ef5ef97d-c659-4e28-90a9-788ee0dfe4d3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-683-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27590-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nukentėjusiajam M. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte; n u s t a t ė : V. S. 2018 m. birželio 3 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam M.

M. vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. veido deÅ¡inės pusės, abiejų kelių odos nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 1948/2018(01) ir deÅ¡inės čiurnos abiejų kulkÅ¡nių ir deÅ¡inio blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžius su kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kas įvyko dėl deÅ¡inės pėdos sukimosi pagal savo iÅ¡ilginę ašį esant fiksuotai deÅ¡inei kojai, kas pagal tÄ pačiÄ specialisto iÅ¡vadÄ vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M.

M. sveikatÄ . Å iais veiksmais V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad buvo susitikęs su M. M. ir M., lengvai iÅ¡gėrinėjo, buvo kelios dienos po gimtadienio, draugiÅ¡kai leido laikÄ , kol įvyko kažkoks nesusipratimas, kivirčas ir jo eigoje įvyko Å¡is incidentas. M. apsistumdė su M., jis pribėgo, pačiupo M. už rankos, trinktelėjo.

Viskas įvyko spontaniÅ¡kai, greitai, tikrai kažkokių kėslų skriausti žmogaus nebuvo. Norėjo jį įsodinti taksi, kad parvežtų namo, tačiau taksistas atsisakė vežti, nes žmogus buvo apsvaigęs po smÅ«gio į galvÄ . Kaimynai iÅ¡lindo per langus, jie iÅ¡sigando, nes žmonės pradėjo Å¡aukti, kad kvies policijÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Labai gailisi dėl Å¡ito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti. Pripažįsta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dėl jo veiksmų.

Atsiprašė nukentėjusiojo, iki Å¡iol su juo bendrauja. Mano, kad suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, po to laiko daugiau negeria, nevartoja visai alkoholio. Atlygino nukentėjusiajam 1000 Eur ir 1000 Eur įsipareigoja atlyginti iki Å¡ių metų birželio 30 d. Ligonių kasų ieÅ¡kinį pripažįsta, sumokės per vasario mėnesį. Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ priima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, kad 2018 birželio mėn. 3 dienÄ apie 14.30 val. jis su pažįstamu M. J. susitiko Algirdo g. Kinų kavinėje pasėdėjo, iÅ¡gėrė alaus, tada dar susiskambino su V. S. ir jie nuvažiavo su M. į kazino, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V., ten pabuvo apie 10 min., dar nuvažiavo į svečius, o po jų nuvažiavo į barÄ Veranda, Kęstučio g. 39, Vilnius, pora valandų pabuvo ten. Jis sumokėjo jų visų ir savo sÄ skaitÄ ir išėjo, kadangi norėjo jau namo, jiems nieko nesakęs, baro padavėjas jo pažįstamiems iÅ¡kvietė taksi.

Jie jam paskambino, pradėjo agituoti, kad vėl susitikti. Ir jie jį pasiėmė Vytauto g. su taksi automobiliu "E transportas", modelio ir valstybinio neatsimena. Tada jis paprašė, kad taksi sustotų Basanavičiaus Mindaugo g. sankryžoje, taksi sustojo ir jis pradėjo eiti link Basanavičiaus g. 23, Vilnius. Tada M. pradėjo jį vytis iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad važiuotų kur nors toliau, kai jis atsisakė, jis pradėjo elgtis agresyviau, o jis tęsė ėjimÄ ir jie galimai kartu ėjo, o gal važiavo su taksi paskui jį, tačiau Å¡ito nelabai atsimena.

Kada atsidÅ«rė prie J. Basanavičiaus g. 23, Vilnius, stovėjo kartu, taksi automobilis Å¡alia ir Å¡nekėjo, jie nenorėjo jo paleisti, kadangi norėjo važiuoti kažkur toliau, bet neturėjo pinigų. Paskui pajuto smÅ«gį ir atsijungė, kas smÅ«giavo tiksliai pasakyti negali. Jis atsigavo kai buvo laiptinėje ir skambino į duris draugei. Ir jau buvo policija iÅ¡kviesta ir išėję kaimynai M. T., kuris kaip suprato, matė įvykį per balkonÄ ir pasakojo, kad jam smÅ«giavo V. ir vėliau įvilko jį į taksi automobilį, iÅ¡ kurio jis iÅ¡Å¡oko ir nubėgo į namÄ , kaip jis pasakojo, jis pats to neatsimena.

IÅ¡ karto atvažiavo ir greitoji, kuri pristatė jį į Lazdynų ligoninę ir nustatė abiejų kulkÅ¡nių ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžį ir kitų dauginių skruosto ir smilkinio apatinio žandikaulio sÄ nario srities žaizdas (b. l. 16-17). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. T. parodė, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 20.30 val. jis buvo namuose J. Basanavičiaus g. 23-3, Vilniuje, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke. TriukÅ¡mas vis stiprėjo, jis išėjo į balkonÄ , balkonas iÅ¡eina į J.

Basanavičiaus gatvę, ir pamatė du vienas prieÅ¡ais kitÄ stovinčius vyriÅ¡kius. Prie J. Basanavičiaus gatvėje esančio 21 namo ant Å¡aligatvio stovėjo jo kaimynės M. draugas, jo vardo ir pavardės nežino, matė jį porÄ kartų, su kitu vyriÅ¡kiu, kuris buvo vidutinio Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, juodais, ilgais plaukais, apsirengęs baltos spalvos marÅ¡kinėliais, vyrai pykosi, stumdėsi. Å alia jų stovėjo taksi automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo kitas vyras, kuris buvo stambaus kÅ«no sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs buvo tamsiai mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais ir džinsiniais Å¡ortais.

Minėtas vyras priėjo prie M. draugo ir kito vyriÅ¡kio, sudavė M. draugui ranka vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, po Å¡io smÅ«gio M. draugas pargriuvo ant žemės, nejudėjo, gulėjo be gyvybės ženklų. Abu vyrai paėmė M. draugÄ ir pradėjo tempti jį link taksi automobilio. Tada jis pradėjo Å¡aukti jiems, kÄ jie daro, pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tada vyras su ilgais plaukais pagrasino jam, pasakė, kad žino, kur jis gyvena, jis suprato jo žodžius kaip grasinimÄ , nes neva jei iÅ¡kvies policijÄ jis su juo susidoros.

Vyrai paguldė M. draugÄ Ä¯ taksi automobilį ant galinės sėdinės, paliko jį taksi automobilyje, o patys nuėjo link Algirdo gatvės. Po kurio laiko pamatė, kad M. draugas atsigavo, atsiskaitė su taksi vairuotoju ir nuėjo link laiptinės. Jis matė, kad tarp M. draugo ir vyriÅ¡kio su ilgais plaukais vyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė, o vienÄ smÅ«gį į galvÄ jam sudavė kitas vyras. Kažkas iÅ¡ kaimynų iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir greitosios pagalbos medikus (b. l. 24-26).

Papildomos apklausos metu liudytojas M. T. parodė, kad jis negalėtų atpažinti gyvai, pagal veido bruožus asmens, kuris sudavė M. draugui ranka vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, po kurio M. draugas pargriuvo ant žemės, kadangi įvykį stebėjo per balkonÄ , buvo per toli, kad galėtų gerai matyti vyro veidÄ ir jį įsidėmėti. Kaip ir sakė pirminės apklausos metu, M. draugui sudavė vyras, kuris buvo stambaus kÅ«no sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs buvo tamsiai mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais ir džinsiniais Å¡ortais.

Šį vyrÄ jis nufotografavo mobiliuoju telefonu (nuotraukÄ prideda), bÅ«tent Å¡is vyras sudavė smÅ«gį M. draugui. O kartu su juo buvęs vyras su ilgais plaukais jam tik žodžiu pagrasino, pasakė, kad žino, kur jis gyvena. Vyro su ilgais plaukais jis taip pat negalėtų atpažinti gyvai, nes jo veido bruožų jis neįsidėmėjo, tačiau tiksliai atsimena, kad plaukai buvo ilgi, suriÅ¡ti į uodegytę. Abu vyrai paguldė M. draugÄ Ä¯ taksi automobilį ant galinės sėdinės, paliko jį taksi automobilyje, o patys nuėjo link Algirdo gatvės. Jis matė, kad tarp M. draugo ir vyriÅ¡kio su ilgais plaukais vyko žodinis konfliktas (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimÄ , teikia pavėžėjimo paslaugas nuosavu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikslios datos neatsimena, jis iÅ¡ įmonės gavo užsakymÄ pavežti klientÄ iÅ¡ Žvėryno gatvės. Kai jis atvažiavo į Žvėryno gatvę, tikslaus adreso nežino, prie baro į jo automobilį įsėdo du vyrai. Vienas buvo žemo Å«gio, apie 175 cm, stambaus kÅ«no sudėjimo, trumpai kirptas, plaukų spalvos neatsimena, kažkokių iÅ¡skirtinių veido bruožų neįsidėmėjo, smulkiau apraÅ¡yti negali.

Su juo buvęs vyras buvo aukštesnis už jį, apie 185 cm, liekno kūno sudėjimo, jo taip pat neįsidėmėjo. Abu vyrai įsėdo į automobilį, apie 10 minučių stovėjo prie baro, nes vienas iš vyrų skambino kažkam. Po to klientai pasakė vežti juos link stoties, tačiau vos pajudėjus sustojo, nes prie automobilio priėjo ir į automobilį įsėdo trečias vyras. Trečias vyras, kiek pamena, buvo lieknas, aukštas, trumpų plaukų, daugiau aprašyti negali, nes nepamena.

Visi vyrai buvo iÅ¡gėrę. Kai važiavo V. Kudirkos gatve trečias vyras, kuris įsėdo į automobilį paskutinis, paprašė jo sustoti, nes norėjo į tualetÄ . Jis sustojo gatvėje, prie kurio namo nepamena, trečias vyras iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo eiti link Basanavičiaus gatvės. Jis važiavo tam vyrui iÅ¡ paskos, jo du draugai sėdėjo maÅ¡inoje. Kadangi trečias vyras ėjo, iÅ¡ jo elgesio buvo galima suprasti, kad jis neketina sėsti atgal į maÅ¡inÄ , o iÅ¡ pokalbio suprato, kad tie du vyrai, kurie buvo likę automobilyje neturi pinigų, tai tie du vyrai taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo eiti trečiam vyrui iÅ¡ paskos.

Kadangi jam niekas nesumokėjo už kelionę, jis lėtai važiavo paskui juos. Jam važiuojant paskui vyrus matė, kad jie eidami stumdėsi tarpusavyje, iÅ¡ pradžių stumdėsi gatvėje, po to perėjo ant Å¡aligatvio. Jie visÄ keliÄ Ä—jo, stumdydavosi, rėkavo. Kadangi vairavo automobilį, tai turėjo žiÅ«rėti į keliÄ , nuolat nežiÅ«rėjo į vyrus, tačiau vienu momentu, kai pažiÅ«rėjo į vyrus pamatė, kad trečias vyras guli ant Å¡aligatvio, o jo du draugai stovėjo Å¡alia.

Kaip parkrito trečias vyras jis nematė, pamatė jį jau gulintį ant Å¡aligatvio. Tada du vyrai atitempė trečiÄ vyrÄ iki jo automobilio, įsodino į automobilį, įsėdo patys. iÅ¡ balkono jam nepažįstami žmonės pradėjo rėkti, kad iÅ¡kvies policijÄ , trečias vyras buvo kruvinas, todėl jis atsisakė toliau juos vežti. Kai jis atsisakė juos vežti, du vyrai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, paliko trečiÄ jo automobilyje, ir pabėgo. Trečias vyras pakėlė galvÄ , paklausė, kur jo draugai, jis pasakė, kad jie pabėgo.

Tada trečias vyras atsiskaitė su juo ir nuėjo į namo laiptinę, adreso nežino. Atvyko policijos pareigÅ«nai, greitoji pagalba, kas juos iÅ¡kvietė jis nežino, spėja, kad žmonės, kurie stebėjo vyrus iÅ¡ balkonų. Jis kurį laikÄ dar stovėjo, po to iÅ¡važiavo. Jis nematė, kad trečiÄ vyrÄ kas nors muÅ¡tų, matė, kad jie bÅ«dami girti eidami stumdėsi, tačiau, kad kas nors bÅ«tų mušęs jį kumščiais ar kojomis jis nematė, taip pat negali pasakyti nuo ko trečias vyras parkrito ant žemės, nes nematė, matė jį jau gulintį ant žemės (b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. N. parodė, kad jis buvo pas draugę namuose, adresu J. Basanavičiaus g. 23, Vilniuje. Bute buvo atidaryti langai, iÅ¡girdo riksmus lauke. PažiÅ«rėjo pro langÄ , pamatė tris vyrus, kurie pykosi tarpusavyje. Nei vieno vyro jis nepažįsta, matė juos pirmÄ kartÄ . Jis pamatė, kad tris vyrai vidury gatvės rėkauja, Å¡alia stovėjo taksi automobilis, kaip suprato, taksi laukė vyrų. Kaip jam pasirodė, vyrai pykosi dėl to, kad kažkas už kažkÄ nesumokėjo.

Po to jis pamatė, kad vienas iÅ¡ vyrų sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į galvos sritį kitam vyrui. Po to smÅ«gio vyras parkrito ant Å¡aligatvio ir gulėjo be gyvybės ženklų, galimai prarado sÄ monę. Po to vienas vyras paėmė nukentėjusįjį vyrÄ už kojų, kitas už rankų ir nunešė į taksi automobilį, paguldė jį ant galinės sėdynės. Du vyrai išėjo link Algirdo gatvės, o sumuÅ¡tÄ vyrÄ paliko taksi automobilyje. Jis tuo metu jau skambino į BPC, pranešė, kad vyksta muÅ¡tynės. Jis matė, kad nukentėjusiajam vyrui buvo suduotas vienas smÅ«gis nuo kurio jis prarado sÄ monę, ji mušė vienas vyras.

Vyras, kuris sudavė smūgį buvo apsirengęs šortais, baltais marškinėliais, su papuošalu ant kaklo, buvo su barzda, veido bruožų neįsidėmėjo (b. l. 38-40). 2018 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. S. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. J. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 84-89). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. J. parodė, kad jis davė parodymus tuo metu, kai buvo apklaustas įtariamuoju, jo parodymai yra teisingi, prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, jų papildyti nenori (b. l. 90-91).Būdamas apklaustas įtariamuoju M.

J. parodė, kad 2018 m. birželio 3 d. jis paskambino M. ir pasiÅ«lė nueiti kartu į kavinę pasėdėti. M. M. sutiko. Jis su juo pasėdėjo kinų restorane Algirdo gatvėje, tikslaus adreso nežino, po to M. pasiÅ«lė nueiti į kokį nors kitÄ restoranÄ . Jie nuvažiavo į kazino „Olimpic“, prie Lietuvos vieÅ¡bučio, prie Universalinės parduotuvės, tikslaus adreso nežino. Kazino sutiko M. draugÄ , V.. Po kazino, kartu su M. ir V. nuvažiavo į ŽvėrynÄ , kur taip pat kavinėje „Veranda“, jos adreso nežino, pasėdėjo apie 3-4 valandas ir nusprendė važiuoti namo į J.

Basanavičiaus g. 23, Vilniuje. Tiksliai neatsimena kas, iškvietė taksi automobilį, kuriuo nuvažiavo į J. Basanavičiaus gatvę. M. buvo gerokai išgėręs, V. buvo išgėręs, tačiau nebuvo visiškai girtas, pats vaikščiojo, galėjo save kontroliuoti, o M. net sunkiai vaikščiojo. Jis iš jų buvo mažiausiai išgėręs. Jiems važiuojant taksi automobilyje, negali pasakyti dėl ko, M. M. gatvėje iššoko iš mašinos, bandė šlapintis prie medžio gatvėje, pradėjo bėgti Basanavičiaus gatve link laiptinės. O jis su V., sėdėdamas taksi automobilyje, važiavo jam iš paskos.

Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, M. buvo jau prie pat laiptinės, paklausė jo, kÄ jis daro, kad taip daryti negalima. Tačiau M., matyt dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, visiÅ¡kai nereagavo į jo žodžius. Kai jis stovėjo prieÅ¡ais M., buvo prie namo laiptinės, M. jį pastÅ«mė, jis jį taip pat lengvai pastÅ«mė. M. nenukrito, stovėjo toliau. Tuo metu M. iÅ¡ Å¡ono priėjo V. ir sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į žandikaulį, jam atrodo į deÅ¡inės pusės žandikaulį, tačiau tiksliai neatsimena.

Po Å¡io smÅ«gio M. visu svoriu nukrito ant žemė, negali pasakyti ar M. nukrito dėl to, kad buvo stipris smÅ«gis ar dėl to, kad jam susisuko kojos, nes jis buvo tikrai labai girtas ir vos laikėsi ant kojų. M. nukrito ant žemės, jis jį pakėlė už pažastų ir iki pusės paguldė į taksį automobilį, paprašė taksi vairuotojÄ nuvežti M. į ligoninę, tačiau taksi vairuotojas pradėjo sakyti, kad jam kraujo automobilyje nereikia, nors M. nekraujavo. Kol jis gildė M. į automobilį, V. jau kažkur išėjo, nematė kur jis išėjo.

Jis paliko M. taksi automobilyje, nes pamanė, kad ateis jo mergina ir jį paims iÅ¡ taksi automobilio, o pats nuėjo link Algirdo gatvės. Jis tiksliai atsimena, kad tÄ dienÄ buvo apsirengęs baltos spalvos marÅ¡kinėliais su trumpomis rankovėmis, juodos spalvos Å¡ortais ir raudonos spalvos sportbačiais. Plaukai buvo suriÅ¡ti į kuodÄ galvos virÅ¡uje. Atsimena, kad V. buvo apsirengęs tamsios spalvos marÅ¡kinėliais, ir buvo su džinsiniais Å¡ortais arba kelnėmis, nepamena, kokius batus movėjo-nepamena.

Jis savo kaltės nepripažįsta, nes M. jis nemušė, M. vienÄ smÅ«gį į žandikaulį buvo sudavęs V. (b. l. 80-83). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. 2018 m. birželio 3 d., apie 20.00 val. Jis kartu su M. J. ir M. M. su taksi automobiliu grįžinėjo iÅ¡ miesto, buvo kavinėse, daug kur buvo, todėl neatsimena tiksliai iÅ¡ kurios kavinės važiavo. Važiavo iki M. namų, ne norėjo pasiimti dar pinigų, jis gyvena Basanavičiaus gatvėje, tikslaus adreso nežino.

Visi trys buvo iÅ¡gėrę, tačiau nebuvo visiÅ¡kai girti. Jis viskÄ gerai atsimena. Dar važiuojant taksi, automobilyje M. pasakė, kad nemokės už taksį, degant raudonam Å¡viesoforo signalui M. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir nubėgo link namo, kur gyvena jo draugė, kaip suprato, bÅ«tent pas savo draugę jis pradėjo bėgti. M. iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , taksi pasuko į deÅ¡inę, po to taip pat sustojo. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pradėjo vytis M., jis iÅ¡lipo ir taip pat bėgo jiems iÅ¡ paskos.

M. jį pasivijo ir jie apsižodžiavo, jam atrodo, vienas kitÄ dar lengvai pastÅ«mė, t. y. apsistumdė. Jis pribėgo M. iÅ¡ už nugaros, griebė jį už kairės rankos, griebė deÅ¡ine ranka. Jis jo paklausė, ar jam viskas gerai, kad jis taip elgiasi, tuo metu M. pakėlė deÅ¡inę rankÄ , jis pamanė, kad M. jam trenks, todėl jis M. kairės rankos delnu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės pusės žandÄ . Po Å¡io smÅ«gio M. susvirduliavo ir nukrito ant žemės. Krisdamas jis atsitrenkė galva į žemę, jis jo nespėjo pagauti, ir prarado sÄ monę.

Tada jis pasiūlė Mariui M. nepalikti gatvėje, o nuvežti namo. Taksi automobilis tuo metu jau buvo privažiavęs prie jų. Kartu su M. pakėlė M. nuo žemės ir įkėlėme jį į galinę taksi automobilio sėdynę. Kai paguldė M. į automobilį, viena jo koja, neatsimena tiksliai kairė ar dešinė, liko lauke, jie, matyt, jį ne iki galo įkėlė į automobilį, ir M., norėdamas uždaryti automobilio dureles ir nepastebėjęs, kad ne iki galo įkėlė M. į automobilį, uždarė automobilio dureles.

Tačiau, kadangi M. koja buvo lauke, durelės atÅ¡oko nuo M. kojos ir neužsidarė. Tuo metu kaimynas, stovėjęs balkone, pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvietė policijÄ , be to, taksi vairuotojas pasakė, kad M. niekur neveÅ¡, todėl jie abudu iÅ¡sigando ir kiemais nuėjo link M. namų. Jis prisipažįsta, kad rankos delnu sudavė vienÄ smÅ«gį M., tačiau mano, kad kulkÅ¡nių ir blauzdikaulio lūžiai įvyko ne dėl jo smÅ«gio, o dėl to, kad jo koja buvo prispausta automobilio durelėmis.

Dėl savo suduoto smÅ«gio, dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 107-110). Ä®teikus patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ Ä¯tariamajam V. S., jis parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Lieka prie savo parodymų duotų 2018 m. lapkričio 12 d., jų papildyti ar pakeisti nenori. Jam pateiktoje nuotraukoje, kur užfiksuotas žmogus stovintis prie automobilio, jis nėra tikras, kad nuotraukoje yra užfiksuotas jis, kadangi veido bruožai nėra užfiksuoti, o kaip jis buvo apsirengęs įvykio dienÄ jis nepamena.

Galimai nuotraukoje užfiksuotas asmuo apsirengęs tamsios spalvos rūbais yra jis, nes nuotraukoje užfiksuotas asmuo, kuris apsirengęs baltos spalvos marškiniais ir yra pasilenkęs prie automobilio, jam atrodo, yra M. J. (b. l. 117-119). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1948/2018 (01) M. M. nustatyti šie kūno sužalojimai:

1. Veido dešinės pusės, abiejų kelių odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 3 d.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su kraujosruva dešinėje blauzdoje, kas įvyko dėl dešinės pėdos sukimosi pagal savo išilginę ašį esant fiksuotai dešinei kojai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 53-54). Iš 2019 m. vasario 5 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis V.

S. susitaikė su nukentėjusiuoju M. M., atlygino dalį jam padarytos žalos, likusiÄ Å¾alos dalį įsipareigojo atlyginti, nukentėjusysis jam atleido, praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 192). Dėl V. S. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V.

S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad buvo susitikęs su M. M. ir M., lengvai iÅ¡gėrinėjo, buvo kelios dienos po gimtadienio, draugiÅ¡kai leido laikÄ , kol įvyko kažkoks nesusipratimas, kivirčas ir jo eigoje įvyko Å¡is incidentas.

M. apsistumdė su M., jis pribėgo, pačiupo M. už rankos, trinktelėjo. Viskas įvyko spontaniÅ¡kai, greitai, tikrai kažkokių kėslų skriausti žmogaus nebuvo. Norėjo jį įsodinti taksi, kad parvežtų namo, tačiau taksistas atsisakė vežti, nes žmogus buvo apsvaigęs po smÅ«gio į galvÄ . Kaimynai iÅ¡lindo per langus, jie iÅ¡sigando, nes žmonės pradėjo Å¡aukti, kad kvies policijÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Labai gailisi dėl Å¡ito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti.

Tokie kaltinamojo parodymai nors proceso eigoje nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau esminėse detalėse jie atitinka kitÄ bylos medžiagÄ , kuri byloje nutarus atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , buvo iÅ¡vardinta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. FaktÄ , kad tik V. S. mušė nukentėjusįjį patvirtino ir tyrimo metu apklaustas (iÅ¡ pradžių įtariamuoju) liudytojas M. J. bei liudytojai R. N. ir M. T.. Taigi, sugretinus pirmiau paminėtų asmenų parodymus su kaltinamojo V. S. parodymais matyti, kad bÅ«tent jis vienas aktyviais veiksmais naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir tik jis vienas kontaktavo su nukentėjusiuoju.

Remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog būtent tarp kaltinamojo V. S. panaudoto smurto ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo M. M. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo V. S. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo M. M.. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas kaltinamojo V.

S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių ir bent minimaliai kaltinamojo V. S. asmenines paskatas rodančių smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį M. M. aplinkybių. PrieÅ¡ingai, pats kaltinamasis negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti kokios nors reikÅ¡mingesnės smurtavimo priežasties, iÅ¡skyrus tai, kad tai įvyko dėl neblaivumo. Kitų pirmiau paminėtų liudytojų parodymai tik patvirtina menkavertę ir mažareikÅ¡mę smurto dingstį – tarp iÅ¡gėrusių asmenų dėl neaiÅ¡kios priežasties kilusį žodinį konfliktÄ .

Taigi teismas sprendžia, kad visiÅ¡kai pasitvirtino ir faktas, kad V. S. prieÅ¡ nukentėjusįjį M. M. smurtavo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Konstatuotina, kad remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip nesunkus nukentėjusiojo M. M. sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Dėl V. S. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 284 straipsnį Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. S. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad buvo susitikęs su M. M. ir M., lengvai iÅ¡gėrinėjo, buvo kelios dienos po gimtadienio, draugiÅ¡kai leido laikÄ , kol įvyko kažkoks nesusipratimas, kivirčas ir jo eigoje įvyko Å¡is incidentas.

M. apsistumdė su M., jis pribėgo, pačiupo M. už rankos, trinktelėjo. Viskas įvyko spontaniÅ¡kai, greitai, tikrai kažkokių kėslų skriausti žmogaus nebuvo. Norėjo jį įsodinti taksi, kad parvežtų namo, tačiau taksistas atsisakė vežti, nes žmogus buvo apsvaigęs po smÅ«gio į galvÄ . Kaimynai iÅ¡lindo per langus, jie iÅ¡sigando, nes žmonės pradėjo Å¡aukti, kad kvies policijÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Labai gailisi dėl Å¡ito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti.

Pripažįsta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dėl jo veiksmų. Tokie kaltinamojo parodymai proceso eigoje atitinka ir kitÄ bylos medžiagÄ , kuri, byloje nutarus atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , buvo iÅ¡vardinta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Liudytojai R. N. ir M. T. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktÄ tarp asmenų stebėjo pro langÄ , girdėjo triukÅ¡mÄ , vienas asmuo sudavė kitam asmeniui smÅ«gį į galvÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1948/2018 (01) be kita ko, matyti, kad, nukentėjusiajam konstatuoti veido deÅ¡inės pusės, abiejų kelių odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 3 d.).

Å ie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje (Jono Basanavičiaus gatvėje), įžūliais bei agresyviais veiksmais, nuo smurtinių veiksmų nukentėjusysis M. M. patyrė sužalojimus, nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (M. T., R. N.). Taigi dėl Å¡io konflikto kilo sumaiÅ¡tis, į nusikaltimo vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai bei greitosios medicinos pagalbos gydytojai, todėl konstatuotina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, be to, nukentėjusiajam M.

M. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo V. S. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajam M. M., atskirai neinkriminuojamas, kadangi jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamasis padarė vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sÄ lyga, leidžianti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ .

Pažymėtina, kad V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, savo poelgius vertino kritiÅ¡kai, nukentėjusiojo atsiprašė ir tai rodo egzistuojant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai sÄ lygai. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolÄ , kuriame nurodoma, jog kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam 1000 Eur, o 1000 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. birželio 30 d. Minėtas susitarimas patvirtintas nukentėjusiojo M.

M. ir kaltinamojo V. S. paraÅ¡ais (b. l. 192). Nukentėjusysis M. M. apklausiamas teisme patvirtino, kad toks susitarimas sudarytas, jis nurodytÄ dalį pinigų pagal Å¡iÄ sutartį gavo, kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ priima. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ . Taigi teismas sprendžia, kad yra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta Å¡io straipsnio taikymo sÄ lyga. Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju bendravo, susitaikė, kaltinamajam jis atleido ir susitaikė.

Tai rodo, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sÄ lyga kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. S. yra nevedęs, anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, baustas administracine tvarka (b. l. 146-151), turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, dirba dvejose įmonėse, t. y. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie psichiatrinį gydymÄ ar priklausomybės ligų įskaitÄ .

Teismo vertinimu, jokių itin reikÅ¡mingų duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis V. S. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nors kaltinamasis V. S. praeityje ir yra vienÄ kartÄ teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, be to, visgi vien Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į kitas nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog labai gailisi dėl Å¡ito incidento ir pasižada daugiau to nedaryti, atsiprašė nukentėjusiojo, iki Å¡iol su juo bendrauja, po to laiko daugiau negeria, nevartoja visai alkoholio.

Iš tiesų, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų ir viešų registrų matyti, jog kaltinamasis dirba dvejose darbovietėse, taigi teismas linkęs tikėti jo parodymų, susijusių su ateities planais, nuoširdumu. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas bei turtinės žalos atlyginimo dydis pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Å ių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė atleisti kaltinamÄ jį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 436,68 Eur nukentėjusiojo M. M. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 60-63). Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad M. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 436,68 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis V.

S. atsakingas už nukentėjusiojo M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Teismo vertinimu, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos gydymo iÅ¡laidos atsirado dėl kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis su Å¡iuo ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai – minėtos nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo V.

S.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. S., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. M., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Patvirtinti V. S. ir M.

M. susitarimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sÄ lygomis: - V. S. įsipareigoja likusius 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) sumokėti nukentėjusiajam M. M. iki 2019 m. birželio 30 d. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ ir įpareigoti V.

S. per 3 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 436,68 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) už nukentėjusiojo M. M. gydymÄ . IÅ¡ V. S. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 436,68 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) už nukentėjusiojo M. M. gydymÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti V. S., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Asmeniui, vengiant įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas