ef641d50-0bec-4ba6-8d0a-a459bcbfcb13 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-131-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00347-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.4.1.4.; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9082-287/2018 pagal ieÅ¡kovės I. D. ieÅ¡kinį atsakovui A. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo A.

D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, turtinių įsipareigojimų paskirstymo, neteisėtai valdomų daiktų grÄ Å¾inimo ir tėvystės nuginčijimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I.

D. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. dukros G. D. iÅ¡laikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, į ieÅ¡kovės I. D. sÄ skaitÄ . Uzufrukto teise gautų lėšų tvarkytoja paskirti ieÅ¡kovę I.

D.. Taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo A. D. valstybės naudai ieškovei I. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė I. D. (Ž.) ir atsakovas A. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Å eimoje I. D. ir A. D. augina dukrÄ G. D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) D. G. D. gyvena kartu su mama I. D. ir Å¡iuo metu yra jos pilnai iÅ¡laikoma. Tėvas A. D. kartu su Å¡eima negyvena nuo 2018 m. kovo 1 d., dukra nesirÅ«pina ir materialiai nepadeda jos iÅ¡laikyti. Dukros iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia apie 200 Eur kas mėnesį, t. y. apie 100 Eur iÅ¡leidžiama maistui, 30 Eur sudaro iÅ¡laidos rÅ«bams, avalynei, 20 Eur sudaro iÅ¡laidos mokyklinėms prekėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 40 Eur sudaro iÅ¡laidos higienos, kÅ«no priežiÅ«ros priemonėms, vaistams, medikamentams.

Taip pat reikia mokėti už gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir komunalines paslaugas. IeÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, jos mėnesinės pajamos yra 45 Eur, savo ir dukros iÅ¡laikymui iÅ¡leido visas turėtas santaupas. Jai dukrÄ iÅ¡laikyti padeda jos mama D. Ž. ir jos giminaičiai bei pažįstami asmenys, tačiau dukros poreikiai tenkinami tik iÅ¡ dalies. Atsakovas yra dirbantis, turi nuolatinį darbÄ UAB ,,Pakruojo komunalininkas“, kas reiÅ¡kia, kad turi ir nuolatines pajamas, ieÅ¡kovės žiniomis jo mėnesinis darbo užmokestis yra 400 Eur.

IeÅ¡kovės galimybės teikti pilnÄ dukros iÅ¡laikymÄ yra ribotos. Normaliam dukros auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį.

3. Atsakovas A. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė tarp jo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei ikisantuokinę pavardę – Ž.. Nurodė, kad iÅ¡laikymo sau iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalauja. Dalijamo turto neturi. Prašė nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai TEO LT, AB pagal įrangos pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeniniai turtiniai įsipareigojimai, kuriuos jis dengia asmeniÅ¡kai. Prašė įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti jam neteisėtai valdomus jo asmeninius daiktus: televizorių Philips 40 PFT4100, įrangÄ prie televizoriaus, bei kompiuterį HP 15-ac018na. Taip pat prašė nustatyti, kad jis nėra ieÅ¡kovės I. D. dukters G. D. tėvas, o ji nėra jo duktė.

4. Nurodė, kad su ieÅ¡kove susipažino 2012 m. gruodžio pabaigoje. Tuo metu ieÅ¡kovės Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl alkoholio vartojimo bei vaiko nepriežiÅ«ros. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios apribojimo jos dukters atžvilgiu. IeÅ¡kovė jam patiko ir norėdamas jai pagelbėti, galvodamas, kad sugebės jÄ pakeisti, jis sudarė su ja santuokÄ ir kreipėsi dėl tėvystės pripažinimo jos dukrai G. Ž.. Tarp jo ir G.

„tėvo-dukters“ santykiai nesusiklostė, nes vaikas jį nuolat ignoravo, o ieÅ¡kovė nepasikeitė – vartojo alkoholį bei buvo jam neiÅ¡tikima. IeÅ¡kovė nuo pat santuokos pradžios niekur nedirbo, darbo neieÅ¡kojo. Jis jÄ su dukra pilnai iÅ¡laikė. Jie gyveno ieÅ¡kovės sesers namuose. Jis padarė butui remontÄ , nupirko baldus. Jis stengėsi kurti ir palaikyti Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė ir jos duktė to nevertino ir nevertina. Dėl Å¡ių priežasčių jis nutarė nutraukti santuokÄ .

Be to, jis nėra ieÅ¡kovės dukters G. biologinis tėvas. Savo tėvu G. jo nelaiko ir niekada nelaikė, jį ignoruoja, ir bendraujant su juo ji tai pabrėžia, vadina jį vardu. T. G. jis davė, nes galvojo, kad ieÅ¡kovė, kuriai buvo apribota motinos valdžia, nebevartos alkoholio, ir jai bus grÄ Å¾inta duktė. Duktė jai buvo grÄ Å¾inta, bet alkoholiu ji piktnaudžiauja iki Å¡iol. IeÅ¡kovė 2012 metais kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir nurodė savo dukters biologinį tėvÄ â€“ Z.

M.. IeÅ¡kovė yra rodžiusi jam nutartį, priimtÄ toje byloje dėl tėvystės nuginčijimo. G. biologinio tėvo nuotraukÄ ieÅ¡kovė jam parodė internete, kur buvo nurodyta ir jo gimimo data – (duomenys neskelbtini).

5. Papildomai nurodė, kad prižiÅ«rėjo vaikÄ , rÅ«pinosi ja ir padėjo ieÅ¡kovei, dirbdamas visus Å¡iuos metus. Su vaiku bendravo, tačiau ji buvo nedrÄ si mergaitė, ir, kaip tėvo, jo iÅ¡ pradžių nepripažino. Kadangi nenorėjo traumuoti vaiko, todėl po santuokos jai davė savo pavardę, nežinodamas į kokiÄ situacijÄ pakliÅ«va. Išėjo iÅ¡ darbo, nes nieko nebelieka, viskÄ atskaičiuoja. IÅ¡laikymÄ jam atskaičiavo antstoliai. G. jį visada vadino vardu. Dėl to vaikÄ yra keletÄ kartų subaręs ir nurodęs, kad jei ji jo nevadina „tėčiu“, tai tegul nieko jam nesako.

Kai vaikas nusikalsdavo ir jis bandydavo jÄ drausminti, tai ieÅ¡kovė ir jos mama jam sakydavo, kad jis nėra mergaitės tėvas ir liepdavo nesikiÅ¡ti, tačiau jis stengdavosi iÅ¡laikyti tėvo įvaizdį. Kai vaikas „prisidirbdavo“, eidavo aiÅ¡kintis jis, o ne mama. Mama nereaguodavo. IeÅ¡kovei iÅ¡važiavus į IspanijÄ , mergaitė gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ ir namo pareidavo tik daiktų pasiimti. Mergaitė yra sakiusi, kad norėtų, kad jis – A., iÅ¡eitų. Jo manymu, vaikas turėtų susipažinti su tikruoju tėvu, seserimi, seneliais.

VaikÄ turėtų iÅ¡laikyti jos tikras tėvas. Kai nurodė save vaiko tėvu, padarė klaidÄ , nes nežinojo įstatymų. Tėvystę suteikė skubotai, neapgalvojęs. Notaras jo neinformavo apie pasekmes. Vaikas sakydavo, kad Z. M. jai – ne tėvas, jis jai nereikalingas. Kai gyveno Å¡eimoje, bandė visi kartu leisti laikÄ , bendrauti. Jis bandė „įeiti į tėvo vaidmenį“, padėdavo paruoÅ¡ti pamokas. Vaikas buvo pavogęs papuoÅ¡alus iÅ¡ vienos kaimo gyventojos ir jis ėjo aiÅ¡kintis, o ieÅ¡kovė nėjo.

Jis turėdavo atstovėti už vaikÄ vienas. Važiuodavo į darbÄ ir palydėdavo vaikÄ Ä¯ mokyklÄ . Mergaitė tėčiu pavadindavo, tik kai siekdavo naudos, pinigų.

6. IeÅ¡kovė I. D. prašė teismo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nors prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodoma, kad ji vartoja alkoholį, yra atsakovui neiÅ¡tikima, pažeidžia lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir Å¡eima pareigas, tačiau atsakovas nepateikia nė vieno įrodymo (duomenų), kad toks faktas buvo ir yra. IeÅ¡kovė nuo santuokos pradžios yra dirbusi, o Å¡iuo metu yra registruota Darbo biržoje ir aktyviai ieÅ¡ko darbo. Atsakovas 2018 m. kovo mėnesį pats paliko Å¡eimÄ ir ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina, todėl, nėra pagrindo nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės nėra.

Dėl praÅ¡ymo nustatyti, kad jis nėra G. D. tėvas, ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvystė mergaitei buvo nustatyta per prievartÄ ar apgaulę. D. G. D.iki Å¡iol atsakovÄ laiko savo tėvu ir noriai su juo bendrauja. Nuo 2013 metų atsakovas su dukra G. D. noriai bendravo, ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, jų tarpusavio santykiai atitinka tėvo ir dukros santykius. Å ioje byloje įvertinus, per penkių metų laikotarpį susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių ir atsakovo elgesį, tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, todėl mano, kad atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra atmestinas.

7. Papildomai nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno Å¡eÅ¡is metus. Kažkurį laikÄ gyveno nesusituokę. Kai jis nusprendė jÄ vesti, norėjo, kad visų trijų bÅ«tų vienodos pavardės. Nuėjo į Civilinės metrikacijos skyrių ir surašė pareiÅ¡kimÄ , kad jos dukters tėvu bÅ«tų įraÅ¡ytas A. D., o dukters pavardė pakeista iÅ¡ Ž. į D. pavardę. Biologinis mergaitės tėvas Z. M. jÄ paliko, kai sužinojo, kad ji laukiasi ir tada ji grįžo pas mamÄ Ä¯ LietuvÄ . Apie biologinį tėvÄ ji žino nedaug.

Mergaitei tėvystės nustatinėti nežada, nes dukra tėvu laiko atsakovÄ , o apie biologinį tėvÄ nieko nenori žinoti ir jo nepripažįsta. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais iÅ¡ atsakovo gavo po 190 Eur iÅ¡laikymÄ . Žino, kad atsakovas išėjo iÅ¡ darbo, kad nereikėtų mokėti iÅ¡laikymo. Jau rugsėjo mėnesį iÅ¡laikymo nebeteikė. Su dukra atsakovas nebendrauja, užblokuoja visus numerius. Atsakovas ieÅ¡kovę paliko, nes susirado kitÄ moterį. IeÅ¡kovė dar kartu gyvendama su atsakovu, 2 metus dirbo Ispanijoje.

Tuo metu dukra augo su atsakovu bei jos mama. Ji yra registruota darbo biržoje. Paskutiniu metu dirbo „pagal žalius kvitus“, rinko akmenis, per dienÄ gauna 20 Eur. Kadangi serga depresija, vartoja vaistus, negali susirasti pastovaus darbo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovės I. D. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. D. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G.

D. pilnametystės (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . G. D. priteistų iÅ¡laikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę I. D.. A. A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D. ir I. Ž. (D.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes: ieÅ¡kovei – D., atsakovui – D..

Nepilnametės G. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatatė jos motinos I. D. gyvenamojoje vietoje. Nustatė kad turtiniai įsipareigojimai pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. D. asmeniniai turtiniai įsipareigojimai. Ä®pareigojo ieÅ¡kovę I. D. per septynias kalendorines dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti atsakovui A. D. jam priklausančiÄ Ä¯rangÄ â€“ televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvÄ .

Atsakovo A. D. reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo atmetė.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas G. D. tėvystę suteikė ne vėliau, kaip (duomenys neskelbtini), nes tokia yra gimimo liudijimo iÅ¡davimo data, kuriame nurodyta, kad A. D. yra G. D. tėvas. Duomenų, kad atsakovas G. D. suteikti tėvystę bÅ«tų verčiamas ar prieÅ¡ jį bÅ«tų panaudota apgaulė, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojo paskatintas, neapgalvojęs pasekmių ir nežinodamas įstatymų, suteikė G. D. savo pavardę ir tuo pačiu tėvystę, kad po santuokos sudarymo jo, ieÅ¡kovės bei G. pavardės bÅ«tų vienodos. Tačiau iÅ¡ byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė santuokÄ Ä¯registravo tik (duomenys neskelbtini), tai yra, po tėvystės suteikimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams.

10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad G. D. nelaiko jo savo tėvu, vadina jį vardu, su juo nebendrauja, yra sakiusi, jog norėtų, kad jis – „A.“ išsikraustytų iš namų, tarp jų nėra susiklostęs „vaiko – tėvo“ ryšys, tačiau iš byloje esančių duomenų bei paties atsakovo parodymų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad „vaiko – tėvo“ ryšys egzistavo ir vis dar egzistuoja.

Pats atsakovas A. D. teismui ne kartÄ nurodė, kad beveik 5 metus iÅ¡laikė Å¡eimÄ â€“ ieÅ¡kovę bei jos dukrÄ , kartu su vaiku leisdavo laisvalaikį, eidavo pasivaikščioti, ruoÅ¡davo pamokas, iÅ¡tikus nesklandumams, eidavo atstovauti G. D., lydėdavo vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir pan., tai yra elgėsi su vaiku taip, kaip elgtųsi tėvas, nors kelis kartus teismo posėdžio metu bandė nurodyti, kad taip pat elgtųsi ir su bet kuriuo kaimynų vaiku. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „stengėsi iÅ¡laikyti tėvo įvaizdį“, „įeiti į tėvo vaidmenį“, tai yra, dėjo pastangas, kad G.

D. suvoktų jį, kaip tėvÄ bei juo laikytų. Kaip nurodė pats atsakovas, mergaitę netgi bardavo, kai Å¡i jo nevadindavo tėvu, o kreipdavosi vardu. IÅ¡ iÅ¡dėstyto yra akivaizdu, kad atsakovas pats skatino visus tuos metus G. D. laikyti jį savo tėvu ir kad Å¡ie santykiai „vaiko ir tėvo“ buvo sukurti, tačiau dabar, nutrÅ«kus atsakovo ir ieÅ¡kovės ryÅ¡iams, atsakovas siekia įrodyti prieÅ¡ingai, taip siekdamas iÅ¡vengti prievolės iÅ¡laikyti nepilnametę G. D..

11. Teismas konstatavo, jog byloje yra nustatyta, kad per 5-6 ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimo ir gyvenimo metus susiformavo glaudÅ«s atsakovo ir vaiko (ieÅ¡kovės dukters) santykiai, vaikas žino atsakovÄ , kaip vienintelį tėvÄ , yra prie jo prisirišęs, nori su juo bendrauti, pats atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės dukrÄ augino kaip savo vaikÄ . Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma.

Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Å iuo atveju, esant neaiÅ¡kiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvÄ , o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku tokį ilgÄ laikÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesni tampa paties vaiko prisiriÅ¡imas ir jausmai. Atsakovo nurodytas socialinis ryÅ¡ys iÅ¡ vaiko pusės nėra nutrÅ«kęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos Å¡iai dienai yra neaiÅ¡kios. Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ byloje, prieÅ¡ieÅ¡kinio taip pat nepalaiko, nurodydama, kad nuginčyti tėvystę nėra jokio pagrindo.

12. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kuri iÅ¡ esmės yra pagrįsta paties atsakovo A. D. parodymais, kad atsakovas iÅ¡ darbo išėjo, vengdamas teikti iÅ¡laikymÄ G. D.. Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu pinigų neturi, skolinasi pinigus iÅ¡ kitų žmonių, kad galėtų sumokėti mokesčius ir nurodė, kad teismui netenkinus jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti, kad jis nėra vaiko G. D. tėvas, jis galėtų vaikui teikti didžiausiÄ iÅ¡laikymÄ â€“ 70 Eur. Å iuo atveju atsakovas pats pripažino, kad išėjo iÅ¡ darbo savo noru, tokiu bÅ«du sÄ moningai pablogindamas savo finansinę padėtį bei siekdamas iÅ¡vengti prievolės iÅ¡laikyti nepilnametę G.

D.. Tačiau atsakovas nėra neįgalus, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi siekti kuo didesnio darbo užmokesčio bei kiek įmanoma labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neturi pareigos iÅ¡laikyti kitų asmenų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra pajėgus teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai G. D..

13. Nors ieškovė, nurodydama, kad dukros G. D. poreikiams kas mėnesį išleidžia po 200 Eur, todėl normaliam dukros auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį, ir nedetalizavo, kokiems vaiko poreikiams tenkinti buvo išleista dar 100 Eur, tačiau teismas sprendė, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan., todėl ieškovės I.

D. ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo A. D. nepilnametės dukters G. D. iÅ¡laikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki G. D. pilnametystės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo A. D. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje: nustatyti, kad aÅ¡ atsakovas A.

D. nėra ieÅ¡kovės I. D., dukters G. D. tėvas, o ji nėra atsakovo duktė. Teismui netenkinus pirmo reikalavimo praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. dalyje dėl priteisto iÅ¡ atsakovo A. D. iÅ¡laikymo nepilnametei G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur ir atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priteisti G. iÅ¡laikymÄ po 70 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G.

D. pilnametystės. SkundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryÅ¡iu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas). Citavimas yra gan tikslus, bet Å¡ioje byloje minėta nutartis negali bÅ«ti taikoma. Teismas neatkreipė dėmesio į gan reikÅ¡mingÄ frazę: „ <...> tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas“.

BÅ«tent stiprÅ«s dvasiniai ryÅ¡iai, kurie gali susiklostyti tarp nebiologinio tėvo ir vaiko, kurių nagrinėjamu atveju nėra, teismas suvedė į banalinę materialinę paramÄ . Tai, kad iÅ¡ atsakovo yra priteistas ieÅ¡kovės dukrai G. iÅ¡laikymas yra tik materialinis problemos iÅ¡sprendimas. 14.2. G. D. niekada nelaikė atsakovÄ tėvu, nuolat ignoravo, ir bendraujant su atsakovu ji tai pabrėždavo vadindama atsakovÄ vardu. Tėvystę G. D. atsakovas suteikė, nes galvojo, kad ieÅ¡kovei, kuriai buvo laikinai apribota motinos valdžia, nebevartos alkoholio, ir jai bus grÄ Å¾inta duktė.

IeÅ¡kovės teiginys, kad jos dukra pamilo atsakovÄ , yra melas. Jei bus nuginčyta tėvystė ieÅ¡kovė neteks pragyvenimo Å¡altinio. IeÅ¡kovė nedirba ir nesistengia ieÅ¡koti darbo, todėl tėvystėje ji mato tik materialinę naudÄ . G. D. su atsakovu kartu gyveno tik neilgÄ laiko tarpÄ ir daugiausia gyveno pas savo močiutę – ieÅ¡kovės motinÄ . Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Vaiko teisių apsaugos skyrius, nėra psichologinė tarnyba ir negali tinkamai nuspręsti ar tarp vaiko ir atsakovo yra susiklostę socialiniai santykiai, emocinis ir dvasinis ryÅ¡ys, toks, kaip tarp vaiko ir tėvo.

IeÅ¡kovė turi rasti tikrÄ , biologinį vaiko tėvÄ , kuris privalo žinoti, kad turi dukrÄ ir tinkamai ja pasirÅ«pinti. Jam apie tai, kad jis turi dukrÄ , nėra žinoma. G. nebuvo atlikta psichologinė ekspertizė ir jos paaiÅ¡kinimai Vaiko teisių apsaugos skyriui yra tik jos motinos pakartotos iÅ¡moktos frazes. 14.3. Priteisdamas iÅ¡laikymÄ teismas atsižvelgė tik į vaiko poreikius, bet ne į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas jau metus dirba UAB „Pakruojo komunalininkas“, bet ne pagal „žalius lapelius“, kaip teigiama teismo sprendime.

Atsakovo mėnesinė alga lygi minimaliai mėnesinei algai. Teisme duodamas parodymus atsakovas buvo pasimetęs ir galėjo netiksliai atsakinėti į teismo užduodamus klausimus, todėl galėjo būti neteisingai suprastas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. D. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ apelianto A. D. valstybės naudai atsakovei I. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Ä®vertinus nepilnametės G. D. poreikius ir bÅ«tinÄ jos iÅ¡laikymo dydį nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu priteisti nepilnametės dukters G.

D. iÅ¡laikymui po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. 15.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl teismo sprendimÄ dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir Å¡alių apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje kilo ginčas dėl tėvystės nuginčijimo ir priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Dėl faktinių bylos aplinkybių 19. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jos tėvas – A. D. ir motina – I. Ž. (po santuokos – D.). I. D. (Ž.) ir atsakovas A. D. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Pakruojo rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nuginčijimo 20. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimÄ poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikÅ¡mingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su praÅ¡omais nutraukti Å¡eimos ryÅ¡iais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraiÅ¡umo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryÅ¡ys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryÅ¡ys.

Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiÅ«riu svarbiau gali bÅ«ti tai, kÄ pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo iÅ¡sprendus klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti siekiama nustatyti tikrÄ jÄ (biologinę) tėvystę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiÅ¡kimu pripažintÄ tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio iÅ¡laikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidÅ«rusius interesus ir kokia teisinga Å¡ių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

22. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įraÅ¡ytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atmestas, tokiu bÅ«du apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymÄ ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi bÅ«ti proporcingas siekiamam tikslui.

Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimÄ , be kita ko, gali bÅ«ti reikÅ¡minga tai, kokiu bÅ«du buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanoriÅ¡ku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių iÅ¡gyvenimų, netekti materialinio iÅ¡laikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieÅ¡kovo teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ) pusiausvyra konkrečiu atveju (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad atsakovas G. D. tėvystę suteikė ne vėliau, kaip (duomenys neskelbtini), nes tokia yra gimimo liudijimo iÅ¡davimo data, kuriame nurodyta, kad A. D. yra G. D. tėvas. Duomenų, kad atsakovas G. D. suteikti tėvystę bÅ«tų verčiamas ar prieÅ¡ jį bÅ«tų panaudota apgaulė, byloje nėra. Taigi tėvystė G. D. atsakovo pripažinta jo paties savanoriÅ¡ku kreipimusi į civilinės metrikacijos įstaigÄ , kartu su ieÅ¡kove (vaiko motina) paduodant Å¡iai įstaigai pareiÅ¡kimÄ (CK 3.142 straipsnio 1 dalis).

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojo paskatintas, neapgalvojęs pasekmių ir nežinodamas įstatymų, suteikė G. D. savo pavardę ir tuo pačiu tėvystę, kad po santuokos sudarymo jo, ieÅ¡kovės bei G. pavardės bÅ«tų vienodos, vertintinos kritiÅ¡kai, kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ byloje esančios santuokos liudijimo nustatyta, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė santuokÄ Ä¯registravo tik (duomenys neskelbtini), tai yra, po tėvystės suteikimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams.

24. Apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes – emocinį ryšį tarp jo ir vaiko bei grėsmę nuginčijus tėvystę vaikui netekti iÅ¡ atsakovo gaunamo iÅ¡laikymo. Apelianto nuomone ieÅ¡kovė turi rasti biologinį vaiko tėvÄ , kuris privalo žinoti, kad turi dukrÄ ir tinkamai ja pasirÅ«pinti. Jam apie tai, kad jis turi dukrÄ , nėra žinoma. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstais.

25. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad per 5-6 ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimo ir gyvenimo metus susiformavo glaudÅ«s atsakovo ir vaiko santykiai, vaikas žino atsakovÄ , kaip vienintelį tėvÄ , yra prie jo prisirišęs, nori su juo bendrauti, pats atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės dukrÄ augino kaip savo vaikÄ . Teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma.

Teismo vertinimu susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Å iuo atveju, esant neaiÅ¡kiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvÄ , o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku tokį ilgÄ laikÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesni tampa paties vaiko prisiriÅ¡imas ir jausmai. Atsakovo nurodytas socialinis ryÅ¡ys iÅ¡ vaiko pusės nėra nutrÅ«kęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos šiai dienai yra neaiškios. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pakruojo rajono savivaldybėje byloje pateikė dvi iÅ¡vadas. Nurodė, kad mažametė G. D. dėl psichologinių priežasčių atsakovÄ laiko savo tėvu, nors jis ir nėra jos biologinis tėvas. Vaikui yra svarbesnis emocinis ryÅ¡ys su A. D., apie biologinį tėvÄ nieko nenori žinoti, todėl iÅ¡vadoje konstatuojama, kad vaiko požiÅ«riu A.

D. yra jos tėvas. Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su G. D.. Bendravimas buvo sudėtingas, nes vaikas daug verkė. Mergaitė atsakovÄ A. D. suvokia, kaip tėtį, nurodė, kad jo pasiilgsta, norėtų bendrauti. IÅ¡dėstė, kaip jie leisdavo laisvalaikį, jis padėdavo jai ruoÅ¡ti pamokas, eidavo pasivaikščioti. Mergaitei labai skaudu, kad tėtis, taip ji vadina A. D., iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų.

Norėtų su juo bendrauti. Institucijos nuomone, Å¡iuo atveju svarbi socialinė tėvystė, nes mergaitė biologinio tėvo nepažįsta, sakė, kad nieko apie jį nenori žinoti ir jai jis nereikalingas, nes atsakovÄ laiko savo tėčiu. Mergaitė yra labai jautri ir pati nesugebėtų prieiti ir pakalbinti atsakovo, todėl iniciatyva turėtų bÅ«ti iÅ¡ A. D. pusės. Tėvystė neturi bÅ«ti nuginčyta, o vaikui turi bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad G. nebuvo atlikta psichologinė ekspertizė ir jos paaiÅ¡kinimai Vaiko teisių apsaugos skyriui yra tik jos motinos pakartotos iÅ¡moktos frazes.

Tačiau su apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo nes byloje nustatytos priešingos apelianto teiginiams aplinkybės.

27. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teismo iÅ¡vadas, kad A. D. nors ir teigė, kad G. jo savo tėvu nelaiko ir niekada nelaikė, tačiau byloje esantys duomenys rodo prieÅ¡ingai. Sutiktina, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „stengėsi iÅ¡laikyti tėvo įvaizdį“, „įeiti į tėvo vaidmenį“, tai yra, dėjo pastangas, kad G. D. suvoktų jį, kaip tėvÄ bei juo laikytų. Jis pats nurodė, kad mergaitę netgi bardavo, kai Å¡i jo nevadindavo tėvu, o kreipdavosi vardu.

IÅ¡ atsakovo elgesio yra pagrindo spręsti, kad jis darė įtakÄ vaikui, norėdamas, kad G. laikytu jį savo tėvu, kad vaiko ir tėvo santykiai buvo sukurti, rÅ«pinosi vaiku, tačiau pagrįstai teismas pažymėjo, kad nutrÅ«kus atsakovo ir ieÅ¡kovės ryÅ¡iams, atsakovas siekia įrodyti prieÅ¡ingai, taip siekdamas iÅ¡vengti prievolės iÅ¡laikyti nepilnametę G. D.. Kaip minėta Å¡ios teismo nutarties 21, 22 punkte konkrečiu atveju svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvo, galinčio pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas.

Vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys.

28. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad tarp apelianto ir nepilnametės dukros G. D. yra emocinis ryÅ¡ys, pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs Å¡iuos byloje esančius įrodymus:

Å¡alių, nepilnametės G. D. paaiÅ¡kinimus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas Å¡iÄ faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

29. Bylos nagrinėjimo metu vaiko motinos nurodytų duomenų apie vaiko biologinį tėvÄ Z. M. pagrindu galima spręsti, kad galėjo bÅ«ti imamasi priemonių, siekiant nustatyti jo tiksliÄ tapatybę, gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tačiau atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , nurodytas priemones teismas turi taikyti visada, iÅ¡skyrus atvejus, jei byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog tai prieÅ¡tarautų vaiko interesams. Tai reiÅ¡kia, kad jei konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės teismui sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam tėvui nustatyti, prieÅ¡tarautų vaiko interesams, teismas tokių priemonių neturi taikyti.

30. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesiimdamas priemonių biologiniam tėvui nustatyti ir atmesdamas atsakovo reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes, tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, vaiko ir tėvo santykį, rėmėsi ne tik pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta vaiko nuomone Å¡iuo klausimu, bet ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Tiek ieÅ¡kovė, tiek iÅ¡vadÄ duodanti institucija, nurodė, kad G.

D. savo tėvu laiko A. D.. Kaip nurodyta institucijos pateiktoje iÅ¡vadoje, vaikas nurodė, kad savo draugams A. D. pristatydavo, kaip tėvÄ , nors ji žino, kad jis nėra jos biologinis tėvas. G. D. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad su atsakovu gerai sutardavo, nesipykdavo, jis jÄ nuveždavo dviračiu į mokyklÄ , padėdavo ruoÅ¡ti pamokas, kartu leisdavo laisvalaikį, vaikščiodavo gamtoje, važinėdavo dviračiais, žiÅ«rėdavo televizorių, vedžiodavo Å¡unį. Po atsakovo iÅ¡sikraustymo mergaitė jam parašė 3 SMS žinutes, tačiau atsakymų negavo.

G. D. nurodė, kad jokio kito tėvo nepažįsta, bei apie biologinį tėvÄ Å¾inoti nenori. Be to ir paties atsakovo pastangos, jo elgesys ( Å¡ios nutarties 27 punktas) lėmė susiformavusį vaiko ir tėvo bendravimÄ , ryšį. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovas dėl vaiko tėvystės priėmė atsakingÄ sprendimÄ ir jo neturėtų įtakoti besikeičiančios aplinkybės. Atsakovas prisiėmė savo, kaip tėvo pareigÄ pasirÅ«pinti vaiku ir jÄ turi atlikti sÄ Å¾iningai bei atsakingai.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam vaiko tėvui nustatyti, prieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių priemonių netaikė ir atsisakė tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas Å¡io pobÅ«džio bylose reiÅ¡kia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai.

Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Å is socialinis ryÅ¡ys nėra nutrÅ«kęs, vaikas nori bendrauti su ieÅ¡kovu, jam tai yra svarbu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo 30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad priteisdamas iÅ¡laikymÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į vaiko poreikius, bet ne į apelianto turtinę padėtį. Taip pat nurodo, kad jo atlyginimas yra minimalus. Apelianto manymu iÅ¡ jo priteistas 150 Eur iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti sumažintas iki 70 Eur.

31. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

32. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr. 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr. 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (12 metų), atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, į ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 300 Eur suma yra būtina.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir tai, kad vaiko amžius, jo poreikiai didėja.

35. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, laikytina, kad apelianto argumentas, kad nepilnamečiui vaikui pakaktų iÅ¡ apelianto skirti tik 70 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį, yra tik apelianto pozicija, siekiant iÅ¡vengti reikiamo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡laikymo teikimo. Mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

Paprastai minimaliems vaiko poreikiams tenkinti išlaikymas gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios ar laikinai jų negaunama. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju prieteista suma, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius gali tenkinti tik minimalius poreikius.

Tačiau bÅ«tina užtikrinti ne tik minimalius poreikius, reikalinga atsižvelgti ir į vaiko poilsį, laisvalaikį, kultÅ«rinį ir kitokį ugdymÄ .

36. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad apeliantas dirbo UAB „Pakruojo komunalininkas“, jo darbo užmokestis 2018 m. sausio - 2018 m. kovo mėnesiais sudarė apie 370 Eur. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas, jo paties praÅ¡ymu, buvo atleistas iÅ¡ darbo. Išėjimo iÅ¡ darbo priežastį apeliantas nurodė tai, jog iÅ¡skaičius iÅ¡laikymÄ vaikui, jam nieko nelikdavo. Išėjus iÅ¡ darbo apeliantas dirbo „pagal žaliuosius čekius“.

37. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nėra neįgalus, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi siekti kuo didesnio darbo užmokesčio bei kiek įmanoma labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, be to, jis neturi pareigos iÅ¡laikyti kitų asmenų. Pažymėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo mėnesinė alga lygi minimaliai mėnesinei algai, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas yra finansiÅ¡kai pajėgus teikti nepilnametei dukrai G.

D. pirmosios instancijos teismo priteistÄ 150 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . Å i iÅ¡vada nepažeidžia iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų iÅ¡aiÅ¡kinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje. Kaip minėta kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panaÅ¡iai, teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010) Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko interesus, tėvo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ , spręstina, kad mažinti iÅ¡ apelianto priteistÄ iÅ¡laikymÄ remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡laikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio iÅ¡laikymas, Å¡alims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ , kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 39.

Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Dėl bylos procesinės baigties 40. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu apeliantui A. D. suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu I. D. suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus2019 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. (2.19)NTP-7-1092 nurodoma, kad ieškovei I.

D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 123,50 Eur. Įvertinus aplinkybes dėl, kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), kad apeliantas visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 96 straipsniu bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 123,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš apelianto nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėjai Lina Muchtarovienė Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė Vilija Valantienė