ef5b0e55-55ee-4f4d-b86e-23e07e40a871 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1618-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02272-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų O. E. ir V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų O.

E. ir V. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auveiga“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Statybos technika“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelmynės vytelė“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, M. F., T. V. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai O. E. ir V. S. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Auveiga“ ieÅ¡kovės O.

E. naudai 13 463,86 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, o ieÅ¡kovo V. S. naudai 25 391,91 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, priteisti ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kinio sumai (38 855,77 Eur) atsakovės UAB „Auveiga“ pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, banke ir pas trečiuosius asmenis, turtines teises, priklausančias atsakovei, o taip pat kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ areÅ¡tuotos pinigų sumos leidžiant atsiskaityti su įmonės darbuotojais, Sodra ir VMI.

Nurodė, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, o ieÅ¡kinio suma laikytina kaip aiÅ¡kiai didelė bÅ«tent atsakovei. Atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovė 2018 metus užbaigė balansuodama ant (ne)mokumo ribos, todėl tuo atveju, jeigu atsakovei tektų padengti ieÅ¡kinio dydžio sumÄ ieÅ¡kovams, ji to nesugebėtų padaryti, kas suponuoja didelę rizikÄ dėl bÅ«simo ir ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovų O. E. ir V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra prielaidų manymui, jog atsakovė gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga, siekdama apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ . IeÅ¡kovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų ėmusis kokių nors nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais mažintų savo turto masę. IeÅ¡kovų nurodyti argumentai, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, savaime nepatvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumo ar ketinimų vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, todėl Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, siekiant ateityje iÅ¡vengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

4. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dėl nuostolių priteisimo pareiÅ¡kimas atsakovei pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai O. E. ir V. S. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas selektyviai vadovavosi tik atskirais teismų praktikos fragmentais. 1.2. Teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės nesÄ Å¾iningumo tikimybe, nustatydamas ieÅ¡kovams iÅ¡ esmės neįvykdomas įrodinėjimo pareigas (probatio diabolica), nors esamų įrodymų pakanka. 1.3. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi. 1.4. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ieÅ¡kinio sumos ir atsakovo finansinių galimybių vertinimo kriterijai iÅ¡lieka reikÅ¡mingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 1.5.

Teismų praktika, teigianti, kad atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įrodyti savo gerÄ turtinę padėtį, yra visiÅ¡kai nuosekli, kadangi ieÅ¡kovas dažniausiai neturi galimybių įvertinti realių atsakovo galimybių atsiskaityti ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, t. y. ieÅ¡kovui dažniausiai nėra žinomas nei atsakovo turimas turtas, nei jo santykis su reiÅ¡kiamais reikalavimais. 1.6. Skundžiamoje nutartyje teismas apskritai neatliko ieÅ¡kinio sumos vertinimo atsakovės turtinės bÅ«klės atžvilgiu, t. y. teismas tik percitavo ieÅ¡kovų nurodomÄ (ir ieÅ¡kinyje įrodymais pagrįstÄ ) aplinkybę, kad ieÅ¡kinio suma laikytina itin didele atsakovei, įvertinus ieÅ¡kovams prieinamus atsakovės turtinės bÅ«klės duomenis.

Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė, taigi skundžiamoje nutartyje stinga teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio sumos dydžio ryÅ¡io su atsakovės turtine bÅ«kle. 1.7. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, svarbu vertinti, ar nesiėmus Å¡ių priemonių, nesumažėtų turimo turto, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. 1.8. Akivaizdu, kad teismai nevienodai supranta atsakovo nesÄ Å¾iningumo kriterijaus reikÅ¡mę, dėl ko Å¡i aplinkybė kartais yra nepagrįstai pervertinama, visÄ situacijos vertinimÄ susiaurinant vien iki atsakovo galimo nesÄ Å¾iningumo įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimo ieÅ¡kovui, kai pagal savo esmę bÅ«simo nesÄ Å¾iningo atsakovo elgesio prognozavimas gali bÅ«ti tiesiog aklas spėjimas.

Ä®vertinant tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas gali tęstis ne vienerius metus, negalima neatsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovo nesÄ Å¾iningo elgesio sumanymas gali formuotis nemaÅ¾Ä civilinės bylos nagrinėjimo laikÄ , o realizuotas jis gali bÅ«ti be jokių iÅ¡ankstinių tokio elgesio požymių. Turtinės prievolės iÅ¡vengimas gali pasireikÅ¡ti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigÄ kreditoriui, sudarant situacijÄ , kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra apsunkintas, pvz., tyčia tapus beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, ir pan.

Taigi civilinių bylų nagrinėjimo atveju pats civilinių bylų nagrinėjimo laikas didina rizikÄ , kad atsakovė imsis tokių sumanymų, nors jų ir nebuvo turėjusi anksčiau, kuriais paneigtų ieÅ¡kovų galimybes iÅ¡siieÅ¡koti jų patirtus nuostolius. 1.9. Teikiantis ieÅ¡kinį dėl savo interesų gynybos asmuo turėtų įrodyti galimÄ atsakovo ketinimÄ keisti savo turtinę padėtį, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (kreditoriumi). Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi įrodinėti neįmanomas įrodyti aplinkybes (probatio diabolica).

To padaryti akivaizdžiai nėra įmanoma, kadangi reikalavimas yra susijęs su kito asmens valios atlikti nesÄ Å¾iningus veiksmus formavimusi, kuris gali įvykti arba neįvykti. 1.10. Teismas neįvertino ieÅ¡kinyje atskleistų aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė praeityje jau yra atlikusi nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus, suponuojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , t. y. ieÅ¡kovai teismui pateiktame ieÅ¡kinyje akcentavo, kad atsakovė 2018 m. birželio 28 d. gabentÄ ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens UAB „Statybos technika“ krovinį galimai savavaliÅ¡kai perkrovė iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Kelmynės vytelė“ į atsakovės UAB „Auveiga“ krovininę transporto priemonę.

Taigi teismui yra atskleistos aplinkybės apie galimai su krovinių siuntėjais bei gavėjais nesuderinamus atsakovės veiksmus, kurie, jeigu pasitvirtintų, laikytini tiek nesÄ Å¾iningais, tiek neteisėtais. Be to, atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia aplinkybė, kad atsakovė nei vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų nėra pateikusi kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų vežtų krovinių CMR važtaraščių. Vengimas vežamam kroviniui įforminti CMR važtaraščius galėtų bÅ«ti siejamas su atsakovės siekiu krovinį vežti „neoficialiai“, kas kartu turėtų bÅ«ti vertinamas kaip atsakovės siekis slėpti tikruosius vykdomų užsakymų mastus ir iÅ¡ krovinių vežimo gaunamas pajamas.

6. Atsakovė UAB „Auveiga“ atsiliepimu į ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Nesutiktina su argumentu, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo sÄ lyga – tikėtinas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrįstumas. 2.2. IeÅ¡kovai neįrodo atsakovės nesÄ Å¾iningumo, todėl nėra bÅ«tinosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 2.3. Atsakovės turtinė padėtis yra gera – ji veikia pelningai, turi turto, jos apyvarta didėja. 2.4.

IeÅ¡kovai jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir jos atliekamus neteisėtus veiksmus nei praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nepateikia. Procesiniuose dokumentuose apsiribojama deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais apie tariamÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . 2.5. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai yra visiÅ¡kai nesusiję su atsakovės nesÄ Å¾iningumu ir ketinimu neįvykdyti ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo.

Atsakovė teisėtai ir pagrįstai perkrovė krovinį, tokių veiksmų atlikimas nebuvo uždraustas ar kažkaip apribotas. Ieškovai patys nedalyvavo pakrovime, o pakrovime dalyvavę asmenys nebuvo įgalioti pasiimti CMR važtaraščio pirmojo lapo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovų O. E. ir V. S. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Auveiga“ atžvilgiu taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų 9. IeÅ¡kovai O. E. ir V. S. kartu su atskiruoju skundu ir atsakovė UAB „Auveiga“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡us, pažymÄ apie įmonės apyvartÄ .

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikti nauji įrodymai yra reikÅ¡mingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , atsakovė įrodymų pateikti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepraneÅ¡us atsakovei, o ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (pirmosios instancijos teismui atmetus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), abi Å¡alys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl kitos Å¡alies pateiktų naujų įrodymų, todėl pateikti įrodymai priimami, prijungiami prie bylos ir vertinami sprendžiant ginčo klausimÄ .

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad bÅ«tų galima taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti nustatytos dvi privalomos sÄ lygos: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kovų O. E. ir V. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Auveiga“ atžvilgiu atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės galimai ieÅ¡kovams palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, siekiant ateityje iÅ¡vengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliantai (ieÅ¡kovai) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės nesÄ Å¾iningumo tikimybe, nustatydamas ieÅ¡kovams iÅ¡ esmės neįvykdomas įrodinėjimo pareigas, nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, neatliko ieÅ¡kinio sumos vertinimo atsakovės turtinės bÅ«klės atžvilgiu.

14. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumÄ , nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

15. Pažymėtina, kad aktualioje ir Å¡iuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

16. IeÅ¡kinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos Å¡ios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesÄ Å¾iningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai.

Jeigu į bylÄ nepateikiama duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tas neturėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

17. IeÅ¡kovai O. E. ir V. S. savo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl didelės pinigų sumos, atsakovė 2018 metus užbaigė balansuodama ant (ne)mokumo ribos, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto.

18. Pažymėtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris praÅ¡o tokių priemonių imtis prieÅ¡ kitÄ asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). PrieÅ¡ingu atveju Å¡is iÅ¡imtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai O. E. ir V. S., kaip matyti iÅ¡ jų praÅ¡ymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio iÅ¡ esmės net ir nesiejo su atsakovės galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę pagrįsdami iÅ¡imtinai pareikÅ¡to reikalavimo dydžiu ir sunkia atsakovės finansine padėtimi. Tačiau, kaip jau minėta, teismų praktikoje vien didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab, kad turto areÅ¡to paskirtis yra nesÄ Å¾iningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iÅ¡ kurių vėliau bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimÄ , sukaupimas.

20. Pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

21. Å alys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieÅ¡kinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Nesant vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

22. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantai (ieškovai), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

23. IeÅ¡kovų O. E. ir V. S. atskirojo skundo argumentai apie tai, kad atsakovės nesÄ Å¾iningo elgesio sumanymas gali formuotis nemaÅ¾Ä civilinės bylos nagrinėjimo laikÄ , o realizuotas jis gali bÅ«ti be jokių iÅ¡ankstinių tokio elgesio požymių, atsakovė gali imtis sumanymų, nors jų ir nebuvo turėjusi anksčiau, kuriais paneigtų ieÅ¡kovų galimybes iÅ¡siieÅ¡koti jų patirtus nuostolius, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Be to, ieÅ¡kovai atskirajame skunde atsakovės UAB „Auveiga“ nesÄ Å¾iningumÄ grindžia ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė praeityje jau yra atlikusi nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus, suponuojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , t. y. atsakovė 2018 m. birželio 28 d. gabentÄ ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens UAB „Statybos technika“ krovinį galimai savavaliÅ¡kai perkrovė iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Kelmynės vytelė“ į atsakovės UAB „Auveiga“ krovininę transporto priemonę.

Be to, atsakovė nei vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų nėra pateikusi kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų vežtų krovinių CMR važtaraščių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės dėl krovinio vežimo yra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku ir bus nustatytos iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, iÅ¡samiai netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad galimai atsakovė su ieškovais neatsiskaito ne dėl savo sunkios turtinės padėties, o dėl reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, siekiant ateityje iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju pagrįstai netenkino praÅ¡ymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡sprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimÄ , priklausomai nuo to, koks yra bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, todėl atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Nijolia Indreikienė