2026-01-07 Nr. AB-380-3-61-3-03002-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-614-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03002-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (toliau – ir Institutas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. SD-(70-1.9 Mr)-505 „Dėl gauto skundo dėl Valstybės kontrolės veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybės kontrolę iš naujo išnagrinėti Instituto 2024 m. gegužės 3 d. skundą Nr. R5-103 bei 2024 m. gegužės 14 d. skundą Nr. R5-119 su 2024 m. gegužės 15 d. rašte Nr. R5-121 nurodytais papildymais.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Institutas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – ir VKĮ) 31 straipsnio 3 dalimi, du kartus kreipėsi į Valstybės kontrolę su 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 14 d. skundais. Atsakovo 2024 m. balandžio 15 d. raštas Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)338 „Dėl audito rezultatų“ ir 2024 m. gegužės 9 d. raštas Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-453 „Dėl valstybinio audito rezultatų“ buvo pateikti ne tik Institutui, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ir ŠMSM) bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir FM). Taigi audito išvados ir jų vertinimas buvo paskelbti ne tik vertinamam subjektui VKĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, bet ir tretiesiems asmenims, taip pažeidžiant VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad VKĮ įtvirtintas draudimas neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir jų viešai nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada, kyla iš to, kad Valstybės kontrolės atliekamo audito turimi duomenys ir vertinimai iki pasirašymo gali kisti. Audito išvados buvo patvirtintos tik 2024 m. gegužės 15 d. Taigi tokiais Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų veiksmais, kai tretiesiems asmenims ŠMSM bei FM buvo paviešinti nepatvirtinti ir nepasirašyti audito duomenys, pažeistos VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios leistų jam „tarpinius audito rezultatus (pastebėjimus ir vertinimus)“ pateikti kokiems nors subjektams. Buvo remiamasi tik 240-ojo tarptautinio audito standartų (toliau – ir TAS) nuostatomis, nurodant, kad „jeigu auditorius nustatė apgaulę ar gavo informacijos, rodančios, kad apgaulė gali būti vykdoma, jis tokią informaciją turi laiku perduoti tinkamo lygio vadovybei, kad asmenys, atsakingi už apgaulės prevenciją ir jos nustatymą, būtų informuoti apie su jų pareigomis susijusius dalykus“.

4. Pareiškėjo vertinimu, VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos, draudžiančios viešinti nepatvirtintus audito duomenis ir jų vertinimą, yra aukštesnės teisinės galios aktas, nei atsakovo nurodytos 240-ojo TAS nuostatos. Atsakovo veiksmai, atliekant auditą bei vertinant duomenis yra prieštaringi: viena vertus, Instituto yra prašoma pateikti paaiškinimus ir pastabas dėl nustatytų dalykų, kita vertus, be jokių paaiškinimų yra daromos išvados dėl apgaulės.

5. Institutas, gavęs atsakovo 2024 m. balandžio 15 d. raštą Nr. SD (110-9.1.1-E-6196)338 „Dėl audito rezultatų“, 2024 m. gegužės 3 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įvertinti Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmus dėl galimo VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo, taip pat pateikė abejones dėl Valstybės kontrolės darbuotojų D. K. ir V. A. nešališkumo. Institutas 2024 m. gegužės 14 d. skundu, kurį papildė 2024 m. gegužės 15 d., dar kartą kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu įvertinti darbuotojų veiksmus, sustabdyti audito išvadų Instituto atžvilgiu tvirtinimą ir nušalinti D. K. ir V. A. nuo Instituto atžvilgiu atliekamo audito atlikimo, tačiau Instituto prašymas nebuvo išnagrinėtas. Valstybės kontrolės darbuotojos V. A. ir D. K. nagrinėjo pareiškėjo skundus, nors būtent dėl jų šališkumo minėtas skundas ir buvo pateiktas. Pareiškėjo vertinimu, darbuotojos buvo šališkos, paskelbė nepatvirtintas audito išvadas. Joms galėjo daryti įtaką ŠMSM kancleris J. L., kuris nuo 2011 m. iki 2020 m. dirbo Valstybės kontrolėje. Raštuose pateikti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės. Pirmajame Valstybės kontrolės rašte dėl audito rezultatų buvo teigiama, kad apdailos darbai šilumos mazge (sienų tinkavimas, dažymas, remonto darbai) neatlikti, nors Instituto užsakymu atlikta ekspertizė patvirtina, kad apdailos darbai šilumos mazge, vis dėlto, buvo atlikti. Taigi susiklostė situacija, kai Instituto paaiškinimus ir pastabas dėl tarpinių audito rezultatų vertino tos pačios Valstybės kontrolės darbuotojos, dėl kurių objektyvumo ir nešališkumo, taip pat ir dėl galimo veiksmų neteisėtumo Institutas buvo pateikęs skundą.

6. Atsakovas Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad savo veiksmais nepažeidė VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. Valstybės kontrolė atliko valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurio tikslas – įvertinti ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Auditas pradėtas 2023 m. gegužės 30 d. ir baigtas 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito rezultatai pateikti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl šių ataskaitų rinkinių – audito išvadoje (2024 m. gegužės 15 d. Nr. FAE-2). Tą pačią dieną rezultatai buvo paskelbti Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt ir socialinio tinklo paskyroje (https://www.facebook.com/valstybeskontrole). Valstybinio audito ataskaita ir išvada pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, auditoriaus nuomonę ir audito rezultatus, kaip nustatyta teisės aktuose, valstybės kontrolierius viešai pristatė Seimo 2024 m. gegužės 21 d. vykusiame plenariniame posėdyje.

8. Į minėtą valstybės finansinių ataskaitų rinkinį, be kita ko, konsoliduoti ir Instituto duomenys, Valstybės kontrolė šio audito metu audito procedūras pasirinktose srityse (sutartinių įsipareigojimų vykdymo, piniginių lėšų valdymo ir turto apskaitos, finansinės apskaitos tvarkymo) suplanavo atlikti ir Institute ir, vadovaudamasi 260-ojo TAS („Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“), 15 d. apie tai informavo Institutą raštais (2023 m. birželio 14 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-662 ir 2023 m. spalio 19 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-1016), be kita ko, nurodydama, kad auditą atliks audito grupė, kurią sudaro rašte įvardinti Valstybės kontrolės darbuotojai: audito departamento vadovas, audito grupės vadovas, kiti audito grupės nariai. Baigus audito procedūras, apie tarpinius audito rezultatus Valstybės kontrolė, vadovaudamasi 260-ojo TAS („Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“) 16 d., 265-ojo TAS („Už valdymą atsakingų asmenų ir vadovybės informavimas apie vidaus kontrolės trūkumus“) 9 d. ir 240-ojo TAS („Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“) 40, 41 ir 42 d., siekiant kaip galima anksčiau pašalinti nustatytas vidaus kontrolės spragas ir kitus trūkumus, taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį, informavo Institutą ir kitus, turinčius įgaliojimus priimti sprendimus audituojamoje srityje, asmenis – ŠMSM bei FM.

9. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad 240-ojo TAS („Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“) A.6 d. nurodo, jog viešojo sektoriaus auditoriaus pareigos neapsiriboja reikšmingo finansinių ataskaitų iškraipymo rizikos vertinimu, bet apima ir platesnę atsakomybę įvertinti apgaulės riziką. Vadovaujantis 240-ojo TAS 40, 41 ir 42 d., jeigu auditorius nustatė apgaulę ar gavo informacijos, rodančios, kad apgaulė gali būti vykdoma, jis tokią informaciją turi laiku perduoti tinkamo lygio vadovybei tam, kad asmenys, atsakingi už apgaulės prevenciją ir jos nustatymą, būtų informuoti apie su jų pareigomis susijusius dalykus.

Kadangi audito metu Institute buvo nustatyti teisės aktų nesilaikymo faktai ir vidaus kontrolės trūkumai, kurie dėl aplinkybių visumos (nustatyti dalykai audito metu ir detaliai išdėstyti rašte (2024 m. balandžio 15 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E6196)-338 „Dėl audito rezultatų“) rodė galimą apgaulės buvimą, vadovaujantis TAS, apie tai buvo informuotas ne tik Institutas, bet ir ŠMSM bei FM. ŠMSM informacija pateikta kaip atliekančiai instituto steigėjo funkcijas (Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1799 „Dėl Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įstatų patvirtinimo“ 3.1 p.) ir, atsižvelgiant į tai, kad ministerija formuoja valstybės politiką mokslinių tyrimų srityje ir eksperimentinės plėtros srityje mokslo ir studijų institucijose, ir kaip organizuojančiai, koordinuojančiai bei kontroliuojančiai šių politikos sričių įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų 9.2 p.).

FM informacija pateikta kaip rengiančiai valstybės metinių ataskaitų rinkinį (Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 14 str. ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 8.1.10 p.) bei atliekančiai metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, rengiančiai rekomendacijas, teikiančiai konsultacijas vidaus kontrolės ir vidaus audito įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje klausimais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 str. 2 p. ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 8.12.2 p.).

Minėti Valstybės kontrolės raštai dėl audito rezultatų išsiųsti Institutui ir minėtoms ministerijoms, remiantis įpareigojimais, kylančiais iš audito procesą reglamentuojančių TAS, TAAIS ir kitų, valstybės kontrolieriaus patvirtintų, audito procesą reglamentuojančių, metodinių dokumentų. Informaciją minėtuose raštuose apie audito rezultatus (auditorių pastebėjimus, vertinimus ir galimą apgaulės buvimą) pateikta ŠMSM bei FM (atsižvelgiant į jų kompetencijas ir suinteresuotumą dėl audito metu nustatytų dalykų) ir ta apimtimi, kiek tai buvo būtina audito tikslams pasiekti, todėl tai negali būti laikoma audito duomenų paviešinimu, kaip tą įvardija pareiškėjas.

Pats pareiškėjas skundus dėl Valstybės kontrolės veiksmų paviešinus nebaigto atlikti audito rezultatus ir jos darbuotojų galimo šališkumo, neobjektyvumo ir nekompetencijos, nurodant konkrečius audite nustatytus dalykus, išsiuntė ir kitoms, su auditu tiesiogiai nesusijusioms institucijoms: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo pirmininkei ir Ministrei Pirmininkei.

10. Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais. VKĮ nuostatos sukuria teisines prielaidas aukščiausiajai audito institucijai įgyvendinti uždavinius ir vykdyti tam reikalingą veiklą, nesiekiant nurodymų ir jų nepriimant iš jokios institucijos ar asmens. Valstybiniai auditoriai prieš eidami pareigas prisiekia Lietuvos Respublikai ir, teisės aktų nustatyta tvarka, deklaruoja privačius interesus. Be to, siekiant išlaikyti objektyvumą ir nešališkumą, visi audito grupės nariai, pradėdami auditą ar prisijungę prie audito, pasirašo nešališkumo ir nepriklausomumo deklaraciją, kurioje pasižada objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamiesi lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais, atlikti savo pareigas, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių gali būti pažeistas nepriklausomumas, nedelsdami pranešti tiesioginiam vadovui. Valstybiniai auditoriai, atlikdami auditus, laikosi profesinės etikos vertybių (principų) reikalavimų, kurie nustatyti norminiame teisės akte – Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodekse. Valstybės kontrolėje deklaravimo laikymosi priežiūrą ir kontrolę vykdo atitikties pareigūnas, valstybinių auditorių nešališkumą ir nepriklausomumą kontroliuoja ir tiesioginiai vadovai.

11. Apskųstos Valstybės kontrolės darbuotojos buvo deklaravusios privačius interesus pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus (pateikta privačių interesų registre https://pinreg.vtek.lt), taip pat pateiktose nešališkumo ir nepriklausomumo deklaracijose dėl atliekamo 2023 m. valstybės ataskaitų rinkinio audito patvirtino savo nešališkumą ir objektyvumą, nesant galinčių tai neigiamai paveikti aplinkybių, dėl kurių galėjo būti pažeistas nešališkumas ir objektyvumas šio valstybinio audito metu.

12. Pareiškėjo įvardintas ministerijos vadovybės atstovas J. L. Valstybės kontrolėje nedirbo nuo 2020 m., todėl įstatyme nustatytas „atšalimo“ laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Iki raštų apie tarpinius minėto audito rezultatus Institute išsiuntimo ŠMSM, kaip Instituto steigėjai, audito atlikimo metu nei audito klausimai, nei tarpiniai audito rezultatai su šiuo ministerijos atstovu nebuvo aptariami nei valstybinių auditorių, nei minėto ministerijos atstovo iniciatyva. 2023 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansiniame audite visos minėtuose teisės aktuose ir metodiniuose dokumentuose nustatytos audito kokybės užtikrinimo procedūros – vidinės peržiūros buvo atliktos ir auditorių nepriklausomumui ir nešališkumui įtaką darančių aplinkybių fiksuota nebuvo. Valstybės kontrolės darbuotojų objektyvumas, nepriklausomumas ir nešališkumas, šio audito metu buvo užtikrintas, kad būtų galima pasitikėti valstybinio audito išvadų pagrįstumu ir objektyvumu.

13. Darbuotojos nebuvo nušalintos, nes nebuvo VKĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų. Valstybės kontrolė gautus Instituto skundus dėl Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmų ir kartu pateiktą informaciją išanalizavo ir išnagrinėjo, vadovaudamasi VKĮ 26 straipsnio 3 dalimi, 31 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. VE-123 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto Asmenų prašymu ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, nustatytu terminu.

II. 14. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, šias ginčui svarbias aplinkybes:

15.1 Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vykdydama Valstybės kontrolės 2024 m. veiklos planą, 2023 m. atliko valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurio tikslas – įvertinti ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Auditas pradėtas 2023 m. gegužės 30 d. ir baigtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo priede nustatytu terminu – 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito rezultatai pateikti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl šių ataskaitų rinkinių – audito išvadoje (2024 m. gegužės 15 d. Nr. FAE-2) tą pačią dieną paskelbti Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt ir socialinio tinklo paskyroje https://www.facebook.com/valstybeskontrole. Valstybinio audito ataskaita ir išvada, pasirašytos valstybės kontrolieriaus, lydraščiais pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, vėliau auditoriaus nuomonę ir audito rezultatus, kaip nustatyta teisės aktuose, valstybės kontrolierius viešai pristatė Seimo plenariniame posėdyje 2024 m. gegužės 21 d.

15.2 Valstybės kontrolė 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-338 „Dėl audito rezultatų“ informavo Institutą, ŠMSM, pateikė kopiją FM, kad pagal valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius buvo konsoliduoti Instituto duomenys. Apie šį auditą ir pradedamas audito procedūras informavo raštais (2023 m. birželio 14 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-662 ir 2023 m. spalio 19 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-1016).

15.3 Valstybės kontrolė 2024 m. balandžio 24 d. gavo Instituto paaiškinimus (2024 m. balandžio 23 d. raštas Nr. R5-93) dėl Valstybės kontrolės rašte išdėstytų teiginių ir papildomai pateiktą informaciją ir dokumentus.

15.4 Institutas 2024 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydamas: pateikti pastebėjimus dėl Valstybės kontrolės rašte išdėstytų dalykų, t. y. dėl tarpinių audito rezultatų. Raštas, kuriame buvo nurodyti tarpiniai audito rezultatai ir kuriame buvo vertinami audito rezultatai, taip pat buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Tokiais Valstybės kontrolės veiksmais galimai buvo pažeistos VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos.

15.5 Valstybės kontrolė 2024 m. gegužės 9 d. rašte Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-453 „Dėl valstybinio audito rezultatų“ informavo Institutą apie patikslintus tarpinius audito rezultatus, įvertinus Instituto paaiškinimus dėl Valstybės kontrolės rašte išdėstytų teiginių (pastebėjimų ir vertinimų) (2024 m. balandžio 23 d. raštas Nr. R5-93). Informaciją teikia ŠMSM, kaip atliekančiai instituto steigėjo funkcijas, FM, kaip rengiančiai valstybės metinių ataskaitų rinkinį bei atliekančiai metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 str. 2 p.). Taip pat raštą teikia instituto Mokslo tarybai, kaip Instituto valdymo organui. Pažymėjo, kad iki valstybinio audito ataskaitos pasirašymo auditas yra nebaigtas, ir prašo šiuo raštu pateikiamos informacijos neviešinti.

15.6 Institutas 2024 m. gegužės 14 d. pateikė skundą Valstybės kontrolei Nr. R5-119, kurį papildė 2024 m. gegužės 15 d. raštu Nr. R5-121, prašydamas: 1) įvertinti Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų veiksmus; 2) sustabdyti nepagrįstų audito išvadų Instituto atžvilgiu tvirtinimą; 3) nušalinti nuo audito atlikimo bei Instituto paaiškinimų vertinimo skundžiamas Valstybės kontrolės darbuotojas V. A. ir D. K..

15.7 Valstybės kontrolė skundžiamu Sprendimu pažymėjo, kad, vadovaujantis minėtais TAS ir Finansinio audito vadovo (patvirtintu valstybės kontrolieriaus 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. APDE-5) 75 punktu raštai audituojamiems subjektams dėl audito metu nustatytų dalykų siunčiami iki valstybinio ataskaitos pasirašymo, todėl, kaip pareiškėjas ir nurodė, prašė raštu pateikiamos informacijos neviešinti iki ataskaitos pasirašymo, nes auditas yra nebaigtas. Valstybės kontrolė raštuose informaciją apie tarpinius audito rezultatus (pastebėjimus ir vertinimus) pateikė tik tiems subjektams (atsižvelgiant į jų kompetencijas ir suinteresuotumą dėl audito metu nustatytų dalykų) ir ta apimtimi, kiek tai buvo būtina audito tikslams pasiekti, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad audito duomenys buvo viešai paskelbti ir netgi viešai vertinami, taip pažeidžiant VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ir dėl to pažeidžiant Instituto bei jo darbuotojų teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįsti. Nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad valstybinių auditorių pateikti pastebėjimai ir vertinimai dėl Institute nustatytų dalykų, atliekant valstybinį auditą, minėtuose Valstybės kontrolės raštuose, o vėliau ir audito rezultatus įforminant valstybinio audito ataskaitoje, buvo veikiami iš šalies. Nėra pagrindo abejoti, kad atliekant audito procedūras Institute ir teikiant Institutui pastebėjimus ir vertinimus dėl audito metu nustatytų dalykų, Valstybės kontrolės darbuotojai buvo objektyvūs ir nešališki instituto atžvilgiu. Kadangi 2023 m. valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinis auditas baigtas 2024 m. gegužės 15 d., o prašymas nušalinti nuo šio audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas gautas tą pačią dieną (2024 m. gegužės 15 d.), jis nenagrinėjamas.

16. Teismas, įvertinęs VKĮ nuostatas, Valstybės kontrolės 2024 m. balandžio 15 d. rašto Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-338 turinį, darė išvadą, kad 2024 m. balandžio 15 d. raštas buvo valstybinio audito vertinimo dokumento projektas, kuris negalėjo būti viešinamas tretiesiems asmenims, išskyrus Institutą, ŠMSM ir FM. Teismo vertinimu, ŠMSM bei FM nebuvo tretieji asmenys, neturintys teisės susipažinti su valstybinio audito vertinimo dokumento projektu. ŠMSM yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1799 „Dėl Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įstatų patvirtinimo“ pavesta vykdyti Instituto steigėjos funkcijas, tuo tarpu, FM yra viena iš rengiančių metinių ataskaitų rinkinį subjektų. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad valstybinio audito vertinimo dokumento projektas buvo paskelbtas viešai, nes jis buvo pateiktas tiksliniams adresatams, taip pat nenustatyta, kad Valstybės kontrolė atliko valstybinio audito vertinimo dokumento projekto viešą vertinimą iki buvo pasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada. 2023 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai 2024 m. gegužės 15 d. buvo paskelbti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl ataskaitų rinkinių – audito išvadoje.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 14 d. bei 2024 m. gegužės 15 d. prašymus nušalinti nuo audito atlikimo Valstybės kontrolė nagrinėjo vadovaudamasi Aprašo nuostatomis. Pareiškėjo prašymų nagrinėjimas baigtas 2024 m. gegužės 27 d. priimtu sprendimu, kurį pasirašė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja L. B.. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginį, kad ginčijamą Sprendimą parengė tos pačios Valstybės kontrolės darbuotojos, dėl kurių nešališkumo pareiškėjas kėlė klausimą, teismas pripažino nepagrįstu.

18. Pagal VKĮ 26 straipsnio 3 dalį valstybės kontrolės darbuotojas nuo darbo gali būti nušalintas, kai iš pareigūno, turinčio įgaliojimus pagal Baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus, gauna informacijos, kad darbuotojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju, įvertinus darbuotojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, darbuotojas gali būti nušalinamas iki 6 mėnesių laikotarpiui. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokių pagrindų auditorių nušalinimui nebuvo nurodyta ir nenustatyta. Auditorių vadovas apie keliamą nešališkumo klausimą buvo informuotas, tačiau auditorės nebuvo nušalintos numatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad jos negalėjo tęsti priskirtų funkcijų aukščiausioje audito institucijoje ir užbaigti valstybės finansinių ataskaitų rinkinio audito, teikiant jį tvirtinti valstybės kontrolieriui. Teismo vertinimu, Valstybės kontrolė, laikydamasi Apraše nustatytos tvarkos ir terminų, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą nušalinti nuo audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas.

19. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, konstatavo, kad Valstybės kontrolės sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, procedūra atlikta laikantis VKĮ, Aprašo nuostatų ir viešojo administravimo principų, todėl nenustatė teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo Valstybės kontrolės Sprendimo ir įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti veiksmus.

III. 20. Pareiškėjas Institutas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta nei viena teisės akto nuostata, kuri leistų daryti išvadą apie tai, jog tarpiniai audito duomenys ir jų vertinimas galėjo būti pateikiami ŠMSM bei FM. Kitaip tariant, teismo išvada, kad ginčo duomenys negalėjo būti viešinamas tretiesiems asmenims, išskyrus nurodytas ministerijas, nėra pagrįsta teisiniais bei faktiniais argumentais. Teismo minimas VKĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas, numatantis, jog valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais atlieka šioje dalyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir teikia Seimui ir šiuos ataskaitų rinkinius parengusiems viešojo sektoriaus subjektams valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas, t. y. dėl valstybės metinių ataskaitų rinkinio, duoda nuorodą į patvirtintas ataskaitas. Tačiau ginčo atveju atsakovas dviem savo raštais tretiesiems asmenims paskleidė nepatvirtintus audito duomenis ir jų vertinimą. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi ne teisės aktų nuostatomis, o VKĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, kuris nėra teisės aktas ir neturi absoliučiai jokios galios. o Finansinio audito vadovo, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. APDE-5 (toliau – ir Vadovas) numato, kad raštu yra informuojamas įstaigos vadovas/grupės komponento vadovas, t. y. ginčo atveju Instituto vadovas, o ne tretieji asmenys. Nei ŠMSM, nei FM negali būti laikomos bet kokiu vadovu Instituto atžvilgiu, kadangi Institutas yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio veiklos forma biudžetinė įstaiga. Subjekto teisė teikti pastabas valstybinio audito dokumentui neatsiejamai yra susijusi su VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatomis, kurios imperatyviai nustato, jog valstybiniai auditoriai ir Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, privalo gerbti subjekto teises ir teisėtus interesus bei neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir viešai jų nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada.

22. VKĮ 2 straipsnio 10 dalis įtvirtina, jog valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose. Nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimai reiškia, jog Valstybės kontrolės darbuotojai, kurie atlieka auditą privalo būti nešališki. Tai aiškiai atsispindi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės tarnybinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatose. Susiklosčius tokiai situacijai, kada Instituto paaiškinimus dėl Valstybės kontrolės pirmojo ir antrojo raštų dėl audito rezultatų nagrinėjo tos pačios darbuotojos, dėl kurių veiksmų Institutas buvo pateikęs skundą, akivaizdu, jog šios darbuotojos negalėjo būti laikomos nepriklausomomis, objektyviomis ir nešališkomis, kaip tai įtvirtinta VKĮ 2 straipsnio 10 dalyje bei Etikos kodekso 7–9 punktuose.

23. Pirmosios instancijos teismo argumentams bei atsakovo atstovių teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad nušalinimo klausimą dar iki audito išvadų patvirtinimo išnagrinėjo tiesioginis darbuotojų (auditorių) vadovas, prieštarauja skundžiamame Sprendime nurodyti argumentai, nurodant: „kadangi 2023 m. valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinis auditas baigtas 2024-05-15, o prašymas nušalinti nuo šio audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas gautas tą pačią dieną (2024-05-15), jis nenagrinėjamas“.

24. Atsakovas Valstybės kontrolė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovo teigimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas apie tai, jog, pateikdama tarpinius audito rezultatus ŠMSM ir FM, ji pažeidė VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Valstybės kontrolė teikė informaciją, jos neišviešindama, tik institucijoms, kurioms pagal teisės aktus kyla pareiga įgyvendinti atitinkamus veiksmus Instituto atžvilgiu. Pareiškėjas klaidingai aiškina VKĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes Valstybės kontrolė, vadovaudamasi VKĮ ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu bei kitais teisės aktais, turi teisę ir pareigą teikti informaciją atsakingoms institucijoms, kurios privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą.

26. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ŠMSM ir FM nėra trečiosios šalys, nes jos atlieka ataskaitų konsolidavimo ir finansų kontrolės funkcijas. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 14 straipsnis aiškiai nurodo, kad valstybės metinių ataskaitų rinkinį rengia FM. Viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitų rinkinį sudarančias ataskaitas pasirašo kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto vadovas, nagrinėjamu atveju – ŠMSM (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 15 str. 3 d.). ŠMSM yra ne tik Instituto steigėja – ji yra finansų valdymo subjektas savo srityje, todėl turi teisėtą pagrindą būti informuota apie nustatytus finansinius pažeidimus ar vidaus kontrolės trūkumus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „ Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Strateginio valdymo metodikos (toliau – ir Metodika) 158 punktu, ministerijos rengia savo valdymo sričių strateginius veiklos planus, atsižvelgdamos į joms tais biudžetiniais metais paskirtus biudžeto asignavimus. Be kita ko, priemonių planavimas vyksta pasitarimuose, kuriuose įvertinamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų (nagrinėjamu atveju – Instituto) planuojamos išlaidos, vertinami ir Valstybės kontrolės atitinkamoje viešojo sektoriaus srityje (nagrinėjamu atveju – viešieji finansai ir švietimas, mokslas ir sportas) atliktų auditų rezultatai. Audito informacija FM buvo perduota kaip atsakingai už viešojo sektoriaus finansų kontrolę ir valdymą institucijai ir institucijai, sudarančiai audituojamąjį valstybės ataskaitų rinkinį (pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir Finansų ministerijos nuostatus).

27. ŠMSM, vykdydama steigėjo funkcijas, teisėtai turėjo būti informuota apie tarpinius audito rezultatus, kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, numatytas Strateginio valdymo įstatyme ir Strateginio planavimo Metodikoje.

28. TAS yra privalomi ir suderinami su nacionaline teise. Pareiga jais vadovautis atliekant auditą yra įtvirtinta Valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. TAS apibrėžtis pateikta Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme (2 str. 31 d.). 600-ojo TAS („Specialūs svarstymai – grupės finansinių ataskaitų auditas (įskaitant komponentų auditorių darbą)“) 46 ir 47 punktai aiškiai nurodo, kad informacija apie grupės audito rezultatus turi būti teikiama ne tik pačiam audituojamam subjektui (šiuo atveju Institutui), bet ir „už valdymą atsakingiems asmenims“ bei „grupės vadovybei“. Valstybės ataskaitų rinkinio, kuris yra Valstybės kontrolės audito objektas, kontekste grupės vadovybė apima FM ir ŠMSM, kurios pagal teisės aktus privalo būti informuotos apie nustatytus finansinius pažeidimus ir vidaus kontrolės trūkumus.

29. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Valstybės kontrolės darbuotojos turėjo būti nušalintos nuo audito proceso dėl jų tariamo šališkumo, siejamo su jų buvusiais darbiniais ryšiais su ŠMSM, kaip Instituto steigėjo, vienu iš tuometinių vadovų, nes auditorės laikėsi visų profesinio nepriklausomumo reikalavimų, yra deklaravusios privačius interesus, pasirašiusios nešališkumo ir nepriklausomumo deklaracijas, taip pat nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie jų šališkumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės kontrolės 2024 m. gegužės 27 d. atsakymo Nr. SD-(70-1.9 Mr)-505 „Dėl gauto skundo dėl Valstybės kontrolės veiksmų“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Valstybės kontrolę iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. gegužės 3 d. skundą Nr. R5-103 bei 2024 m. gegužės 14 d. skundą Nr. R5-119 su 2024 m. gegužės 15 d. rašte Nr. R5-121 nurodytais papildymais pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Valstybės kontrolės sprendimas atitiko VAĮ 10 straipsnyje jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, skundų nagrinėjimo procedūra atlikta laikantis VKĮ, Aprašo nuostatų ir viešojo administravimo principų.

32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

33. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi teismo išvadų, nenustatė pagrindo keisti byloje priimto procesinio sprendimo: nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad byloje pateiktais duomenimis:

33.1 Valstybės kontrolė, vadovaudamasi VKĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vykdydama Valstybės kontrolės 2024 m. veiklos planą, 2023-2024 m. atlikinėjo valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurio tikslas – įvertinti ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Auditas pradėtas 2023 m. gegužės 30 d., jį numatyta baigti 2024 m. gegužės 15 d.

33.2 2023 m. ataskaitų rinkinio, į kurį konsoliduojami ir Instituto duomenys, finansinio audito atlikimo metu, Valstybės kontrolė, baigusi analitines 2023 m. finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo, išankstinių ir kitų sandorių pagrindines audito procedūras, 2024 m. balandžio 15 d. raštu: informavo Institutą, o taip pat – asignavimų valdytoją – Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ir Finansų ministeriją, kaip rengiančią valstybės metinių ataskaitų rinkinį, informavo apie audito rezultatus; paprašė iki 2024 m. balandžio19 d. pateikti pastebėjimus dėl rašte išdėstytų dalykų, jei tokių būtų; pažymėjo, kad iki ataskaitos pasirašymo auditas yra nebaigtas, ir prašė šiuo raštu pateikiamos informacijos neviešinti;

33.3 2024 m. balandžio 23 d. raštu Institutas pateikė Valstybės kontrolei paaiškinimus dėl jos 2024 m. balandžio 15 d. rašto apie audito rezultatus, prašydamas peržiūrėti teiginius bei išvadas ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, pateikti objektyvų ir neskubotą vertinimą;

33.4 Institutas 2024 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Valstybės kontrolierių ir Valstybės kontrolę, prašydamas įvertinti skunde aptartus Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų veiksmus, motyvuodamas Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų galimai neteisėtais veiksmais, t. y. viešu audito duomenų skelbimu ir viešu jų vertinimu be pasirašytos audito ataskaitos, taip pat reikiamų sričių specialistų ir / ar įstaigų nepasitelkimu darant kategoriškas ir tikrovės neatitinkančias išvadas;

33.5 Valstybės kontrolė, įvertinusi 2024 m. balandžio 23 d. raštu Instituto pateiktus Valstybės kontrolei paaiškinimus dėl jos 2024 m. balandžio 15 d. rašto apie audito rezultatus, 2024 m. gegužės 9 d. raštu informavo apie patikslintus tarpinius audito rezultatus Institutą, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Finansų ministeriją ir Instituto mokslo tarybą;

33.6 Institutas 2024 m. gegužės 14 d. skundu, kurį 2024 m. gegužės 15 d. papildė, kreipėsi į Valstybės kontrolierių ir Valstybės kontrolę, prašydamas: sustabdyti nepagrįstų audito išvadų Instituto atžvilgiu tvirtinimą; nušalinti nuo audito atlikimo bei Instituto paaiškinimų vertinimo V. A. ir D. K.; įvertinti Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų veiksmus, motyvuodamas tuo, kad Valstybės kontrolės darbuotojos, prieš vertindamos Instituto pateiktus paaiškinimus dėl pirmojo valstybės kontrolės rašto, buvo supažindintos su Instituto skundu dėl jų veiksmų; Instituto pateikti paaiškinimai dėl pirmojo valstybės kontrolės rašto nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti;

33.7 Auditas buvo baigtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo priede nustatytu terminu – 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito rezultatai pateikti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl šių ataskaitų rinkinių – audito išvadoje (2024 m. gegužės 15 d. Nr. FAE-2) tą pačią dieną paskelbti Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt ir socialinio tinklo paskyroje https://www.facebook.com/valstybeskontrole;

33.8 Valstybės kontrolės 2024 m. gegužės 27 d. raštu Nr. SD-(70-1.9 Mr)-505 „Dėl gauto skundo dėl Valstybės kontrolės veiksmų“ pateikė Institutui atsakymą dėl jo 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 14 d. skunduose nurodytų argumentų, susijusių su Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų galimai neteisėtais veiksmais (Valstybės kontrolė raštuose informaciją apie tarpinius audito rezultatus (pastebėjimus ir vertinimus) pateikė tik tiems subjektams (atsižvelgiant į jų kompetencijas ir suinteresuotumą dėl audito metu nustatytų dalykų) ir ta apimtimi, kiek tai buvo būtina audito tikslams pasiekti; neturi pagrindo abejoti, kad valstybinių auditorių pateikti pastebėjimai ir vertinimai dėl institute nustatytų dalykų, atliekant valstybinį auditą, minėtuose Valstybės kontrolės raštuose, o vėliau ir audito rezultatus įforminant valstybinio audito ataskaitoje, buvo veikiami iš šalies; nėra pagrindo abejoti, kad atliekant audito procedūras institute ir teikiant institutui pastebėjimus ir vertinimus dėl audito metu nustatytų dalykų, Valstybės kontrolės darbuotojai buvo objektyvūs ir nešališki instituto atžvilgiu), taip pat nurodė, kad 2023 m. valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinis auditas baigtas 2024 m. gegužės 15 d., o prašymas nušalinti nuo šio audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas gautas tą pačią dieną (2024 m. gegužės 15 d.), jis nenagrinėjamas.

34. Apibendrinant aptartas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo tarp Valstybės kontrolės – valstybinį auditą atliekančios audito institucijos, jai atliekant valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio, į kurį konsoliduojami ir Instituto duomenys, finansinį auditą, ir pareiškėjo Instituto – subjekto, kuriame valstybinis auditas buvo atliekamas, dėl klausimų, tiesiogiai susijusių su Valstybės kontrolės veikla, atliekant valstybinį auditą.

35. VKĮ, nustatantis Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, statusą, veiklos teisinius pagrindus ir principus, kompetenciją, taip pat audituojamo subjekto teises ir pareigas, numato, kad: Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija (VKĮ 3 str. 1 d.); Valstybės kontrolės uždaviniai yra:

1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;

2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui;

3) stebėti, kaip laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir kaip vykdomos užduotys, užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir atskaitomybę (VKĮ 7 str.); Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais atlieka Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus, iš jų – ir dėl valstybės metinių ataskaitų rinkinio, ir teikia Seimui ir šiuos ataskaitų rinkinius parengusiems viešojo sektoriaus subjektams valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas (VKĮ 8 str. 2 d.);

Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, atlieka finansinį, atitikties ir veiklos auditą (finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė (VKĮ 2 str. 3 d.); atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė (VKĮ 2 str. 1 d.); veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu (VKĮ 2 str. 12 d.)).

Atitikties auditas gali būti atliekamas kartu su finansiniu arba veiklos auditu. Valstybinis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ir tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (VKĮ 12 str. 1 ir 2 d.); Subjektas (viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius (VKĮ 2 str. 5 d.)) turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar kito vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti dėl jo pastabas.

Dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų valstybinio audito dokumentų Valstybės kontrolė gali nustatyti trumpesnį susipažinimo ir pastabų pateikimo Valstybės kontrolei terminą (VKĮ 14 str. 1 d.); subjektas privalo užtikrinti teisę valstybiniams auditoriams ir Valstybės kontrolės darbuotojams, atliekantiems kitus vertinimus, laisvai patekti į patalpas, gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją elektroninių ryšių tinklais, taip pat susitikti su subjekto vadovais ir darbuotojais ir gauti jų rašytinius paaiškinimus (VKĮ 14 str. 2 d.); audituotas subjektas privalo per rekomendacijų įgyvendinimo plane nurodytą terminą informuoti aukščiausiąją audito instituciją, kaip įgyvendinamos valstybinio audito rekomendacijos(VKĮ 14 str. 4 d.);

Valstybės kontrolės veiklos rezultatai įforminami ataskaitomis (valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai (VKĮ 2 str. 7 d.), išvadomis (nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose (VKĮ 2 str. 8 d.) ir kitais dokumentais (VKĮ 15 str. 1 d.); subjektas per VKĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus (VKĮ 16 str. 1 d.); valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena atliekama valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka (VKĮ 16 str. 1 d.); valstybinio audito rekomendacijos – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo subjekto (audituojamų subjektų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo (VKĮ 2 str. 9 d.).

36. Taigi, pagal aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, Valstybės kontrolė yra audito institucija, atliekanti valstybinį auditą, nesantį teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra Viešojo administravimo įstatymo prasme (teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra viešuoju administravimu laikoma tik tada, kai VAĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklų vykdymas yra užtikrinamas jas vykdančiam viešojo administravimo subjektui suteiktais įgaliojimais duoti teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus nepavaldiems asmenims (VAĮ 18 str. 2 d.)), kurio (valstybinio audito) rezultatai įforminami ataskaitomis, išvadomis, nesančiais administraciniais sprendimais Viešojo administravimo įstatymo prasme (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 5 d.)), dėl ko, teisės aktuose nesant nustatyta priešingai, negalinčiais būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 5 str. 1 d.).

37. Valstybinio audito rezultatams negalint būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nėra pagrindo manyti, kad ginčo dalyku administraciniame teisme gali būti Valstybės kontrolės, valstybinių auditorių ir kitų Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmai, neveikimas ar sprendimai, tiesiogiai susiję su Valstybės kontrolės veikla, atliekant valstybinį auditą, iš jų – ir sprendimai dėl valstybinį auditą atliekančių asmenų (ne)nušalinimo, rezultatų turinio ir / ar tvirtinimo, audituojamam ar kitam subjektui nesukuriantys teisių ir nenustatantys jam pareigų. Visi tokio pobūdžio argumentai gali būti įvertinti nagrinėjant ginčus dėl aktų, grindžiamų Valstybės kontrolės veiklos rezultatais, teisėtumo ir pagrįstumo ar pan.

38. Šiuo aspektu (37 p.) pažymėtina, kad VKĮ 31 straipsnio 1 dalies („Asmenų prašymai ir skundai Valstybės kontrolėje nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais.“) ir 3 dalies („Asmenų skundai dėl Valstybės kontrolės veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, netaikant Viešojo administravimo įstatyme administracinei procedūrai nustatytų reikalavimų.“) nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios audituojam subjektui teises, eksplicitiškai nenustatytas VKĮ, iš jų – tokia tvarka teisme ginčyti valstybinį audito rezultatus, jo atlikimo procedūroje atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, kuriais nėra įforminami audito rezultatai.

39. Pažymėtina, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarkos apraše, patvirtintame Valstybės kontrolieriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. VE-123, skundas apibrėžiamas kaip asmens kreipimasis į Valstybės kontrolę, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo arba kito asmens teisės arba teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Aprašo 2.8 p.); atsakymai į prašymus ir skundus rengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama prašoma informacija, prašomo dokumento kopija, nuorašas, aiškiai ir argumentuotai atsakoma į asmens klausimus, motyvuotai išdėstoma Valstybės kontrolės pozicija dėl asmens keliamų klausimų, nurodant prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi vertinant prašymo ar skundo turinį, ar kt. (Aprašo 50 p.); jeigu asmuo nesutinka su Valstybės kontrolės atsakymu į jo prašymą ar skundą arba jeigu per nustatytą jo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui nebuvo išsiųstas, jis turi teisę paduoti skundą Valstybės kontrolei Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatyme nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Asmuo gali pateikti skundą dėl Valstybės kontrolės darbuotojo veiksmų arba neveikimo – tokie skundai perduodami valstybės kontrolieriui. Dėl Valstybės kontrolės darbuotojų galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo arba kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta tvarka (Aprašo 61 p.).

40. Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad Valstybės kontrolė, išnagrinėjusi pareiškėjo pasikreipimus, įvardytus skundais (nutarties 33.8 p. p.), pateikė jam atsakymą, kuriuo atsakė į šiuos jo pasikreipimus, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose reikšmingų argumentų, dėl ko šis atsakymas, parengtas jau baigus valstybinį auditą, išsamumo prasme neatitinka Aprašo 61 punkto nustatytų reikalavimų, nenurodė, tenkinti pareiškėjo skundo, kuriame reiškiamais reikalavimais (iš naujo nagrinėti jo skunduose reiškiamus reikalavimus, susijusius su valstybinio audito, kuris yra baigta procedūra) pareiškėjo teisės ir nebūtų apgintos, nebuvo pagrindo.

41. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su valstybinio audito procedūros aktų teistumu ir pagrįstumu, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

42. Apibendrindama, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė