2016-03-08 Nr. AB-5196-3-61-3-04902-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1064-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04902-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas; atsakovas) 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 1S-3024 dalį, kurioje nurodyta, kad suimtasis A. P. suėmimo laikotarpiu turi būti laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K), ir įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti, kad teismo proceso metu būtų laikomas Šiaulių arba Kauno tardymo izoliatoriuje.

Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. liepos 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo žinion buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje jis ir kiti asmenys kaltinami padarę nusikaltimus. Rėmėsi Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1.4. punktu, kuriame nustatyta, kad asmenys, kuriems suėmimą paskyrė Klaipėdos apygardos teismas, skiriami į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas, tačiau, priešingai minėtai Įsakymo nuostatai, jis iki šiol laikomas Lukiškių TI-K ir į Klaipėdoje vykstančius teismo posėdžius kiekvieną kartą konvojuojamas. Teigė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. Kalėjimų departamento rašte Nr. 1S-3024 išreikštas sprendimas (nurodymas) suėmimo laikotarpiu pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K yra neteisėtas bei nepagrįstas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Teigė, kad konvojavimo sąlygos yra netinkamos, konvojavimas į vieną pusę trunka 12–14 valandų, beveik visą šį laiką praleidžia specialiame konvojaus automobilyje. Taip pat nurodė, kad sąlygos Lukiškių TI-K yra itin prastos.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 22–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. 38-S-1147 „Dėl įtariamųjų laikymo vietos ir sąlygų“, kuriame nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-11 dėl neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, neteisėto disponavimo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku ir labai dideliais jo kiekiais, pasikėsinimo jį gabenti kontrabandos būdu ir jo kontrabandos, plėšimo, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, neteisėto praturtėjimo ir kitų nusikaltimų.

Pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 30 d. iš baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00052-11 buvo atskirta medžiaga į atskirą ikiteisminį tyrimą ir suteiktas jai baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00029-14. Ši medžiaga susijusi su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narių padarytais nusikaltimais ir 2014 m. liepos 11 d. buvo perduota nagrinėti į Klaipėdos apygardos teismą. LKPB rašte nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00052-11, be kitų asmenų padarytų nusikaltimų, tiriami ir minėtų teismui perduotų ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narių galimai padaryti nusikaltimai, kurie nebuvo perduoti nagrinėti teismui.

Dalis nusikalstamo susivienijimo narių iki šiol slapstosi, vykdoma jų paieška. LKPB, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, siekdama užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą teisme bei ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-11, prašė Kalėjimų departamento imtis visų įmanomų teisės aktuose nustatytų priemonių ir užtikrinti kaltinamųjų tarpusavio izoliaciją, pagal galimybes laikant juos skirtinguose Lietuvos tardymo izoliatoriuose. Kalėjimų departamente išnagrinėjus LKPB 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 38-S-1147 „Dėl įtariamųjų laikymo vietos ir sąlygų“ buvo surašyta Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. LV-1675 „Dėl įtariamųjų asmenų laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje suėmimo metu“ (toliau – ir Pažyma), kurioje prieita prie išvados, kad, vadovaujantis Įsakymo 1.2 punktu, atsižvelgus į LKPB 2014 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 38-S-l 147 paminėtas aplinkybes, Šiaulių tardymo izoliatoriaus perpildymo procentą bei, siekiant užtikrinti geresnę suimtųjų asmenų izoliaciją, pareiškėją siūlyti suėmimo laikotarpiu laikyti Lukiškių TI-K.

Pažymėjo, kad Įsakymo 1.2 punktas nenustato kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama. Institucija šiuo klausimu turi visišką diskreciją. Dėl konvojavimo sąlygų atsakovas nurodė, kad tai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų savo teiginiams pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 18–20).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 80–83) A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57, 58 str.). Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais arba nurodyti neįrodinėtinas aplinkybes ir faktus).

Teismas nustatė, kad LKPB Kalėjimų departamentui pateikė 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 38-S-1147 „Dėl įtariamųjų laikymo vietos ir sąlygų“, kuriame prašoma, esant galimybei, kaltinamuosius laikyti atskirai vienus nuo kitų. Atsižvelgus į šį raštą buvo parengta Pažyma, kurioje buvo įvertinti izoliatorių perpildymai: Lukiškių TI-K 2014 m. rugpjūčio 1 d. perpildymo procentas buvo – 14,7, Šiaulių TI – 2,8, o Kauno TI – 13,1, todėl didžiąją suimtųjų dalį, taip pat ir pareiškėją, buvo siūloma paskirti į Lukiškių TI-K, o likusius proporcingai į Šiaulių TI ir Kauno TI. Remiantis Pažyma ir LKPB raštu 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo parengtas ginčijamas raštas Nr. 1S-3024. Pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. 9-21351 informuotas, kad yra laikomas Lukiškių TI-K, vadovaujantis Įsakymo 1.2 punktu, taip pat atsižvelgiant į LKPB raštą bei Pažymą. Prie 2014 m. spalio 8 d. rašto Nr. 9-21351 pridėtas ir ginčijamas raštas.

Teismas vadovavosi Įsakymo 1.1.1–1.1.4, 1.2 punktais. Įsakymas nenustato kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, priimant nurodymą remiantis Įsakymo 1.2 punktu. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėta, kad įrodinėjimo našta pateikti pakankamai detalias aplinkybes dėl patiriamų nepatogumų tenka pareiškėjui, tačiau jis pateikė tik bendro pobūdžio, su juo tiesiogiai nesusijusias aplinkybes dėl Lukiškių TI-K sąlygų, todėl teismas neturi jokio pagrindo į šiuos teiginius atsižvelgti. Pažymėta, kad nuteistųjų pristatymo ikiteisminio tyrimo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme pagrindai ir nuteistųjų konvojavimo tvarka reglamentuojami norminiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių normomis). Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nesiskundžia, žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje taip pat neprašo, pateikiamos aplinkybės yra abstrakčios ir nesietinos su konkrečiais pažeidimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad dėl pareiškėjo konvojavimo į Klaipėdą iš kitame mieste esančio tardymo izoliatoriaus gali būti pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, iš jų procesinės teisės bei interesai, susiję su bylų, kuriose pareiškėjas dalyvauja kaip proceso šalis, nagrinėjimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors teisės aktai ir nenustatė konkrečių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl asmenų, kuriems paskirtas suėmimas, laikymo suėmimą vykdančiose įstaigose, neatsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, turi pareigą atsižvelgti, pavyzdžiui, į tai, ar suėmimą vykdančioje įstaigoje suimtasis nebus kankinamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas, taip pat ar suimtajam bus užtikrinama lygybė nuteistųjų atžvilgiu prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-433-13).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus ginčijamo rašto motyvus, matyti, kad Kalėjimų departamentas savo diskrecija vadovavosi motyvuotai ir pagrįstai: pareiškėjas yra laikomas Lukiškių TI-K atsižvelgiant į LKPB raštą ir faktą, kad priimant ginčijamą raštą Lukiškių TI-K nebuvo perpildytas. Vadinasi, buvo atsižvelgta į sulaikymo vietų perpildymą, paisant netinkamų kalinimo sąlygų, buvo siekiama užtikrinti efektyvų ikiteisminį tyrimą atsižvelgus į LKPB raštą. Todėl Kalėjimų departamento ginčijamas raštas priimtas suteikta diskrecija pasinaudojant motyvuotai ir pagrįstai.

Teismas darė išvadą, kad pagrindo naikinti Kalėjimų departamento ginčijamo rašto dalį nėra. Ginčijamo rašto dalį pripažinus pagrįsta, atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti, kad pareiškėjas teismo proceso metu būtų laikomas Šiaulių arba Kauno tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 89–93) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad Lietuvos administracinių teismų sprendimais pripažinta, jog asmenų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitinka iš tarptautinės ir nacionalinės teisės normų kylančių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė, kad laikymo sąlygos Lukiškių TI-K yra žeminančios orumą ir nežmoniškos, yra itin formalūs. Pažymi, jog ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, jog prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ar dalyviams pateikti papildomų įrodymų.

Mano, jog savo skunde, priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjas išdėstė konkrečias aplinkybes, kurios patvirtina, kad jo konvojavimo sąlygos yra ne tik nežmoniškos, tačiau ir visa konvojavimo procedūra yra neracionali ir ekonomiškai nepagrįsta. Aplinkybė, jog pareiškėjas šioje byloje neprašo žalos atlyginimo, negali paneigti daromo objektyviai neigiamo poveikio.

Teigia, kad gavus iš LKBP pažymą, Lukiškių TI-K, turėdamas teisę savo nuožiūra spręsti dėl tolesnio pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K, privalėjo įsitikinti, ar tai yra būtina bei nepažeidžia pareiškėjo teisių. Skundžiamas raštas buvo paremtas ne objektyviai egzistuojančia būtinybe pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K, bet deklaratyviu argumentu, kad priimtu sprendimu yra siekiama užtikrinti pareiškėjo ir kitų rašte nurodytų asmenų izoliaciją. Tačiau tame pačiame rašte nurodoma pareiškėją ir kitus 4 suimtuosius ir toliau laikyti Lukiškių TI-K.

Teigia, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K nebuvo būtinas ikiteisminio tyrimo sėkmei užtikrinti, juo labiau, kad skundžiamo rašto priėmimo metu ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas, o baudžiamoji byla Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. liepos 11 d. nutartimi perduota Klaipėdos apygardos administracinio teismo žinion.

Pirmosios instancijos teismas, savo sprendimą iš esmės grįsdamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, tačiau visapusiškai nevertindamas skunde išdėstytų motyvų, netinkamai ir neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102–105) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsilipime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pareiškėjas tiesiog pateikė savo asmeninę subjektyvią nuomonę, kurią grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nesistengia įrodyti, kuo konkrečiai pažeidžia jo teises skundžiamas Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 2S-6549. Pareiškėjo išreikšta subjektyvi pozicija nesukuria pagrindo tenkinti tokį jo pageidavimą. Vien tik pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu negali būti laikomas pagrindu naikinti šį teismo sprendimą. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vadovavosi įstatymu ir nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LKPB atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 107–110) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas byloje įvertino ginčijamo rašto motyvus ir nutarė, kad Kalėjimų departamentas savo diskrecija vadovavosi motyvuotai ir pagrįstai, todėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 1S-3024 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateikė du atsakymus: 2014 m. spalio 8 d. Nr. 9-21351, prie kurio buvo pridėta 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 1S-3024 kopija, ir 2014 m. spalio 16 d. Nr. 1S-3867. Tačiau pareiškėjas neskundžia nei vieno jam duoto atsakymo, o skundžia 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašto dalį. Šis raštas pareiškėjui nebuvo adresuotas, todėl pareiškėjo negali būti skundžiamas. Be to, šis raštas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu. Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokiame tardymo izoliatoriuje būtų laikomas pareiškėjas, vykstant į teismo posėdį jis visus daiktus turėtų pasiimti su savimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 1S-3024 dalies, kurioje buvo nurodyta suimtąjį A. P. suėmimo laikotarpiu laikyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šią Kalėjimų departamento sprendimo (nurodymo) dalį, kadangi, jo teigimu, teismo proceso metu jis turėjo būti laikomas Šiaulių arba Kauno tardymo izoliatoriuje, o laikant jį Lukiškių TI-K, nebuvo užtikrintos tinkamos konvojavimo bei laikymo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad Kalėjimų departamento ginčijamas sprendimas priimtas suteikta diskrecija pasinaudojant motyvuotai ir pagrįstai, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas A. P., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Skundžiamas Kalėjimų departamento 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas buvo parengtas remiantis LKPB 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu ir Pažyma. Kalėjimų departamentui pateiktame LKPB 2014 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 38-S-1147 „Dėl įtariamųjų laikymo vietos ir sąlygų“ (b. l. 26) nurodoma, kad siekiant užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą teisme bei ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, taip pat apsaugoti suimtąjį D. R. nuo galimo poveikio, prašoma imtis visų įmanomų teisės aktuose nustatytų priemonių ir užtikrinti nurodomų kaltinamųjų, tame tarpe – ir A. P., tarpusavio izoliaciją, pagal galimybes laikant juos skirtinguose Lietuvos tardymo izoliatoriuose. Atsižvelgus į šį raštą, buvo parengta Pažyma, kurioje buvo įvertinti Lietuvos tardymo izoliatorių perpildymai: 2014 m. rugpjūčio 1 d. perpildymo procentas Lukiškių TI-K buvo -14,7, Šiaulių TI 2,8, o Kauno TI -13,1, t. y. Lukiškių TI-K buvo mažiausiai užpildytas, todėl didžiąją suimtųjų dalį, taip pat ir pareiškėją, buvo siūloma paskirti į Lukiškių TI-K, o likusius – į Šiaulių TI ir Kauno TI (b. l. 27–28).

Suėmimo vykdymo įstatymas (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1660 redakcija), reglamentuojantis suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, jo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, nustato, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose) (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 str. 1 d.). Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d.). Ginčui aktualiu laikotarpiu izoliavimo reikalavimų, kuriais vadovaujamasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, tarpe buvo numatytas reikalavimas įtariamuosius arba kaltinamuosius, įtariamus arba kaltinamus toje pačioje byloje, arba proceso dalyvius toje pačioje byloje laikyti atskirai (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 2 d., 2008 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija Nr. X-1660, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Įsakymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.) 1.1.1. punktas nustato, kad į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse esantys teismai ir Rokiškio rajono apylinkės teismas, 1.1.2 punktas – kad į Kauno tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai vyrai, kuriems suėmimą skyrė Kauno apskrityje esantys teismai (išskyrus Raseinių ir Kėdainių rajonų apylinkės teismus); o 1.1.4. punktas – kad į Šiaulių tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai vyrai, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono apylinkės teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai, Kėdainių ir Raseinių rajonų apylinkės teismai. Įsakymo 1.2. punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, gali būti laikomi suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į 1.1.1 – 1.1.4 punktuose nustatytą tvarką. Įsakymas nenustato kriterijų, į kuriuos tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama, priimant minėtą nurodymą remiantis Įsakymo 1.2 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nors sprendimo dėl asmens laikymo suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į 1.1.1 – 1.1.4 punktuose nustatytą tvarką priėmimas yra Kalėjimų departamento direktoriaus diskrecija, toks sprendimas turi būti motyvuotas, priimtas atsižvelgus į konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015). Kalėjimų departamentas, nors teisės aktai ir nenumatė konkrečių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl asmenų, kuriems paskirtas suėmimas, laikymo suėmimą vykdančiose įstaigose, neatsižvelgiant į Įsakymo Nr. V-121 1.1.1 – 1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, turi pareigą atsižvelgti, pavyzdžiui, į tai, ar suėmimą vykdančioje įstaigoje suimtasis nebus kankinamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas, taip pat ar suimtajam bus užtikrinama lygybė nuteistųjų atžvilgiu prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus ir t. t. (2013 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-433/2013).

Kaip matyti iš skundžiamame Kalėjimų departamento sprendime nurodytų aplinkybių, jis buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra vienas iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje, susijusioje su (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narių padarytais nusikaltimais, todėl, siekiant užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą teisme bei ikiteisminį tyrimą nurodytoje baudžiamojoje byloje, yra būtina imtis priemonių užtikrinti kaltinamųjų šioje baudžiamojoje byloje tarpusavio izoliaciją.

Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, gavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymą užtikrinti nurodytų kaltinamųjų tarpusavio izoliaciją bei atsižvelgęs į Pažymos duomenis apie Lietuvos Respublikos tardymo izoliatorių užpildymą, turėjo teisę ir pagrindą priimti sprendimą pareiškėją suėmimo laikotarpiu laikyti ne Šiaulių TI, o Lukiškių TI-K, byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovas, priimdamas nurodymą pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K, būtų siekęs pasunkinti suėmimo vykdymo sąlygas. Priešingai: šiuo atveju ginčijamas sprendimas ne rutinine tvarka, bet atsižvelgus į Pažymos duomenis apie Lietuvos Respublikos tardymo izoliatorių užpildymą.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl, kaip teigiama, netinkamų konvojavimo ir laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, yra pakankamai abstraktūs, o vien tai, kad Lietuvos Respublikos administraciniai teismai yra priėmę sprendimų, jog asmenų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normomis nustatytų reikalavimų, nepatvirtina konkrečiu atveju būtent pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams: kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus, vertinama konkrečių faktinių aplinkybių visuma. Byloje nėra duomenų, kad asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje, sąlygos esmingai skirtųsi, t. y. kad asmens patalpinimas į Lukiškių TI-K savaime apspręstų blogesnes laikymo sąlygas, ką iš esmės patvirtina administracinių teismų priimti sprendimai tokios kategorijos bylose; taip pat nėra duomenų, kad pareiškėją būtų siekiama laikyti Lukiškių TI-K kitais nei LKPB 2014 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 38-S-1147 nurodytais tikslais; pareiškėjo nurodyti įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl jo konvojavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažymėtina, net ir laikant pareiškėją kitame tardymo izoliatoriuje, jis bet kokiu atveju turėtų būti konvojuojamas.

Atsižvelgdama į minėtas faktinės aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijama Kalėjimų departamento 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 1S-3024 dalis, kurioje nurodyta suimtąjį A. P. suėmimo laikotarpiu laikyti Lukiškių TI-K, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti, atitinkamai – ir įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti, kad pareiškėjas būtų laikomas Kauno ar Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan