ef5d68d5-5eb6-4bca-8369-0ba0aa0cbcc0 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-929-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05413-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. M. kaltinamas tuo, kad galimai jis 2017 m. vasario 3 d. 1.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Mercedes Benz Sprinter 313“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų vertės su jame buvusiais 20 eurų vertės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „Mercedes Benz“, 20 eurų vertės radijo ryÅ¡io stotele „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės mikrofonu „(duomenys neskelbtini)“, 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių komplektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepÅ¡iu, 20 eurų vertės įrankių dėže „(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės automobilio domkratu, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 245 eurų turtinę žalÄ ir kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamajam E. M. už akių Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , o 2017 m. kovo 15 d. nustatė suėmimo terminÄ 2 mėnesiams, kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 14 d. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. spalio 13 d. to paties teismo nutartimis kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta 2 mėnesiams.

Skunde kaltinamasis E. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir pakeisti suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Skunde akcentuojami jo galimai teisių pažeidimai verčiant duoti parodymus prieÅ¡ save ir artimÄ giminaitį bei kiti bylos nagrinėjimo aspektai nesusiję su kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumu. Taip pat skunde nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog jis slėpėsi nuo ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų, lankėsi pas psichologÄ .

Nesutinka su motyvu, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, nors jau 10 metų yra deklaruotas ir gyvena tuo pačiu adresu Kaune. Be to, kai nedirbo, tai buvo registruotas darbo biržoje. Taigi, siekiamų tikslų galima pasiekti ir skiriant Å¡velnesnio pobÅ«džio kardomÄ sias priemones, o ne pačia griežčiausia. Teismas turėtų atsižvelgti, kad anksčiau kaltinamasis nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas, kaltę pilnai pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tardymo izoliatoriuje Å¡iuo metu mokosi, nuobaudų ar nusiskundimų nėra, o nusikaltimo motyvas buvo tik pinigų stygius, o ne piktosios paskatos.

Skundu praÅ¡o pakeisti jam paskirtÄ suėmimÄ ir taip leisti bÅ«nant laisvėje susitaikyti su nukentėjusiuoju, pradėti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Nagrinėjant skundÄ teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiÅ¡kia asmens konstitucinių teisių suvaržymÄ , todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar bÅ«tina taikyti tokiÄ priemonę.

Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimÄ , privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumÄ , įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, jam gresiančiÄ bausmę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiÅ¡kia pareigÄ priimant kiekvienÄ sprendimÄ , susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tÄ suvaržymo priemonę, negali bÅ«ti pasiekti ir taikant Å¡velnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikÅ¡mingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.Kardomųjų priemonių taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iÅ¡ esmės nėra sprendžiami. Tai daroma iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje.Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: E. M. ir R. S. parodymai, nukentėjusiojo K. M., liudytojo M. O. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, pagrobto automobilio apžiÅ«ros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, taikyti E. M. kardomÄ jÄ priemonę pagrindas yra.Skunde kritikuotina teismo iÅ¡vada dėl paskirtos ir tęsiamos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, nes be nurodyto ir aptarto baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo, E. M. kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki 8 metų, terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, manytina, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs įstatyminį pagrindÄ pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminÄ , pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.IÅ¡vada dėl bÅ«tinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ padaryta atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatinio pragyvenimo Å¡altinio, nes niekur nedirba, legalių pajamų, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo turto Lietuvoje, kas leidžia sutikti su teismo motyvu, kad kaltinamasis nėra saistomas Å¡eiminiais ir socialiniais ryÅ¡iais.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad inkriminuojama veika yra tyčinio ir priskirtina prie sunkių nusikaltimų kategorijos, už tai atsakomybėn trauktinas asmuo galimai bus nuteistas pačia griežčiausia bausme, o Å¡ioje byloje nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kas formuoja tikimybę, kad vis tik pakeitus tęsiamÄ kardomÄ jÄ priemonę, E. M. gali bandyti iÅ¡vengti bausmės ir bėgti, slėptis nuo prokuroro ar teismo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje yra duomenų, kad suimtojo atžvilgiu buvo paskelbta paieÅ¡ka.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo suėmimo termino pratęsimo pagrindo vertinti kitaip ir abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, nes nurodytų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus suėmimÄ , o ne Å¡velnesnio pobÅ«džio priemonę, juolab Å¡iuo metu, kuomet teismas nagrinėja baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų tyrimo stadijoje, dar nėra apklausti visi liudytojai bei iÅ¡tirti visi įrodymai. Kaltinamojo praÅ¡ymas pakeisti suėmimÄ ir paskirti Å¡velnesnę (Å¡velnesnes) kardomÄ jÄ priemonę, aukščiau nurodytų aplinkybių visete ir atsižvelgus į skunde nurodytus argumentus, jog bÅ«damas laisvėje jis bus daug naudingesnis, susitaikys su nukentėjusiuoju, pradės atlyginti žalÄ , kurie vertinti kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai tik siekiant bÅ«ti paleistam iÅ¡ suėmimo, nėra tinkamas pagrindas keisti skundžiamÄ nutartį.

AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumÄ aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės bei bausmės neiÅ¡vengiamumÄ , gali bėgti (slėptis) nuo gresiančios bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Skundo argumentacija, kuri nukreipta į kaltinamojo teisių pažeidimÄ , nes jo teigimu, jis turėjo duoti parodymus prieÅ¡ save ar savo artimÄ giminaitį bei aplinkybes dėl veikimo bendrininkų grupėje nagrinėjant šį skundÄ nevertinama, nes tai ne kardomosios priemonės pratęsimo klausimo dalykas.

Taigi, įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ teisminį nagrinėjimÄ ir nuosprendžio įvykdymÄ . Nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ teigti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams, o įvertinus nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, įtariamojo teisės bei laisvės suvaržytos pagrįstai, nenukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, Å¡iuo metu tikslinga kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsti, nes kaip jau buvo paminėta, kitomis, Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti netrukdomÄ E. M. dalyvavimÄ procese, siekiant užkirsti keliÄ naujų veikų padarymui, teismo nuomone, nėra pagrindo.Paminėtų aplinkybių apimtyje konstatuojama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pratęstas nepažeidus baudžiamojo proceso normų, teismas motyvavęs kodėl nėra skirtina Å¡velnesnė kardomoji priemonė ar priemonės kaltinamojo atžvilgiu, motyvai pagrįsti, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a: kaltinamojo E. M. skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 14 d., galioti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                        JÅ«ratė Jakubonienė                                        ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika