2025-10-22 Nr. AB-17246-3-61-3-04856-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1275-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04856-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė uždraudsti Tarnybai vykdyti pakartotines pareiškėjo vaikų apklausas „pagal sprendimą Nr. 1SDE, priimtą 2025-09-03, kol bus išnagrinėtas mano ieškinys, kad būtų apsaugota vaikų psichikos sveikata ir užtikrinta teismo procesų nešališkumas“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nustatė, kad Sprendimu nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. buvo pripažinta negaliojančia vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-5308 ir inicijuojamas naujas vertinimas, įskaitant pakartotinę vaikų apklausą.

Teismas sprendė, kad Sprendimas yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio dokumentas. Sprendime pareiškėjui nenustatyta imperatyviai privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, Sprendimu pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, t. y. Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas Sprendimu tik informuotas apie anketos panaikinimą ir apklausų inicijavimą ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį, kad Vaiko situacijos vertinimo anketa (kuri šiuo atveju būtų priimta atlikus naujas apklausas) būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą. Nagrinėjamu atveju Sprendime tik nustatyta būtinybė pakartotinai atlikti vertinimą, todėl Sprendimas yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuris negali būti ginčo administracinėje byloje objektu. Dėl šių aplinkybių teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą bei nurodė, kad atsisakius priimti skundą, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nenagrinėjamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, priimti pareiškėjo skundą ir „peržiūrėti galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LAP)“ dėl pareiškėjo vaikų teisių ir interesų apsaugos.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad Sprendimas turi įtakos pareiškėjo vaikams, kelia grėsmę jų interesams, psichinei sveikatai, pareiškėjo, kaip tėvo, teisėms, taip pat kitiems teismo procesams. Ši situacija prieštarauja pagrindiniams teisės principas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas ignoravo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo buvo prašoma sustabdyti Sprendimo vykdymą, siekiant apsaugoti vaikų interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu Tarnyba informavo pareiškėją, kad vaiko situacijos vertinimo sprendimas reg. Nr. 1VSV-5308 pripažintas netekusiu galios, todėl bus iš naujo atliekamas vaiko situacijos vertinimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl Sprendimas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad išvada, jog Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįsta, o teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis ABTĮ nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; kt.).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 362 str.).

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius.

Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 31 p.). Aprašo 33 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka arba, paėmę vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą, laikinai jį apgyvendina saugioje aplinkoje Aprašo III skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka ir nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka bei mobiliosios komandos sudarymą Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Aprašo 34 punkte nurodyta, kad vaiko laikinoji priežiūra užtikrinama, jei Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, turi galimybę užtikrinti vaikui saugią aplinką perdavus vaiką jo giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba laikinai vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, arba socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Aprašo 36 punkte nurodyti atvejai, kai gali būti taikomas vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, nustačius vaiko apsaugos poreikį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko situacijos vertinimo dokumentų turinio trūkumų arba gavę reikšmingų duomenų, dėl kurių gali būti iš esmės pakeistas jau priimtas sprendimas dėl vaiko situacijos vertinimo, priimtą sprendimą pripažįsta netekusiu galios ir iš naujo atlieka vaiko situacijos vertinimą pagal visus turimus duomenis.

Pareiškėjo skundžiamame sprendime nurodyta, kad vaiko situacijos vertinimo dokumentuose nėra pateiktos tėvo nuomonės ir gautas naujas pranešimas, kuriame pranešama, kad vaikui nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su tėvu, tai galėjo turėti įtakos vaiko elgesiui ir įvykiui, dėl kurio buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, visa tai kartu vertinant kaip gautą naują reikšmingą informaciją, vaiko situacijos vertinimo sprendimas reg. Nr. 1VSV-5308 pripažintas netekusiu galios. Sprendime paaiškinta, kad bus iš naujo atliekamas vaiko situacijos vertinimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos vaiko situacijos vertinimo sprendimams, taip pat nustačius, kad nėra išklausyta vaiko tėvo nuomonė. Todėl priimtas sprendimas pervertinti vaiko situaciją, išklausyti vaikų, vaiko motinos ir vaiko tėvo nuomonę dėl naujų aplinkybių, pateikiamų gautuose pranešimuose, taip pat išsamiai išanalizuoti gautus / turimus duomenis.

Tai patvirtina, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo pateikta informacija dėl atitinkamų procedūrų, susijusių su vaiko situacijos vertinimo dokumentais, t. y. pareiškėjas informuotas, kad buvo priimtas sprendimas pervertinti vaiko situaciją (Aprašo 23 p.), nurodytos su tuo susijusios procedūros. Sprendimas nėra galutinis procesinis dokumentas pradėtoje vaiko situacijos vertinimo procedūroje, Sprendime pareiškėjui nenustatyta teisių ir pareigų, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai šios išvados nepaneigia, kadangi nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Sprendimą, priėmimo klausimas, o pareiškėjas papildomai nurodė aplinkybes ir dokumentus, atsiradusius po skundžiamo informacinio pobūdžio Sprendimo, kurie tiesiogiai nėra susiję su Sprendimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.). Argumentai, dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024 ir kt.). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, pagrįstumą ir teisėtumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą, priimtą užbaigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą, nes ginčo administraciniame teisme objektu gali būti tik galutinis sprendimas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-552/2019). Nesant teisme nagrinėjamo ginčo, nėra pagrindo spręsti dėl prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su teismo priimtu nagrinėti skundo reikalavimu, taikymo. Jokių išimčių ABTĮ dėl to nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra (nebuvo) pagrindo, priešingi atskirojo skundo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų (taip pat ir teisme gautų 2025 m. spalio 22 d.) naujų įrodymų (be kita ko, pareiškėjo nurodytų asmenų laiškų ir kt.), kadangi jie nėra susiję su apeliacine tvarka tikrinamos nutarties dalyku (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė