2023-04-19 Nr. AB-8322-3-61-3-03916-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1128-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03916-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. rugsėjo 4 d. atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S121318 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 4 d. atsisakymas) ir 2022 m. rugsėjo 6 d. atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S121845 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 6 d. atsisakymas, kartu – ir Atsisakymai, Sprendimai); 2) įpareigoti Tarnybą išregistruoti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie Atsisakymus iš atvykimo ir išvykimo sistemos pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. iš Baltarusijos reisiniu autobusu vyko į Lietuvą kartu su savo draugu aplankyti Šveicarijos Konfederacijoje esančius draugus, tarp jų ir asmenį, kuris dirba ir gyvena Šveicarijoje, turi leidimą laikinai gyventi, taip pat laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. turėjo galiojančią Šveicarijos Konfederacijos išduotą Šengeno „C“ vizą. Tarnybos pareigūnas patikrino pareiškėjo pateiktą pasą bei turimą Šengeno vizą. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 4 d. atsisakė leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jis neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (skiltyje „pastabos“ įrašyta – vyksta kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu į Šveicariją darbo tikslais, tačiau minėtas asmuo neįleistas).

2.2. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 6 d. vykstant maršrutiniu autobusu su ta pačia galiojančia Šengeno „C“ viza, atsakovas 2022 m. rugsėjo 6 d. dar kartą nusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvą dėl to, kad pareiškėjas neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (skiltyje „pastabos“ įrašyta – deklaravo, kad vyksta pas draugą – (duomenys neskelbtini) pilietį į Šveicariją, tačiau pastarasis 2022 m. rugsėjo 4 d. Medininkų PKP buvo neįleistas dėl C priežasties). Du kartus atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvą, jam papildomai buvo pranešta, kad jo asmens duomenys ir informacija apie Atsisakymus įvedami į atvykimo ir išvykimo sistemą pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.

2.3. Pareiškėjas su Atsisakymais nesutiko, nurodė, kad į Šveicariją vyko aplankyti savo draugų, tarp jų – ir (duomenys neskelbtini) pilietį. Nors pastarasis nebuvo įleistas į Lietuvą, tačiau tai nesuteikė atsakovui teisės vien dėl šios priežasties neįleisti ir pareiškėjo, kuris turėjo galiojančią Šengeno vizą. Pareiškėjo draugas turėjo teisėtą pagrindą tranzitu kirsti Lietuvos sieną, kadangi jis pateikė Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelę, t. y. leidimą laikinai gyventi Šveicarijoje, suteikiantį teisę tranzitu kirsti Lietuvos sieną, jei tranzito per Lietuvą trukmė neviršijo 5 dienų. Pareiškėjas teigė, kad jo draugui buvo nepagrįstai atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką su turimu Šveicarijos leidimu laikinai gyventi, nurodė, kad draugas taip pat kreipėsi į teismą dėl jo atžvilgiu priimto atsisakymo panaikinimo.

2.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Atsisakymų turinio neįmanoma suprasti, kokių dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, pareiškėjas neturėjo bei nepateikė. Pareiškėjas buvo pateikęs visus dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą, nurodė, kad vyksta į Šveicariją aplankyti draugų. Jei atsakovas būtų paprašęs pateikti papildomus dokumentus bei daugiau duomenų apie buvimo tikslą, pareiškėjas būtų juos pateikęs.

2.5. Vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), pareiškėjas nurodė, kad buvimo tikslą turėjo įvertinti vizą pareiškėjui išdavęs Šveicarijos Konfederacijos konsulinis pareigūnas. Kadangi pareiškėjui buvo išduota viza, vertintina, kad jis pateikė visus buvimo tikslą įrodančius dokumentus. Aplinkybė, kad vizos turėtojas pasienyje nepateikė vieno ar kelių Vizų kodekso 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų patvirtinamųjų dokumentų, nesudaro pagrindo automatiškai neįleisti jo į Lietuvą.

2.6. Pareiškėjas teigė kirtęs Lietuvos sieną tranzitu, abiem atvejais tą pačią dieną planavo išskristi iš Vilniaus oro uosto (su persėdimais kitose šalyse) į Šveicariją. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, neprašė pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių numatomą buvimo tikslą ir sąlygas. Atsisakymus atsakovas priėmė vien tuo pagrindu, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. per sieną nebuvo įleistas pareiškėjo draugas.

3. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, be kita ko, nurodydamas:

3.1. Pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką vien dėl to, kad nebuvo įleistas jo draugas. Atsakovas nepateikė įrodymų ar faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas kels pavojų kurios nors Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams bei nesilaikys galiojančių teisės aktų reikalavimų.

3.2. Tarnybos pareigūnai neprašė pateikti papildomų paaiškinimų ar dokumentų, buvo priešingai nusiteikę, jokio produktyvaus pokalbio tarp pareigūnų ir pareiškėjo nebuvo, jam nebuvo užduoti papildomi klausimai. Atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas negalėjo atsakyti, kur ir pas ką ketina apsistoti, kur bei kaip vyks, kadangi pareigūnai net neprašė jo pateikti šių paaiškinimų.

3.3. Kritiškai vertino argumentus, kad atsakovui abejonių kėlė pareiškėjo asmuo vien dėl to, kad jis neturėjo jokios kitos Šengeno vizos ir nėra keliavęs Šengeno erdvėje ir kitose valstybėse. Pareiškėjo manymu, tokiu atveju joks pirmą kartą gavęs Šengeno vizą asmuo, norintis aplankyti kitą šalį, nebus įleistas į Lietuvą.

3.4. Atsakovas 2022 m. spalio 4 d., t. y. po pareiškėjo skundo pateikimo teismui, patikslino tarnybinį pranešimą dėl 2022 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 22S121318 „Dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“, kuriame įrašė papildomas, sau naudingas aplinkybes.

3.5. Pareiškėjas neturėjo pagrindo kažką slėpti, kadangi jo draugas 2020 m. rugsėjo 6 d. grįžo į Šveicariją, jie buvo susitarę, kad draugas pasitiks pareiškėją jau Šveicarijoje. Pareiškėjo draugas išvyko jau kitą dieną po atsisakymo gavimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 5 d., minėtas asmuo negalėjo laukti, kadangi jam reikėjo vykti į darbą, todėl pirko brangius bilietus, o pareiškėjui pasiūlė keliauti vienam, pareiškėjui buvo užsakyti pigesni bilietai tranzitu per Lietuvą.

3.6. Pareiškėjas nurodė su savimi turėjęs kuprinę, nes galėjo vežtis tik rankinį bagažą, be to, vyko trumpam, todėl užteko kelių drabužių, kuprinė nebuvo užklijuota lipnia juostele, todėl pareiškėjui neaišku, kuo pasireiškia nelegalios migracijos rizika. Tarnyba netikrino pareiškėjo kuprinės ir joje esančių daiktų. Atsakovas iškreipė faktines aplinkybes, vėliau papildęs tarnybinį pranešimą tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, jas interpretavo sau naudinga linkme ir bandė patvirtinti priimtų sprendimų pagrįstumą.

3.7. Pareiškėjas sutiko su argumentu, kad, antrą kartą mėgindamas kirsti Lietuvos sieną, pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes. Pareiškėjas abu kartus turėjo visus lėktuvų bilietus, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio į pareiškėjo nurodomus dokumentus, jų netikrino. Atsisakymai grindžiami vien nepagrįstais įtarimais ir spėjimais.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, rėmėsi šiais argumentais:

4.1. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Šengeno erdvę, pareiškėjui vykimo per valstybės sieną metu teko pareiga pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo.

4.2. Pareiškėjas pasienio kontrolės metu nurodė kartu su draugu – (duomenys neskelbtini) piliečiu vykstantis į Šveicarijos Konfederaciją turizmo tikslais. Pareiškėjo nurodytam asmeniui 2022 m. rugsėjo 4 d. nebuvo leista atvykti į Šengeno erdvę, kadangi jis neturėjo galiojančios vizos ir leidimo gyventi. Pasiteiravus pareiškėjo, kur ir pas ką jis ketina apsistoti, kur bei kaip toliau vyks, pareiškėjas negalėjo atsakyti, kadangi planavo gyventi pas minėtą asmenį.

4.3. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. iš Baltarusijos Respublikos atvyko maršrutiniu autobusu, valstybės sienos kirtimo metu Tarnybos pareigūnams nepateikė tolimesnį kelionės maršrutą atitinkančių dokumentų. Ši aplinkybė patvirtino, kad pareiškėjas nebuvo apsisprendęs dėl buvimo Šengeno valstybėse aplinkybių, viešnagės laiko (trukmės), atvykimo ir išvykimo būdo bei kitų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. pasienio kontrolės metu Tarnybos pareigūnams buvo pateikęs dokumentus, susijusius su jo planuojamos kelionės maršrutu ir tikslais.

4.4. Pasienio tikrinimo metu taip pat nustatyta, kad iki Šengeno vizos išdavimo pareiškėjas nebuvo turėjęs jokios kitos Šengeno vizos, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo keliavęs ne tik Šengeno erdvėje, bet ir kitose valstybėse.

4.5. Pasienio kontrolės metu buvo atsižvelgta ir į šeimos ryšiais susijusio stabilumo aplinkybę – pareiškėjas nenurodė, kad yra vedęs, turi vaikų, taip pat nenurodytas ryšys su tėvais. Šios aplinkybės suponavo išvadą, kad pareiškėjas nėra integravęsis šeimos ryšiais gyvenamosios vietos šalyje, todėl atsiranda didelė nelegalios migracijos rizika.

4.6. Išdėstytos aplinkybės suponavo, kad pareiškėjas nebuvo laikomas asmeniu, kurio sąžiningumas ir patikimumas (pirmiausiai teisėtas naudojimasis ankstesnėmis vizomis) yra žinomas Tarnybos pareigūnams ir dėl kurio neabejojama, kad kirsdamas Šengeno valstybių narių išorės sienas ne tik, kad įvykdys atvykimo sąlygas, bet ir grįš į kilmės valstybę.

4.7. Taip pat atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo skunde minimas asmuo 2022 m. rugsėjo 2 d. per Medininkų pasienio kontrolės punktą išvyko į Baltarusijos Respubliką, 2022 m. rugsėjo 4 d. ketino grįžti į Šengeno erdvę, tik šį kartą jau lydėdamas pareiškėją. Iš pareiškėjo nurodyto asmens pase esančių atvykimo išvykimo faktus žyminčių datų spaudų nustatyta, kad jis 2022 m. rugsėjo 2 d., atvykęs į Baltarusijos Respubliką, toliau valstybės sienos į (duomenys neskelbtini) nekirto, taigi, neturėjo tikslo vykti į savo kilmės valstybę, kas suponavo išvadą, jog jis važiavo pasitikti pareiškėjo bei palydėti jį Šengeno erdvę. Pasienio tikrinimo metu buvo vertinama ir aplinkybė, kad pareiškėjo draugas labai aktyviais veiksmais, net labiau, nei dėl savęs, rūpinosi, kad pareiškėjas patektų į Šengeno šalių teritoriją. Taigi, pareiškėjo draugas tikslingai pasitiko pareiškėją Baltarusijos Respublikoje, kas nėra įprasta, bei Tarnybos pareigūnams kėlė įtarimą dėl pareiškėjo ketinimo nesąžiningai kirsti Šengeno šalių išorinę sieną, pasinaudojant gauta viza. Savo ruožtu pareiškėjas neturėjo nuvykimo, grįžimo į savo kilmės šalį plano, negalėjo jo paaiškinti bei pagrįsti dokumentais.

4.8. Be to, pareiškėjo profilis neatitiko asmens, ketinančio vykti į Šengeno erdvę turizmo tikslais, profilio. Tarnybos pareigūnams įtarimų kėlė ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo jokio bagažo, reikiamų (būtinų) daiktų turizmui, vežėsi tik mažą maišelį, užklijuotą lipnia juostele, kuriame tebuvo keli drabužiai. Šios aplinkybės, atsakovo manymu, prieštaravo pareiškėjo pasienio kontrolės metu deklaruojamiems vykimo per valstybės sieną tikslams. Pareiškėjas akivaizdžiai buvo susijaudinęs, elgėsi labai neramiai, nuolat reiškė pretenzijas, kad jį klausinėja ir neleidžia jam toliau keliauti vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjui paaiškinta, kad visiems trečiųjų šalių piliečiams taikomos vienodos atvykimo sąlygos, nepriklausomai nuo jų pilietybės.

4.9. 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2022 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. į pasienio kontrolės punktą atvyko iš Baltarusijos Respublikos maršrutiniu autobusu, pasienio kontrolės metu nepateikė tolimesnį kelionės maršrutą atitinkančių dokumentų. Taigi, pareiškėjas ir šį kartą nebuvo apsisprendęs dėl buvimo Šengeno valstybėse aplinkybių. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. pasienio kontrolės metu Tarnybos pareigūnams buvo pateikęs dokumentus, susijusius su jo planuojamos kelionės nuvykimo ir grįžimo maršrutu bei tikslais. 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo pasienio kontrolės metu taip pat buvo vertintos aplinkybės, kurios buvo vertinos pareiškėjui atvykus 2022 m. rugsėjo 4 d.

4.10. Atsisakymuose nurodytos priežastys pareiškėjui yra žinomos, o tariamas minėtų Atsisakymų aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovo vertinimu, Atsisakymai yra teisėti ir pagrįsti.

5. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, be kita ko, nurodė:

5.1. Vykdamas per valstybės sieną tiek 2022 m. rugsėjo 4 d., tiek 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas pirmojoje kontrolės linijoje buvo patikrintas skirtingų pareigūnų, iš tą dieną vykstančių per valstybės sieną asmenų skaičiaus abejais atvejais buvo išprofiliuotas detalesniam patikrinimui. Pirmojoje kontrolės linijoje pareiškėją tikrinę pareigūnai jo iš anksto nepažinojo, jokių santykių su juo nepalaikė, asmeniškumų neturėjo. Abiem atvejais pareiškėjas buvo patikrintas ir antroje kontrolės linijoje.

5.2. Nors pareiškėjas teigė, kad nebuvo tikrintas antroje kontrolės linijoje, tačiau, tikrinant antrojoje kontrolės linijoje, nėra būtina asmenį fiziškai nusiųsti / nuvesti – antroje kontrolės linijoje dirbantys pareigūnai informacinių sistemų pagalba iš pirmosios kontrolės linijos gavo informaciją apie per valstybės sieną vykstantį pareiškėją, įvertino jo pasienio kontrolei pateiktus dokumentus, sutikrino su Tarnyboje naudojamais būtinais registrais. Pareigūnai tik po fizinio pasienio kontrolei pateiktų dokumentų vertinimo ir pokalbio su pareiškėju priėmė Sprendimus. Be to, pirmoje ir antroje kontrolės linijose dirba skirtingi pareigūnai, taigi, Atsisakymus priėmė ne pirmoje kontrolės linijoje dirbę pareigūnai.

5.3. Pareiškėjo deklaruojamas kelionės tikslas ir maršrutas nesiderino su jo turimo bagažo profiliu, kuris buvo vertinamas kaip vienas iš rizikos požymių.

5.4. Vykimas per valstybės sieną į Šengeno erdvę pirmą kartą taip pat nesuponavo ir pareiškėjo absoliutaus patikimumo nagrinėjamos situacijos kontekste. Ši aplinkybė buvo svarbus rizikos veiksnys, kėlęs įtarimą dėl pareiškėjo vykimo per valstybės sieną teisėtumo.

5.5. Pareiškėjas vykimo per valstybės sieną metu turėjo pareigą pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo. Pareiškėjas nenurodė, kad pasienio tikrinimo metu 2022 m. rugsėjo 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. jis parodė pareigūnams jo turimus ir tolimesnę kelionę pagrindžiančius dokumentus – lėktuvo bilietus. Apie turėtus bilietus atsakovui tapo žinoma tik susipažinus su pareiškėjo skundu, todėl pareiškėjas pareigūnams pasienio tikrinimo metu nepateikė nei nuvykimo, nei grįžimo planą pagrindžiančių dokumentų. Be to, prie skundo pridėtos lėktuvo bilietų į vieną pusę kopijos, kas patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo suplanavęs viešnagės laiko (trukmės) ir išvykimo būdo bei aplinkybių. Įprastai turistiniais tikslais keliaujantys asmenys turi aiškų bei tikslų ne tik grįžimo planą, bet ir įrankius jį įgyvendinti.

5.6. Papildomai pažymėjo, kad iš Šveicarijos Konfederacijos atvykti į Baltarusiją pasitikti turistiniais tikslais į Šveicarijos Konfederaciją keliaujančio asmens yra nei logiška, nei ekonomiška, nei racionalu laiko prasme.

5.7. Tarnyba nerenka ir nekaupia informacijos apie visus per valstybės sieną vykstančius asmenis, o, atsiradus neįprastoms aplinkybėms, atlieka teisės aktuose reglamentuotas standartizuotas procedūras. Tarnybos pareigūnai, priėmę skundžiamus Sprendimus, užpildė informaciją apie priimtus sprendimus standartiniame blanke, nurodė tikslias atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis, įteikė pareiškėjui, taip pat pirminę informaciją apie tai pateikė tiesioginiam vadovui.

5.8. Pareiškėjui teisme inicijavus ginčą dėl skundžiamų Sprendimų, Tarnybos Teisės skyriaus darbuotojai raštu kreipėsi į kitus padalinius, galinčius pateikti visą informaciją, susijusią su pradėtu teisminiu procesu. Dėl šios priežasties buvo parašytas Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos 2022 m. rugsėjo 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13VR-12841 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Tarnybos padalinių vadovų buvo paprašyta pateikti visą susijusią informaciją. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai 2022 m. spalio 4 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl 2022 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 22S121318 „Dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ patikslinimo“ pateikė papildomą informaciją, kuri buvo reikalinga atsiliepimui parengti bei jame esanti informacija panaudota rengiant minėtą atsiliepimą. Tarnyba nurodė neturinti abejonių papildomą informaciją apie nagrinėjamus įvykius pateikusio pareigūno sąžiningumu ir (ar) šališkumu, todėl ši informacija buvo integruota į atsiliepimą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla.

7. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.00 val. iš Baltarusijos Respublikos maršrutiniu autobusu atvyko į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą, ketindamas vykti į Šengeno valstybių teritoriją.

7.2. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 4 d. nusprendė atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi pareiškėjas neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Iš šio atsisakymo turinio matyti, kad pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir Šveicarijos Konfederacijos 2022 m. liepos 27 d. išduotą Šengeno valstybių vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., šeimos ar draugų lankymui. Sprendime įrašyta pastaba: „vyksta kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. į Šveicariją darbo tikslais“. Taip pat pareiškėjui pranešta, kad, pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį, jo asmens duomenys ir informacija apie atsisakymą leisti atvykti įvedami į atvykimo ir išvykimo sistemą.

7.3. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos specialistės 2022 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 4 d., prevencinių priemonių plano „Filtras C“ metu į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleistas pareiškėjas, priežastis – (E) neturi atitinkamų dokumentų pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Nurodyta, kad pareiškėjas deklaravo vykstantis kartu su draugu, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiu į Šveicariją turizmo tikslais, tačiau pastarajam surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną. Pasiteiravus, kur ir pas ką toliau vyks turėdamas vienkartinę vizą, pareiškėjas atsakyti negalėjo, kadangi planavo gyventi pas minėtą draugą. Pareiškėjui išaiškintos apskundimo sąlygos ir terminai, 14.30 val. pareiškėjas grįžo į Baltarusijos Respubliką.

7.4. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. 00.44 val. iš Baltarusijos Respublikos maršrutiniu autobusu atvyko į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasienio kontrolės punktą, ketino vykti į Šengeno valstybių teritoriją.

7.5. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 6 d. atsisakė pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką. Minėtame atsisakyme nurodyta priežastis – pareiškėjas neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir Šveicarijos Konfederacijos 2022 m. liepos 27 d. išduotą Šengeno valstybių vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Sprendime įrašyta pastaba: „deklaravo, kad vyksta pas draugą, (duomenys neskelbtini) pilietį M. S. į Šveicariją, tačiau pastarasis 2022 m. rugsėjo 4 d. Medininkų PKP buvo neįleistas dėl C priežasties“. Pareiškėjui taip pat pranešta, kad, pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį, jo asmens duomenys ir informacija apie atsisakymą leisti atvykti įvedami į atvykimo ir išvykimo sistemą.

7.6. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos vyresniosios specialistės 2022 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. 00.44 val. prevencinių priemonių plano „Filtras C“ metu į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleistas pareiškėjas, priežastis – (E) neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjas deklaravo, kad vyksta pas draugą – (duomenys neskelbtini) pilietį, tačiau pastarajam 2022 m. rugsėjo 4 d. surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną dėl priežasties C (neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi). 01.10 val. pareiškėjas grįžo į Baltarusijos Respubliką. Dokumentus tikrino jaunesnioji specialistė.

7.7. Tarnybos Teisės skyrius 2022 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniu pranešimu prašė rašte nurodytų skyrių pateikti informaciją atsiliepimui į pareiškėjo skundą parengti. Atsakovas į bylą pateikė Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos specialistės 2022 m. spalio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 163-2091 „Dėl 2022-09-04 tarnybinio pranešimo Nr. 22S121318 „Dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ patikslinimo“, kuriame patikslinama, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. į Medininkų pasienio kontrolės punktą reisiniu autobusu atvyko pareiškėjas kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu. Pareiškėjas deklaravo vykstantis į Šveicariją pas minėtą asmenį, kuris jam surašė kvietimą, t. y. vizos gavimo metu pareiškėjas deklaravo vyksiantis pas draugą, kuris nebuvo įleistas. Pasiteiravus pareiškėjo, kur jis vyks, gyvens ir kaip važiuos vienas, pareiškėjas negalėjo atsakyti, nuolat kartojo, kad yra turistas, gali vykti, kadangi turi vizą ir neprivalo pagrįsti sąlygų. Pareiškėjas buvo susijaudinęs, neramus, reiškė pretenzijas, kad jį klausinėja ir neleidžia jam toliau vykti dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Įtarimų sukėlė ir tai, kad asmuo neturėjo reikalingų turizmui daiktų (mažas maišelis, kuriame buvo keli drabužiai ir kuris buvo užklijuotas lipnia juostele). Pareiškėjui paaiškinta, kad atvykimo sąlygos taikomos visiems trečiųjų šalių piliečiams, nepriklausomai nuo turimos pilietybės, taip pat paaiškinti atsisakymo leisti atvykti pagrindai bei apskundimo tvarka, atsisakymas leisti atvykti kertant sieną surašytas dviem kalbom – lietuvių ir rusų, asmuo grąžintas į Baltarusijos Respubliką. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. 00.44 val. pareiškėjui vėl buvo surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną, kadangi pareiškėjas deklaravo, kad vyksta pas draugą, (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris tuo metu buvo Šveicarijoje, bei pateikė ranka parašytą minėto užsieniečio kvietimą. Pasiteiravus, kaip ir iš kur gavo šį kvietimą ir kaip jo draugas atsirado Šveicarijoje, jei jie abu 2022 m. rugsėjo 4 d. buvo neįleisti į Lietuvą, pareiškėjas atsisakė paaiškinti aplinkybes, nuolat reiškė pretenzijas, kad jo neįleidžia dėl to, jog jis turi (duomenys neskelbtini) pasą.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Vizų kodekso nuostatas, pirmiausiai pažymėjo, kad pareiškėjas abu kartus, t. y. 2022 m. rugsėjo 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo neįleistas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu pagrindu.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas Tarnybos pareigūnams abu kartus pateikė pasą, Šengeno valstybių vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., kurioje nustatytas 13 dienų leistinas buvimo laikas, o 2022 m. rugsėjo 6 d. taip pat pateikė jo nurodyto asmens (draugo) rašytinį kvietimą, jo paso kopiją ir Šveicarijos Konfederacijos kompetentingų institucijų išduotos D tipo asmens tapatybės „Carte de légitimation“, galiojančios nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2027 m. gegužės 16 d. kopiją. Kartu su pareiškėju 2022 m. rugsėjo 4 d. vykusiam asmeniui 2022 m. rugsėjo 4 d. taip pat nebuvo leista kirsti Lietuvos valstybės sienos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, Tarnybos pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikti papildomi dokumentai, susiję su asmeniu, kuriam 2022 m. rugsėjo 4 d. nebuvo leista kirsti valstybės sienos, taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas pateisino buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai – lėktuvo bilietai – nebuvo pateikti Tarnybos darbuotojams nei 2022 m. rugsėjo 4 d., nei 2022 m. rugsėjo 6 d. Be to, lėktuvo bilietai patvirtina tik pareiškėjo galimybę vykti į Šengeno valstybę, tačiau nepatvirtina pareiškėjo plano grįžti iš Šengeno erdvės.

10. Pareiškėjo argumentai, kad Tarnybos pareigūnai nesudarė jam sąlygų teikti dokumentus, teismo manymu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas dokumentus turėjo, jis turėjo ir teisę juos teikti valstybės sienos kirtimo momentu. Be to, dokumentai, kurie pateisintų pareiškėjo buvimo Šengeno erdvėje tikslą ir sąlygas, nebuvo pateikti ir nagrinėjamoje byloje.

11. Nors pareiškėjas nurodė, kad iš Sprendimų nėra aišku, kokie dokumentai turėjo būti pateikti, tačiau, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą, būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, todėl Tarnyba neprivalėjo nurodyti, kokius dokumentus minėtoms aplinkybėms pagrįsti turėtų pateikti pareiškėjas. Be to, Tarnybos pareigūnai privalėjo užpildyti Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje įtvirtintą atsisakymo leisti atvykti standartinį blanką. Atitinkamai buvo atmesti ir pareiškėjo argumentai dėl Sprendimų neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnybos pareigūnai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl pareiškėjo prašomi panaikinti Tarnybos 2022 m. rugsėjo 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. Atsisakymai leisti atvykti kertant sieną laikytini pagrįstais ir teisėtais.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymėdamas:

14.1. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vertino tik atsakovo nurodytas aplinkybes, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų. Pareiškėjas su savimi turėjo ne tik pasą ir Šengeno vizą, tačiau ir kitus pateisinančius buvimo tikslą ir sąlygas dokumentus. Tačiau atsakovas neprašė jų pateikti bei juos ignoravo.

14.2. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl Šveicarijos Konfederacijos vizos išdavimo, konsuliniam pareigūnui pateikė visus dokumentus, pateisinančius buvimo tikslą ir sąlygas, kadangi, priešingu atveju, pareiškėjui nebūtų išduota „C“ tipo viza.

14.3. Nors teismas atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti šią administracinę bylą, kadangi ji, teismo manymu, nėra susijusi su administracine byla Nr. eI2-6549-1161/2022, tačiau teismas rėmėsi prieštaringais argumentais – viena vertus, nurodė, kad pareiškėjo byla nėra susijusi su jo draugo byla, tačiau sprendimą teismas motyvuoja tuo, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo pateikti dokumentai yra susiję su jo draugu. Teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą.

14.4. Pareiškėjas Šengeno erdvėje planavo išbūti 13 dienų, turėjo bilietus namo, todėl nesutiko su argumentu, kad jis nepagrindė plano grįžti iš Šengeno erdvės. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad visus bilietus pirko būtent jo draugas, kadangi pareiškėjas nėra patyręs keliautojas, jis nežinojo kur ir kaip įsigyti kelionės bilietus, tačiau norėjo nuvykti į Šveicarijos Konfederaciją aplankyti savo draugo ir kelias dienas pakeliauti po šalį, todėl pareiškėjo draugas padėjo suorganizuoti visą kelionę. Pasiteiravus, kur ir pas ką toliau vyks turėdamas vienkartinę vizą, pareiškėjas atsakyti negalėjo, kadangi planavo gyventi pas minėtą draugą, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas planavo kirsti Lietuvos sieną tranzito būdu ir išskristi iš Lietuvos Vilniaus oro uosto (su persėdimais kitose šalyse) į Šveicariją.

14.5. Priešingai nei nurodė teismas, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas neįpareigoja automatiškai asmens pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir automatiškai pateikti patvirtinamuosius dokumentus pasienio pareigūnams, kadangi ši nuostata tik nustato pavyzdinių dokumentų sąrašą, kurie pagrindžia buvimo tikslą ir sąlygą, tačiau 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad I priede pateiktas pavyzdinis patvirtinančiųjų dokumentų, kurių sienos apsaugos pareigūnas gali reikalauti iš trečiosios šalies piliečio, kad patikrintų, ar jis atitinka 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas, sąrašas. Taigi, asmuo privalo pateikti patvirtinamuosius dokumentus tik tada, jeigu pasienio pareigūnas pareikalauja juos pateikti, nagrinėjamu atveju pasienio pareigūnai ne tik neprašė pateikti papildomų dokumentų, tačiau ignoravo bet kokius pareiškėjo bandymus parodyti turimus papildomus dokumentus.

14.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas abu kartus buvo tikrintas pirmoje ir antroje kontrolės linijoje bei, kaip nurodė atsakovas, kad pareiškėjas buvo išprofiliuotas iš pirminio pokalbio bei siunčiamas į antrą kontrolės liniją detalesniam patikrinimui, kur jam buvo užduodami papildomi klausimai. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad atitinkama procedūra buvo atlikta, kaip to reikalauja Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 5 dalis. Jokio produktyvaus pokalbio tarp pareiškėjo ir Tarnybos pareigūnų nebuvo ir pareiškėjas nebuvo išprofiliuotas iš pirminio pokalbio ir nebuvo siųstas į antrą kontrolės liniją detalesniam patikrinimui, jam nebuvo užduoti papildomi klausimai, nebuvo prašoma papildomų dokumentų.

14.7. Be to, atsakovas pareiškėjui privalėjo raštu nurodyti kontaktinius centrus, kuriuose būtų galima gauti informacijos apie atstovus, kompetentingus pagal nacionalinę teisę veikti trečiosios šalies piliečio vardu. Todėl Atsisakymai priimti pažeidžiant nustatytas procedūras, todėl yra nepagrįsti.

14.8. Pareiškėjas taip pat pateikia dokumentus, kurie, jo teigimu, pagrindžia, kad jis turėjo ir atgalinius bilietus namo.

14.9. Pirmosios instancijos teismas tik perrašė didžiąją dalį Tarnybos argumentų ir nesigilino į visas faktines aplinkybes, nepašalino prieštaravimų bei neatsakė į pareiškėjo argumentus, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pakartotinai nurodydamas ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, papildomai pažymėdamas:

15.1. Visos priemonės, kurių imasi Tarnybos pareigūnai vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams, o būtent – nustatyti ir įvertinti ar vykstantys per valstybės sieną atvykstantys asmenys nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti galimus neteisėtos migracijos rizikas.

15.2. Pareiškėjas turėjo pareigą pasienio tikrinimo metu pagrįsti vykimo per valstybės sieną tikslą ir sąlygas. Aplinkybė, kad nėra išsamaus ir baigtinio sąrašo, pagrindžiančio atvykimo sąlygas, reiškia, kad kiekvienu atveju minėtos sąlygos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į vykimo per valstybės sieną susidariusią situaciją (kilusias aplinkybes). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą. Atsisakymas leisti atvykti yra vienkartinis, todėl pareiškėjui, pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.

15.3. Vykimas per valstybės sieną į Šengeno erdvę pirmą kartą nesuponuoja ir pareiškėjo absoliutaus patikimumo, nagrinėjamos situacijos kontekste. Ši ir kitos pasienio tikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo svarbus rizikos veiksnys, kėlęs įtarimą dėl pareiškėjo vykimo per valstybės sieną teisėtumo.

15.4. Pareiškėjas nenurodė, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pasienio tikrinimo metu pateikė pareigūnams turimus tolimesnę kelionę pagrindžiančius dokumentus, o būtent – bilietus skrydžiui lėktuvu ir kelionei autobusu. Pasienio kontrolės metu tokie dokumentai nebuvo pateikti, o apie minėtus bilietus skrydžiui atsakovui tapo žinoma tik susipažinus su pareiškėjo skundu, minėtų dokumentų kopijos išrašai pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu. Su skundu teismui pateiktų lėktuvų bilietų kopijos / išrašai buvo tik į vieną pusę, kas parodo, kad pareiškėjas nebuvo suplanavęs viešnagės laiko (trukmės) ir išvykimo būdo bei aplinkybių, o tariamai planuojamo grįžimo dokumentai atsirado / buvo pateikti tik su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Taigi, pareiškėjas pasienio tikrinimo metu pareigūnams nepateikė nei nuvykimo nei grįžimo plano, teisminio ginčo metu taip pat nepateikė savo grįžimo planą pagrindžiančių dokumentų.

15.5. Atsakovas nesutinka su argumentu, kad jis neįvykdė Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos trečiosios šalies piliečiui raštu nurodyti kontaktinius centrus, kuriuose galima gauti informacijos apie atstovus, kompetentingus pagal nacionalinę teisę veikti trečiosios šalies piliečio vardu. Skundžiamuose Atsisakymuose nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų. Be to, Tarnybos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta Sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, pareiškėjas su Sprendimais buvo supažindintas pasirašytinai. Sprendimuose taip pat išdėstyti jų priėmimo pagrindai, jie yra motyvuoti ir pagrįsti, pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastys, pareiškėjas juos apskundė teismui.

15.6. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo ir jo nurodyto asmens skundai, nors ir yra dėl tokio paties pobūdžio sprendimo priėmimo, o būtent dėl „Atsisakymų leisti atvykti kertant sieną“, ir kai kuriose jų vietose grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis bei pareiškėjai siekia tokių pačių teisinių pasekmių, tačiau inicijuoti ginčai nėra tapatūs bei identiški savo turiniu. Skundžiami sprendimai yra savarankiški administraciniai sprendimai, argumentuoti skirtingomis aplinkybėmis bei priimti skirtingų subjektų atžvilgiu, atsakovo pateikti atsiliepimai bylose taip pat grindžiami individualiais faktais ir netapačiais aspektais.

15.7. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo leista atvykti vien dėl to, kad jo draugas neturėjo galiojančios vizos ir jis buvo neįleistas į Šengeno erdvę. Tarnyba pažymi, kad ši aplinkybė yra tik vienas iš pasienio kontrolės metu nustatytų rizikos veiksnių, nulėmusių detalesnį pareiškėjo atvykimo sąlygų tikrinimą, todėl jam teko papildoma pareiga pateikti patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes bei dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo, ko atsakovo vertinimu, pastarasis tiek 2022 m. rugsėjo 4 d., tiek 2022 m. rugsėjo 6 d., pasienio tikrinimo metu, tinkamai nepadarė. Pasienio tikrinimo metu buvo vertinamas pareiškėjo, kaip vykstančio per valstybės sieną asmens, individualus asmens profilis, kurio visi dedamieji Tarnybos pareigūnams ir kėlė įtarimus dėl nelegalios migracijos rizikos.

15.8. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas, atsakovo manymu, turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepagrįstai pripažino, kad Tarnyba teisėtai neįleido pareiškėjo į Lietuvos Respubliką.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

20. Nagrinėjamu atveju aktualios Įstatymo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) nuostatos.

21. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno kodeksu.

22. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Minėto straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmuo turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos; jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b punkte numatyta, kad asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

23. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu.

24. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 straipsnio 1 dalis), o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami. Pagal Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalį, trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami atliekant patikrinimą, ir visų pirma nustatant, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra pateikta reikalinga viza ar leidimas gyventi.

25. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsisakymas leisti atvykti priimamas trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms.

26. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalis).

27. Pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 priedą (duomenys neskelbtini) piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę jiems būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

28. Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad į sąvokos „leidimas gyventi“ apibrėžtį patenka: a) visi leidimai gyventi, išduoti valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, ir leidimų gyventi šalyje kortelės, išduotos laikantis Direktyvos 2004/38/EB; b) visi kiti dokumentai, išduoti valstybių narių trečiųjų šalių piliečiams, kuriais leidžiama būti jų teritorijoje, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie yra atitinkamai paskelbti laikantis 39 straipsnio, išskyrus: laikinus leidimus, išduotus nagrinėjant pirmąjį prašymą dėl leidimo gyventi, kaip nurodyta a papunktyje, arba prieglobsčio prašymą, ir vizas, išduotas valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95.

29. Šengeno sienų kodekse nurodytos kitos trečiųjų šalių piliečių būtinos atvykimo į Šengeno erdvę sąlygos, iš kurių, be kita ko, per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti – numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (6 straipsnio 1 dalies c punktas).

30. Byloje nustatyta, kad:

30.1. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d., ketindamas atvykti į Šengeno valstybių teritoriją, pasienio kontrolei pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir Šveicarijos Konfederacijos kompetentingų institucijų Maskvoje išduotą vienkartinę Šengeno valstybių vizą, galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas 13 dienų buvimo Šengeno erdvėje skaičius, bei pastabų skiltyje pažymėta išdavimo tikslas „Visite familiale/amicale“ (Šeimos ar draugų lankymas). Pareiškėjas pasienio kontrolės metu nurodė, kad vyksta kartu su draugu (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. į Šveicarijos Konfederaciją turizmo tikslais. Pareiškėjo nurodytam asmeniui 2022 m. rugsėjo 4 d. nebuvo leista atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas patikrinimo metu negalėjo atsakyti, kur ir pas ką jis ketina apsistoti, ir kur toliau bei kaip vyks, kadangi planavo gyventi pas minėtą draugą. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui atsisakė leisti atvykti kertant sieną.

30.2. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d., pakartotinai ketindamas atvykti į Šengeno valstybių teritoriją, pasienio kontrolei pateikė pasą ir Šengeno vizą, kurioje pastabų skiltyje išdavimo tikslas buvo nurodyta „Visite familiale/amicale“ (Šeimos ar draugų lankymas). Pareiškėjas pasienio kontrolės metu nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2022 m. rugsėjo 4 d. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui atsisakė leisti atvykti kertant sieną.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Atsisakymai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl ginčo aplinkybių.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nereikalavo pareiškėjo turimų dokumentų ir netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, vadovaujantis Šengeno sienų kodekso „Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“ 6 straipsnio 1 dalies c punktu būtent pareiškėjui teko pareiga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas bei kad Tarnyba neprivalėjo nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas privalėjo pateikti, siekdamas įgyvendinti anksčiau minėtą pareigą (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5163-822/2019). Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo pareigūnai ignoravo bet kokius pareiškėjo bandymus pateikti jiems dokumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neparemti objektyviais įrodymais bei pagrįstais argumentais. Iš byloje pateiktų įrodymų (be kita ko, 2022 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 163-2091) matyti, kad atsakovo pareigūnai, atsisakydami įleisti pareiškėją į Lietuvą, vertino nustatytų aplinkybių visumą – ne tik faktą, kad į Lietuvos Respubliką nebuvo įleistas pareiškėjo draugas M. S., tačiau ir aplinkybes, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti, kur vyks ir gyvens, kaip vyks vienas; teigė, kad yra turistas, tačiau su savimi neturėjo įprastų daiktų, reikalingų keliavimui. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu taip pat galima prieiti prie išvados, kad pareigūnai siekė įvertinti ginčui reikšmingas aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę dėl jų pasisakyti.

34. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1278-463/2023 atmetė M. S. (pareiškėjo draugo) apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas minėto asmens skundas dėl Tarnybos atsisakymų įleisti jį į Lietuvą panaikinimo, paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad minėtas asmuo buvo teisėtai ir pagrįstai neįleistas į Lietuvą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo atsakyti kur ir pas ką jis ketina apsistoti, bei kaip toliau keliaus vienas, nes planavo gyventi pas savo draugą M. S..

35. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų įrodymų ar argumentų, paneigiančių, kad antroje kontrolės linijoje dirbantys pareigūnai, 2022 m. rugsėjo 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. iš pirmosios kontrolės linijos, informacinių sistemų pagalba, gavo informaciją apie per valstybės sieną vykstantį pareiškėją, įvertino jo pasienio kontrolei pateiktus dokumentus, sutikrino su tarnyboje naudojamais būtinais registrais, ir po fizinio pasienio kontrolei pateiktų dokumentų vertinimo ir pokalbio su pareiškėju priėmė skundžiamus Sprendimus, taip pat, kad pirmoje ir antroje kontrolės linijoje dirbo skirtingi pareigūnai, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

36. Taip pat pažymėtina, kad argumentus, jog atsakovas raštu nenurodė kontaktinių centrų, kuriuose galima gauti informacijos apie atstovus, kompetentingus pagal nacionalinę teisę veikti trečiosios šalies piliečio vardu, pareiškėjas iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme, todėl jie plačiau nenagrinėjami. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys apskųsti Atsisakymus, pareiškėjas su Atsisakymais buvo supažindintas pasirašytinai, be to, kaip nurodė Tarnyba, pareiškėjui buvo išaiškinta priimtų sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, o šiuos teiginius patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku apskundė Atsisakymus.

37. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė