ef6935d9-9f7a-45f4-b1a7-dca75a453d33 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-752-317/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01925-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimo A.

M. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : A. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 126, 222 punktų reikalavimų pažeidimÄ , t .y. už tai, kad 2015 m. vasario 24 d., 7.40 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. 101, vairuodama automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė kitÄ stovintį automobilį.

IÅ¡ eismo įvykio vietos nepraneÅ¡usi policijai ar apgadinto automobilio savininkui, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2015 m. birželio 8 d. nutarimu, A. M. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai už pirmÄ jį pažeidimÄ teismas jai paskyrė 28,00 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių Eur) baudÄ , už antrÄ jį – 900,00 Eur (devynių Å¡imtų Eur) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 900,00 Eur (devynių Å¡imtų Eur) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. M. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimÄ ir ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba pakeisti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo nutarimÄ ir, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalį, sumažinti jai teismo paskirtÄ piniginę baudÄ bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba Å¡ios specialiosios teisės atėmimo terminÄ sumažinti.Apeliantė nurodo, kad pats pagrindinis įrodymas nuo kurio, iÅ¡ esmės, prasidėjo visa administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir kuriuo rėmėsi teismas, pagrįsdamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų faktÄ ir jos kaltę, yra neaiÅ¡ku kada ir kieno paraÅ¡ytas, neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ant automobilio „Toyota“ stiklo atsiradęs anoniminis raÅ¡telis.

Tačiau jokie tiesioginiai įrodymai jos kaltės dėl abiejų nutarime nurodytų pažeidimų byloje nepatvirtina. Pažymi, kad nei vienas liudytojas, kurių parodymais teismas rėmėsi, tiesiogiai nematė nei jos galimai sukelto eismo įvykio, nei jos galimo nuvažiavimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ir, nors apeliantė neneigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ji tikrai galėjo vairuoti savo sutuoktiniui K. M. priklausantį automobilį, nes vežė savo mažamečius vaikus į darželį ir į mokyklÄ , tačiau teigia, jog tikrai nepastebėjo jokio eismo įvykio ir nepajautė jokio jos vairuoto automobilio kontakto su jokia kita transporto priemone.Vis dėlto, anot apeliantės, jeigu aukÅ¡tesnysis teismas konstatuotų, kad toks kontaktas tikrai buvo, tai, jos teigimu, ji galėjo nepajausti ir nepastebėti tik dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių, o bÅ«tent: dėl galimame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių skirtingos masės bei iÅ¡matavimų, variklio keliamo triukÅ¡mo, automobilyje grojusio radijo imtuvo, trijų mažamečių vaikų, kurie yra labai judrÅ«s, aktyvÅ«s, impulsyvaus elgesio bÅ«do, pastoviai tarpusavyje arba žaidžiantys arba besipeÅ¡antys, keliamo triukÅ¡mo, dėl pačios apeliantės sutrikusios klausos dėl persirgto ausų uždegimo, taip pat dėl galimo automobilių kontakto pobÅ«džio ir pan.Kita vertus, anot apeliantės, ji jokio motyvo ar tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo, nes ji neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, niekada nevairuoja automobilio neblaivi, niekada nesielgia kelyje chuliganiÅ¡kai ar nepagarbiai, tuo labiau vežiodama tris savo mažamečius vaikus, be to, jos vairuotas automobilis buvo visiÅ¡kai techniÅ¡kai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl realiai pajutusi minėtÄ eismo įvykį, ji su kito automobilio savininku bÅ«tų paprasčiausiai užpildžiusi nustatytos formos deklaracijÄ ir tokiu atveju jos galimai padarytÄ turtinę žalÄ bÅ«tų negrÄ Å¾intinai atlyginusi draudimo bendrovė, o ji visiÅ¡kai nebÅ«tų traukiama administracinėn atsakomybėn. Todėl apylinkės teismo manymas, kad ji, tyčia pasiÅ¡alindama iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Apeliaciniame skunde A.

M. akcentuoja, kad visas tyrimas Å¡ioje byloje ir pats teismo nutarimas buvo grindžiami anoniminiu raÅ¡teliu bei netiesioginių liudytojų parodymais, t. y. tik prielaidomis, spėlionėmis ir abejonėmis, kurios pagal pamatinį teisės principÄ in dubio pro reo turi bÅ«ti vertinamos jos naudai. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi bÅ«ti nutraukta.Tačiau, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ji yra kalta dėl abiejų aptariamų pažeidimų, apeliantė praÅ¡o Å¡velninti jai paskirtÄ nuobaudÄ atsižvelgiant į jos, kaip vairuotojos, drausmingumÄ per visÄ 10 metų vairavimo staÅ¾Ä , padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarytos žalos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , į tai, kad žala Å¡iuo metu visiÅ¡kai atlyginta.

A. M. Å¡iame kontekste taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ji turi tris mažamečius vaikus, sÅ«nus J. turi įgimtÄ kalbos vystymosi sutrikimÄ , kurį nuolat vežioja pas logopedus, sÅ«nus J. serga įgimta bronchine astma ir dėl sunkios jos formos bei dėl dažnai besikartojančių Å«mių priepuolių jis per vienerius metus buvo hospitalizuotas 12 kartų, dėl Å¡ios ligos priepuolio net buvo nutrauktas lėktuvo skrydis, kai ji su sÅ«numi bandė dėl jo ligos konsultacijoms skristi į užsienį.

Be to, apeliantė turi 65 proc. darbingumÄ praradusį tėvÄ A. M., gyvenantį Zarasuose, kuris dėl jam diagnozuotų ligų, pats negali vairuoti jokių transporto priemonių, todėl aÅ¡ jį priversta vežioti į gydymo įstaigas įvairioms procedÅ«roms. Apeliantės motina V. M., gyvenanti Zarasų rajone, dėl jai diagnozuotų ligų yra pripažinta neįgalia, nustatant jai vidutinį specialiųjų poreikių lygį, todėl ir jÄ apeliantė privalo vežioti į įvairias gydymo ir reabilitacijos įstaigas bei pastoviai lankyti ir prižiÅ«rėti.

Apeliantė teigia, kad vežioti tris mažamečius vaikus ir abu neįgalius jos tėvus gali tik ji, nes jos sutuoktinis K. M. nuolat bÅ«na ilgalaikėse tarnybinėse komandiruotėse, taip pat ir užsienyje – Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje ir kt. O vežioti visus Å¡iuos asmenis visuomeniniu transportu yra labai sunku dėl jos gyvenamosios vietos.Apeliantė be jau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o taip pat atsižvelgti į jos Å¡eimos turtinę padėtį, t. y., kad ji dirba Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure visuomenės sveikatos specialistės pareigose puse etato, darbovietės charakterizuojama teigiamai, tačiau už darbÄ puse etato gauna tikrai nedidelį atlyginimÄ .

Jos sutuoktinis iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ yra paėmęs 175000 Lt kreditÄ namui, kuris yra bÅ«tinas jų gausiai Å¡eimai. Be to, Å¡is namas neseniai nukentėjo nuo gamtos stichijos – vėtra nuplėšė jo stogÄ (patvirtina pateiktos fotografijos), kurio remontas gali kainuoti iki 20000 Lt, be to, Å¡is namas yra įkeistas. Todėl dėl visų Å¡ių priežasčių, taip pat ir dėl galimos didelės piniginės baudos dar pablogėjus jų Å¡eimos turtinei padėčiai ir neiÅ¡galint vykdyti bankui sutartimi numatytų įsipareigojimų, jie įkeistÄ namÄ gali prarasti.

Nepaisant to, kadangi vairuotojo pažymėjimas yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, tai, anot apeliantės, teisės vairuoti transporto priemones praradimas tikrai neiÅ¡vengiamai sÄ lygotų darbdavio vienaÅ¡aliÅ¡kÄ darbo sutarties su ja nutraukimÄ , o nuo to dar labiau nukentėtų visa jų Å¡eima. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, apeliantė praÅ¡o sumažinti tiek paskirtÄ baudÄ , tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apskritai neskirti.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies Teismui nekelia abejonių apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, jog A. M. padarė ATPK 127 str. 2 dalyje bei 130 str. 1 dalyje numatytus pažeidimus, nes jos kaltę patvirtina byloje ištirti ir nutarime aptarti duomenys: eismo įvykio vietos schema, automobilių fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kuriuose nurodyta, kad ant automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos braukimo žymės ant priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno, padaryta išvada, kad automobilis tiriamame eismo įvykyje dalyvavo, bei liudytojų A.

Z., R. L. ir E. I. parodymai. BÅ«tent Å¡ie duomenys patvirtina, jog A. M., vairuodama automobilį ir pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė kitÄ stovintį automobilį ir jį apgadino. Atsižvelgęs į iÅ¡tirtus įrodymus, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai A. M. kaltės neigimÄ vertino kaip jos gynybos versijÄ bei siekį iÅ¡vengti administracinės. Pažeidėjos teisme pateikti bei skunde nurodyti argumentai, kad ji eismo įvykio nepastebėjo, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, nes juos paneigia teismo nutarime aptarti įrodymai.

Todėl A. M. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. A. M. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų A. Z., R. L. ir E. I. parodymai, kuriais abejoti nėra objektyvaus pagrindo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Iš užfiksuotų transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose automobilių apgadinimų matyti, kad ant automobilio Toyota Corolla Verso rasti apgadinimai bei ant automobilio Nissan X-Trail T30 esantys apgadinimai atitinka vieni kitus pagal jų aukštį ir pobūdį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. neneigė, kad minėtu laiku buvo nurodytoje vietoje ir vairavo automobilį Nissan X-Trail T30, tačiau nurodė, jog važiuodama nepastebėjo, kad kliudė kitÄ automobilį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagal sugadinimų pobÅ«dį ir dydį A. M. negalėjo nejausti, kad kliudo kitÄ automobilį, nes ant automobilio Toyota Corolla Verso yra pakankamai didelės braukimo žymės. Pagal A. M. vairuoto automobilio Nissan X-Trail T30 sugadinimų pobÅ«dį taip pat akivaizdu, jog ji neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitÄ automobilį ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį.

Tačiau nežiÅ«rint į tai, ji policijos nekvietė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Aptartos aplinkybės patvirtina ATPK 130 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Kadangi A. M. šį pažeidimÄ padarė tiesiogine tyčia t.y. suvokdama, kad yra susijusi su eismo įvykiu, t. y. jį sukėlė ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino suprasdama savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms. Nekyla abejonių, jog ji taip elgėsi suvokdama savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau Å¡iÄ Kelių eismo taisyklėse nustatytÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. M. neturi galiojančių nuobaudų, bei nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai paskyrė nuobaudas padarytų pažeidimų sankcijų ribose.Vienas iÅ¡ alternatyvių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymų yra susijęs su jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos specialiosios teisės atėmimo taikymo ir (ar) jo termino trukmės pagrįstumu, tačiau, argumentuodama šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja nesutinka ir su jai paskirtos baudos dydžiu.

Taigi, iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja nesutinka tiek su jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta pagrindine (bauda), tiek su papildoma (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) nuobaudomis, praÅ¡ydama paskirti jai Å¡velnesnę nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nuobaudÄ , t. y. taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , pažymi, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 301 straipsnyje.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Å iame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas iÅ¡ esmės savo pavojingumu gali bÅ«ti padaromas labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad A.

M. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra ypatingai Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jos sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, kadangi eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis. Apeliantės vairavimo stažas yra deÅ¡imt metų (b. l. 13), anksčiau administracine tvarka ji bausta tik vienÄ kartÄ (b. l. 18), galiojančių nuobaudų neturi, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Svarstant dėl nuobaudos Å¡velninimo, atsižvelgtina ir į tai, kad A.

M. Å¡eimoje auga trys mažamečiai vaikai (b. l. 51-53, 66), du iÅ¡ jų lanko lopÅ¡elį-darželį (b. l. 60). Pati apeliantė dirba Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure specialistės pareigose, darbdavių puikiai charakterizuojama (b. l. 67). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. turi 65 procentų darbingumo lygio netekusį tėvÄ A. M. bei vidutinių specialiųjų poreikių lygį turinčiÄ motinÄ V. M., kurie gyvena kitame mieste, nei apeliantė, ir kuriems, neabejotinai, reikalinga dukters pagalba (b. l. 55, 56).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu A. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – bauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams – yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl pareiÅ¡kėjai A. M. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį paskirta nuobauda Å¡velnintina, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paliekant tÄ pačiÄ piniginę baudÄ , tačiau sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 3 (trijų) mėnesių.

SuÅ¡velninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. M. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , Å¡velnintina ir galutinė jai paskirta administracinė nuobauda.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r ė : Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimÄ pakeisti.Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. M. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir A.

M. skirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 900 Eur (devynių Å¡imtų Eur) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                           Algirdas Jaliniauskas