.

Su vyriÅ¡kiu ar vyriÅ¡kiais bendravo tyrėjas V. D., pradžioje jie kalbėjosi normaliai. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai pradėjo aiÅ¡kintis dėl motorinio dviračio vagystės. VyriÅ¡kis, kurio pavardę iÅ¡siaiÅ¡kino policijos komisariate, A. B., pradėjo pykti ir neigti, kad jis vogęs motorinį dviratį. Jis pradėjo keiktis, tiksliai jo pasakytų keiksmažodžių nebepamena, atleidinėjo juos iÅ¡ darbo. A. B. keikdamasis puolė prie jo, kibo už tarnybinės Å¡viesÄ atspindinčios liemenės, už jos sugriebęs suplėšė.

Liemenė buvo iÅ¡duota policijos komisariato. Kai A. B. įsikibo į jo vilkėtÄ liemenę, jį sulaikyti į pagalbÄ atėjo V. Å . ir V. D.. A. B. prieÅ¡inosi, smÅ«giavo rankomis ir kojomis. Pamena pataikė A. B. V. D. į veidÄ , dėl ko V. D. nukrito akiniai ir juos susirado jau sulaikius A. B.. Kur konkrečiai A. B. sudavė smÅ«gius V. Å ., nepamena. Sulaikant A. B. turėjo pagalį, kam jis juo sudavė nepamena. Jis avėjo vasarinius batelius, ir sulaikinėjant A. B. pajuto, skausmÄ kairės kojos mažajame pirÅ¡te.

Jis buvo sužalotas A. B., pastarÄ jį sulaikant, tik kaip tiksliai nepamena, ar įspyrus, ar užmynus. A. B. uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį (1 t., 28, 29, 186-187 b. l.; 2 t., 76 b. l.). Nurodė, kad kiek prisimena į namo vidų įėję nebuvo, bent jo viduje jokios konfliktinės situacijos nebuvo. Civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ A. B. palaiko, praÅ¡o jį tenkinti, nes jis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , buvo nedarbingas 3 savaites, buvo apribota jo bendravimo galimybė, tai buvo iÅ¡skirtinis ir reikÅ¡mingas įvykis.Nukentėjusioji I.

A. (P.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada parodė, jog 2007 m. rugsėjo 2 d., dirbo ekipaže kartu su patruliu D. V. ir Mažeikių r. PK KP NTS tyrėju V. D.. 21.05 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) kaime pavogtas A. M. motorinis dviratis. Tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur prie autobusų stotelės laukė nukentėjusysis A. M.. Pastarasis paaiÅ¡kino, kad į jo namus buvo atėję du piliečiai, abu teisti, agresyvÅ«s ir paėmė jam priklausantį motorinį dviratį.

VyriÅ¡kis aiÅ¡kino jog tikrai žinÄ s, kad motorinį dviratį pavogė J. T. ir A. B. ir nurodė, kad jis jų bijo ir pas juos jis neis. Gavus informacijÄ , jog nusikaltimÄ Ä¯vykdę asmenys yra agresyvÅ«s, iÅ¡sikvietė pastiprinimÄ ir tik tada buvo vykta į A. B. sodybÄ . Kaip pastiprinimas atvažiavo „Lūšė 51“ ekipažas, kurį sudarė Mažeikių r. PK VP VTS VT ir EPP vyresnysis patrulis V. Å . ir patrulis T. M.. Abu ekipažai nuvyko prie A. B. gyvenamojo namo. Kieme stovėjo A.

B. ir J. T.. Pastarųjų pavardes ir vardus sužinojo jau vėliau. VyriÅ¡kiai pradžioje bendravo normaliai, aiÅ¡kino, kad jokio motorinio dviračio jie nevogė. Kai vyrų buvo pareikalauta važiuoti į policijos komisariatÄ , jie pradėjo plÅ«stis necenzÅ«riniais žodžiais, atleidinėjo pareigÅ«nus iÅ¡ darbo. Pastarųjų buvo pareikalauta sėstis į tarnybinius automobilius. Tuo metu A. B. pradėjo spjaudytis, stumdytis, spardytis kojomis, kadangi V. Å ., V. D. ir D. V. bandė jį nuvesti iki tarnybinio automobilio.

Ji ir T. M. tuo metu sulaikinėjo J. T.. Pastarasis taip pat priešinosi, spyrė koja, norėjo suduoti smūgius kumščiu, tačiau buvo neblaivus, sunkokai laikėsi ant kojų. Kol jie sulaikinėjo J. T., kolegos sulaikė A. B., juos pasodino jį į tarnybinį automobilį. Kiek ir kam smūgių sudavė A. B. negali nurodyti, kadangi kieme buvo tamsu. Sulaikant abu vyriškiai, tiek A. B., tiek J. T. keikėsi, grubiai visus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, žemino.

Ä® kiemÄ buvo išėjusi senyvo amžiaus moteris, kuri stovėjo atokiau ir ji su ja nebendravo. A. B. negynė J. T. ir ant jo užvirtęs nebuvo. Ji A. B. antrankių neuždėjinėjo. Kai grįžo į policijos komisariatÄ , V. Å . dėl sulaužyto pirÅ¡to iÅ¡ karto nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, sužalojimais taip pat skundėsi V. D. ir D. V., kurie prieÅ¡ tai jokių sužalojimų neturėjo. Kadangi ji sužalota nebuvo, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (1 t., 35 b. l., 2 t., 129, 130, 131 b. l.).Nukentėjusiojo, mirusio V.

Å . atstovė teisiamajame posėdyje parodė, kad jos vyras V. Å . išėjo į darbÄ policijoje į naktinę pamainÄ ir grįžo apie pusiaunaktį, tačiau dar prieÅ¡ tai paskambino iÅ¡ ligoninės ir pasakė, kad buvo įvykis, kad lūžo jam pirÅ¡tas ir ligoninėje laukia kol jį sugipsuos. Jam buvo sulaužytas deÅ¡inės rankos mažasis pirÅ¡tas. V. Å . buvo iÅ¡duotas nedarbingumo lapelis, daugiau kaip mėnesį gydėsi, skundėsi skausmu, buvo nusiminęs, kad negali eiti į darbÄ , buvo apribotas jo bendravimas, lūžęs pirÅ¡tas jam buvo deformuotas, negalėjo atlikti darbų, reikėjo jį raminti.

V. Å . policijoje dirbo 17-18 metų ir toks iÅ¡skirtinis įvykis, kada jis buvo sužalotas tarnybos metu, buvo pirmas. Ji palaiko V. Å . pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ A. B., nes tokia buvo jo valia. Nukentėjusysis V. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., nuo 19 val., dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Eismo priežiÅ«ros poskyrio vyriausiuoju patruliu iki 2007 m. rugsėjo 3 d., 7.00val., ekipaže su patruliu T.

M.. Pagal komisariato budėtojo nurodymÄ apie 21.30 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes ekipažas „Lūšė 38“ paprašė pagalbos. (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelėje laukė ekipažas „Lūšė 38“, kurį sudarė pareigÅ«nai: VieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Eismo priežiÅ«ros poskyrio patruliai: I. P., D. V. ir Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas V. D.. Su pareigÅ«nais buvo nepažįstamas vyriÅ¡kis. Kaip paaiÅ¡kino tyrėjas V.

D., tai asmuo, kuriam pavogtas motorinis dviratis. Nukentėjusysis žinojo, kas pavogė jo motorinį dviratį, todėl prieÅ¡ važiuojant pas įtariamuosius paprašė komisariato budėtojo pastiprinimo, nes iÅ¡ nukentėjusiojo pateiktos informacijos, įtariamieji buvo neblaivÅ«s, anksčiau teisti, agresyvÅ«s. KeliÄ , kur važiuoti, rodė motorinio dviračio savininkas. Nuvažiavo į vienkiemį, tada jau buvo pradėję, temti. Kieme buvo du nepažįstami vyriÅ¡kiai abu neblaivÅ«s. Su jais pradėjo kalbėtis tyrėjas V.

D. ir kilo žodinis konfliktas, abu kieme buvę vyriÅ¡kiai, ar vienas jų pradėjo pareigÅ«nus vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Kadangi vyrai nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams, tai yra nepavyko vietoje iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl mopedo, jie buvo girti, keikėsi, todėl buvo priimtas sprendimas juos pristatyti į policijos komisariatÄ , tačiau jie vykti į policijos komisariatÄ atsisakė ir prieÅ¡inosi, todėl jis padėjo į automobilį įsodinti, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo komisariate, nustačius tapatybę A.

B.. Dabar nepamena su kuriais pareigÅ«nais A. B. sulaikinėjo, kuris sulaikymo metu smÅ«giavo rankomis, spardėsi kojomis. Nepamena tiksliai ar jam, ar kitam pareigÅ«nui A. B. rankomis uždaužė, jam konkrečiai įspyrė koja į deÅ¡inę rankÄ , ko pasėkoje lūžo penktas pirÅ¡tas. PrieÅ¡ A. B. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į policijos automobilį. Tuo metu, kai A. B. sulaikinėjo, pastarasis turėjo rankoje kažkokiÄ lazdÄ ir ja mosikavo, tačiau ar Å¡ia lazda sudavė kam smÅ«gius, nepamena, be to buvo tamsoka ir neįžiÅ«rėjo koks tiksliai tai buvo daiktas.

Sulaikomi abu asmenys, tiek A. B., tiek J. T. įžeidinėjo ir žemino visus buvusius policijos pareigÅ«nus, jiems grasindami, vartodami necenzÅ«rinius žodžius. Kartu su D. V. ir I. P. automobiliu VW CADY abu sulaikytuosius pristatė į policijos komisariatÄ , kurie vežami keikėsi, A. B. grasino susidorojimu. V. D. ir T. M. liko įvykio vietoje kartu su motorinio dviračio savininku. Pristačius sulaikytuosius į komisariatÄ , dėl skaudančio pirÅ¡to kreipėsi į VÅ¡Ä® „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo deÅ¡inės rankos V - to pirÅ¡to lūžimÄ (l t., 14,15,184-185 b. l., 2 t., 47 b. l.).V.

Å . savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 49-52 b.l.).Nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimo tyrimo skyriaus tyrėju ir 2007 m. rugsėjo 2 d., dirbo operatyvinėje grupėje. Gavus iÅ¡ komisariato budėtojo informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini) pavogtas motorinis dviratis, kartu su patruliais I. P. (A.) ir D. V. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur autobusų stotelėje laukė A.

M. ir V. K., kurie papasakojo, kad A. M. pažįstamas A. B. su draugu J. T. iÅ¡ jo gyvenamojo namo prieangio pagrobė motorinį dviratį bei nurodė, kad Å¡ie asmenys yra girti, agresyviai nusiteikę. A. M. pasakojo, kad jie buvo atėję girti, agresyviai nusiteikę, jų bijodamas name pasislėpė, ir jo neradę pavogė jo motorinį dviratį. Ä®vertinus galimÄ grėsmę komisariato budėtojo buvo papraÅ¡yta atsiųsti į pagalbÄ dar vienÄ ekipaÅ¾Ä . Ä® pagalbÄ atvyko patruliai T. M. ir V.

Å .. A. M. rodė, kur važiuoti, atvažiavo į A. B. kiemÄ , (duomenys neskelbtini). Tada buvo apie 21.30 val., jau buvo sutemę, Å¡lapia, po lietaus. Sodybos teritorijoje buvo didelė žolė, kiemas neapÅ¡viestas. Kieme stovėjo du vyriÅ¡kiai. Jiems prisistatė, kad yra iÅ¡ policijos, buvo neuniformuotas su liemene, ant kurios užraÅ¡as POLICIJA. Kiti pareigÅ«nai buvo uniformuoti. Paprašė vyriÅ¡kių pasakyti savo pavardes, vienas jų atsakė, kad yra A. B., o antrasis vietoj to pradėjo keiktis.

Jo pareikalavo pasakyti kas toks yra, tada jau ir A. B. pradėjo keiktis. Paaiškino, kad atvažiavo dėl motorinio dviračio vagystės. A. B. sakė, kad nieko neėmė, nevogė, kad jiems reikia patys ir gali eiti ieškoti to motorinio dviračio. Paprašius leisti apžiūrėti pastatus, A. B. pradėjo pareigūnams grasinti susidorojimu, tai yra, kad gerai nesibaigs, kad bus atleisti iš darbo, bus patvarkyti, tarp tų žodžių įterpdamas ir keiksmažodžių. Po to lauke Jiedu stovėjo šalia vienas kito ir A.

B. apspjovė jam veidÄ , po to A. B. smogė ranka jam į veidÄ , dėl ko nukrito akiniai, kuriuos surado vėliau, tačiau jų vėliau sutvarkyti nebepavyko, jie sulūžo. Po smÅ«gio jam, kiti pareigÅ«nai padėjo sulaikyti A. B., o bÅ«tent V. Å . ir D. V.. A. B. kažkokiu pagaliu, jam trenkė į deÅ¡inę rankÄ kelis smÅ«gius, kiek konkrečiai nepamena. Jam sužalojo deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , dilbį, peties sÄ narį, taip pat patyrė didelį stresÄ . A. B. spardėsi kojomis, pataikė kolegoms, kur konkrečiai nematė, nes buvo tamsu.

Jam sudavė į krūtinę kelis smūgius. Ar V. Š., ar D. V. A. B. uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį, kuris net ir vedamas spardėsi, keikėsi ir grasino. J. T. sulaikė I. A. su T. M., kaip jis jiems priešinosi, nematė, nes sulaikinėjo A. B.. D. V. sakė, kad jam suplėšė tarnybinę liemenę. Tiek A. B., tiek J. T. juos keiksmažodžiai grubiai keikė, įžeidinėjo, žemino, grasino. Sulaikant A. B. ir J. T. dujos naudojamos nebuvo, todėl J. T. plauti akis nebuvo jokio reikalo.

Niekas sulaikinėjamų asmenų nemušė, nespardė, tik naudojo kovinių imtynių ir savigynos veiksmus, kadangi jie prieÅ¡inosi sulaikymui, naudodami fizinį smurtÄ . A. B. J. T. negynė, užgriuvęs ant jo nebuvo, jie kiek vienas atskirai buvo sulaikinėjami lauke. Nematė ar į kiemÄ buvo atėjusi senyvo amžiau moteris, nes buvo tamsu. I. A. A. B. antrankių neuždėjo, juos jam uždėjo ar V. Å . ar D. V., nes I. A. su T. M. sulaikinėjo J. T.. A. B. jam kažkokiu pagaliu sužalojo deÅ¡inę rankÄ , deÅ¡inį petį, dėl to juto stiprų fizinį skausmÄ , jam nepraėjus kreipėsi į medikus, gulėjo ligoninėje 11 ar 12 dienų, patyrė stresÄ , pažeminimÄ , buvo nedarbingas apie 3 mėn., su deÅ¡ine ranka ir Å¡iuo metu negali atlikti judesių, kuriuos seniau galėjo atlikti, todėl jaučia nepatogumus, diskonfortÄ , gydytojai rekomendavo daryti peties operacijÄ .

Jis patyrė 730 Lt turtinę žalÄ , kuria sudaro iÅ¡laidos už magnetinį rezonanso tyrimÄ , vaistus, pakartotinę apžiÅ«rÄ , transporto iÅ¡laidas, kuriuos patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. B.. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10000 Lt, kuriuos praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ A. B. ir J. T..V. D. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 60-63 b.l.).Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas juos į namus atėjo A.

B. ir J. T., kuriems A. M. tėvas V. M. paskolino A. M. motorinį dviratį, su kuriuo jie norėjo nuvažiuoti nusipirkti alaus. A. M. tuo momentu namuose nebuvo. Po kokių 15 – 20 min. A. M. nusileido iÅ¡ antro aukÅ¡to, kuriame miegojo ir ieÅ¡kojo motorinio dviračio, jam tėvukas sakė, kad jį paskolino. Nežinojo, kad A. M. yra namo antrame aukÅ¡te. J. T. sakė, kad A. M. jam yra skolingas, už kÄ nežino. Vėliau A. M. tÄ patį vakarÄ parsivarė tÄ motorinį dviratį, sakė, kad rado pas A.

B..Nukentėjusysis A. M. po liudytojos V. K. apklausos nurodė, kad nesutinka su jos parodymais.Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo namuose (duomenys neskelbtini) su V. M. ir jo sūnumi A. M., kai atėjo pažįstamas J. T. ir garsiai šaukė „A. kur esi“. A. M. buvo pasislėpęs namuose ir prašė pasakyti, kad jo nėra. J. T. buvo atėjęs su A. B.. J. T. sakė, kad A. M. yra skoloje, todėl jis pasiima jo motorinį dviratį. J. T. motorinį dviratį išsivarė jai matant, o A.

B. ėjo kartu. A. M. iÅ¡bėgęs iÅ¡ namo Å¡aukė, kad paliktų jo motorinį dviratį, O J. T. atsakė: „ateisi ir pasiimsi pats, žinai už kÄ â€œ. Tada A. M. iÅ¡kvietė policijÄ dėl vagystės (2 t., 136, 137 b. 1.).V. K. ir nukentėjusiojo A. M. parodymai užfiksuoti akistatos protokole, kuriame nurodyta, kad V. K. nurodė, kad A. M. buvo namuose, tačiau pamatęs ateinančius J. T. ir A. B. pasislėpė antrame namo aukÅ¡te. J. T. A. M. ieÅ¡kojo po kambarius, tačiau į antrÄ aukÅ¡tÄ nelipo, o iÅ¡eidamas iÅ¡ koridoriaus iÅ¡sivarė A.

M. motorinį dviratį, o A. B. ėjo kartu su juo. Po to ji paÅ¡aukė A. M., kad iÅ¡varo jo motorinį dviratį, o A. M. iÅ¡bėgęs Å¡aukė, kad jie paliktų jo motorinį dviratį. A. M. nurodė, kad iÅ¡bėgęs iÅ¡ namo Å¡aukė, kad jie paliktų jo motorinį dviratį, tačiau jie buvo girti ir tolokai nuėję, kažkÄ sumurmėjo, bet jo motorinio dviračio nepaliko (2 t., 37-38 b.l.).Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-09-02 dirbo VP VTS EPP patrulio pareigose, buvo atsakingas už eismo įvykius, dirbo nuo 19 val. vakaro iki 2007-09-03 7 val.

Kartu su juo viename ekipaže dirbo EPP vyr. patrulis V. Å .. Apie 21 val. 30 min. iÅ¡ OVP gavo praneÅ¡imÄ kad reikalinga pagalba ekipažui „Lūšė“ 38. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) prie autobusų soties sutiko ekipaÅ¾Ä â€žLūšė 38“. Ekipaže buvo VP VTS ir EPP patruliai: I. P., D. V. ir KP NTS tyrėjas V. D. ir nukentėjęs pilietis. KP tyrėjas V. D. paaiÅ¡kino, kad tiriamas įvykis dėl motorinio dviračio vagystės ir kad nukentėjusysis nurodė, kad motociklÄ pavogė A.

B. ir J. T. gyvenantis (duomenys neskelbtini) Tyrėjas V. D. paaiÅ¡kino, kad įtariami asmenys yra girti, agresyviai nusiteikę ir anksčiau teisti, todėl ir kvietėsi į pagalbÄ . Nuvykus į A. B. sodybÄ kieme rado girtus piliečius A. B. ir J. T.. Minėtus piliečius turėjo pristatyti į policijos komisariatÄ , kadangi nukentėjusysis A. M. nurodė, kad bÅ«tent jie pavogė motorinį dviratį. Minėti piliečiai vykti į komisariatÄ atsisakė, pradėjo vadinti juos necenzÅ«riniais žodžiais.

A. B. pripuolė prie D. V. ir įsikibo į jo drabužius, suplėšydamas tarnybinę liemenę. Tarp jų kilo susistumdymas. Jis su pareigūne I. P. sulaikinėjo J. T., o V. Š., V. D. ir D. V. sulaikinėjo A. B.. Kaip buvo sulaikytas A. B. nematė, kadangi tuo metu jis su I. P. dėjo antrankius J. T.. Beje abu piliečiai kaip jau minėjau buvo neblaivūs. A. B. ir J. T. buvo pristatyti į policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį. Visas konfliktas vyko gyvenamojo namo kieme. Beje motorinis dviratis buvo rastas ir gražintas nukentėjusiajam.

Abu sulaikyti piliečiai vadino pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais, grasino susidorojimu (1 t., 36, 182-183 b. l.).Liudytoja P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena su sÅ«numi A. B.. Ji buvo savo kambaryje, buvo kažkokie vyrai atėję į virtuvę. Po to iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke išėjo pažiÅ«rėti ir pamatė, kad A. B. muÅ¡Ä , o jis nieko nemušė. Buvo iÅ¡sigandusi nelabai kÄ matė. Kai A. B. paleido, grįžo namo. Liudytoja P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sÅ«nus A.

B. su draugu Jonu (T.) sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Ji buvo kambaryje žiÅ«rėjo televizorių. Ar A. B. su draugu buvo kur išėję negali pasakyti, nes nematė. Jos nuomone jie niekur nebuvo išėję ir visÄ laikÄ buvo namuose. TÄ dienÄ A. M. pas jÄ namuose nematė. Apie 22 val. iÅ¡girdo lauke triukÅ¡mÄ . Pasiėmė lazdelę ir pasiramsčiuodama išėjo į laukÄ kur pamatė, kad J. T. guli ant žemės, o ant jo užgulęs guli jos sÅ«nus A. B. ir juos abu spardo policininkai.

Po to jos sūnų ir J. T. policininkai išsivežė. Įvykį stebėjo stovėdama su policininke prie šulinio su kuria kalbėjosi. Kam ir kiek buvo suduota smūgių nežino dėl senyvo amžiaus nepamena (1 t., 180-181 b. l., 2 t., 144-145 b. l.).2007-09-02 informaciniame pranešime Nr. 57-11453 užfiksuota, kad 2007-09-02 21.05 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas A. M., kad kaimynas iš kiemo išvarė motorinį dviratį (1 t., 7 b. l.).2007-09-02 protokole pareiškime užfiksuota, kad A.

M. pareiÅ¡kė apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., iÅ¡ jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pavogtas jam priklausantis motorinis dviratis „Ryga-8“ (1 t., 11 b. l.).2011-12-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. pateikė motorinį dviratį „Ryga-8“ (2 t., 39, 40 b.1.).2011-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad liudytoja V. K. atpažino J. T., kuris ieÅ¡kojo A. M. ir iÅ¡sivarė motorinį dviratį (2 t., 138-139 b. l.).2011-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad liudytoja V.

K. atpažino A. B., kuris buvo su J. T., iÅ¡sivariusiu A. M. motorinį dviratį (2 t., 140-141 b. l.).2007-09-03 informaciniame praneÅ¡ime Nr. 57-11458 užfiksuota, kad 2007-09-03 00.42 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ VÅ¡Ä® „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus, apie tai, kad 2007-09-02 23.45 val., į priėmimo skyrių kreipėsi V. Å ., kuriam diagnozuotas deÅ¡inės plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to antros falangos lūžimas. Trauma darbe sulaikant įtariamÄ jį (1 t., 8 b. l.).2007-09-03 informaciniame praneÅ¡ime Nr. 57-11464 užfiksuota, kad 2007-09-03 02.51 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ VÅ¡Ä® „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus, apie tai, kad 2007-09-03 apie 2 val., į priėmimo skyrių kreipėsi V.

D., kuriam diagnozuotas deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imas. Trauma darbe sulaikant įtariamÄ jį (1 t., 9 b. l.).2007-09-03 informaciniame praneÅ¡ime Nr. 57-11491 užfiksuota, kad 2007-09-03 16.07 val., Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Všį „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus, apie tai, kad 2007-09-03 10.15 val., į priėmimo skyrių kreipėsi D. V., kuriam diagnozuotas kairės pėdos 5 pirÅ¡to bazinis lūžimas. Trauma 2007-09-02 darbe sulaikant įtariamÄ jį. (1 t., 10 b. l.).2011-09-22 protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad V.

Å . nurodė, jog 2007-09-02 sulaikant įtariamÄ nusikalstamos veikos padarymu asmenį A. B. buvo jo sužalotas, kadangi Å¡is asmuo sudavė smÅ«gius rankomis, spardėsi ir įspyrė į deÅ¡inę rankÄ , dėl ko lūžo V-tas pirÅ¡tas. Be to, tuo pat metu buvo įžeidinėjamas, buvo grasinama susidorojimu (2 t., 46 b. l.).2011-09-22 protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad V. D. nurodė, jog 2007-09-02 sulaikant įtariamus nusikalstamos veikos padarymu asmenis A. B. ir J. T., pastarieji nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino, bÅ«tent A.

B. jam smÅ«giavo į veidÄ , dėl ko buvo numesti turėti akiniai, po to A. B. turėtu pagaliu sudavė per deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä ir petį, spardėsi kojomis. Be to, tuo pat metu buvo įžeidinėjamas, buvo grasinama susidorojimu bei atleidimu iÅ¡ darbo (2 t., 56 b. l.).2011-09-28 protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad D. V. nurodė, jog 2007-09-02 apie 21.30 val., sulaikant įtariamÄ nusikalstamos veikos padarymu A. B., pastarasis suplėšė jo vilkėtÄ Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę bei sužalojo kairės kojos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ , įžeidinėjo vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, grasino atleidimu iÅ¡ darbo (2 t., 75 b. l.).2007-09-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G. 289/07(13) nurodyta, kad V.

Å . padaryti sužalojimai: deÅ¡inės plaÅ¡takos V-to pirÅ¡to II-ro pirÅ¡takaulio lūžis. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (l t., 20 b. l.).2007-09-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 291/07(13) nurodyta, kad V. D. padaryti sužalojimai: deÅ¡inio rieÅ¡o, deÅ¡inio peties sÄ nario, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymių sveikatos sutrikdymu.

Bendras darbingumo sutrikdymas laikinai. (1 t., 27 b. l.).2007-11-14 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 405/07(13) nurodyta, kad V. D. padaryti sužalojimai: deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas, sÄ nario raiščių patempimas, menties raumens plyÅ¡imas. Peties sÄ nario trauma sukėlė sveikatos sutrikdymÄ daugiau kaip 10 dienų. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 159 b. l.).2011-08-18 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 186/11(13) nurodyta, kad V. D. nustatyta: deÅ¡inio peties sÄ nario ir deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario sumuÅ¡imai, peties sÄ nario raiščių patempimas, menties raumens plyÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu, grumtynių metu, ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Peties sÄ nario raiščių patempimas ir menties raumens plyÅ¡imas sukelia sveikatos sutrikdymÄ daugiau negu 10 dienų. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., 66 b. l.).2007-09-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 290/07(13) nurodyta, kad D. V. padaryti sužalojimai: kairės pėdos V-to pirÅ¡to artimojo pirÅ¡tikaulio lūžis, kraujosruva kairės pėdos V-e pirÅ¡te.

PirÅ¡tikaulio lūžis sukelia sveikatos sutrikdymÄ daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Bendras darbingumas sutrikdytas laikinai (1 t., 34 b. l.).2011-11-30 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 112/11(03) nurodyta, kad D. V. padaryta kairės pėdos V pirÅ¡to kraujosruva. D. V. kairės pėdos V pirÅ¡tas sužalotas vienu trauminiu poveikiu. D. V. padaryta kairės pėdos V pirÅ¡to kraujosruva vertinama, kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 2007-09-03 Mažeikių ligoninėje D.

V. nepagrįstai diagnozuotas kairės pėdos V pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡tikaulio lūžimas bei taikyta mobilizacija, todėl remtis Å¡ia diagnoze ekspertas negali. Ilgiau nei 10 dienų trukęs D. V. gydymas dėl sužalojimo, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 13.2, taip pat negali bÅ«ti ekspertiniu kriterijumi, nustatant sveikatos sutrikdymo mastÄ , nes susijęs su diagnostikos klaida, todėl pirminėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 290/07 (13) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas kečiamas į nežymų (2 t., 127-128 b. l.).2011-09-22 protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad V.

Š. vykdydamas tarnybines pareigas 2007-09-02 (duomenys neskelbtini), buvo įžeidinėjamas (2 t., 46 b. l.).2011-09-22 protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2007-09-02 (duomenys neskelbtini) V. D. vykdydamas valstybės tarnautojo pareigas su kolegomis buvo įžeidinėjamas A. B. ir J. T., vadinant necenzūriniais žodžiais (2 t., 56 b. l.).2011-09-28 protokole-pareiškime užfiksuota, kad D. V. 2007-09-02 (duomenys neskelbtini), A. B. įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais (2 t., 75 b. l.)Alkotesterio šaknelėje Nr. 0188 užfiksuotas J.

T. 3,63 ‰ neblaivumas 2007-09-02 23.03 val. (1 t, 41 b.l.).Alkotesterio šaknelėje Nr. 0189 užfiksuotas A. B. 2,93 ‰ neblaivumas 2007-09-02 23.14 val. (1 t, 81 b.l .).Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:Motorinis dviratis „Ryga- 8“ perduotas nukentėjusiajam A. M. (2 t., 41, 42 b. l.).D. V. kaltinamajam A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų neturtinės žalos (1 t., 31-32 b.l., 2 t., b.l. 79).V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 730,87 litų turtinės A.

B. ir dėl 10 000 litų neturtinės žalos A. B. ir J. T. (1 t., 24-25 b.l., 2 t., 72-74 b. l.).V. Š. pareiškė civilinį ieškinį A. B. dėl 5 000 litų neturtinės žalos (1 t., 17-18 b. l.).Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos naudai dėl 157,30 Lt priteisimo iš A. B. (1 t., 39-40 b. l.).Telšių AVPK pareiškė A. B. civilinį ieškinį dėl 11 788,69 Lt žalos atlyginimo Telšių AVPK (3 t., 140-141 b. l.).Telšių AVPK pareiškė A.

B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 25 528,08 Lt žalos atlyginimo Vidaus reikalų ministerijai (3 t., 142-145 b. l.). Nors kaltinamieji A. B. ir J. T. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, tai yra tik dėl savo pareigas einančių valstybės tarnautojų įžeidimo, tačiau jų kaltę įrodo ankščiau nurodytų įrodymų visuma, tai yra liudytojų, nukentėjusiųjų, jų pačių parodymai, asmens parodymo pagal jo nuotraukÄ , parodymų patikrinimo vietoje, specialisto iÅ¡vados, daiktų pateikimo, apžiÅ«ros protokolai, kiti byloje esantys įrodymai.

Nors kaltinamieji neigė, kad atvirai pagrobė A. M. priklausantį turtÄ â€“ motorinį dviratį, nurodydami, kad jį norėjo tik pasiskolinti, tačiau Å¡ių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti objektyvÅ«s, neginčytini įrodymai, kadangi nukentėjusysis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriÅ¡kai, nurodė, kad jam namuose buvę ir su kaltinamaisiais kalbėję jo tėvas V. M. ir V. K. jam nesakė, kad jiems paskolino jam priklausantį ir kasdienÄ Ä¯ darbÄ vykti reikalingÄ turtÄ , nes jie to daryti ir negalėjo žinodami, kad jis yra namo antrame aukÅ¡te, ir be jo žinios, ir leidimo, to padaryti negalėjo.

Nors anksčiau A. B. A. M. gal ir buvo skolinęs paprastÄ dviratį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie galėjo savavaliÅ¡kai pasiimti jo kur kas vertingesnį ir reikalingÄ Ä¯ darbÄ nuvykti susisiekimo priemonę – motorinį dviratį. A. M. nurodė, kad jis dar bandė vytis nueinančius kaltinamuosius jiems Å¡aukdamas, kad paliktų jo motorinį dviratį, tačiau jie kažkÄ sumurmėjo į jį nekreipdami dėmesio ir vis tiek nusivarė jo motorinį dviratį. Vytis ir praÅ¡yti gražinti jam motorinį dviratį A.

M. bijojo, kadangi matė ir girdėjo, kad A. B. ir J. T. yra neblaivÅ«s, agresyviai nusiteikę, kadangi, J. T. jo ieÅ¡kojo net po namo pirmo aukÅ¡to kambarius, taip pat ir dėl žinomos jų kriminalinės praeities, todėl siekdamas atgauti savo nuosavybę ir apginti savo, kaip turto savininko teises, pagalbos kreipėsi į policijÄ . Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė, kad J. T. jai matant ir jiems suvokiant, kad ji juos stebi, savavaliÅ¡kai pasiėmė A. M. motorinį dviratį ir kartu einant su A. B. jį nusivarė, nors į laukÄ iÅ¡bėgęs A.

M. Å¡aukdamas prašė jam gražinti jo daiktÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. M. paskambinus į policijÄ , jis kartu su V. K. ėjo ir pasitiko atvykusius policijos pareigÅ«nus ir kartu jiems nurodė apie atvirÄ motorinio dviračio vagystę ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės. Kadangi motorinį dviratį, kuris buvo pas A. B. sodyboje A. M. atgavo padedant policijos pareigÅ«nams, jis pretenzijų dėl pagrobto turto kaltinamiesiems nereiÅ¡kia.Apklausiant teisiamojo posėdžio metu liudytojÄ V.

K., ji pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atkartodama kaltinamųjų A. B. ir J. T. teisme pateiktÄ versijÄ dėl kaltinimo apie motorinio dviračio vagystę, neva A. M. motorinį dviratį davė ir leido iÅ¡sivežti J. T. ir A. B., A. M. tėvas V. M.. Tačiau Å¡ie liudytojos V. K. parodymai akivaizdžiai prieÅ¡taringi byloje nustatytoms aplinkybėms ir paneigti kitais įrodymais, o bÅ«tent nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklausantis motorinis dviratis buvo pagrobtas A.

B. ir J. T., tai patvirtino ir iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai V. D., D. V., V. Å ., I. P., T. M., kadangi jiems atvykus nukentėjusysis A. M. kartu su V. K. nurodė vagystės faktÄ ir jÄ Ä¯vykdžiusius asmenis, bÅ«tent kur, pas vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų A. B., gyvenamoje sodyboje ir buvo surastas A. M. priklausantis motorinis dviratis. Be to, liudytojos V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti ne tik atliekant jos apklausÄ , bet ir akistatos su nukentėjusiuoju A. M. metu ir po kiekvieno procesinio veiksmo ji susipažinusi su protokoluose užfiksuotais parodymais pasiraÅ¡ydavo, o netikėti pareigÅ«nais atlikusiais Å¡iuos tyrimo veiksmus nėra jokio pagrindo ir jiems nėra jokio motyvo užraÅ¡yti liudytojos parodymus kitaip, nei ji nurodė procesinių veiksmų atlikimo metu.

Be to, Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. B. ir J. T., kaip asmenis, kurie iÅ¡sivarė A. M. priklausantį dviratį ir tai užfiksuota protokoluose, kuriuose liudytoja su jais susipažinusi pasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja V. K. yra artimiausia A. B. kaimynė, palaiko su juo draugiÅ¡kus santykius, todėl laikytina, kad ji suinteresuota A. B. palankia bylos baigtimi, todėl jos parodymai duoti teisme vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini. A. B. ir J. T. versijÄ , kad jie tik pasiskolino A.

M. motorinį dviratį paneigia ir jų pačių veiksmai, kad atvykus policijos pareigÅ«nams tariamai pasiskolinto motorinio dviračio ne tik neatidavė, policijos pareigÅ«nams nepaaiÅ¡kino aplinkybių vietoje, nei geranoriÅ¡kai vyko į policijos komisariatÄ , tačiau ir kategoriÅ¡kai neigė, kad turi A. M. motorinį dviratį, siekdami iÅ¡laikyti savo dispozicijoje, bei po to nepagarbiai nurodė, jeigu pareigÅ«nams jo reikia, gali eiti ir ieÅ¡koti jo patys. Motorinis dviratis „Ryga- 8“ buvo perduotas nukentėjusiajam A.

M., kuris policijos pareigÅ«nų buvo surastas ir iÅ¡imtas iÅ¡ A. B. mamos sodyboje esančio Å«kinio pastato – daržinės, į kurį pareigÅ«nai nusekė pagal rastus žolėje motorinio dviračio pėdsakus. Be to, A. M. atpažino šį motorinį dviratį kaip savÄ jį, kuris ir buvo pagrobtas. Teisiamojo posėdžio metu tiek abu kaltinamieji, tiek nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad jis kaltinamiesiems skolingas nebuvo ir, kad kaltinamieji jo motorinį dviratį už esamÄ ar tariamÄ skolÄ neiÅ¡sivarė.Pagrobto turto vertė kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Pagrobimo sÄ vokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi bÅ«ti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sÄ vokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiÅ¡kia, jog pagrobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtÄ valdymÄ , paimdamas turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi bÅ«ti ir svetimo turto pasisavinimo elementas.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčiÄ t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu.Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamieji savavaliÅ¡kai, bÅ«dami kartu, atvirai pasiėmė matant kitiems asmenims svetimÄ turtÄ , daikto savininko raginami gražinti jį, nereagavo, pagrobto daikto ne tik negražino, tačiau ir nepaliko jo, o vėliau policijos pareigÅ«nų tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai praÅ¡omi gražinti paimtÄ svetimÄ daiktÄ , neigė, kad jį iÅ¡ viso turi, ir atsisakė geranoriÅ¡kai jį gražinti, tokiu bÅ«du iÅ¡ Å¡ių kaltinamųjų A.

B. ir J. T. veiksmų matyti, kad jie tyčia pagrobdami svetimÄ turtÄ siekė įtvirtinti savo neteisėtÄ valdymÄ , paimdami turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo dispozicijos, atimdami jam ne tik galimybė valdyti bei naudotis ja, bet ir disponavimo turtu galimybę, arba ja apsunkindami, pasireiÅ¡kiančia svetimo turto pasisavinimu, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino nukentėjusįjį dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.

Ä®statymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (BK 138 str.) saugo tokiÄ vertybę kaip asmens sveikata. Å i nusikalstama veika kaltininko kaltais veiksmais gali bÅ«ti padaroma tiesiogine ir netiesiogine tyčia.Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å iame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti.

Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. PasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais.

Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, kankinimas, suriÅ¡imas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-664/2010).BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ .

Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas.

Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Å io nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veikÄ : piktinosi, tylėjo, iÅ¡kvietė kitus pareigÅ«nus ar kt.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvÄ , kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas bÅ«tent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymÄ . Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 5 punktÄ vienas iÅ¡ policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnio 1 dalį policijos pareigÅ«nas turi teisę, įgyvendindamas policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus.

Pagal Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; pagal 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ policijos pareigÅ«nas privalo gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

To paties įstatymo 23 straipsnis, kuriame reglamentuotos prievartos rÅ«Å¡ys ir jos panaudojimo sÄ lygos, nustato, kad policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Pagal Policijos veiklos įstatymÄ Ä¯gyvendinančio poįstatyminio teisės akto – Policijos patrulių veiklos instrukcijos 119.1 punktÄ pareigÅ«nai turi teisę tikrinti dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti įtardami asmenis padarius teisės pažeidimÄ .

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2007-09-02 apie 20-21 val., policijos pareigÅ«nai V. D., V. Å ., D. V., I. P. (A.), T. M. vykdydami tiesiogines tarnybines pareigas, atvykę į P. B. priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), prisistatė A. B. ir J. T. bei nurodė atvykimo pagrindÄ â€“ dėl A. M. motorinio dviračio vagystės aplinkybių nustatymo. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji nurodė, kad į minėtÄ sodybÄ pareigÅ«nai V. D., V. Å ., D. V. atvyko nesužaloti.

FaktÄ , kad V. D., V. Å ., D. V., I. P., T. M. yra pareigÅ«nai, A. B. ir J. T. žinojo, tai patvirtino jie patys teismo posėdžio metu duodami parodymus, be to pareigÅ«nai iÅ¡skyrus V. D. buvo uniformuoti, o V. D. buvo su policijos specialia liemene. PareigÅ«nams nepavykus iÅ¡siaiÅ¡kinti motorinio dviračio pagrobimo aplinkybių vietoje, ir pareikalavus vykti į policijos komisariatÄ , motorinio dviračio aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui, A. B. ir J. T. nepakluso ir ėmė aktyviai prieÅ¡intis: A. B. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V.

D., V. Å ., D. V., sudavė V. D. vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ , trenkė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į deÅ¡inę rankÄ , sudavė, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis į krÅ«tinę; koja įspyrė V. Å . į deÅ¡inę rankÄ , D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytÄ skaičių kartų į pilvÄ ir kojas. Po įvykio V. D. nustatyti sužalojimai: deÅ¡inio peties sÄ nario ir deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario sumuÅ¡imai, peties sÄ nario raiščių patempimas, menties raumens plyÅ¡imas, kurie, pagal specialisto iÅ¡vadÄ , padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, kontaktų su kietais bukais daiktais metu, grumtynių metu bei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. Å . nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡tikaulio lūžis, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei D. V. nustatyta kairės pėdos V pirÅ¡to kraujosruva, kuri vertinama kaip sužalojimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ . O J. T. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ spyrė ir smÅ«giavo kumščiais pareigÅ«nams I. P. ir T. M., tačiau jie smÅ«gių iÅ¡vengė. Vertinant Å¡ias aplinkybes konstatuotina, jog bÅ«tent tiesiogine tyčia, sÄ moningai suvokdami, kad pareigÅ«nai vykdo savo tiesiogines pareigas, A.

B. panaudojo fizinį smurtÄ ir taip sužalojo V. D., V. Å ., D. V., o J. T. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ .              Kaltinamųjų A. B. ir J. T. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo įrodo iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų A. B. ir J. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie prieÅ¡taringi ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai, taip pat nukentėjusiųjų V. D., V.

Å ., D. V., I. P. bei liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti teisme įstatymo nustatyta tvarka, bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Liudytojos kaltinamojo A. B. motinos P. B. parodymai nenuoseklÅ«s, neiÅ¡samÅ«s ir jų nepatvirtina, jokie kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, todėl jie vertintini kaip siekis padėt iÅ¡vengti kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti.             Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusieji Å¡ioje byloje bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus prieÅ¡ A.

B. ar J. T., jie tik vykdė savo tarnybines pareigas, tačiau pastarieji, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės už pagrobtÄ A. M. priklausantį motorinį dviratį bei iÅ¡saugoti pagrobtÄ daiktÄ , be to bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, įžeidinėjo pareigÅ«nus ir prieÅ¡inosi jiems, grasinant panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudojant fizinį smurtÄ , tokiais veiksmais A. B. dviems iÅ¡ pareigÅ«nų padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, o vienam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamieji A. B. ir J. T. pripažino, kad keikė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, be to policijos pareigūnai V. D., V. Š., D. V., T. M., I. A. vienareikšmiškai nurodė, jog abu kaltinamieji grasino pareigūnams susidorojimu, keikė juos rusiškais keiksmažodžiais, pravardžiavo juos necenzūriniais žodžiais, žemino juos, o A. B. dar spjaudė į pareigūnus, kas sukėlė nukentėjusiems pažeminimo, įžeidimo ir kitus neigiamus jausmus.              Kaltinamieji A.

B. ir J. T. žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, demonstravo neigiamÄ požiÅ«rį į policijos pareigÅ«nus, jų veiklÄ , jie diskreditavo ir kenkė nukentėjusiųjų moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įvaizdžiui, o keikdami, grasindami ir spjaudydami įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ . Policijos pareigÅ«nus kaltinamieji įžeisdami demonstravo kaip atsakÄ Ä¯ teisėtai pareigÅ«nams pavestų pareigų vykdymÄ .Nukentėjusiųjų policijos pareigÅ«nų, prisiekusių valstybei V.

D., D. V., I. A., liudytojų V. Å ., T. M., parodymai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti anksčiau nurodyti įrodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti ar netikėti, o kaltinamųjų parodymai, kaip minėta, yra prieÅ¡taringi ir jų nepatvirtina jokie kiti, teismo pripažinti pagrįstais, objektyviais, neginčijamais ir abejonių nekeliančiais įrodymai, todėl jie laikytini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti.A.

B. ir J. T. darydami Å¡iÄ jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu yra įsitikinęs, kad A.

B. ir J. T. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi byloje esančiais surinktais ir teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. B. ir J. T. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. A. B. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas ir pavartodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino trims valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas, iÅ¡ jų dviems padarydamas nesunkius sveikatos sutrikdymus ir Å¡ie A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ ir J.

T. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas ir grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino dviems valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas ir Å¡ie J. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį.             Kaltinamojo A. B. ir J. T. veikos kvalifikuotinos pagal BK 290, 286 straipsnius, kaip tęstiniai nusikaltimai, nes jie tÄ pačiÄ dienÄ , tuo pačiu metu, trumpu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, tyčia demonstratyviai iÅ¡sakydami žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas, juos diskreditavo bei pasiprieÅ¡ino jiems, A.

B. panaudodamas fizinį smurtÄ , o J. T. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ . A. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jis tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino tarnybines pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, dviems iÅ¡ jų sukeldamas nesunkius sveikatos sutrikdymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2011, 2K-70/2012). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Viena iÅ¡ tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimÄ taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos iÅ¡siaiÅ¡kinimas ir pritaikymas.              BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimamas.

Tais atvejais, kai yra aiÅ¡ku, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutraukiamas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, Å¡io įstatymo nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip įpareigojančios teismÄ visais atvejais nutraukti procesÄ remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iÅ¡ kaltinamajame akte apraÅ¡ytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikÅ¡mę senaties instituto taikymui.

             Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rÅ«Å¡ies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina iÅ¡vada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iÅ¡ esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali bÅ«ti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagÄ senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.

BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ laikÄ asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki Å¡iame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , senaties eiga nutrÅ«ksta ir senaties eiga už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Tai reiÅ¡kia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti iÅ¡ naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-100/2008). Už kaltinamajam A. B. ir J. T. inkriminuotas nuskalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., vadovaujantis BK 95 str., 1 d. 1 p.

b) papunktis numato penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ (2003-04-10 įstatymo Nr. IX -1495, įsigal., 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 38-1733 redakcija)). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad A. B. ir J. T. nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str., 290 str., padarė 2007-09-02, taigi nuo jų padarytų nusikalstamų veikų yra praėję daugiau nei 5 metai, t.y. 2012-09-02, dar prieÅ¡ bylÄ perduodant į teismÄ , yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Per 5 metų laikotarpį nenustatyta, jog A. B. bÅ«tų įvykdęs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ar slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei teismo, kadangi senaties eiga už Å¡iuos nusikaltimus A. B. nebuvo sustojusi, kaltinamajam A. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str., 290 str., 2012-09-02 yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., byla Å¡ioje dalyje dėl BK 286 str., 290 str., A. B. nutrauktina.Kadangi kaltinamasis J.

T. 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskutinė veika buvo padaryta 2011-06-17, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d., jam minėta 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 286 str. ir 290 str., skaičiuojama nuo 2011-06-17 ir dar nėra suėjusi. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Žalos dydis – fakto klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2010). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. D. ieÅ¡kinio reikalavimus, pagrįstus raÅ¡ytiniais įrodymais, ir žodiniais paaiÅ¡kinimais teisiamojo posėdžio metu, jo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, dėl kaltinamojo A. B. veiksmų jam padarytos 730,87 Lt turtinės žalos, kuriÄ sudaro teismo medicinos specialisto iÅ¡vados apmokėjimas, gydymo iÅ¡laidos, tyrimų apmokėjimas, transporto iÅ¡laidos, yra laikytinas realiu, teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra tenkintinas visiÅ¡kai, V.

D. priteisiant iÅ¡ A. B. 730,87 Lt turtinę žalÄ . TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 11 788,69 Lt turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi vidaus tarnybos pareigÅ«nai, taip pat ir policijos pareigÅ«nai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje yra privalomai draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniais draudimais. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas), 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikino nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigÅ«nų nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, apmokėjimo sÄ lygas (iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Å¡io straipsnio 3 dalyje), taip pat laikino nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Vidaus tarnybos statuto to paties straipsnio 3 dalį laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigÅ«nams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statute teikiamos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos, t.y., iš finansinių asignavimų, skirtų pareigūnų atlyginimams. Išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ligos atveju pareigūnams nepriklauso ir nėra mokamos. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas V.

D. ir V. Š. laikino nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo 11 769,81 Lt ligos pašalpos be to minėtų įvykių metu buvo suplėšyta policijos pareigūno D. V. įvykio metu vilkėta tarnybinė liemenė 18,88 Lt vertės, išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Minėtos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu, pripažintinos turtine žala ir atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo A.

B. nusikalstamų veiksmų V. D. ir V. Å . buvo laikinai nedarbingi, buvo sugadintas komisariatui priklausantis turtas – liemenė, o tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, dėl ko TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iÅ¡mokėjo aukščiau nurodytas sumas, bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.), todėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iÅ¡ kaltinamojo A.

B. priteistina 11 788,69 Lt žalos atlyginimo.Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškė ieškinį dėl 25 528,08 Lt turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju yra nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka.

Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės normomis, atsižvelgdamas į 2008-08-19 Policijos departamento Finansų valdybos virÅ¡ininko R. V. iÅ¡vadÄ , tai, kad TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlikęs tarnybinį patikrinimÄ priėmė 2008-10-20 iÅ¡vadÄ dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo V. D. tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo, kurioje nurodė, kad Mažeikių r.

PK skirti 25 528,08 Lt 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui V. D., kadangi V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė vykdydamas tarnybines pareigas ir Å¡iuo pagrindu 2008-02-20 pareigÅ«nui V. D. į jo asmeninę sÄ skaitÄ sumokėta 25 527,84 Lt, mokėjimo Nr. 118, kompensacija dėl patirtos traumos.Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Å i norma įtvirtina kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atsargiai. Kaltinamasis A. B. pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atsargiai, savo neteisėtais veiksmais V. D. sveikatai, jam vykdant tarnybines pareigas, padarė žalos. Pagal CK 6.263 str. 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų V. D. buvo laikinai nedarbingas, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, į tai, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ 26 p.), civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ kaltinamojo A.

B. priteistina 25 528,08 Lt turtinės žalos atlyginimo. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai dėl 157,30 Lt turtinės žalos atlyginimo. VšĮ Mažeikių ligoninė 2007-09-02/03 laikotarpiu suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. D., V. Š., D. V. už 157,30 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Atsižvelgiant į tai ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 157,30 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natÅ«rali žmogaus asmenybės bÅ«sena, kuri turi bÅ«ti saugoma arba grÄ Å¾inama sutrikimų bei ligų atvejais.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimÄ psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmÄ ir iÅ¡tverti skausmÄ , nusivylimÄ , liÅ«desį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti įgyvendinama siejant neturtinę žalÄ ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d.

Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobÅ«dis ir pasekmės.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstÄ , bet į sukauptÄ teismų praktikÄ .

Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį. V. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų A. B. ir J. T.. V. Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir D. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Lt turtinės priteisimo iÅ¡ A. B.. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo V. D. nurodytas aplinkybes, jo patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimÄ , patirtÄ didelį pažeminimÄ kaip policijos pareigÅ«no ir kaip žmogaus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , matyti, kad kaltinamasis A.

B. suduodamas nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ , trenkė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į deÅ¡inę rankÄ , sudavė, nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis į krÅ«tinę, padarydamas nukentėjusiajam V. D. deÅ¡inio peties sÄ nario ir deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario sumuÅ¡imus, peties sÄ nario raiščių patempimÄ , menties raumens plyÅ¡imÄ , sukėlusius nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymÄ , dėl to nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, gydėsi ambulatoriÅ¡kai, buvo nedarbingas virÅ¡ trijų mėnesių.

Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , tačiau ir jo pobÅ«dį, kad policijos pareigÅ«nui, vykdančiam savo tiesiogines pareigas, buvo sužalota gyvybiÅ¡kai svarbi žmogaus kÅ«no dalis – deÅ¡inė ranka, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius - negali atlikti kai kurių judesių, negali kelti svorio, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami dar ir po kelių metų, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, turinčio nepataisomÄ poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, nepatogumo, diskonforto yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimu (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.Nukentėjusieji V.

Å . ir D. V. taip pat patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimÄ , patirtÄ didelį pažeminimÄ kaip policijos pareigÅ«no ir kaip žmogaus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kada kaltinamasis A. B. koja įspyrė V. Å . į deÅ¡inę rankÄ padarydamas nukentėjusiajam V. Å . deÅ¡inės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II-o pirÅ¡tikaulio lūžį, sukėlusį nesunkų V. Å . sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusiajam D. V. suplėšė tarnybinę liemenę, įspyrė, nenustatytÄ skaičių kartų, į pilvÄ ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam D.

V. kairės pėdos V-o pirÅ¡to kraujosruvÄ , ir sukeldamas nežymų D. V. sveikatos sutrikdymÄ . V. Å . buvo nedarbingas daugiau nei vienÄ mėnesį, o D. V. buvo nedarbingas apie 3 savaites.Kaltinamasis A. B. nusikaltimus padarė sÄ moningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiesiems, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusiÄ teisminę praktikÄ , veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jiems bÅ«tų sukeltas fizinis skausmas, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti atitinkamai didesnis.

Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis A. B. iki 2008-02-20 buvo 60 % nedarbingas, Å¡iuo metu nedarbingumo lygio nėra nusistatęs dėl nerÅ«pestingumo, registruotas darbo biržoje, jo nusikalstamomis veikomis padaryta didelė turtinė žala. J. T. yra jaunas darbingas žmogus, tačiau niekur nedirbantis, neturintis jokio oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, jam reikalavimai dėl turtinės žalos nepareikÅ¡ti, tiktai nukentėjusysis V. D. nurodė, kad jam neturtinę žalÄ atlygintų abu kaltinamieji, tai yra ir J.

T..Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-12/2012, 2K-269/2011, 2K-605-2011, 2K-117/2010, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007, 2K-303/2006) bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai, individualizuojant kaltinamųjų veiksmus, priteistina jam 8000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo A.

B. ir 2000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo J. T.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinis ieškinys dėl patirtos 5000 Lt neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam mirus 5000 Lt neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo atstovei S. Š.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. B. jam 4000 Lt neturtinės žalos. Kaltinamųjų A.

B. ir J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas (BK 178 str. 2 d., 286 str., 290 str.) padarė bendrininkų grupėje.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 str.).Skiriant bausmę A.

B. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. A. B. padarė vienÄ apysunkį tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ nuosavybei bendrininkų grupėje bÅ«damas bendravykdytoju, ir vienÄ apysunkį tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai.

A. B. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, iki 2008-02-20 buvo 40 % darbingas, Å¡iuo metu nedarbingumo lygis nenustatytas, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , laikoma, kad administracine tvarka nebaustas, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, neiÅ¡nykus teistumui padarė Å¡ioje byloje inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas, Å¡iuo metu teistumas iÅ¡nykęs. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas turi pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A.

B. už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., ir 138 str. 2 d. 10 p., paskyrus laisvės atėmimo bausmes, tačiau mažesnes nei Å¡ių baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nuspren­džia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vadinasi, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėji­mo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bei pagrindžiant iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui spren­džiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam A.

B. bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų terminui, paski­riant kaltinamajam kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nu­statytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nes teis­mui nėra pateikta duomenų kad jis po 2007-09-02, kada įvykdė Å¡ioje byloje inkriminuotas nusikals­tamas veikas, dar bÅ«tų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėjus A. B. bus sulaiky­tas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti nau­jas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei jam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiesiems ir visiems civiliniams ieÅ¡kovams padarytas žalas.Skiriant bausmę J.

T. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formÄ ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. J. T. padarė vienÄ apysunkį tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ nuosavybei bendrininkų grupėje bÅ«damas bendravykdytoju, ir du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus valstybės tarnautojo veiklai bendrininkų grupėje bÅ«damas bendravykdytoju.

J. T. niekur nedirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , administracine tvarka baustas, teistas, Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, neiÅ¡nykus teistumui padarė Å¡ioje byloje inkriminuotas tris tyčines nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad iÅ¡ ankstesnio teistumo J. T. jokių iÅ¡vadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo bÅ«do. Kadangi teistumas už tyčinį nusikaltimÄ kaltinamajam nebuvo neiÅ¡nykęs, o jis ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 str., bei manant, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės nei straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1 d. 2 p., 297, 301-305, 307-308 str., teismas n u s p r e n d ž i a:             A. B. pripažinti kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir nubausti jį dviejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrinÄ trijų metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 8 p., bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams bei paskirti jam pareigas per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nekentėjusiųjų V.

D., D. V., I. A., mirusio nukentėjusiojo V. Å . atstovės S. Å ., bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios instituci­jos leidimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. B. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007-09-03 nuo 3.45 val., iki 2007-09-03 17.15 val.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nutraukti kaltinamajam A. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Palikti galioti A.

B. paskirtas kardomÄ sias priemones - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.J. T. pripažinti kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir nubausti jį deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., 4 d., 6 d., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., subendrinti apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir Å¡iÄ bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti subendrinÄ dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintÄ dviejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 63 str. 9 d., į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007-09-03 3.50 val. iki 2007-09-03 17.10 val., nuo 2013-01-28 iki 2013-02-20, bei į bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę pagal 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.             J.

T., šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinį ieškinį dėl 730,87 litų turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo A. B., 730,87 Lt turtinei žalai ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei iš kaltinamojo J. T. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo A.

B. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 5 000 Lt V. Š. atstovei S. Š., kadangi V. Š. yra miręs.Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį dėl 25 528,08 Lt tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 25 528,08 Lt Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 11 788,69 Lt tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A.

B. 11 788,69 Lt TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ Valstybinių ligonių kasai dėl 157,30 Lt patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. B. 157,30 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.             DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - motorinį dviratį „Ryga- 8“, perduotÄ saugoti nukentėjusiajam A.

M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajam A. M..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               RamÅ«nas Antanavičius