2023-06-14 Nr. DBT-64-3-61-3-00706-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
Legislator headnote
AI generated2023-06-14 Nr. DBT-64-3-61-3-00706-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Departamentas) direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Departamento direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir pareiškėjui nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų.
Full text
Teismingumo byla Nr. T-26/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00706-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1
(S)
NUTARTIS
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Departamentas) direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta pareiškėjo apsauga nuo nusikalstamų veikų ir atšaukiamas Departamento direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas (duomenys neskelbtini) skirti priemones apsaugai nuo nusikalstamų veikų ir pareiškėjui nutraukiama apsauga nuo nusikalstamų veikų.
Skunde nurodyta, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos įstaigų pareigūnais, kadangi aplinkybė, kad teisme duodamas parodymus pareiškėjas tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, negali būti pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo (toliau – ir Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas) 6 straipsnio 2 punkto normą. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei skundžiamą generalinės prokurorės bei Departamento sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Suabejojęs dėl pareiškėjo keliamo ginčo rūšinio teismingumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdamas savo abejones, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas neapima apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos teismų ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymuose, taip pat Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme. BPK 81 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad liudytojas turi teisę įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.
Iš byloje pateiktų duomenų, kad įtariamasis (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su policijos pareigūnais ir padeda atskleisti labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo metu gautas jo prašymas skirti apsaugą, nes jo gyvybei gresia realus pavojus, taip pat kad įtariamajam (duomenys neskelbtini) Departamento (duomenys neskelbtini) taikyta apsauga nuo nusikalstamų veikų, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir Departamentas sudarė dvišalę sutartį „Dėl paskirtų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo“, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad apsaugos nuo nuskalstamo poveikio priemonės pareiškėjui buvo pritaikytos realizavus jo, kaip liudytojo (įtariamojo), BPK nustatytą teisę prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones ikiteisminio tyrimo metu ir šios priemonės pareiškėjui buvo skirtos atsakovų sprendimu, priimtu vykdant ne viešojo administravimo, o specialiąsias su baudžiamuoju procesu susijusias funkcijas. Priimdami skundžiamą sprendimą nutraukti pareiškėjo apsaugą nuo nusikalstamų veikų, atsakovai taip pat atliko veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu, t. y. nevykdė veiksmų, susijusių su bausmę vykdančios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) bei Lietuvos generalinės prokuratūros viešojo administravimo veikla. Todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonė, ar ginčo teisiniai santykiai neturėtų būti kvalifikuojami, kaip baudžiamieji procesiniai, bei ar nagrinėjama byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad, kai išnyksta šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti pagrindai arba yra šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų aplinkybių, apsaugą nuo nusikalstamo poveikio paskyręs pareigūnas (pareigūnai) panaikina savo ankstesnį sprendimą paskirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo supažindinimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
ABTĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui pritaikyta Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonė – laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą, su pareiškėju sudarant Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sutartį dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo. Pareiškėjo skundžiamas sprendimas nutraukti jo apsaugą nuo nusikalstamo poveikio taip pat priimtas vadovaujantis Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu – dėl to, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pareiškėjas atsisakė duoti parodymus. Taigi nagrinėjamu atveju apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonė pareiškėjui buvo pritaikyta ir vėliau skundžiamu sprendimu panaikinta vadovaujantis Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymu.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas priimtas dėl Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme numatytos priemonės nutraukimo, o tokie sprendimai pagal Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 19 straipsnio nuostatas yra skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Specialioji teisėjų kolegija prieina išvadą, kad byla teisminga administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys