2016-11-30 Nr. AB-22559-3-63-3-01329-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-776-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01329-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos (toliau – ir Vyriausybės atstovas) sprendimą, įformintą 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, ir įpareigoti priimti naują sprendimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams – nepridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio – pašalinti iki 2016 m. birželio 23 d.

Vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2016 m. birželio 21 d. pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento išrašą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi skundą atsisakė priimti bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nurodė, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011 ir kt.).

Savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolė yra įstatymų leidėjo nustatytos Vyriausybės atstovo kompetencijos dalis, kuri įgyvendinama Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau savivaldybių administracinės priežiūros institutą reguliuojančių teisės aktų nuostatos nesieja minėtos Vyriausybės atstovo teisės, o atsižvelgiant į šio instituto paskirtį bei esmę – ir pareigos, realizavimo su kokio nors konkretaus privataus, valstybės ar viešojo intereso apsauga. Priešingai, sisteminė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimo forma apima bendrą (abstrakčią), t. y. nesusijusią su konkrečių pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu, savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numato, kad Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių teisės aktų, kurių apskundimo specialią tvarką nustato konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.

Iš skundu ginčijamo 2016 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“ turinio matyti, jog 2016 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1369 pareiškėjas į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą kreipėsi, prašydamas imtis priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas. Su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – vykdant savivaldybių veiklos priežiūrą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, tame tarpe ir kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Kadangi vertinta, jog skundu ginčijamas raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, jis nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, reikalavimui atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus esant išvestiniam, skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Nurodo, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl to, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas) daro žalą visų Klaipėdos regiono savivaldybių atliekų turėtojams (taip pat ir pareiškėjui), tačiau atsakovas padarė klaidingą išvadą apie tai, kad pareiškėjas siekia apginti tik savo interesus ir nematė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą. Pabrėžia, kad atsakovas, gindamas viešąjį interesą, turėtų apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus, kurių skųsti pats pareiškėjas neturi teisės, nes šių aktų teisėtumo ištyrimą gali inicijuoti tik griežtai apibrėžtas subjektų ratas. Tvirtina, kad skundžiamas sprendimas (raštas) sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, egzistuoja pagrindas manyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, o kartu pažeidžia ir pareiškėjo interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydamas apskųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus (neveikimą) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kad būtų apgintas pažeistas viešasis interesas. Dėl šio pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (1.10)-2R-1369 Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (5.7.)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr.(1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“ nurodė, jog su analogiško turinio klausimu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras jau kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1692, į kurį atsakymas buvo pateiktas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. (1.15)-S13-141. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti, konstatavęs, kad minėtas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), nustatančio, be kita ko, teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams: 1) nustatytiems šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34 straipsniuose dėl pranešimų ir skundų, kuriais skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas; 2) jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pranešime ar skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui; 3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnis nustato, kad šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai.

Taigi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir kiti Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą reglamentuojantys aktai suteikia teisę asmenims kreiptis su skundais ir pranešimais dėl savivaldybės administravimo subjekto, kokiu yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų į Vyriausybės atstovus apskrityse, šie kreipimaisi gali būti nenagrinėjami tik teisės aktuose nurodytais atvejais. Kaip minėta, pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1369, kuris Viešojo administravimo įstatymo prasme vertintinas kaip pranešimas, Vyriausybės atstovas atsisakė nagrinėti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą analogiško turinio klausimu 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1692 ir jam jau yra atsakyta 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. (1.15)-S13-141.

Kadangi Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7.)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr.(1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“ pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1369 atsisakyta nagrinėti, dar nėra netgi pagrindo svartyti, ar ir kokias pareiškėjui teisines pasekmes sukelia sprendimas dėl jo pranešimo, šiuo atveju gali būti įvertintas tik Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pranešimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos sprendimo nevertino, į bylą nepateiktas ir pareiškėjo 2015 m. liepos 24 d. raštas. Neturint visų duomenų, nėra galima vertinti, ar pareiškėjas iš tiesų kreipėsi į Vyriausybės atstovą tapačiu klausimu, atitinkamai – ir ar toks pastarojo atsisakymas nagrinėti pareiškėjo pranešimą yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo procesinio dokumento, įvardinto prašymu, priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas gali skųsti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atsisakymą nagrinėti jo pranešimą, dar nereiškia, kad asmuo turi teisę ginčyti sprendimus, priimtus išnagrinėjus pranešimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.), kadangi prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos sprendimu, nurodytu 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (5.7.)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr.(1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, atsakyta ir dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 rašto Nr.(1.10)-2R-1367, pareiškėjas prašo naikinti visą sprendimą, nors jokių argumentų sprendimo šioje dalyje neteisėtumo nenurodo, šis raštas (2016-04-27 raštas Nr.(1.10)-2R-1367) su prašymu netgi nėra pateiktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė