ef54e28b-086f-4401-bd29-94bb2cd7a59a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-7907-320/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02142-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. (I. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir J. P.) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2019 metų gegužės mėnesio, atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-7) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, lovos nebuvo atskirtos viena nuo kitos, sanitariniai mazgai buvo netinkamos būklės, jų buvo nepakankamai, buvo pažeista minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma, nebuvo užtikrinama tinkama priešgaisrinė apsauga, pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo trumpas, o pats kiemelis netinkamai įrengtas. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumus.

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-25) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN. Pažymėjo, kad Marijampolės PN yra užtikrinami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimai, kÄ patvirtina 2018 m. lapkričio 15 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktas Nr. (4-21 15.4.8) PA-7992. Marijampolės PN pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, koks Å¡ių patalpų plotas, kiek jose nuteistųjų buvo laikoma. Darė iÅ¡vadÄ , kad teisės normoje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Ä®staigoje yra paskirti atsakingi asmenys už prieÅ¡gaisrinę saugÄ , iÅ¡kabinti evakuacijos planai ir nurodomieji ženklai, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

Sanitarinis ir higienos mazgai įrengti tinkamai. Pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. DÅ«mų detektoriai yra įrengiami, bet nuteistieji juos niokoja. Prie 15 bÅ«rio gyvenamosios patalpos Nr. 2 yra įrengtas veikiantis dÅ«mų jutiklis. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba atliko planinį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ , kurio metu pažeidimai nebuvo nustatyti. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2019 metų gegužės mėnesio.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Marijampolės PN nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. liepos 1 d, todėl ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad Marijampolės PN 15 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurioje jis buvo laikomas, ginčo laikotarpiu, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, be to, patalpos buvo rakinamos, kas dar labiau ribojo judėjimo galimybę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d., toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. liepos 1 d. bausmę atliko 15 bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 78,78 kv. m., joje buvo iki 25 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 21, 29). Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio (731.1 punktas), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus (731.2 punktas).

Be to Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punktas numato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Remiantis anksčiau iÅ¡vardintomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, jog patalpos Marijampolės PN yra rakinamos pagrįstai. Dėl tupiamų unitazų ir bendro unitazų kiekio. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad neproporcingai mažai buvo įrengta unitazų, be to tupiamu unitazu buvo sudėtinga naudotis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.7 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui).

Pagal Eksploatavimo taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normos (toliau- ir Patalpų aprÅ«pinimo normos) numatė, kad unitazas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras įrengiami 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengti unitazai gali bÅ«ti tupiami. Teismui nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus dėl negalėjimo tinkamai naudotis tupiamu unitazu arba jo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, kuri neleistų jam naudotis tupiamu unitazu, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo tualeto įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neatliko nuobaudų kamerų tipo patalpose.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis 15 būrio gyvenamosiose patalpose skirtingai ginčo laikotarpiais gyveno iki 42-46 nuteistųjų (b. l. 29). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 15 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 2 unitazai ir 2 pisuarai (b. l. 21, 51-53. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais (2019 metų II ketvirtis iki 46 nuteistųjų, 2019 metų III ketvirtis iki 46 nuteistųjų, 2019 metų IV ketvirtis iki 46 nuteistųjų, 2020 metų I ketvirtis iki 44 nuteistųjų, 2020 metų II ketvirtis iki 42 nuteistųjų) 15 būryje naudojosi 2 unitazais su 2 pisuarais (46 / 4 = 11,5; 44 / 4 = 11; 42 / 4 = 10,5), iš ko matyti, kad vienu unitazu ar pisuaru naudojosi nuo vienuolikos iki dvylikos nuteistųjų.

Teismas įvertinęs bÅ«ryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir bÅ«rio nuteistųjų skaičių, sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami.

Dėl lovų atskyrimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad lovos gyvenamosios patalpose buvo statomos viena Å¡alia kitos, kas neužtikrino jam privatumo miegant, nurodė, jog Marijampolės PN administracija netoleruoja savarankiÅ¡kai pastatytų pertvarų ir jas pastoviai atima. Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų, kaip turi bÅ«ti statomos lovos, kokiu atstumu viena nuo kitos jos turi bÅ«ti statomos ir pertvarų tarp jų įrengimo. Tokių reikalavimų nenustato ir kiti teisės aktai.

Patalpų aprÅ«pinimo normų 1.1 punktas tik numato, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa aprÅ«pinama metaline lova (1 vienetas 1 asmeniui). Atkreiptinas dėmesys, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ pateiktų 15 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos fotonuotraukų (b. l. 40-47) matyti, jog visos nuteistųjų lovos, kurios stovi viena Å¡ali kitos, yra su medžiaginėmis pertvaromis, kas pilnai užtikrina jų privatumÄ miegant. Be to, teismui nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus dėl pertvarų tarp lovų panaikinimo ar privatumo stokos miegant.

Todėl, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Dėl dušų įrengimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad duÅ¡ai nebuvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu nr. 1r-139 “Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo” (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) yra iÅ¡vardinti duÅ¡o patalpai minimaliai bÅ«tini baldai ir kitas inventorius.

Aprūpinimo normos numato, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais. Iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 54-58) matyti, kad anksčiau aptarti reikalavimai yra tinkamai užtikrinami. Nors Higienos normoje HN 134:2015 taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros, bet iš pateiktų fotonuotraukų, priešingai nei teigia pareiškėjas, matyti, kad jos yra įrengtos (b. l. 59-61).

Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad Marijampolės PN duÅ¡o patalpos yra įrengtos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, ko pasekoje teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo. Dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių laikymosi. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog Marijampolės PN antrame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių laikymasis.

Atsakovės atstovo atsiliepime, 2020 m. spalio 29 d. raÅ¡te dėl dÅ«mų jutiklių ir 2020 m. balandžio 9 d. pažymoje nurodyta, jog, siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų evakavimÄ gaisro atveju, Marijampolės PN yra paskirti atsakingi asmenys už prieÅ¡gaisrinę saugÄ , iÅ¡kabinti evakuacijos planai ir nurodomieji ženklai, patalpos aprÅ«pintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontroliniuose postuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. DÅ«mų detektoriai yra įrengiami, bet nuteistieji juos niokoja.

Prie 15 bÅ«rio gyvenamosios patalpos Nr. 2 yra įrengtas veikiantis dÅ«mų jutiklis. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba atliko planinį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ , kurio metu pažeidimai nebuvo nustatyti. Teismas neturi pagrindo netikėti Marijampolės PN anksčiau pateikta informacija, kuriÄ patvirtina pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog prie Marijampolės PN 15 bÅ«rio gyvenamosios patalpos Nr. 2 yra įrengtas veikiantis dÅ«mų jutiklis, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo Marijampolės PN atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sÄ lygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo J.

P. (I. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė