ef555591-2dff-42e6-821b-2ac167f2e5cd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-712-608/2021 Proceso Nr. 2-68-3-05971-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. J., ieÅ¡kovės J. J. atstovui advokato padėjėjui Gediminui LukaÅ¡evičiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Aldonai Majienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė J. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti ieÅ¡tkovę S. S. Å¡eimos nare ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove J.

J. gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad 1996 m. rugpjūčio 10 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gyveno iki 2014 metų lapkričio mėnesį įvykusio gaisro. Dėl Å¡io įvykio patvirtinimo kreipėsi į PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentÄ , kuris pateikė įvykį patvirtinančius dokumentus. Po gaisro patalpos gyvenimui nebetiko. Kadangi tuo metu ieÅ¡kovė turėjo du mažamečius vaikus, paprašė, kad jos senelis S. S. ieÅ¡kovę su Å¡eima priimtų gyventi kartu į jo nuomojamÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės butÄ .

Su S. S. 2001 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini, nuomos sutartis Nr. 04-01-88GP. Seneliui sutikus, Å¡iame bute ieÅ¡kovė su Å¡eima apsigyveno nuo 2014 metų lapkričio mėnesio ir gyvena jame iki Å¡iol. IeÅ¡kovės senelis S. S. (duomenys neskelbtini) mano mirė. IeÅ¡kovė liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol, o po senelio mirties mokėjo už butÄ privalomas įmokas. Žinodama, kad įstatymas numato, jog gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis), o nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis), per atstovÄ kreipėsi į savivaldybės įmonę Vilniaus miesto bÅ«stas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡ymas netenkintas.

Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad CK 6.602 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko Å¡eimos nariai gali praÅ¡yti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitÄ Å¡eimos narį (nuomininko Å¡eimos narių susitarimu, jei lieka gyventi keli Å¡eimos nariai) ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotojÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, kad turėjo teisę gyventi ginčo bute kaip S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), Å¡eimos narė, kadangi nebuvo įvardinta buto nuomos sutartyje ir dėl sutarties pakeitimo su tikslu teisėtai gyventi ginčo bute per visÄ pačios ieÅ¡kovės nurodytÄ tariamo gyvenimo laikotarpį į nuomotojÄ nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, nuomininkui mirus, pripažinti ieškovę pagrindine buto nuomininke Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo. Atsakovė taip pat laiko, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad ieškovė tikrai gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir bendrai tvarkė namų ūkį su pagrindiniu buto nuomininku S. S., mirusiu (duomenys neskelbtini). Ieškinys atmetamas. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių 61,83 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto valdybos 1991 m. rugsėjo 20 d. potvarkiu Nr. 1549V „Dėl butų suteikimo žinybiniame name (duomenys neskelbtini)” nuspręsta patvirtinti miesto įmonių ir organizacijų sprendimus dėl butų suteikimo gyventojams žinybiniame name (duomenys neskelbtini), pagal priedėlį ir įpareigoti Gyvenamojo ploto skirstymo skyrių išduoti gyventojams orderius. Šio potvarkio pagrindu ieškovės senelio S. S. (S. S.) 4 asmenų šeimai buvo suteiktas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), ir 1991 m. rugsėjo 25 d. išduotas orderis Nr. 074644 apsigyventi jame.

Su S. S. 2001 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 04-01-88GP. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡io kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų reglamentuotas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ .

Å i norma koreliuoja su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiÅ¡kiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo Å¡eimos nariai nepraranda teisės į nuomotÄ butÄ . Pilnamečiai nuomininko vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie gyvena kartu su nuomininku ir su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiÅ¡kai gali gyventi keliose vietose. CK 2.17 straipsnyje numatyta, kad nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

Å ie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu. Vienas iÅ¡ Å¡altinių nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra informacija iÅ¡ Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamÄ ja vieta, jei Å¡ie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčo bute nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau aplinkybę, jog ieškovė nuo 2014 metų apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), su šio buto nuomininko S. S. sutikimu, patvirtina jos vieši pareiškimai tretiesiems asmenims, sudarant sutartis, taip pat ši aplinkybė konstatuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. A104-817/17(2.13.2.6-AD15) ir buities tyrimo akte.

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovė su savo nepilnamečiais vaikais nuo 2014 metų nuolatos gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), vieningai patvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys ieÅ¡kovės draugė J. B., S. S. A. S., kaimynė R. S. Tačiau pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį tam, kad nuomininko pilnamečiai vaikaičiai bÅ«tų priskiriami prie jo Å¡eimos narių, jie turi turėti su nuomininko bendrÄ Å«kį. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimÄ nuomininko Å¡eimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos bÅ«tų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė Å«kį.

Paprastai bendru Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramÄ ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo Å¡eimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro Å«kio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobÅ«dis. Konkreti bendro Å«kio tvarkymo iÅ¡raiÅ¡ka kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

Nagrinėjamu atveju bendro Å«kio vedimÄ su S. S. ieÅ¡kovė įrodinėja mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), adresu teiktas energijos ir komunalines paslaugas mokėjimo kvitais ir liudytojų parodymais. Tačiau nei minėtuose mokėjimo kvituose, nei liudytojų parodymuose nėra pateikta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, liudijančių ieÅ¡kovės ir S. S. bendro Å«kio vedimÄ . IeÅ¡kovės pateiktuose mokėjimo kvituose mokėtoju nurodytas S. S., o byloje nėra pateikta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtiems mokėjimams atlikti buvo panaudotos bendros ieÅ¡kovės ir S. S. piniginės lėšos.

Taip pat byloje nėra įrodyta kitokių aplinkybių, liudijančių bendro Å«kio vedimÄ , t. y. ieÅ¡kovės ar S. S. bendrų lėšų buvimÄ , jų asmeninių lėšų naudojimÄ bendroms reikmėms, bÅ«sto remontui, bendrų buities ir namų apstatymo daiktų įsigijimÄ , buitinės paramos vienas kitam teikimÄ ir kt. Byloje apklausti liudytojais asmenys tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Visi byloje apklausti liudytojai vieningai patvirtino, jog ieÅ¡kovės ir S. S. asmeninės piniginės lėšos buvo tvarkomos atskirai, bendrų lėšų nebuvo kaupiama.

IeÅ¡kovės kambaryje buvo atskiras Å¡aldytuvas, ieÅ¡kovė su savo nepilnamečiais vaikais naudojosi atskirais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis, kas taip pat konstatuota ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. iÅ¡vadoje Nr. A104-817/17(2.13.2.6-AD15) ir buities tyrimo akte. Liudytoja J. B. be kita ko nurodė, kad J. J. tvarkydavo butÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus S. S. kambarį, kurį jis tvarkydavo pats. Liudytoja nurodė, kad J. J. prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti nei ieÅ¡kovės Å¡iam tikslui skiriamos konkrečios sumos, nei jos gaunamų lėšų Å¡altinių, nei prisidėjimo prie minėto buto iÅ¡laikymo bÅ«do ir periodiÅ¡kumo.

A. S., t. y. nuomininko S. S. sūnus nurodė, kad S. S. laidotuves organizavo jis iš S. S. sutaupytų lėšų bei savo nuosavų lėšų, taip pat jis rūpinosi S. S. sveikatos priežiūra. Liudytojas taip pat nurodė, kad S. S. dažnai gyvendavo sodyboje arba pas sūnų. Liudytoja R. S., S. S. kaimynė, nurodė, jog paskutiniu metu iki mirties S. S. nuolatos gyveno pas seserį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. A104-817/17(2.13.2.6-AD15) nurodyta, kad J.

J. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena buto (duomenys neskelbtini), atskirame kambaryje, J. J. nedirba, jos pajamas sudaro 30,40 EUR per mėnesį iÅ¡moka vaikui, taip pat yra paėmusi vartojimo kreditÄ , vaikus prižiÅ«rėti padeda brolis. Taigi, aukščiau nurodytų įrodymų turinys nepatvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, liudijančių ieÅ¡kovės ir buto nuomininko S. S. bendro Å«kio vedimÄ , t. y. nuolatinio ir pastovaus bendrų lėšų turėjimo, asmeninių lėšų naudojimo bendrų poreikių tenkinimui, materialinės ar kitokio pobÅ«džio nuolatinės paramos vienas kitam teikimo.

Vien tik ieÅ¡kovės nuolatinis gyvenimas bute (duomenys neskelbtini), su nuomininko sutikimu nuo 2014 metų nesudaro CK 6.588 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo pripažinti jÄ nuomininko Å¡eimos nare. Ä®vertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas laiko, jog ieÅ¡kovė neįrodė jos ir nuomininko S. S. bendro Å«kio vedimo, todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę nuomininko Å¡eimos nare ir pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp Å¡alių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė