Legislator Case Law & Legislation
ef50e774-ff5f-463a-a4a2-d6860a1b9548 AI generated

Lithuanian court partially allows civil claim in criminal case, increasing damages and costs for defendant.

Case Number ef50e774-ff5f-463a-a4a2-d6860a1b9548
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Ašvė District Court partially allowed the victim's civil claim against the released defendant, overturning the first-instance ruling on damages and costs. The court found the defendant voluntarily paid 3,810 EUR for dental and lost income losses, which the prosecution argued should be reduced to 1,500 EUR. Consequently, the court increased non-material damages to 2,000 EUR and legal aid costs to 3,500 EUR while redirecting the specific loss calculation to civil proceedings.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 328 straipsnio 3 punktas, 4 punktas; 316 straipsnio 1 ir 5 dalys: The court may partially allow a civil claim in a criminal case by increasing awarded damages and costs if the first-instance assessment was incorrect or insufficiently supported by evidence.

Keywords

AI generated
civil claim in criminal case damages calculation legal aid costs partial verdict dental expenses

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas
328 straipsnio 3 punktas, 4 punktas
316 straipsnio 1 ir 5 dalys

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-18-744/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28270-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui (nuotoliniu būdu),

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjui advokatui M. K.,

nukentėjusiojo A. K. atstovei advokatei V. K.,

ekspertui V. K. (V. K.) (nuotoliniu būdu),

specialistui D. M. (nuotoliniu būdu),

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Žilvino Generausko, nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo V. P. atsakomybėn 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta; laidavimo terminÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bylÄ dalyje dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieÅ¡kinio nuspręsta nutraukti; nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį nuspręsta tenkinti iÅ¡ dalies: dalyje dėl turtinės žalos – priteista iÅ¡ M. P. 202,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, dalyje dėl 650,16 Eur prarastų pajamų priteisimo atmestas, o dalyje dėl 11903 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, dalyje dėl neturtinės žalos – priteista iÅ¡ M. P. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis atmesta; priteista iÅ¡ M. P. 3000 Eur iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiojo A. K. naudai ir 16 eurų liudytojos K. S. vykimo į teismÄ iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ ; priteista iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. 121 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto dalyvavimo teisme iÅ¡laidų; M. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymÄ , panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad M. P. 2020 m. liepos 10 d. apie 2.38 val. lauke prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., iÅ¡muÅ¡damas jam penkis dantis, taip padarė sužalojimÄ sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl penkių dantų trauminio netekimo jis neteko 10 procentų pastovaus bendrojo darbingumo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Žilvinas Generauskas praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį pakeisti – M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant kaltinamÄ jį laiduotojo jo brolio V. P. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimÄ be užstato; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalis dėl M. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, netinkamai motyvuota, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados padarytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnį. Teismas nepagrįstai eliminavo iÅ¡tirtus ir iÅ¡nagrinėtus įrodymus, neatsižvelgė į visumÄ bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Prokuroro nuomone, M. P. nepagrįstai pripažintas padaręs sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pasunkino kaltinamojo padėtį jo veiksmus kvalifikuodamas ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2.2. Prokuroro tvirtinimu, tai, kad M. P. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam patvirtina ne tik paties M. P. ir nukentėjusiojo A. K. duoti parodymai, tačiau ir liudytojų N. K. ir V. J. duoti parodymai bei vaizdo įraÅ¡as, kurį 2020 m. liepos 14 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė. Tačiau dėl nukentėjusiojo dantų netekimo ir jų skaičiaus kyla abejonių, kadangi negauta jokių objektyvių duomenų (iÅ¡skyrus įvykio vietoje užfiksuotÄ vienÄ dantį). Liudytojas J. R. parodė, kad jis A. K. iÅ¡muÅ¡tus 4 dantis matė po ligoninės, kai A. K. juos turėjo, įvykio vietoje jų neieÅ¡kojo. Liudytojas M. D. nurodė, kad po ligoninės važiavo į įvykio vietÄ ir ieÅ¡kojo dantų. Liudytoja E. M. parodė, kad ji ant žemės matė vienÄ dantį, o jai pats nukentėjusysis A. K. rodė, kad priekiniai dantys jam kliba. Minėtame 2020 m. liepos 14 d. pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovės vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad įvykio vietoje buvo bÅ«tent vienas dantis: įraÅ¡o laikas 1.40.26 - nukentėjusysis paima ir iÅ¡ burnos iÅ¡sitraukia bei parodo vienÄ dantį, įraÅ¡o laikas 1.54.14 - atvykęs pareigÅ«nas apžiÅ«ri tÄ vietÄ , kur numetė, fotografuoja, ir tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad jis vienÄ dantį matė, įraÅ¡o laikas 2.13.06 - liudytoja E. M. ateina ir nufotografuoja vienÄ dantį, bÅ«tent ten, kur numetė, ji ir pateikė tas nuotraukas.

2.3. Prokuroro nuomone, objektyviausi duomenys, kurių pagrindu reikia vadovautis, siekiant tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo M. P. padarytÄ veikÄ , yra gautos specialistų iÅ¡vados ir ekspertizės aktai ir juose nurodyti duomenys: 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 182-183), 2020 m. spalio 1 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-4), 2020 m. gruodžio 26 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17-20), kad A. K. kÅ«ne sužalojimų nėra. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, teismas priėmė nutartį atlikti teismo medicininę ekspertizę. 2022 m. kovo 14 d. gautame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad A. K. kÅ«ne sužalojimų nėra, gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių trauminių pakitimų A. K. virÅ¡utiniame ir apatiniame žandikaulyje. Esminis yra ekspertizės akto 7 punktas, kuriame nurodyta, kad negalimas virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės keturių dantų iÅ¡muÅ¡imas ir vieno danties sutrupinimas vienu rankos smÅ«giu į deÅ¡inę veido pusę, nepažeidžiant virÅ¡utinio žandikaulio ir veido minkÅ¡tųjų audinių vientisumo. Ekspertizės akto 11 punkte nurodyta iÅ¡vada, kad dantų netekimas dėl liguistų pakitimų burnos ertmėje nėra kvalifikuojamas sveikatos sutrikdymu.

2.4. Prokuroro įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai nevertino specialistų iÅ¡vadose ir ekspertizės akte nurodytų objektyviai užfiksuotų duomenų, nepagrįstai rėmėsi gydytojo P. P. pateikta privačia konsultacine iÅ¡vada, kuriÄ paneigė 2022 m. kovo 14 d. gautas ekspertizės aktas. Teismas, nevertindamas ir neaptardamas nuosprendyje minėtų specialistų iÅ¡vadų ir ekspertizės akto, nepagrįstai bei nemotyvuotai priėmė sprendimÄ kaltinamojo M. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, o ne pagal BK 140 straipsnį.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti M. P. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, netenkinti V. P. praÅ¡ymo atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , patenkinti nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, priteisti nukentėjusiajam A. K. visas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtas 7235 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo M. P., specialisto P. P. dalyvavimo teisme 121 Eur iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. P., priteisti nukentėjusiajam A. K. iÅ¡ kaltinamojo M. P. 2420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .

3.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas, nepagrįstai nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ , nusikaltimÄ padariusį asmenį nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nepagrįstai atmetė dalį civilinio ieÅ¡kinio, nepagrįstai nepriteisė civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl 11903 Eur turtinės žalos atlyginimo, susijusio su nukentėjusiajam iÅ¡muÅ¡tų dantų atstatymu.

3.2. Apeliantės teigimu, kaltinamasis M. P. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų savo veiksmais sužalojo ir susargdino A. K., sužalojo nukentėjusiajam galvÄ , veidÄ , iÅ¡mušė penkis dantis, dėl ko nukentėjusysis prarado 10 proc. bendro darbingumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kaltinamojo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes M. P. įvykdyta nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. ir kaltinamasis M. P. buvo pažįstami tik „iÅ¡ matymo“, iki 2020 m. liepos 10 d. įvykio neturėjo jokių asmeninių nesutarimų ir tarpusavyje nekonfliktavo. Tiek nukentėjusiojo A. K. parodymai, tiek ir liudytojų M. D., J. R. parodymai bei byloje esantys restorano „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtina, kad A. K. jokių neleistinų veiksmų M. P. atžvilgiu neatliko. Vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) (kamera, esanti lauke) įraÅ¡as patvirtina, kad M. P. be jokios paaiÅ¡kinamos priežasties pokalbio su A. K. metu, matant kitiems asmenims, esantiems restorane, ir restorano darbuotojams, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į A. K. veidÄ , dėl ko A. K. nugriuvo ant žemės, neteko sÄ monės, nukentėjusiajam buvo iÅ¡muÅ¡ti 5 dantys. Å ie M. P. nusikalstami veiksmai buvo matomi ir viduje esantiems restorano lankytojams, ir restorano darbuotojams. Vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini), esančios viduje, įraÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡ karto po smÅ«gio sudavimo A. K. kavinės viduje buvę M. D. ir J. R. staiga pakyla nuo staliuko ir iÅ¡eina į laukÄ , kartu iÅ¡eina ir kavinės darbuotoja, kas akivaizdžiai patvirtina, kad dėl M. P. veiksmų buvo sutrikdyta restorane buvusių asmenų rimtis ir poilsis.

3.3. Apeliantė tvirtina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. P. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. į veidÄ vieÅ¡oje vietoje - restorano kieme, matant aplinkiniams žmonėms ir restorano darbuotojams, be jokios priežasties. Taip pat nustatyta, kad iki įvykio kaltinamojo M. P. ir A. K. jokie asmeniniai, dalykiniai ar kitokie santykiai nesiejo ir jie tarpusavyje iki įvykio nekonfliktavo. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis manė, jog nukentėjusysis gali jam smogti, yra tik gynybinė versija, kuriÄ paneigia byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai. Akivaizdu, kad kaltinamasis M. P. nukentėjusįjį A. K. sužalojo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes smurtas prieÅ¡ A. K. buvo panaudotas be jokios priežasties, kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais ne tik sužalos nukentėjusįjį, bet ir sutrikdys vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad po nusikaltimo įvykdymo prieÅ¡ nukentėjusįjį M. P. ir toliau smurtavo – sudavė smÅ«gį liudytojui J. R., o vėliau iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgo. M. P. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė vieÅ¡oje vietoje, restorane, matant kitiems asmenims, dėl ko aplinkiniai buvo iÅ¡sigandę, buvo sutrikdytas jų ramaus poilsio laikas, restorano darbuotojų veikla. Vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as akivaizdžiai patvirtina aplinkinių reakcijÄ . Liudytojai M. D. ir J. R. buvo iÅ¡sigandę, bandė padėti nukentėjusiajam. Dėl M. P. nusikalstamos veikos restorano darbuotoja E. M. taip pat buvo priversta atsitraukti nuo savo darbo, iÅ¡kvietė policijÄ , tai akivaizdžiai patvirtina, kad buvo sutrikdyta restorano veikla. Be to, į nusikaltimo vietÄ buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos: greitosios medicinos pagalbos automobilis, keli policijos ekipažai, apsaugos ekipažas, įvykį matė taxi vairuotojas. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad vieÅ¡oji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta ir nusikalstama veika buvo įvykdyta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tai, kad M. P. veika nepagrįstai nekvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ patvirtina ir teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-530/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-788/2016, 2K-314/2012).

3.4. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo, prašė teismo nustatyti, jog kaltinamasis M. P. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas neblaivus, ir tai yra sunkinanti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę aplinkybė. M. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neblaivus - buvo iÅ¡gėręs du bokalus alaus. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo neblaivus, prieÅ¡ tai vartojo ne tik alų, bet ir kitus stipresnius gėrimus. Liudytojai M. D., V. J., E. M. teismo posėdyje nurodė, kad M. P. kavinėje gėrė alkoholinius gėrimus. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. P. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas neblaivus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡ių bylos duomenų nevertino ir dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamos veikos įvykdymo, esant neblaiviam, nepasisakė.

3.5. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamame nuosprendyje padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ . Teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažinimo visiÅ¡kai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ kaltinamasis M. P. neigė iÅ¡mušęs nukentėjusiajam A. K. 5 dantis. Taigi jis pilnai kaltu neprisipažino. Be to, jis nedavė teismui nuoÅ¡irdžių ir teisingų parodymų, nepagrįstai kaltino nukentėjusįjį netinkamu elgesiu, teismui melavo tvirtindamas, kad matė po smÅ«gio nukentėjusiojo A. K. veidÄ , kad po smÅ«gio nukentėjusysis buvo sÄ moningas. Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad kaltinamasis M. P. nepriėjo prie gulinčio nukentėjusiojo, jo neapžiÅ«rėjo, jam nepadėjo, o iÅ¡ karto sėdo į taksi automobilį ir siekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo vietos.

3.6. Apeliantės teigimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. P. atlygino tik labai nedidelę žalÄ (300 Eur) nukentėjusiajam A. K.. Nukentėjusysis A. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 15455,25 Eur sumai. Atsižvelgiant į civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kaltinamasis M. P. iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam žalÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltininkas „savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos turtinės žalos“, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad 300 Eur nukentėjusiajam yra pervesti kaip turtinė žala. Kaltinamasis M. P. žalos dydžio nepripažino, nepasižadėjo nukentėjusiajam žalÄ padengti, dėl Å¡ios priežasties kaltinamajam negalėjo bÅ«ti taikomas laidavimas, o baudžiamoji byla bÅ«ti nutraukta.

3.7. Apeliantė nurodo, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti BK 40 straipsnį - jei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl Å¡ios sÄ lygos nepasisakė. M. P. teisminio nagrinėjimo metu siekė sumenkinti savo nusikalstamÄ veikÄ , teigė, kad neva nukentėjusysis netinkamai elgėsi, kas neva įtakojo kaltinamojo neteisėtÄ veikÄ , be to, kaltinamasis melavo teismui apie savo elgesį su liudytojais J. R. ir M. D.. Kaltinamasis teigė, kad Å¡ie liudytojai prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ - iÅ¡tempė iÅ¡ taxi automobilio, tačiau vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, kad kaltinamasis siekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo vietos, pabėgti, liudytojams bandant jį sustabdyti, trenkė smÅ«gį J. R. ir atliko kitus neteisėtus veiksmus. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M. P. ir ateityje gali daryti nusikaltimus, todėl teismas negalėjo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų.

3.8. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog byloje nebuvo jokių objektyvių kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų. Byloje yra pateikta kaltinamojo charakteristika iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 89), tačiau minėta charakteristika yra suraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta ne bendrovės vadovo, o Å¡ioje byloje apklausto liudytojo V. J., kuris yra kaltinamojo draugas. Be to, liudytojas V. J. klaidino teismÄ , davė neobjektyvius parodymus dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesio, todėl Å¡io liudytojo pasiraÅ¡yta ir suraÅ¡yta kaltinamojo charakteristika nėra objektyvi ir teisinga. Minėtas liudytojas ir pats smurtavo prieÅ¡ liudytojus J. R. ir M. D., kÄ patvirtina vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as.

3.9. Apeliantės teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamojo jaunesnis brolis V. P. yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju, tačiau su tokia teismo iÅ¡vada nukentėjusysis nesutinka. V. P. yra 5 metais jaunesnis kaltinamojo M. P. brolis, kuris negyvena kartu su M. P., turi darbÄ bei savo Å¡eimÄ . V. P. taip pat nurodė, kad kaltinamasis M. P. nusikalstamos veikos detalių jam visiÅ¡kai nepasakojo ir apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su savo broliu M. P. nekalbėjo. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai kelia abejonių dėl V. P. tinkamumo bÅ«ti laiduotoju, nes laiduotojas negalės daryti teigiamos įtakos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (M. P.). Be to, teismas nuosprendyje nenurodė, koks paties laiduotojo požiÅ«ris į kaltinamojo M. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Laiduotojas visÄ laikÄ teigė, kad jam nesuprantama, kaip brolis galėjo nusikalsti. Toks nekritiÅ¡kas požiÅ«ris į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina, kad V. P. negalėjo bÅ«ti paskirtas M. P. laiduotoju, nes jis neatitinka laiduotojams keliamų įstatymo reikalavimų.

3.10. Apeliantės tvirtinimu, nukentėjusysis A. K. nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo atmestas civilinis ieÅ¡kinys dėl 650,16 Eur prarastų darbinių pajamų. Bylos duomenys patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajam nebuvo iÅ¡duotas. Byloje yra pateikta tik pažyma iÅ¡ gydymo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neatvykimo į darbÄ . Jokių draudimo iÅ¡mokų dėl nedarbingumo laikotarpio nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 29 d. nukentėjusysis A. K. negavo ir negalėjo gauti, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimo įvykdymo metu nukentėjusysis A. K. buvo neblaivus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad A. K. buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

3.11. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis A. K. pateikė teismui pažymÄ iÅ¡ darbovietės apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis 2020 m. liepos mėnesį gavo ženkliai mažesnes pajamas, nes nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 29 d. nebuvo darbe dėl sužalojimo. Byloje esanti pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas patvirtina, kad nukentėjusiajam 2020 m. liepos mėnesį buvo iÅ¡mokėtas 534,65 Eur dydžio darbo užmokestis su komandiruotėmis, o ankstesniais mėnesiais nukentėjusiojo darbo užmokestis su komandiruotėmis buvo: 2020 m. balandį -1007,24 Eur, 2020 m. gegužę - 1246,74 Eur, 2020 m. birželį - 1166,66 Eur. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiojo vidutinės darbo pajamos iki 2020 m. liepos mėnesio buvo 1140,21 Eur. Taigi nukentėjusysis dėl kaltinamojo M. P. įvykdyto nusikaltimo neteko 605,56 Eur (1140,21 - 534,65). Nukentėjusiojo netektas pajamas patvirtina 2021 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ nukentėjusysis pateikė teismui. Taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriteisti nukentėjusiajam A. K. jo prarastų pajamų dėl įvykdyto nusikaltimo.

3.12. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl 11903 Eur dantų atstatymo iÅ¡laidų ir klausimÄ perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nors teismas privalėjo iÅ¡ esmės pasisakyti dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiajam A. K. neteisėtais M. P. veiksmais padarytas 5 dantų netekimas, dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi teismui nekilo klausimo dėl priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamojo M. P. veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos žalos. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo iÅ¡laidos dantų protezavimui, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnyje, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su dėl kaltinamojo M. P. veiksmų jo patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos sveikatos atstatymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam A. K. dantys dar yra neatstatyti, nėra galimybės tiksliai įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ , kadangi faktinės dantų protezavimo įsigijimo iÅ¡laidos gali kisti.

3.13. Apeliantės teigimu, nukentėjusysis A. K. teismui paaiÅ¡kino, kad neturi lėšų atstatyti jam iÅ¡muÅ¡tus dantis ir pateikė (duomenys neskelbtini) gydymo planus - Protezavimas ir Augmentacija + implantacija. Specialistai įvertino nukentėjusiojo A. K. dantų bÅ«klę bei atliko preliminarius paskaičiavimus pagal kiekvienÄ darbų etapÄ . Pagal pateiktÄ gydymo planÄ , gydymo iÅ¡laidas sudaro 11903 Eur. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) gydytojas T. K.. Gydytojas patvirtino, kad pas jį lankėsi nukentėjusysis, kurį gydytojas apžiÅ«rėjo ir sustatė gydymo planus. Kaltinamasis Å¡io plano nepaneigė, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam dantų atstatymo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė, kad yra susiklosčiusios iÅ¡imtinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ perduoti civilinio ieÅ¡kinio dalies nagrinėjimo klausimÄ spręsti civilinio proceso tvarka. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys civilinio ieÅ¡kinio apskaičiavimo teisingumÄ , o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 11903 Eur dantų atstatymo iÅ¡laidų turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas kartu su baudžiamÄ ja byla, kaip tai numato BPK 109 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, 2K-159-976/2021).

3.14. Apeliantės tvirtinimu, nukentėjusysis A. K. civiliniame ieÅ¡kinyje prašė teismo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡ių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius nepatogumus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustatė 1000 Eur. Su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusysis nesutinka.

3.15. Apeliantės nuomone, teismų praktika patvirtina, kad paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama apie 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimas tokio pobÅ«džio bylose gali siekti net 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-269-697/2016, 2K-241-788/2016, 2K-509-489/2015). Be to, įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui turi ir ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai, turintys įtakos teisingos kompensacijos parinkimui. Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo Å¡ių aplinkybių. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad M. P. veiksmai buvo padaryti, veikiant tiesiogine tyčia, kas, remiantis teismų praktika, sudaro pagrindÄ nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl tyčinių M. P. nusikalstamų veiksmų A. K. buvo iÅ¡muÅ¡ti 5 dantys ir jis neteko 10 proc. bendro darbingumo. Iki Å¡io laiko dantys nėra atstatyti. Dėl A. K. padaryto sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse. A. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau dėl iÅ¡muÅ¡tų dantų atrodo neestetiÅ¡kai, jaučia nepilnavertiÅ¡kumÄ , gėdÄ ir nepatogumus prieÅ¡ aplinkinius. Nukentėjusysis negali gyventi normalaus gyvenimo, kokį gyveno iki įvykio, yra priverstas nuolat slėpti savo veidÄ , nesiÅ¡ypsoti. Dėl iÅ¡muÅ¡tų dantų suprastėjo A. K. gyvenimo kokybė, nes nukentėjusysis negali pilnavertiÅ¡kai maitintis, dėl iÅ¡muÅ¡tų dantų nukentėjusysis privalėjo keisti savo valgymo įpročius, pasikeitė jo organizmo kramtymo funkcija, kas turi įtakos virÅ¡kinimo sistemai. Nukentėjusysis A. K. nuo pat nusikaltimo įvykdymo jaučia susirÅ«pinimÄ , kad jo teisėti lÅ«kesčiai, jog jam bus atstatyti dantys, bus neįgyvendinti. A. K. priverstas nuolat galvoti, kaip jam toliau reikės gyventi su iÅ¡muÅ¡tais dantimis, kokios pasekmės bus, jeigu iÅ¡muÅ¡tų dantų nepavyks atstatyti ir pan.

3.16. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusiojo A. K. įsitikinimu, kaltinamojo M. P. turtinė padėtis leidžia teismui iÅ¡ jo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam. Kaltinamasis dirba, gauna uždarbį, turi kelis nekilnojamojo turto objektus, priklausančius kaltinamajam nuosavybės teise: butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypÄ kaltinamasis įsigijo Å¡ios baudžiamosios bylos eigoje, nepadengęs nukentėjusiajam jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo turėjo bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.

3.17. Apeliantės tvirtinimu, nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria priteistos nepagrįstai sumažintos nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. patyrė 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė rengė įvairius praÅ¡ymus, civilinį ieÅ¡kinį, skundus. Nukentėjusiojo atstovė ikiteisminio tyrimo metu parengė ir pateikė į bylÄ 5 procesinius dokumentus, kurie buvo patenkinti arba ikiteisminio tyrimo metu, arba bylos nagrinėjimo teisme metu. Advokatė vyko į (duomenys neskelbtini) susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas sÄ lygojo ir dideles kelionės iÅ¡laidas bei laiko sÄ naudas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. patyrė pagrįstas 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, kurių mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3.18. Apeliantės teigimu, nukentėjusysis A. K. bylÄ nagrinėjant TelÅ¡ių apylinkės teisme patyrė 5235 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (3630 Eur - už dalyvavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose; 605 Eur - už 2022 m. balandžio 4 d. praÅ¡ymo skirti komisijinę teismo ekspertizę suraÅ¡ymÄ (484 Eur) bei praÅ¡ymo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo suraÅ¡ymÄ (121 Eur); 1000 Eur - už pasirengimÄ (2 val. - 172 Eur/val. x 2 val. = 344 Eur) ir atstovavimÄ 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, medicininių dokumentų analizę, 2022 m. rugsėjo 7 d. pakartotinio praÅ¡ymo skirti komisijinę teismo ekspertizę suraÅ¡ymÄ (596 Eur) bei kelionės ir transporto iÅ¡laidos (60 Eur)) advokatės teisinei pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Todėl teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusysis patyrė tik 5630 iÅ¡laidų neatitinka tikrovės. Taigi iÅ¡ viso nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patyrė 7235 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis, jis sumažino nukentėjusiajam priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 3000 Eur. Byloje vyko net 6 teismo posėdžiai, kurie vyko intensyviai, juose buvo apklausinėjami liudytojai, ekspertas ir specialistas. Pažymi, kad advokatės darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, o kelionė (duomenys neskelbtini) užima daugiau nei 3 valandas laiko, tiek pat laiko užima grįžimas atgal. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai neatsižvelgė.

3.19. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo priteistinos 121 Eur specialisto P. P. dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidos. Nukentėjusysis kategoriÅ¡kai nesutinka ir su Å¡ia nuosprendžio dalimi, nes, kaip minėta, vien Å¡io specialisto iÅ¡vada rėmėsi teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei nustatydamas nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ . Netoleruotina tokia situacija, kai už įrodymo, kurio pagrindu kaltinamasis yra nuteisiamas, gavimÄ nukentėjusysis privalo atlyginti pats tokio įrodymo gavimo iÅ¡laidas. Pagal BPK 103 straipsnį Å¡ios iÅ¡laidos pripažintinos kaip proceso iÅ¡laidos, o pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 121 Eur iÅ¡laidas už specialisto P. P. dalyvavimÄ teismo posėdyje priteisė iÅ¡ nukentėjusiojo. Kaltinamasis M. P. buvo pripažintas kaltu padaręs A. K. nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , todėl specialisto P. P. dalyvavimo teisme iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti padengtos iÅ¡ teismo lėšų arba turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo M. P..

4. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K. praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį ir M. P. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio aplinkybes, kad M. P. iÅ¡mušė nukentėjusiajam A. K. penkis dantis ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 2700 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o procesÄ dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio 300 Eur sumai nutraukti, M. P. atlyginus 300 Eur neturtinę žalÄ .

4.1. Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų analizės, apsiribojo tik jų iÅ¡vardijimu ir perraÅ¡ymu iÅ¡ kaltinamojo akto netgi su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, įrodymų nelygino tarpusavyje, o pasirėmė iÅ¡imtinai nukentėjusiojo pateiktu pakeistu priraÅ¡ytu gydytojo A. M. 2020 m. liepos 10 d. įraÅ¡u iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei privataus eksperto P. P. konsultacine specialisto iÅ¡vada, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s ir leistini įrodymai.

4.2. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, M. P. kaltę dėl penkių dantų iÅ¡muÅ¡imo grindė duomenimis, kurie tik iÅ¡ dalies atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, bei abejotinais ir deklaratyviais teiginiais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies ir baudžiamajame procese svarbaus in dubio pro reo principo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) pažeidimus, Å¡ie pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagristÄ sprendimÄ .

4.3. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė teismo medicinos eksperto J. S. specialisto iÅ¡vadas bei ekspertizės aktÄ , kuriuose ne kartÄ konstatuota, kad A. K. kÅ«ne sužalojimų nėra. Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmeta nepriklausomo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadas bei ekspertizės aktÄ . Be to, teismas nevertino eksperto parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad teismo medicinos ekspertas J. S. A. K. tiesiogiai neapžiÅ«rėjo, tyrimÄ atliko ir iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pateikė remdamasis iÅ¡imtinai jam pateiktais medicininiais dokumentais. Tačiau privatus teismo medicinos gydytojas P. P. taip pat tyrimÄ atliko tik pagal jam pateiktus tendencingus dokumentus, tai yra pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. gydytojo A. M. pataisytÄ 2020 m. liepos 10 d. įraÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. gydymo planÄ , kurie suraÅ¡yti ne iÅ¡ karto po įvykio ir negali bÅ«ti laikomi objektyviais įrodymais. Be to, pačių dantų minėtas gydytojas taip pat neapžiÅ«rėjo.

4.4. Apeliantų teigimu, privataus eksperto P. P. iÅ¡vada nelaikytina kategoriÅ¡ka. Jokie objektyvÅ«s duomenys nepagrindžia, kad A. K. penkių dantų neteko po M. P. 2020 m. liepos 10 d. suduoto smÅ«gio. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys leidžia pagristai teigti, kad po suduoto smÅ«gio A. K. nukrito ant žemės, tai patvirtina vaizdo įraÅ¡as. Tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima spręsti, kokie sužalojimai padaryti. IÅ¡ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o matyti, jog A. K., bÅ«damas ant žemės, parodo galimai dantį ir numetÄ ant žemės (laikas 01:40). TÄ pati dantį nufotografavo ir pateikė nuotraukÄ liudytoja E. M. (1 t., b. l. 140-142). Liudytojas policijos pareigÅ«nas E. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. K. paaiÅ¡kino, jog jam iÅ¡mušė dantį. IÅ¡muÅ¡tas dantis buvo ant žemės, ten kur gulėjo A. K. (nuosprendžio 20 lapas, 3 pastraipa). Taigi objektyvÅ«s bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog po M. P. suduoto smÅ«gio A. K. iÅ¡traukė iÅ¡ burnos ir numetė vienÄ dantį. Tad nuo M. P. smÅ«gio A. K. neteko vieno danties, tačiau ne penkių, prieÅ¡ingai nei teigė nukentėjusysis ir kaip nepagrįstai nustatė teismas.

4.5. Apeliantai nurodo, kad pagal BPK nuostatas nė viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendra tvarka, tačiau Å¡iuo atveju teismas iÅ¡imtinai prioritetÄ teikė privataus eksperto iÅ¡vadai, pakeistam gydytojo įraÅ¡ui bei paties gydytojo parodymams, kuris po ilgo laiko tarpo neva gerai atsiminė, kad buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys. Tačiau net ir pataisytas gydytojo įraÅ¡as neleidžia konstatuoti penkių dantų iÅ¡muÅ¡imo laiko, nes minėtame įraÅ¡e pažymėta, kad stebimi iÅ¡muÅ¡ti dantys iÅ¡ deÅ¡inės pusės be žymaus kraujavimo. Tačiau kurie dantys ir kiek neaiÅ¡ku, kai tuo tarpu nukentėjusiojo burnoje iÅ¡ viso nėra/nebuvo net devynių dantų

4.6. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino 2020 m. liepos 10 d. gydytojo įraÅ¡o ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame joks dantų iÅ¡muÅ¡imas nefiksuotas, kaip ir nefiksuota odontologo konsultacija, kuri atsirado tik po to, kai nukentėjusysis A. K. 2020 m. liepos 24 d. kreipėsi pas odontologÄ ir tik po jo konsultacijos kreipėsi į gydytojÄ A. M., kuris 2020 m. rugpjūčio 27 d. 16.08 val. pakeitė anksčiau padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , taip galimai suklastodamas medicininius dokumentus.

4.7. Apeliantų įsitikinimu, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys neduoda pagrindo manyti, kad M. P. iÅ¡mušė penkis dantis. Penkių dantų netekimo laikas neužfiksuotas ir nenustatytas, to neįmanoma nustatyti dėl praėjusio laiko po įvykio. Pagal mechanizmÄ ir ekspertinę praktikÄ vienu smÅ«giu, nesužalojant, nesulaužant žandikaulio, neįmanomas tokio kiekio dantų iÅ¡muÅ¡imas - tai patvirtino ekspertas, turintis 49 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodyta, kad A. K. virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 11-15 dantų netekimas sÄ lygotas blogos burnos higienos, generalizuoto periodontito, bakterijų sukeltos parodontozės, dantų ėduonies. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad iki įvykio A. K. bÅ«tų turėjęs žymesnių dantų sveikatos problemų. Dantų bÅ«klė ir jų ligos fiksuotos nuo 1997 m. balandžio 29 d. ir tai patvirtina medicininiai duomenys, užfiksuoti ir ekspertizės akte. Tačiau tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims.

4.8. Apeliantų teigimu, tiek 2020 m. gruodžio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje, tiek 2022 m. kovo 10 d. ekspertizės akte nurodyta, kad A. K. kÅ«ne sužalojimų nėra. Tačiau teismas nepagrįstai prioritetÄ suteikė iÅ¡imtinai privataus eksperto P. P. konsultacinei iÅ¡vadai, kuri net nėra ir nelaikytina specialisto iÅ¡vada BPK 90 straipsnio prasme. Privataus eksperto P. P. iÅ¡vada BPK prasme nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), todėl ji turi bÅ«ti tiriama ir vertinama kaip konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95-96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-122-303/2020 ir kt.), kartu su kitais įrodymais. Tais atvejais, kai konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizės aktui, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018, 2K-10-648/2022). Å iuo atveju teismo posėdyje buvo apklaustas Lietuvos teismo medicinos tarnybos ekspertas J. S. ir privatus ekspertas P. P.. Tačiau privataus eksperto iÅ¡vados nepaneigė ir nenuginčijo ekspertizės akto iÅ¡vadų, kurios paremtos objektyviais po įvykio užfiksuotais įrodymais. Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad pats nukentėjusysis nesiėmė priemonių padėti nustatyti visas aplinkybes, iÅ¡ karto nesikreipė dėl tariamo dantų netekimo, dėl suduoto smÅ«gio kaltino net kitÄ asmenį, liudytojÄ V. J., kas neleidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė aplinkybes.

4.9. Apeliantai nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, jog tik dviejų savaičių laikotarpyje galima nustatyti dantų netekimo laikÄ (teismo eksperto J. S. apklausa). Be to, paprastai, jeigu yra daugiau dantų sužalojama, tai dažnai bÅ«na pažeidžiamas ir žandikaulio vientisumas, tada bÅ«na žandikaulio lūžis, kaip patvirtino ekspertas. Todėl galima pagrįstai konstatuoti, kad A. K. penkių dantų netekimas neturi priežastinio ryÅ¡io su 2020 m. liepos 10 d. trauma. Be to, tai, jog M. P. tiesiogiai iÅ¡mušė dantį, tokių duomenų nėra. IÅ¡ vaizdo kameros įraÅ¡o matyti, kad A. K. savo rankos pirÅ¡tais kurį laikÄ krapÅ¡tęs ir klibinęs galimai dantį iÅ¡traukia iÅ¡ burnos ir parodęs numeta į Å¡onÄ (įraÅ¡o laikas 1.40.26.). Po to (įraÅ¡o laikas 1.54.14) pareigÅ«nas tÄ vietÄ , kur numetė, fotografuoja, ir tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoja, kad jis vienÄ dantį matė, (įraÅ¡o laikas 2.13.06) - liudytoja ateina ir nufotografuoja vienÄ dantį, bÅ«tent ten, kur numetė, ji ir pateikė tas nuotraukas.

4.10. Apeliantų įsitikinimu, liudytojo A. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jis pradinėje apžiÅ«roje neužfiksavo dantų nebuvimo, po to papraÅ¡ytas, galimai paveiktas ir įtakotas nukentėjusiojo, jau parašė, kad iÅ¡muÅ¡ti dantys, nors teigia, kad ne jo užduotis fiksuoti iÅ¡muÅ¡tus dantis. Å io liudytojo asmenybė ir vieÅ¡ai žinoma informacija kelia abejonių dėl jo parodymų patikimumo (teisiamas (duomenys neskelbtini)). Dantų netekimo faktÄ skirtingai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas J. R. teigė, kad matė iÅ¡muÅ¡tus dantis, kad A. be dantų pamatė, kai pasiėmė iÅ¡ priėmimo. BÅ«tent po ligoninės matė dantis, į įvykio vietÄ nevažiavo. IÅ¡ ligoninės išėjo neÅ¡inas dantimis. Tačiau teismas Å¡io liudytojo parodymų prieÅ¡taravimus siejo su jo neblaivumu ir jais rėmėsi. Liudytojas M. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad svaidėsi dantis, kraujo klanas. Pakėlė lÅ«pÄ ir pamatė, kad nėra dantų. Po priėmimo grižo, surinko dantis. Sakė nebėra keturių dantų. Pradžiai vienÄ , paskui tris dantis paėmė. Bendrai surinko keturis dantis. Buvo policijos pareigÅ«nai, jie nusifotografavo. Tai, kad buvo iÅ¡muÅ¡tas vienas dantis patvirtino liudytoja E. M., kuri teisiamajame posėdyje nurodė, jog matė vienÄ dantį ant žemės ir jį nufotografavo. Liudytojas policijos pareigÅ«nas A. K. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad lygtai matė vienÄ dantį ant grindinio.

4.11. Apeliantai teigia, kad liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog A. K. neteko vienuolikto-penkiolikto dantų, tačiau jų netekimo laikas neaiškus, nes buvo praėję nemažai laiko. Be to, fiksuotas nemažas apatinio žandikaulio defektas, šešioliktas-aštuonioliktas krūminiai dantys pažeisti karieso, juos siūlė pašalinti. Ne vien karieso, bet ir parodontiniai pažeidimai. Taigi šie liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusiojo dantys nebuvo tvarkingi, priešingai nei teigia teismas, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog iki įvykio A. K. būtų turėjęs žymesnių dantų sveikatos problemų. Taigi tikėtina, kad vienu smūgiu buvo gana lengva išklibinti sugedusį dantį, kurį pats nukentėjusysis ir išsitraukė iš burnos. Nustatyti, kada nukentėjusysis A. K. neteko dantų, neįmanoma, o visos abejonės, kaip žinoma, aiškinamos kaltinamojo naudai.

4.12. Apeliantų tvirtinimu, M. P. 2020 m. spalio 19 d. pervedė nukentėjusiajam A. K. 300 Eur turtinės-neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis A. K. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 12455,25 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos. M. P. atlyginta 300 Eur suma sumažintas reikalavimas dėl turtinės žalos. Tačiau teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir neteisingai įskaitė atlygintos žalos dydį. Kadangi teismas priteisė tik neturtinę žalÄ , o M. P. atlygino 300 Eur žalos, todėl Å¡i suma turėjo bÅ«ti įskaityta į atlygintÄ neturtinę žalÄ . Be to, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neparemtas teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose. M. P. atlyginus 300 Eur žalos, laikytina, kad visa neturtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta. Taip pat teismas priteisdamas nukentėjusiajam 3000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti jų nepagrindė, neatsižvelgė į tai, dėl kieno veiksmų susidarė Å¡ios iÅ¡laidos, į tenkintus ir atmestus nukentėjusiojo praÅ¡ymus. Be to, pateiktos sÄ skaitos ir jų apmokėjimÄ pagrindžiantys duomenys nesutampa.

5. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko, nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras Žilvinas Generauskas nurodė, kad atsisako savo apeliacinio skundo ir praÅ¡o jo nebenagrinėti, o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti ir TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K. prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų, susijusių su nuosprendyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, neatitikimo bylos duomenims, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir proceso išlaidų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis, 328 straipsnio 3 punktas, 4 punktas). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl prokuroro apeliacinio skundo nutrauktinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. 2023 m. birželio 28 d. Å iaulių apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje prokuroras Žilvinas Generauskas paprašė teismo leisti atsiimti savo apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, nes byloje buvo gauti objektyvÅ«s duomenys (ekspertizės aktas), patvirtinantys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumÄ ir teisėtumÄ (5 t., b. l. 191).

8. BPK 316 straipsnis numato galimybę apeliantui atÅ¡aukti paduotÄ apeliacinį skundÄ . PraÅ¡ymai dėl skundų atÅ¡aukimo gali bÅ«ti paduoti iki teismo praneÅ¡imo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laikÄ ir vietÄ (BPK 316 straipsnio 3 dalis). AtÅ¡aukus apeliacinį skundÄ , teismas palieka skundÄ nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). IÅ¡ minėtų teisės normų turinio analizės matyti, kad teismas negali nepriimti praÅ¡ymo atÅ¡aukti apeliacinį skundÄ , jeigu toks praÅ¡ymas paduotas iki teismo praneÅ¡imo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laikÄ ir vietÄ , taip pat negali jo formaliai atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-317-579/2021).

9. Prokuroras Žilvinas Generauskas savo apeliacinį skundÄ atÅ¡aukė laikydamasis BPK reikalavimų, jo pateiktas praÅ¡ymas atitinka tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, apelianto valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai, todėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinis skundas dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio paliktinas nenagrinėtu ir teismo procesas dėl prokuroro apeliacinio skundo nutrauktinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

11. Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjas advokatas M. K. apeliaciniais skundais neginčija M. P. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl Å¡is klausimas, sprendžiant apeliacinių skundų pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡samiau nevertintinas. Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjas advokatas M. K. iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis M. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis bei jos kvalifikacija, apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nepagrįstai M. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjas advokatas M. K. apeliaciniais skundais taip pat nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieÅ¡kinio ir patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡sprendimo. Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir sprendimÄ M. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukiant. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo

ir M. P. veikos kvalifikavimo

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktų apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kad M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos priimamo procesinio sprendimo teisėtumui, dėl ko, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

13. Atleistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes M. P. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paÅ¡alinant iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies faktines aplinkybes, kad M. P. iÅ¡mušė nukentėjusiajam A. K. penkis dantis ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes, apeliantų įsitikinimu, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys neduoda pagrindo manyti, kad M.

P. iÅ¡mušė penkis dantis. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino 2020 m. liepos 10 d. gydytojo įraÅ¡o ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame joks dantų iÅ¡muÅ¡imas nefiksuotas, kaip ir nefiksuota rekomenduojama odontologo konsultacija, kuri atsirado tik po to, kai nukentėjusysis A. K. 2020 m. liepos 24 d. kreipėsi pas odontologÄ ir tik po jo konsultacijos kreipėsi į gydytojÄ A. M., kuris 2020 m. rugpjūčio 27 d. 16.08 val. pakeitė anksčiau padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , taip galimai suklastodamas medicininius dokumentus.

Penkių dantų netekimo laikas neužfiksuotas ir nenustatytas, to neįmanoma nustatyti dėl praėjusio laiko po įvykio. Pagal mechanizmÄ ir ekspertinę praktikÄ vienu smÅ«giu, nesužalojant, nesulaužant žandikaulio, neįmanomas tokio kiekio dantų iÅ¡muÅ¡imas – tai patvirtino ekspertas J. S., turintis 49 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodyta, kad A. K. virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 11-15 dantų netekimas sÄ lygotas blogos burnos higienos, generalizuoto periodontito, bakterijų sukeltos parodontozės, dantų ėduonies.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad iki įvykio A. K. būtų turėjęs žymesnių dantų sveikatos problemų, nors dantų būklė ir jų ligos fiksuotos nuo 1997 m. balandžio 29 d. ir tai patvirtina medicininiai duomenys, užfiksuoti ir ekspertizės akte. Taigi tokios teismo išvados nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Apeliantų teigimu, tiek 2020 m. gruodžio 26 d. specialisto išvadoje, tiek 2022 m. kovo 10 d. ekspertizės akte nurodyta, kad A.

K. kÅ«ne sužalojimų nėra. Tačiau teismas nepagrįstai prioritetÄ suteikė iÅ¡imtinai privataus eksperto P. P. konsultacinei iÅ¡vadai.

14. Nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. teigimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad M. P. nusikalstama veika buvo įvykdyta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, taip pat buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo M. P. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes M. P. įvykdyta nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Apeliantės tvirtinimu, M. P. tyčia be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam A. K. į veidÄ vieÅ¡oje vietoje – restorano kieme, matant aplinkiniams žmonėms ir restorano darbuotojams, dėl tokių M. P. veiksmų buvo sutrikdyta restorane buvusių asmenų rimtis ir poilsis. Tiek nukentėjusiojo A. K. parodymai, tiek ir liudytojų M. D., J. R. parodymai bei byloje esantys restorano „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtina, kad A. K. jokių neleistinų veiksmų M. P. atžvilgiu neatliko.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinių skundų argumentus, pažymi, kad byloje ginčo dėl to, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu įvyko konfliktas ir kad jo metu M. P. sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., nėra, tačiau siekiant tinkamai kvalifikuoti M. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamu atveju svarbiÄ reikÅ¡mę turi nukentėjusiojo A. K. patirti sužalojimai, tai yra pirmiausia svarbu nustatyti patirtų sužalojimų mechanizmÄ , mastÄ ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas ir baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant M. P. tuo, kad jis sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., ko pasekmėje pastarasis nugriuvo ant žemės, ir taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir iÅ¡mušė vienÄ dantį. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų tyrimÄ , nustatė, kad M. P., suduodamas deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., iÅ¡mušė pastarajam penkis dantis ir taip padarė sužalojimÄ sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

16. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jame įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto ir pasekmių (tai, kad suduodant smÅ«gį kumščiu į veidÄ nukentėjusiajam A. K. pastarajam buvo iÅ¡muÅ¡ti penki dantys) buvo nustatytos remiantis nukentėjusiojo A. K. parodymais, liudytojų A. M., M. D., J. R., E. M., E. B., K. S., R. B., V. J. parodymais, teismo medicinos gydytojo P. P. paaiÅ¡kinimais teisme, 2020 m. rugpjūčio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame gydytojo įraÅ¡e, 2021 m. balandžio 30 d. teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje teismo medicinos gydytojo P. P., užfiksuotomis aplinkybėmis bei byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ įvykio vietos. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus paminėtus bylos duomenis, byloje negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu M. P. sudavus kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., pastarajam buvo iÅ¡muÅ¡ti penkis dantys.

17. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (ROIK (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad 2020 m. liepos 10 d. 2.40 val. užregistruotas praneÅ¡imas, jog E. M., paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , pranešė, kad kÄ tik lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įvyko muÅ¡tynės, nukentėjo du apie 40 metų amžiaus vyrai, guli be sÄ monės, vienas iÅ¡ jų kruvinas, užpuolikai pasiÅ¡alino. GautÄ praneÅ¡imÄ patikrinti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai Å¡alia picerijos įėjimo rado gulintį A. K., ant kurio matėsi smurtinės žymės, jis buvo sÄ moningas, jo veidas buvo kruvinas, jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 14). Å alia jo stovėjo J. R., ant kurio taip pat matėsi smurtinės žymės, buvo kruvina apatinė lÅ«pa, jam nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 14), ir M. D., ant kurio veido taip pat buvo smurtinių žymių. PapraÅ¡ius A. K. paaiÅ¡kinti, kas įvyko, jis negalėjo aiÅ¡kiai papasakoti įvykio aplinkybių, keitė paaiÅ¡kinimus, teigė, kad jį sumušę asmenys jam yra pažįstami, tačiau nesakė nieko apie juos. A. K. taip pat aiÅ¡kino, kad jam iÅ¡mušė dantį ir kad jis buvo be sÄ monės. IÅ¡muÅ¡tas dantis buvo ant žemės, ten kur gulėjo A. K. (1 t., b. l. 9-11). 2020 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos iÅ¡ esmės tokios pačios aplinkybės, taip pat ir tai, kad bendraujant su asmenimis įvykio vietoje niekas pretenzijų niekam nereiÅ¡kė, nieko tiksliai nepaaiÅ¡kino, kas įvyko. A. K. buvo iÅ¡vežtas GMP į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautas telefoninis praneÅ¡imas, kad GMP atvežė A. K., diagnozė – galvos sričių pavirÅ¡iniai sužalojimai, sumuÅ¡imas, po apžiÅ«ros iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t., b. l. 12-13).

19. 2020 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. B. parodė, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ apie muÅ¡tynes atvykę į įvykio vietÄ kartu su vyresniuoju tyrėju A. K. Å¡alia picerijos įėjimo ant žemės rado gulintį A. K., ant kurio matėsi smurtinės žymės, jo veidas buvo kruvinas. A. K. negalėjo aiÅ¡kiai papasakoti įvykio aplinkybių, keitė paaiÅ¡kinimus, A. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad jam iÅ¡mušė dantį ir kad jis buvo be sÄ monės, tačiau liudytojas nematė, kad vaikinui (A. K.) bÅ«tų iÅ¡muÅ¡ti dantys, nepamena, kiek dantų jam buvo iÅ¡muÅ¡ta, paties danties ar dantų nematė, neprašė A. K. parodyti jo kÅ«no sužalojimo (1 t., b. l. 149-150). Liudytojas E. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įvykio vietoje matėsi kraujo dėmių, aplink nukentėjusiojo burnÄ , aplink lÅ«pas buvo kraujo, tačiau nukentėjusysis aiÅ¡kiai nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kas nutiko, tačiau nurodė, kad jam iÅ¡mušė dantį. Ar nukentėjusiojo burnoje nebuvo dantų, nežiÅ«rėjo (3 t., b. l. 145-147).

20. 2021 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. K. parodė, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ jis įvykio vietoje ant Å¡aligatvio netoli įėjimo į restoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ matė vienÄ iÅ¡muÅ¡tÄ dantį, ant A. K. veido matėsi kraujas, tačiau nepamena, kad nukentėjusysis bÅ«tų minėjęs apie kitus dantis. Ä®vykio vietos jie neapžiÅ«rėjo, nefotografavo, nepamena, ar buvo naudotos „Body“ kameros (1 t., b. l. 158-159). Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis kraujavo veido srityje, tačiau konkrečių sužalojimų neatsimena, bet įvykio vietoje ant grindinio jis matė vienÄ dantį (4 t., b. l. 10-11).

21. 2021 m. sausio 11 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. S. parodė, kad dirba VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ skubiosios slaugos medicinos darbuotoja ir 2020 m. liepos 10 d. vyko pagal iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), prie ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinės. A. K. buvo nustatytas galvos (veido srities) kraujavimas, minkÅ¡tųjų audinių sužalojimas, skausmas, sutinimas. Preliminari diagnozė: lÅ«pos ir burnos ertmės pavirÅ¡inis sužalojimas, nepatikslintas. Liudytoja prisimena, kad A. K. kraujavo iÅ¡ burnos ertmės, ji davė jam spaudžiamÄ jį tvarstį, kad jis sukastų ir jam pristabdytų kraujavimÄ . Burnos ertmė buvo kruvina, ji nepastebėjo, ar buvo dantys. Dantų burnos ertmėje nebuvo, tik neprisimena kokioje pusėje. Nepamena, ar jis kÄ minėjo apie iÅ¡muÅ¡tus dantis, taip pat nematė pačių dantų (1 t., b. l. 152-153). Pirmosios instancijos teisme liudytoja K. S. parodė, kad pamena, jog A. K. kraujavo iÅ¡ burnos ertmės. Pažymoje ji ir įrašė, lÅ«pos ir burnos ertmės pavirÅ¡inis sužalojimas. Ji prašė, kad jis iÅ¡sižiotų, kad pažiÅ«rėtų, iÅ¡ kur kraujuoja. Ji davė jam spaudžiamÄ jį tvarstį, kad jis sukastų ir jam pristabdytų kraujavimÄ . Burnos ertmė buvo kruvina, ji nepastebėjo, ar buvo dantys, nes buvo žaizdelė, kuri kraujavo. Ji negali pasakyti, ar kraujavo dėl iÅ¡muÅ¡tų dantų, ar dėl sumuÅ¡tų dantenų. Dantų burnos ertmėje nebuvo, tik neprisimena kokioje pusėje (3 t., b. l. 119-120).

22. Liudytojos K. S. nurodyti A. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu patirti sužalojimai (veido srities kraujavimas ir minkštųjų audinių sužalojimas, veido, galvos skausmas, sutinimas) užfiksuoti 2020 m. liepos 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 154).

23. 2020 m. liepos 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojas chirurgas A. M., įrašė, jog 2020 m. liepos 10 d. apžiÅ«rėjęs nukentėjusįjį A. K., nustatė, jog Å¡is skundėsi galvos skausmu, sumušė nepažįstami prie ,,(duomenys neskelbtini)“ Å¡iÄ nakt, sklinda alkoholio kvapas. Skausmas 6 balai, galvos patinimas, skausmingumas pulpuojant. Rekomendacijos: Å¡altis, NVNU (1 t., b. l. 146).

24. Remiantis minėtais BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės ((duomenys neskelbtini)) duomenimis, liudytojų E. B. bei A. K. parodymais, nukentėjusysis A. K iÅ¡kart po byloje nagrinėjamo įvykio policijos pareigÅ«nams ir greitosios medicinos pagalbos medikams negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokie sužalojimai jam buvo padaryti, minėjo tik vienÄ iÅ¡muÅ¡tÄ dantį, kurį liudytojai (policijos pareigÅ«nai) matė įvykio vietoje ant grindinio. Nors liudytoja K. S. ir nurodė, kad ji matė, kad A. K. burnos ertmėje, kuri kraujavo, nebuvo kelių dantų, tačiau 2020 m. liepos 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje vis dėl to nėra užfiksuota, kad A. K. burnoje nebuvo kelių dantų, taip pat nėra įraÅ¡yta jokių A. K. nusiskundimų dėl dantų sužalojimo ar iÅ¡muÅ¡imo. ApžiÅ«rėjus A. K. ligoninėje jam buvo diagnozuoti tik galvos sričių pavirÅ¡iniai sužalojimai, sumuÅ¡imas. Ligoninėje A. K. apžiÅ«rėjusio gydytojo A. M. įraÅ¡e, darytame 2020 m. liepos 10 d., nenustatyta jokių A. K. veido ar dantų sužalojimų, taip pat neužfiksuota jokių A. K. nusiskundimų dėl dantų sužalojimo.

25. 2020 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytame protokole-pareiÅ¡kime A. K. jau nurodė daugiau aplinkybių dėl jam padarytų sužalojimų, tai yra kad byloje nagrinėjamo įvykio metu (2020 m. liepos 10 d. apie 02.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės) buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, jam buvo iÅ¡muÅ¡ti penki dantys, sumuÅ¡ta galva. Å iuo metu skauda nosis, smakras, dantis, skauda galva (1 t., b. l. 17). Apklaustas tÄ pačiÄ dienÄ (2020 m. liepos 13 d.) A.

K. nurodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jam buvo išmušti keturi dantys, kuriuos rado ant plytelių, dar vienas burnoje sutrupėjo (1 t., b. l. 21-22). Apklaustas 2020 m. rugpjūčio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad iškart po įvykio pristačius jį į ligoninę medikams jis pasakė, kad jam išmušė penkis dantis (1 t., b. l. 25-26), nors, kaip minėta anksčiau, tokie A. K. nusiskundimai ligoninėje niekur nebuvo užfiksuoti. 2020 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusysis A.

K. pateikė į bylÄ pakeistÄ ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. (praėjus nuo byloje nagrinėjamo įvykio daugiau nei mėnesiui) atspausdintÄ VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį gydytojo įraÅ¡Ä , kad jis 2020 m. liepos 10 d. apžiÅ«rėjęs nukentėjusįjį A. K., nustatė, jog Å¡is skundėsi galvos skausmu, sumušė nepažįstami prie ,,(duomenys neskelbtini)“ Å¡iÄ nakt, sklinda alkoholio kvapas, iÅ¡mušė priekinius dantis.

Skausmas 6 balai, galvos patinimas, skausmingumas pulpuojant, stebimi iÅ¡muÅ¡ti priekiniai dantys iÅ¡ deÅ¡inės pusės be žymaus kraujavimo. SÄ moningas, kontaktiÅ¡kas, akių vyzdžiai simetriÅ¡ki, į Å¡viesÄ reaguoja. Rankų kojų pirÅ¡tų jutimai, f-ja, kraujotaka nesutrikę. Rekomendacijos: Å¡altis lokaliai, NVNU, odontologo k – ja PSPC (1 t. b. l. 27, 147). Apklaustas 2020 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad po byloje nagrinėjamo įvykio atvykusiems greitosios pagalbos medikams ir ligoninėje jis rodė savo sužalojimus, jam bėgo kraujas, todėl į burnÄ jam dėjo tamponus, tačiau jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl jį apžiÅ«rėję medikai neužfiksavo jo sužalojimų.

Jis ligoninėje prašė gydytojo, kad jis suraÅ¡ytų jam visus sužalojimus, gydytojas jį prisiminė, bet nepakomentavo savo iÅ¡raÅ¡ytos pažymos (1 t., b. l. 32-33). A. K. taip pat į bylÄ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologo T. K. 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarytÄ gydymo (dantų protezavimo) planÄ , kuriame buvo įvertinta visų A. K. dantų bÅ«klė ir Å¡iame plane nurodyta, kad planuojama gydyti 7 dantis (1 t. b. l. 28-30).

26. Nukentėjusysis A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu pokalbio metu netikėtai pajuto smÅ«gį, nukrito ant žemės, kažkiek laiko buvo praradęs sÄ monę. SmÅ«gis jam buvo suduotas į deÅ¡inę veido pusę. Jam iÅ¡ burnos bėgo kraujas. Po smÅ«gio jam buvo sutrenkta galva, jautė svaigimÄ . Pristačius jį į ligoninę, daktaras jam pasakė, kad jis yra be dantų. Tada jis nežinojo, kiek nebeturi dantų. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje daktaras jam pasakė, kad jam trÅ«ksta keturių dantų.

Kai išvažiavo iš ligoninės priėmimo skyriaus maždaug po 2 valandų su M. D. nuvažiavo iki restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ ir susirinko dantis, jam suduotu smūgiu buvo išmušti keturi dantys. Dantys buvo ten, kur jis gulėjo prie palangės, ten buvo kraujo dėmės. Jis tik vėliau pamatė, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo iš viso įrašyta, kad jis dantų neturėjo. Todėl kreipėsi į savo šeimos daktarę, kad jį apžiūrėtų pakartotinai ir surašytų tiksliai, kokius sužalojimus jam nustatė.

Daktaras pasakė, jog matė, kad jis buvo be dantų, todėl surašė patikslintÄ pažymÄ . Nukentėjusiojo teigimu, iki įvykio visi dantys buvo, visi dantys įvykio metu buvo sveiki (3 t., b. l. 116-119). Vertinant nukentėjusiojo A. K. viso proceso metu duotus parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jis pats po byloje nagrinėjamo įvykio atvykusiems greitosios pagalbos medikams ir ligoninėje jį apžiÅ«rinčiam gydytojui rodė savo sužalojimus, sakė, kad jam iÅ¡mušė dantis, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje jau teigė, kad ne jis pats, bet jį apžiÅ«rintis gydytojas jam pasakė, kad jis yra be dantų.

Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad iki įvykio A. K. būtų turėjęs žymesnių dantų sveikatos problemų, pats nukentėjusysis A. K. taip pat nurodė, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio jis turėjo visus dantis ir visi jie buvo sveiki, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie nukentėjusiojo ir pirmosios instancijos teismo teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologo T.

K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. įrašo ir šio liudytojo parodymų pirmosios instancijos teisme, 2020 m. rugpjūčio 26 d. apžiūrėjus A. K. dantų būklę, buvo nustatyta, kad kai kurie A. K. dantys yra pažeisti karieso, karieso pažeidimas yra pakankamai didelis, yra ir parodontoziniai pažeidimai, A. K. yra lengvos formos parodontozė, prisidedanti prie kaulo netekimo (3 t., b. l. 153-155, 4 t., b. l. 30). Tai, kad A. K. dantų būklė iki byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo gera, patvirtina ir byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologo A.

G. įrašai, padaryti 2020 m. liepos 24 d. apžiūrėjus A. K. ir nustačius, kad pacientas yra netekęs trijų dantų apačioje (46, 36 ir 38) ir trijų dantų viršuje (11, 12, 13) bei viršuje du dantys nulaužti (14, 15), A. K. burnos higiena labai bloga, stebimas periodontitas (4 t., b. l. 32-33).

27. 2020 m. gruodžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ gydytojas chirurgas A. M. parodė, kad jis 2020 m. liepos 10 d. apžiÅ«rėjo į ligoninę greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atvežtÄ A. K.. Pastarajam iÅ¡ burnos bėgo kraujas, todėl į burnÄ Ä¯dėjo tamponėlį, jam buvo iÅ¡muÅ¡ti keli dantys. A. K. buvo iÅ¡muÅ¡ti priekiniai 3-4 dantys. Su savimi pacientas iÅ¡kritusių dantų neturėjo. Jam buvo padaryta galvos rentgenograma, tačiau iÅ¡ jos negalima nustatyti, kada prarasti dantys, ji rodo tik kaulų lūžius. 2020 m. rugpjūčio 27 d.

į jį kreipėsi A. K. su pretenzijomis, kad į gydytojo įraÅ¡Ä neįraÅ¡yta, jog jam iÅ¡muÅ¡ti dantys, todėl jis papildė gydytojo įraÅ¡Ä nurodydamas, kad A. K. buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys (1 t., b. l. 144-145). Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vasarÄ , jo budėjimo metu, buvo atvežtas vaikinas nuo „(duomenys neskelbtini)“ picerijos. Jis buvo kruvinas, veidas patinęs, dantys iÅ¡muÅ¡ti. Jis pats pradžioje dėl girtumo net nesuprato, kad jam tie dantys buvo iÅ¡muÅ¡ti.

Jis vaikinui pasakė, kad nėra priekinių dantų, nes jo visa burna buvo kruvina, iÅ¡ kairės pusės mažiau kraujavo. Vaikinui davė įsikÄ sti tamponėlį, jis įsikando, palaikė ir nustojo kraujuoti. Jis tiksliai nežiÅ«rėjo, kiek tų dantų trÅ«ko. Pirminiame įraÅ¡e jis buvo surašęs, kad atvežtas vaikinas, sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų, tik jis nepaminėjo apie tuos dantis. Todėl vaikinas po kelių savaičių buvo atėjęs į Priėmimo skyrių pas jį ir paprašė, kad jis įraÅ¡ytų apie tuos dantis tai, kÄ matė.

Tų išmuštų dantų nebuvo, jis jų nematė. Jis ne odontologas, ne veido ir žandikaulių chirurgas, bet gali pasakyti, kad tokios ligos kaip parodontozė ir kitos lėtinės ligos gali turėti įtakos dantų tvirtumui. Paaiškindamas, kodėl pirminiame savo įraše, darytame 2020 m. liepos 10 d., jis neįrašė, kad nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, liudytojas nurodė, kad jis nepaminėjo apie tuos dantis, kadangi jis nėra teismo medicinos ekspertas ir jam nepriklauso įrašyti apie dantis, jo pirminė užduotis yra įvertinti, ar žmogui yra kraujavimas į smegenis, ar turi būti suteikiama pirmoji pagalba ir ar gresia pavojus jo gyvybei, ar ne, tačiau jis vaikinui pasakė, kad jis privalo kreiptis į teismo medicinos ekspertus (3 t., b. l. 147-148).

28. 2020 m. liepos 14 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. vakaro įvykius prisimena miglotai (1 t., b. l. 115-116). 2021 m. sausio 21 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. R. jau nurodė, kad bendraudamas su A. K. tÄ pačiÄ dienÄ , bet prieÅ¡ byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, matė, kad A. K. turi priekinius dantis. Po byloje aptariamo konflikto A. K. sakė, kad jam iÅ¡muÅ¡ti dantys, todėl ir iÅ¡važiavo į ligoninę. Jis (J. R.) iÅ¡muÅ¡tus dantis matė po to, kai A. K. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės. A. K. turėjo dantis rankoje, buvo keturi dantys. Ä®vykio vietoje jis (J. R.) nematė iÅ¡kritusių dantų ir jų neieÅ¡kojo (1 t., b. l. 121-122). Liudytojas J. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. A. K. matė prie kavinės, kai atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Jis gulėjo ant žemės, kai jie su M. D. iÅ¡ restorano iÅ¡bėgo į laukÄ . Jis tuo metu buvo nesÄ moningas, jo burna buvo kruvina, ar yra dantys, ar ne, tada nematė. Jis su M. D. važiavo iÅ¡ paskos A. K. iki ligoninės. Kai A. K. pasiėmė iÅ¡ ligoninės Priėmimo skyriaus, pamatė kad A. K. yra be dantų. Kai A. K. buvo paleistas iÅ¡ ligoninės, M. D. iÅ¡vežė juos namo. Kai tik pradėjo važiuoti nuo ligoninės, jis iÅ¡ karto pamatė A. K. rankoje tuos dantis. A. K. iÅ¡ ligoninės išėjo neÅ¡inas tais dantimis. A. K. dantų įvykio vietoje jis neieÅ¡kojo ir jų nerinko. Jiems vakarojant su A. K., matė, kad jo dantys buvo visi, ar sveiki, ar ne, nežino, bet jie buvo vietoje. Kai A. išėjo iÅ¡ ligoninės, jo veidas buvo smarkiai sutinęs (3 t., b. l. 120-121).

29. 2021 m. sausio 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad po byloje nagrinėjamo konflikto atvykus policijos pareigÅ«nams A. K. sakė, kad „nėra dantų, iÅ¡mušė dantis“. Be to, jis (M. D.) matė vienÄ dantį nukritusi prie lango, netoli A. K., todėl pagalvojo, kad pastarajam iÅ¡mušė vienÄ dantį, tačiau tuo metu niekas nieko nepaėmė. Po to, kai A. K. apžiÅ«rėjo medikai ir jis buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės, jie (M. D., J. R. ir A. K.) nuvažiavo į įvykio vietÄ , nes medikai A. K. pasakė susirinkti dantis ir kreiptis į odontologÄ . Kartu su A. K. į stiklainiukÄ jie surinko keturis iÅ¡muÅ¡tus dantis, jie buvo iÅ¡barstyti dideliame plote. J. R. tuo metu buvo automobilyje, jam parodė dantis, kai sugrįžo į automobilį (1 t., b. l. 131-132). Liudytojas M. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad po byloje nagrinėjamo įvykio iÅ¡ restorano iÅ¡bėgo į laukÄ , pamatė, kad A. K. guli ant žemės be sÄ monės, aplinkui mėtėsi dantys ir buvo kraujo klanas. A. K. pradėjus kalbėti pamatė, kad deÅ¡inėje pusėje virÅ¡uje nebėra dantų. Prie A. ant žemės jis matė tris dantis. Pradžioje pamatė vienÄ dantį, paskui dar pasižiÅ«rėjo atidžiai ir pamatė tris. Kai A. K. iÅ¡sivedė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, tada jis pamatė tris dantis. Policijos pareigÅ«nai fotografavo tuos dantis. Jis žadėjo surinkti tuos dantis, bet nebespėjo, nes su J. R. iÅ¡važiavo į ligoninės priimamÄ jį. Po ligoninės jis pasiėmė A. K., išėjęs iÅ¡ ligoninės A. pasakė, kad nebėra 4 dantų. Jis pakėlė lÅ«pÄ ir parodė, kad nebėra kelių dantų. Tada jie trise grįžo į įvykio vietÄ prie restorano susirinkti dantis. J. R. maÅ¡inoje buvo, o jis su A. K. rinko dantis. Surinko keturis dantis. TÄ dienÄ , kai vežė draugus į kavinę, jis matė A. K., jis tada turėjo visus dantis (3 t., b. l. 121-123).

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J. R. duoti parodymai iÅ¡ esmės atitinka liudytojo M. D. duotus parodymus, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes vertinant liudytojų J. R. ir M. D. parodymus, matyti, kad jų parodymai yra prieÅ¡taringi. Nors Å¡ie liudytojai yra nukentėjusiojo A. K. draugai ir tiek prieÅ¡ byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, tiek po jo, kartu leido laikÄ su nukentėjusiuoju, tačiau abu skirtingai parodė apie svarbias faktines aplinkybes, tai yra, liudytojas J. R. A. K. iÅ¡muÅ¡tus dantis matė po to, kai A. K. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės, liudytojo teigimu, A. K. turėjo dantis rankoje, buvo keturi dantys. Ä®vykio vietoje J. R. iÅ¡kritusių dantų nematė ir jų neieÅ¡kojo, A. K. išėjus iÅ¡ ligoninės M. D. juos parvežė namo. Liudytojos M. D. nurodė, kad jis A. K. iÅ¡muÅ¡tus dantis matė dar įvykio vietoj bÅ«nant pačiam A. K., o po to, kai A. K. buvo paleistas iÅ¡ ligoninės visi trys grįžo į įvykio vietÄ susirinkti dantų ir rado keturis dantis.

31. 2021 m. sausio 21 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. A. K. atvykus į picerijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ji matė jį iÅ¡ arti, jis buvo su priekiniais dantimis. Jis picerijoje lankydavosi dažnai, todėl A. K. ji pamena ir tvirtina, kad matė jo dantis. Po byloje nagrinėjamo konflikto, kai A. K. kruvinu veidu gulėjo ant žemės, ji matė, kad ant žemės yra vienas iÅ¡muÅ¡tas dantis. Jį nufotografavo savo telefonu. A. K. veidas buvo kruvinas ir be dantų. A. K. pats pasakė, kad jam iÅ¡mušė dantis, o kai atsistojo parodė, kad priekiniai dantys jam keli kliba. Liudytoja matė, kad jis su pirÅ¡tu pajudino dantis burnoje, jie klibėjo (1 t., b. l. 138-139). Liudytojos E. M. pateiktose fotonuotraukose matyti užfiksuotas vienas iÅ¡muÅ¡tas dantis (1 t., b. l. 140-141). Liudytoja E. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėja. Po byloje nagrinėjamo įvykio matė, kad A. K. burna buvo kruvina. A. K. gulėjo be sÄ monės. Ant žemės buvo bala kraujo ir per žingsnį nuo A. ji matė iÅ¡kritusį dantį. A. K. pasakė, kad jam iÅ¡mušė dantis. Dantį, kuris liko ant žemės, ji nufotografavo, kai visi iÅ¡važiavo. Kad A. K. kliba dantys, ji nematė. Iki įvykio A. turėjo visus priekinius dantis tikrai. Jis pastoviai Å¡ypsojosi ir dantys buvo visi (4 t., b. l. 8-10). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojos parodymų, jie nėra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad A. K. po įvykio rodė klibančius dantis, liudytoja pirmosios instancijos teisme Å¡ių aplinkybių nebepatvirtino, nes akivaizdu, kad neįmanoma pamatyti, ar kliba kito žmogaus dantys, tai jaučia tik pats žmogus, kurio dantys kliba.

32. Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad A. K. yra jos sužadėtinis. Su A. K. gyvena kartu tris metus. 2020 m. liepos 9 d. ji su A. bendravo, jie kartu gyvena, tuo metu jis turėjo visus dantis. Ji žinojo, kad A. išėjo su draugais į kavinę. Paskui jis paskambino ryte, o kai grįžo iš darbo, pamatė, kad ir apatinis dantis, kuris klibėjo, išmuštas, ir keturių viršutinių dantų nebuvo. Viso nebuvo penkių dantų, vienas dantis buvo nuskeltas. Nuo priekinio pirmo danties visas šonas buvo be dantų. A. lūpa buvo praskelta (3 t., b. l. 123-124).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nukentėjusysis A. K. ir liudytojai J. R., M. D., E. M., R. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio A. K. turėjo visus dantis, tačiau šias aplinkybes paneigia jau minėti byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologo A. G. įrašai, padaryti 2020 m. liepos 24 d. apžiūrėjus A. K. ir nustačius, kad pacientas yra netekęs trijų dantų apačioje (46, 36 ir 38) ir trijų dantų viršuje (11, 12, 13) bei viršuje du dantys nulaužti (14, 15) (4 t., b. l. 32-33), be to, iš byloje esančios A. K. ortopantogramos, atliktos 2020 m. liepos 14 d., taip pat aiškiai matyti, kad A. K. yra netekęs dantų ne tik viršuje, bet ir apačioje.

34. IÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovės A. G. pateikto (1 t., b. l. 160) vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), restorano lauke, ties įėjimu į restorano vidų, 2020 m. liepos 10 d. vaizdo įraÅ¡e laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 2.49 val. užfiksuota, kad po M. P. suduoto smÅ«gio A. K. pastarajam klÅ«pant ant žemės ir remiantis rankomis į grindinį, matosi kraujuojančios lÅ«pos ir burna, jis spjaudosi krauju, taip beklÅ«pėdamas ant grindinio prie restorano A. K. netrukus kažkÄ pirÅ¡tais paima nuo žemės (galimai savo iÅ¡kritusį dantį) ir parodęs jį draugams J. R. ir M. D., vėl numeta ant grindinio.

35. 2021 m. vasario 10 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. patvirtino, kad po byloje nagrinėjamo įvykio 2020 m. liepos 10 d. apie 12 val. susitikus su A. K. pastarasis jam rodė stiklainį su dantimis (2 t., b. l. 124-126). Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad po byloje nagrinėjamo įvykio jis buvo susitikęs su A. K. pašnekėti, draugiškai susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau A. K. buvo stipriai išgėręs, mosikavo dantimis, reikalavo sumokėti 20000 Eur (3 t., b. l. 149-151).

36. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo medicinos ekspertas J. S., atlikęs tyrimus iÅ¡ medicininių dokumentų, nustatė, jog A. K. kÅ«ne sužalojimų nėra. Savo iÅ¡vadose ekspertas nurodė, kad iÅ¡ tyrimui pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog A. K. greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Priėmimo skyrių 2020 m. liepos 10 d. 3.02 val. dantų trauma nesiskundė, chirurgo konsultacijos metu kokių nors sužalojimų kÅ«ne ir burnoje neužfiksuota, ambulatoriÅ¡kai lankantis pas Å¡eimos gydytojÄ 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 29 d., pacientas dantų ar burnos sužalojimu taip pat nesiskundė, Å«miniame periode po įvykio nesilankė pas gydytojÄ odontologÄ ; 2020 m. spalio 12 d. neurologo nustatyta netrauminės kilmės diagnozė (M54.14 radikulopija, krÅ«tinės sritis), UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 21 d. sudarytame A.

K. gydymo plane nenurodytas virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 11, 12, 13, 14, 15 dantų nebuvimo priežastinis ryÅ¡ys su kokia nors trauma, užfiksuota penkių dantų pažeidimas dėl ligos (ėduonies), todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytÄ gydymosi trukmę, po pusantro mėnesio pakeistÄ ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. atspausdintÄ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) tekstÄ , neatitinkantį originalų 2020 m. liepos 10 d. 3.30 val. atspausdintÄ tekstÄ .

Vertinant kÅ«no sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo mastÄ Ä¯takos neturi ankstesnių ligų paÅ«mėjimas, todėl A. K. iki 2020 m. liepos 10 d. įvykio prasidėjęs ėduonies sukeltas dantų vainikų ir Å¡akų pažeidimas, dantų vainikų nutrupėjimas, apraÅ¡ytas 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose, nekvalifikuojamas sveikatos sutrikdymu. Ekspertas taip pat nustatė, kad negalimas virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės keturių dantų iÅ¡muÅ¡imas ir vieno danties sutrupinimas vienu rankos smÅ«giu į deÅ¡inę veido pusę nepažeidžiant virÅ¡utinio ir veido minkÅ¡tųjų audinių vientisumo (1 t., b. l. 182-183, 2 t., b. l. 1-3, 17-20, 4 t., b. l. 39-42).

Specialistas (ekspertas) J. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis surašė tris specialisto iÅ¡vadas iÅ¡ medicininių dokumentų, pats nukentėjusysis nebuvo atsiųstas medicininei apžiÅ«rai. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių kÅ«no sužalojimų nukentėjusiojo A. K. kÅ«ne. Nebuvo užfiksuota, kad yra žaizda, nubrozdinimas, kraujosruva. Jo iÅ¡vados 9 punkte nurodyta, kad nenustačius objektyvių kÅ«no sužalojimo žymių, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 11, 12, 13, 14, 15 dantų netekimas sÄ lygotas blogos burnos higienos, generalizuoto periodontito, bakterijų sukeltos parodontozės, dantų ėduonies.

Tai yra netrauminės priežastys. Savo tokiÄ iÅ¡vadÄ grindžia gautais medicininiais dokumentais ir gydytojų odontologų įraÅ¡ais. Visi paciento kreipimaisi į odontologus tÄ patį nurodo. Pacientas Å«miniame periode po įvykio nesikreipė dėl dantų traumos, kada dantys turėjo labai skaudėti ir turėjo bÅ«ti žaizdos burnoje. Tie duomenys rodo, kad Å«miniame periode po įvykio jis nesikreipė pas gydytojus ir nėra užfiksuota, kad dėl traumos jie yra iÅ¡kritę. Kad dantys iÅ¡krito dėl ėduonies, nurodyta kaip galima priežastis, kadangi nėra konkrečių medicininių duomenų, kad buvo sužaloti tie dantys įvykio metu.

Tvirtina iÅ¡vadÄ , pateiktÄ paskutinės iÅ¡vados 7 punkte, kad negalima vienu smÅ«giu pažeisti dantų be žandikaulio ir veido minkÅ¡tųjų audinių vientisumo pažeidimo. Savo nuomonę grindžia medicininiais dokumentais, suraÅ¡ytais specialisto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). BÅ«tų galima iÅ¡muÅ¡ti deÅ¡inės pusės 4 dantis ir vienÄ sutrupinti, jeigu bÅ«tų pažeisti virÅ¡utinio žandikaulio ir veido minkÅ¡tųjų audinių vientisumas, bet tokių duomenų, kad bÅ«tų buvęs padarytas žandikaulio lūžimas ir pažeistas veido minkÅ¡tųjų audinių vientisumas, nėra, todėl Å¡is klausimas yra teorinis.

Be žandikaulio dantinių ataugų pažeidimo tikrai tiek dantų išmušti negalima. Jeigu neliko jokių išorinių sužalojimo žymių, tai tas smūgis neturėjo būti labai stiprus (3 t., b. l. 163-165, 4 t., b. l. 96-99).

37. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2021 m. balandžio 30 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje teismo medicinos gydytojo P. P. (3 t., 48-50), be kita ko, nurodyta, kad A. K. 2020 m. liepos 10 d. buvo nustatytas veido minkÅ¡tųjų audinių sužalojimas su kraujavimu (GMP duomenys – lÅ«pos ir burnos ertmės pavirÅ¡inis sužalojimas) ir penkių dantų trauminis netekimas (chirurgo konsultacija, odontologinė kortelė) Sužalojimai padaryti galimai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į veido virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inę pusę, ko pasėkoje buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu smÅ«giu, atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl penkių dantų trauminio netekimo jis neteko 10 procentų pastovaus bendrojo darbingumo, remiantis Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 38.2 punktu.

38. Pirmosios instancijos teisme teismo medicinos gydytojas P. P. paaiÅ¡kino, kad savo iÅ¡vadÄ darė iÅ¡ jam pateiktų medicininių dokumentų - gydytojo A. M. įrašų (duomenys neskelbtini) ligos istorijoje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašų, medicininės (odontologinės) pažymos, klinikų kvitų, gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o. IÅ¡vada dėl A. K. patirtų sužalojimų padaryta remiantis tuo, kad buvo nustatytas veido minkÅ¡tųjų audinių sužalojimas su kraujavimu (remiantis GMP duomenimis) su 5 dantų trauminiu netekimu (remiantis odontologo ir (duomenys neskelbtini) gydytojo iÅ¡raÅ¡u). Jam buvo pateiktas tik vienas VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis gydytojo įraÅ¡as, kuriame minima apie dantis, kito gydytojo įraÅ¡o, kur apie dantų iÅ¡muÅ¡imÄ , jis nematė. Abejonių dėl to, kad A. K. buvo iÅ¡muÅ¡ti priekiniai dantys iÅ¡ deÅ¡inės pusės be žymaus kraujavimo jam nekilo, nes jį nustatė gydytojas chirurgas A. M., apie tai pažymėjęs savo iÅ¡raÅ¡e, nurodęs iÅ¡ objektyvių duomenų ir skausmÄ 6 balų, galvos patinimÄ , skausmingumÄ palpuojant. IÅ¡muÅ¡ti priekiniai dantys iÅ¡ deÅ¡inės pusės – taip nurodė chirurgas, o remiantis odontologine kortele matyti, kad iÅ¡muÅ¡ti 11, 12, 13, 14, 15 dantys – nuo pirmo iki penkto deÅ¡inės pusės. Dėl dantų netekimo A. K. neteko 10 % pastovaus bendrojo darbingumo, ir tuo remiantis sveikatos sutrukdymo mastas nesunkus (3 t., b. l. 151-153).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi anksčiau paminėti ir pirmosios instancijos teismo tirti bei įvertinti bylos duomenys dėl jų prieÅ¡taringumo nelaikytini patikimais ir įrodančiais pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad M. P. suduodamas deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K. iÅ¡mušė jam penkis dantis. Todėl teisėjų kolegija nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirti teismo medicinos ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos sudarytai ekspertų komisijai, kadangi byloje liko nepaÅ¡alintos abejonės dėl nukentėjusiojo A. K. sužalojimo mechanizmo, pasekmių (netektų dantų skaičiaus) bei masto.

40. 2023 m. birželio 2 d. Å iaulių apygardos teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad: 1) A. K. padarytas veido minkÅ¡tųjų audinių (lÅ«pos ir burnos ertmės GMP brigados duomenimis) sužalojimas su virÅ¡utinių trijų deÅ¡inės pusės I, IV, V dantų trauminiu netekimu bei apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimu; 2) minėtas kÅ«no sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kaltinime nurodytu laiku (2020 m. liepos 10 d. apie 2.38 val.); 3) sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, tikėtina smÅ«giuojant ranka. Sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Konkrečiu atveju GMP kortelės įraÅ¡ai rodo, kad po įvykio A. K. veido audiniai buvo pažeisti (GMP kortelės sužalojimų lentelėje pažymėtas veido kraujavimas bei minkÅ¡tųjų audinių sužalojimas, o diagnozėje nurodyta - „lÅ«pos ir burnos ertmės pavirÅ¡inis sužalojimas“). Å iuo atveju dantų netekimas buvo lydimas apatinio žandikaulio lūžio. A. K. nustatytas dantų netekimas buvo trauminės kilmės, kuriam dantų bÅ«klė esminės įtakos neturėjo; 4) A. K. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ dėl apatinio žandikaulio lūžio bei dėl trijų dantų trauminio netekimo; 5) byloje esantis (1 t., b. l. 28-30) odontologo T. K. pateiktas dantų gydymo - augmentacijos - implantacijos planas (gydymo taktika) yra tinkamas, kadangi pats pacientas norėjo atstatyti netektus dantis neiÅ¡imamais protezais (implantais), o tam papildomai prireikė kaulo priauginimo (5 t., b. l. 172-180).

41. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas vienas iÅ¡ ekspertinį tyrimÄ atlikusių ekspertų V. K. paaiÅ¡kino, kad tvirtina ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡vados dėl A. K. padaryto sužalojimų yra kategoriÅ¡kos, tai yra, kaip komisijos nariai mano. A. K. nagrinėjamu atveju neteko trijų dantų, dar dviejų dantų buvo netekęs anksčiau, iki byloje nagrinėjamo įvykio, iÅ¡ viso penkių dantų. Specialistas nustatė, kad iÅ¡ tų penkių dantų, dviejų dantų A.

K. buvo netekęs jau anksčiau bei papildomai pastebėjo ir apatinės dalies kairės pusės žandikaulio sÄ narinės atauginės dalies poslinkio lūžį. Pirmasis (virÅ¡utinis) deÅ¡inėje pusėje dantis, kuris konstatuotas ekspertizės akte, jog buvo iÅ¡muÅ¡tas, yra kandis. Jis yra skirtas atlikti pirminį kieto maisto kandimÄ . IV, V dantys labiau priklauso prie kramtomųjų. Penkių dantų iÅ¡ eilės nebuvimas turi neigiamos įtakos kramtymui. Visi dantys tarpusavyje turi įtakos sÄ kandžiui.

Dantų netekimas turi reikÅ¡mės žmogui kaip jis gali tÄ maistÄ sukramtyti ir suvirÅ¡kinti. Ekspertinio tyrimo metu buvo vertinamas radiologinis tyrimas, atliktas 2020 m. liepos 14 d. (po įvykio), taip pat visi medicininiai dokumentai, pateikti penki dantys. IV ir V dantų Å¡aknys buvo likusios žandikaulio alveolėje. Laikas atitiko nagrinėjamo įvykio aplinkybes. II ir III dantys buvo paÅ¡alinti iki nagrinėjamo įvykio, nes nuotraukoje matosi įvykusi žandikaulio osteogenezė, tai yra buvo matyti, kad abiejų dantų (II ir III) alveolės jau buvo apgijusios, buvo gijimo požymių.

Alveolės – tai žandikaulio vietos, kur dantys randasi. Tai nustatė specialistas D. M., kuris dalyvavo komisijoje, apžiÅ«rėjęs rentgenogramÄ . Jis yra veido žandikaulio chirurgas ir kasdien darbe susiduria su dantų ir žandikaulių radiologiniais tyrimais. Dėl sulaužyto kairės pusės žandikaulio. Jį lydi skausmingas ir ribotas iÅ¡sižiojimas bei diskomfortas kramtant, Å¡iuo atveju, kairės pusės sÄ narinė atauga. Gijimo periodas yra vidutiniÅ¡kai apie mėnesį. Konkrečiu atveju tas lūžis buvo be poslinkio, turėjo sugyti be pasekmių.

Komisija priėjo iÅ¡vados, kad sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Ekspertas J. S. galimai nepakankamai vertino greitosios medicininės pagalbos kortelės įraÅ¡us. Dėl apatinės dalies kairės pusės žandikaulio atauginės dalies poslinkio lūžio, šį, papildomÄ sužalojimÄ pastebėjo komisijoje dalyvavęs specialistas. Anksčiau specialistai, vertinę minėtÄ rentgenogramÄ , galimai neatkreipė dėmesio į tÄ Å¾andikaulio ataugÄ , kuri rentgenogramoje yra žymiai atokiau nuo tų dantų.

Å io ekspertinio tyrimo metu buvo vertinama dantų bÅ«klė ir visų kaulų (žandikaulio) bÅ«klė. DeÅ¡inės pusės virÅ¡utinių I, IV, V dantų ir apatinio kairės pusės žandikaulio ataugos lūžis paaiÅ¡kinamas vienu trauminiu kontaktu į lÅ«pų deÅ¡inę pusę. To pačio kontakto metu, tarkime kumÅ¡tis kontaktuoja ir su smakro deÅ¡ine puse, tada jėga veikianti apatinį žandikaulį, stumia apatinį žandikaulį ir lūžta silpna vieta prieÅ¡ingoje pusėje. Tos sÄ narinės ataugos lūžis yra kairėje pusėje prie ausies, kur apatinis žandikaulis susijungia su virÅ¡utiniu.

Dėl dantų numeracijos, tai odontologų įrašuose yra kita numeracija. Ekspertizės akte įvardintas I dantis atitinka 11 odontologo įraše pagal odontologų formulę. II, III dantys atitinka 12 ir 13 odontologo įrašuose (tai tie dantys, kurie buvo pašalinti anksčiau), o IV, V dantys atitinka 14, 15 dantis odontologo įrašuose (5 t., b. l. 190-191).

42. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertinį tyrimÄ atlikęs specialistas D. M. paaiÅ¡kino, kad tvirtina ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas. Jis yra burnos veido žandikaulio chirurgas ir ekspertiniame tyrime dalyvavo kaip specialistas. Jo iÅ¡silavinimas odontologija ir medicina, jis dirba (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini) vedėjas. Ekspertizės metu buvo iÅ¡analizuoti visi dokumentai ir priimta iÅ¡vada, kad A. K. padarytas veido minkÅ¡tųjų audinių lÅ«pos ir burnos ertmės sužalojimas su virÅ¡utinių trijų deÅ¡inės pusės I, IV, V dantų trauminiu netekimu bei apatinės žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimu.

Buvo nustatyta, kad II ir III dantys buvo pašalinti anksčiau, iki nagrinėjamo įvykio, nes nuotraukoje matosi žandikaulio osteogenezė po šių dantų šalinimo. Traumos metu arba kai dantis pašalina gydytojas visada rentgenologiškai kaule fiziologiškai matosi tuščia žandikaulio alveolė, tai yra kaulo dalis, kurioje buvo dantis. Jeigu praeina mažiausiai trys mėnesiai (gali užtrukti iki pusės metų), rentgenologiškai alveolės nesimato, tai yra nesimato tuščios kaulo vietos, kurioje buvęs dantis.

Ten, kur yra Å¡viežiai netektas dantis, kaulas turi bÅ«ti neužkaulėjęs, tai yra matytis alveolė, o toje nuotraukoje nesimato. Ten, kur yra iÅ¡muÅ¡ti dantys, matosi nuotraukoje, kad ten buvę dantys ir jie Å¡viežiai netekti. RengenologiÅ¡kai yra taip jau užkaulėję, kad tų dantų jau seniausiai buvo netekęs. Todėl, tikrai II ir III dantų jau nebuvo anksčiau, nes toje vietoje rentgenologiÅ¡kai nesimatė alveolių. Dėl apatinės žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimo specialistas paaiÅ¡kino, kad anksčiau, atliekant ekspertizes Å¡is lūžimas nebuvo pastebėtas, nes buvo koncentruotasi į virÅ¡utinį žandikaulį.

O tas lūžimas yra kaulinė vieta poslinkio. Kaulas nėra atlūžęs pilnai. SÄ narinės ataugos lūžimas prilyginamas žandikaulio lūžiui. Yra tokia diagnozė – infrakcija, tai yra kaulo skilimas, kai kaulas yra pažeidžiamas per vienÄ kietÄ jį sluoksnį, kito kaulo dalis lieka vientisa. Pagal modifikuotÄ australietiÅ¡kÄ ligų kodavimÄ , tai koduojasi kaip kaulo lūžimas, bet be dislokacijos, nesvarbu, kad tai įskilimas. Tačiau tai reiÅ¡kia, kad jokio gydymo nereikia, Å¡is lūžimas sugyja savaime.

Jeigu yra kaulo skilimas ir vienas kaulo sluoksnis, tai yra jo vientisumas yra tvarkingas, be jokio gydymo jis sugyja, nes nepasižeidžia žandikaulio kanalas, kuriame yra nervas ir kraujagyslė. Pacientui gali justis diskomfortas, nes būna apie 2-3 savaites skausminga kramtyti. Po tokio lūžio sureaguoja minkštieji audiniai, gali atsirasti hemotoma, todėl jaučiamas skausmas. Minkštuosiuose audiniuose turime nervines galūnes, todėl skausmas jaučiamas. Ekspertų komisija priėjo tokios išvados, kad sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio.

Pagal tai, kaip nuotraukoje matosi, kur dantys yra išmušti ir lūžio linija yra vienodi. Tai nėra senas lūžimas. Todėl ataugos lūžis galėjo įvykti tuo pačiu metu, kaip ir dantys lūžo. Tyrimui buvo pateikti penki dantys. Ekspertizės akte nurodyta, kad ketvirtas ir penktas dantys yra nulaužti. Todėl reiktų daryti genetinę ekspertizę, ar tie dantys tikrai yra to paciento. Dantų būklė, visa burnos būklė turi įtakos, kad dantys išsimuštų. Jeigu yra parodontozė, tai yra kita diagnozė, kur dantis laikosi raiščiais priaugęs prie kaulo.

Jeigu vyksta lėtinė parodontozė, kuri gali vykti ir visÄ gyvenimÄ pas žmogų, kaulas patirpsta aplink Å¡aknį, gaunasi, kad dantis tampa paslankus. Kuo tas parodontozės laipsnis didesnis (jų yra trys laipsniai), smÅ«gio metu arba nelaimingo atsitikimo metu, dantų iÅ¡kritimas, iÅ¡muÅ¡imas tampa lengvesnis (6 t., b. l. 19-21).

43. Duomenų, patvirtinančių medicinos eksperto V. K. ir specialisto veido ir žandikaulių chirurgo D. M. Å¡aliÅ¡kumÄ ar neobjektyvumÄ , byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti Å¡io eksperto ir specialisto bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu duotais paaiÅ¡kinimais. Minėti ekspertas ir specialistas paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų paaiÅ¡kinimų davimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti teismo medicinos eksperto V. K., veido ir žandikaulių chirurgo D. M. bei vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R. atlikta teismo medicinos ekspertize ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis bei minėtų medicinos eksperto V. K. ir specialisto D. M. paaiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teisme. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados dėl nukentėjusiojo A. K. padarytų sužalojimų masto ir pasekmių yra kategoriÅ¡kos. Kaip matyti iÅ¡ minėto ekspertizės akto ir eksperto V. K. ir specialisto D. M. apeliacinės instancijos teisme duotų paaiÅ¡kinimų, atliekant tyrimÄ buvo vertinama bylos medžiaga, nukentėjusiojo A. K. medicininiai dokumentai, taip pat buvo įvertinta A. K. ortopantograma atlikta 2020 m. liepos 14 d. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų V. K. ir J. R. bei specialisto D. M. kompetencija, kvalifikacija ir jų turimomis specialiomis žiniomis.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , ekspertizių aktai ir specialistų iÅ¡vados yra viena iÅ¡ įrodymų rūšių, jie, vadovaujantis teismų praktikoje suformuluotais reikalavimais, vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tai yra pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu atliktas privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir Å¡ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BK 88 straipsnis), nei specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95-96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-118-489/2019). Konsultacinė iÅ¡vada gali bÅ«ti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobÅ«džio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizės aktui, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepaÅ¡alinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto iÅ¡vados ar ekspertizės akto iÅ¡samumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).

45. Atsižvelgus į teismo medicinos gydytojo P. P. pateiktoje 2021 m. balandžio 30 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis ir į Å¡io specialisto paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, darytina iÅ¡vada, kad teismo medicinos gydytojas P. P., pateikdamas konsultacinę iÅ¡vadÄ , rėmėsi tik dalimi duomenų apie A. K. sveikatÄ , jam nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, Å¡ias aplinkybes jis pats patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nors pirmosios instancijos teismas Å¡ia konsultacine specialisto iÅ¡vada rėmėsi nustatydamas faktines M. P. nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡i konsultacinė specialisto iÅ¡vada yra vienpusiÅ¡ka ir neatitinka visų byloje nustatytų aplinkybių, todėl remiantis ja negali bÅ«ti paneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomoji reikÅ¡mė. Taigi teisėjų kolegija, spręsdama, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam A. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu, vadovaujasi minėto Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis ir Å¡iÄ ekspertizę atlikusių eksperto ir specialisto paaiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teisme.

46. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas ir baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant M. P. padarius nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. M. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 2.38 val. lauke prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., ko pasėkoje pastarasis nugriuvo ant žemės, taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir iÅ¡mušė vienÄ dantį. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų tyrimÄ , nustatė, kad vis dėl to M. P. suduodamas deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., iÅ¡mušė pastarajam penkis dantis, taip padarė sužalojimÄ sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl penkių dantų trauminio netekimo jis neteko 10 procentų pastovaus bendrojo darbingumo, tuo pagrindu pakeitė minėtame kaltinime nurodytas M. P. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ (perkvalifikavus M. P. veiksmus iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį).

47. Kaip matyti iÅ¡ M. P. kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nei kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad dėl M. P. kumščiu į veidÄ suduoto smÅ«gio A. K. pastarajam buvo padarytas veido minkÅ¡tųjų audinių (lÅ«pos ir burnos ertmės) sužalojimas su apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimu. Be to, kaip matyti, kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas skirtingas A.

K. išmuštų dantų skaičius. Tuo tarpu iš paminėto 2023 m. birželio 2 d. Šiaulių apygardos teisme gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje medicinos eksperto V. K. ir specialisto D. M. duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad A. K. padarytų sužalojimų mastas ir pasekmės yra kitokios nei nurodyta kaltinamajame akte ar pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Todėl M.

P. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, susijusios su A. K. padarytų sužalojimų mastu ir pasekmėmis keistinos iÅ¡ esmės skirtingomis, pripažįstant, kad M. P. 2020 m. liepos 10 d. apie 2.38 val. lauke prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ A. K., padarydamas jam veido minkÅ¡tųjų audinių (lÅ«pos ir burnos ertmės) sužalojimÄ su virÅ¡utinių trijų deÅ¡inės pusės I, IV, V dantų trauminiu netekimu bei apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimu, taip padarydamas sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (BPK 255 ir 256 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad nurodytos M. P. faktinės nusikaltimo aplinkybės, nustatytos įvertinus teisme patikrintų bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Abejonių dėl priežastingumo tarp nuteistojo veikos ir padarinių bei tyčinės kaltės padarant nusikalstamÄ veikÄ teisėjų kolegijai nekilo.

48. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255 ir 256 straipsniuose. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedÅ«rÄ . Å iame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, nedelsiant praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-26-495/2022, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai ir kt.).

49. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o Å¡io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta labiau, nei to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Taiga apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ir savo iniciatyva, kai nustato tokiÄ bÅ«tinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali bÅ«ti pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-57-696/2017, 2K-327-788/2017, 2K-72-1073/2018, 2K-7-162-303/2019, 2K-172-788/2019, 2K-27-976/2020). Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjas advokatas M. K. (Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Žilvinas Generauskas savo apeliacinį skundÄ atsiÅ¡aukė). Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

50. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti esmines bylos aplinkybes bei nustatyti joje tiesÄ , vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimÄ â€“ 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, gavus ekspertizės aktÄ teismo posėdyje apklausė ekspertÄ V. K. ir specialistÄ D. M.. 2023 m. birželio 28 d. teismo posėdyje apklausus ekspertizę atlikusį ekspertÄ V. K. teisėjų kolegija pranešė proceso dalyviams, kad, atsižvelgiant į gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus, gali bÅ«ti keičiamos byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos M.

P. nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, taip užtikrindamas atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. teisę žinoti apie galimÄ faktinių aplinkybių pakeitimÄ teisme. Teisėjų kolegija, praneÅ¡dama apie galimÄ faktinių aplinkybių keitimÄ , konkrečiai nurodė, kokios aplinkybės gali bÅ«ti keičiamos – dėl M. P. A. K. atžvilgiu atliktų veiksmų pasekmių (kad dėl M. P. suduoto smÅ«gio A. K. neteko trijų dantų, taip pat jam buvo padarytas žandikaulio ataugos lūžis).

Be to, teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešęs apie galimÄ faktinių aplinkybių keitimÄ apeliacinės instancijos teisme, informavo nukentėjusįjį ir jo atstovę apie teisę pateikti patikslintÄ kaltinimÄ . Taip pat teismas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjui iÅ¡aiÅ¡kino teisę pasiruoÅ¡ti gynybai dėl galimo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių keitimo. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusysis A. K. taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti M.

P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ (6 t., b. l. 1), nurodant, kad M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tai yra iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų savo veiksmais sužalojo ir susargdino A. K., sužalojo nukentėjusiajam galvÄ , veidÄ , iÅ¡mušė penkis dantis, sulaužė kairės pusės apatinį žandikaulį, dėl ko nukentėjusysis prarado 10 procentų bendro darbingumo. Po pertraukos tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ apeliacine tvarka 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomones dėl pateikto praÅ¡ymo, protokoline nutartimi priėmė šį nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino, ar proceso dalyviams (atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M.

P. ir jo gynėjui) reikalinga pertrauka pasirengti gynybai dėl galimo kaltinimo keitimo (BPK 256 straipsnio 3 dalis), sprendžiant M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo klausimÄ . Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjui nurodžius, kad pertrauka pasiruoÅ¡ti gynybai dėl galimo faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pakeitimo nereikalinga, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. paaiÅ¡kino, kad jis pripažįsta, jog suduodamas smÅ«gį A. K. padarė jam ekspertų nustatytus sužalojimus, ketina atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (6 t., b. l. 22-23).

51. Taigi faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo procesinis netikėtumas nei atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P., nei kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Tiek atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P., tiek ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai apeliacinio proceso metu turėjo galimybę iÅ¡sakyti teisinius argumentus dėl galimai kaltinime keistinų faktinių aplinkybių ir tokiu keitimu (nurodant, kad M. P. savo veiksmais padarė A. K. veido minkÅ¡tųjų audinių (lÅ«pos ir burnos ertmės) sužalojimÄ su virÅ¡utinių trijų deÅ¡inės pusės I, IV, V dantų trauminiu netekimu bei apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimu) nebuvo pasunkinta nuteistojo teisė į gynybÄ . Be to, toks faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių keitimas neturėjo didelės reikÅ¡mės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir iÅ¡ esmės nepasunkino atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. teisinės padėties.

52. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K. prašė M. P. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtu Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisėjų kolegija pažymi, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. padaryta nusikalstama veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip to apeliaciniu skundu praÅ¡o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K., kadangi nagrinėjamu atveju padarytas sunkesnis sužalojimo mastas, nei tai numatyta minėtame BK 140 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pripažino padaręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus nukentėjusiojo A. K. patirtus sužalojimus.

53. Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra pagrindas M. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BPK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad nukentėjusysis A. K. ir kaltinamasis M. P. buvo pažįstami tik „iÅ¡ matymo“, iki 2020 m. liepos 10 d. įvykio neturėjo jokių asmeninių nesutarimų ir tarpusavyje nekonfliktavo, A. K. jokių neleistinų veiksmų M. P. atžvilgiu neatliko. M. P. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. į veidÄ vieÅ¡oje vietoje - restorano kieme, matant aplinkiniams žmonėms ir restorano darbuotojams, be jokios priežasties. A. K. po smÅ«gio nugriuvo ant žemės, neteko sÄ monės, nukentėjusiajam buvo iÅ¡muÅ¡ti 5 dantys. Dėl M. P. veiksmų buvo sutrikdyta restorane buvusių asmenų rimtis ir poilsis, buvo sutrikdyta restorano veikla. Po nusikaltimo įvykdymo prieÅ¡ nukentėjusįjį M. P. ir toliau smurtavo – sudavė smÅ«gį liudytojui J. R., o vėliau iÅ¡ nusikaltimo vietos pabėgo. Be to, į nusikaltimo vietÄ buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos: greitosios medicinos pagalbos automobilis, keli policijos ekipažai, apsaugos ekipažas, įvykį matė taksi vairuotojas. Taigi vieÅ¡oji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta ir nusikalstama veika buvo įvykdyta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

54. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi, bÅ«tinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-266-648/2022).

55. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, tai yra, kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020, 2K-266-648/2022).

56. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovės A. G. pateiktuose vaizdo kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kavinės viduje ir lauke, ties įėjimu į kavinės vidų, 2020 m. liepos 10 d. vaizdo įraÅ¡uose laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 2.49 val. (1 t., b. l. 160) užfiksuota, kad prieÅ¡ byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį tÄ patį vakarÄ A. K. ir J. R., bÅ«dami restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo prisėdę prie staliuko, prie kurio sėdėjo V.

J., M. P. ir N. K., kurį laikÄ visi bendravo. Vėliau, M. P., N. K. ir V. J. išėjus į laukÄ ir visiems trims bendraujant lauke prie įėjimo į restoranÄ bei rÅ«kant, A. K. taip pat išėjo iÅ¡ restorano į laukÄ bei atsisėdęs restorano terasoje rÅ«kė cigaretę. Aplinkui kitų asmenų nebuvo. Tarpusavyje bendraudami M. P., N. K. ir V. J. visiÅ¡kai nekreipė jokio dėmesio į netoli jų sėdintį ir rÅ«kantį A. K. ir su juo nebendravo. A. K. parÅ«kius ir priėjus prie Å¡iukÅ¡linės, kuri pastatyta prie restorano pastato sienos, tuo pat metu nuorÅ«kÄ iÅ¡mesti priėjo ir V.

J.. Vyrai pradėjo tarpusavyje bendrauti. A. K., kalbėdamas su V. J., pakėlęs rankÄ pirÅ¡tu rodė į netoli stovintį M. P., tuomet prie A. K. ir V. J. pokalbio prisijungė ir M. P. bei N. K.. Pokalbio metu A. K. pradėjo ranka tapÅ¡noti į M. P. krÅ«tinę, pirÅ¡tu mosuoti M. P. palei veidÄ ir tuomet M. P. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairės puses veidÄ A. K.. Po suduoto smÅ«gio A. K. atsitrenkė į restorano langÄ ir nukrito ant deÅ¡inės pusės Å¡ono, veidu į žemę, į grindinį.

Tuo metu V. J., M. P. ir N. K. susėdo į atvykusį taksi automobilį ir ketino išvykti iš įvykio vietos, tačiau iš restorano išbėgę M. D. ir J. R. neleido jiems išvykti, norėjo atidaryti taksi automobilio dureles. Iš taksi automobilio išlipęs M. P. susistumdė su J. R. ir sudavė jam smūgį, po kurio J. R. nukrito ant žemės. Iš taksi automobilio išlipęs N. K. taip pat rankomis puolė prie gulinčio J. R., koja šiam spyrė į pilvo-krūtinės sritį. Toliau V.

J., M. P. ir N. K. automobilių aikÅ¡telėje nusivijo M. D., tačiau, ar buvo suduoti smÅ«giai, vaizdo įraÅ¡e nesimato. Netrukus M. D. priėjo prie J. R., kuris vis dar gulėjo ant žemės, o asmenys V. J., M. P. ir N. K. išėjo iÅ¡ įvykio vietos. Byloje nagrinėjamo įvykio metu prie restorano ir jo prieigose kitų paÅ¡alinių asmenų nebuvo, tik restorano padavėja, kuri po A. K. suduoto smÅ«gio taip pat išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, kas įvyko. Vėliau į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, greitosios medicinos pagalbos automobilis ir restorano apsauga.

57. Taigi, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų aplinkybių, M. P. fizinį smurtÄ A. K. atžvilgiu panaudojo kilus žodiniam konfliktui po to, kai pokalbio metu A. K. pats ėmė priekabiauti prie M. P., rodė pirÅ¡tu į jį, tapÅ¡nojo jam į krÅ«tinę, pirÅ¡tu mosavo M. P. palei veidÄ . Nors Å¡is konfliktas ir fizinio smurto panaudojimas įvyko vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į restoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, vis dėl to fizinis smurtas prieÅ¡ M. P. buvo panaudotas ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų – kilusio asmeninio pobÅ«džio tarpusavio konflikto. Kaip viso proceso metu nuosekliai nurodė pats M. P., smÅ«gį A. K. jis sudavė manydamas, kad A. K. pirmas ketina jam trenkti. Taigi M. P. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį lėmė asmeninės paskatos, o ne noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį A. K. buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, tai yra M. P. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. veiksmuose padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nėra chuliganiÅ¡kų paskatų, tai yra nėra bÅ«tinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs M. P. veikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

58. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu siekė, kad M. P. nusikalstama veika bÅ«tų kvalifikuota ne tik pagal BK 138 straipsnį, bet ir pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 66-67, 79-88, 2 t., b. l. 112-119, 150-160), tačiau nei jis, nei jo atstovė advokatė pirmosios instancijos teismui teikdami praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo keitimo (3 t., b. l. 64-65), nei per baigiamÄ sias kalbas (5 t., b. l. 6-12), nei apeliaciniame skunde (5 t., b. l. 102-119), nei teikdami praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 1), nei baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 35-41) tokio praÅ¡ymo nebeiÅ¡reiÅ¡kė, tokio praÅ¡ymo neiÅ¡reiÅ¡kė ir kiti apeliantai, todėl teisėjų kolegija dėl M. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepasisako.

59. Nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė M. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė, bÅ«damas neblaivus. Apeliantės teigimu, M. P. teismo posėdžio metu pats pripažino, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neblaivus, buvo iÅ¡gėręs du bokalus alaus, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad M. P. nusikalstamos veikos metu buvo neblaivus, nes prieÅ¡ tai vartojo ne tik alų, bet ir kitus stipresnius gėrimus, liudytojai M. D., V. J., E. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad M. P. kavinėje gėrė alkoholinius gėrimus.

60. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-55-387/2023).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. P. neneigė iki įvykio vartojęs alkoholį (2 t., b. l. 64-65, 133-134; 3 t., b. l. 56-27), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nepatvirtina, jog tokia M. P. bÅ«sena turėjo įtakos neteisėtų veiksmų prieÅ¡ A. K. atlikimui. Nė vienas byloje apklaustų asmenų, mačiusių M. P. nagrinėjamo įvykio metu, nepatvirtino, kad jis buvo stipriai apsvaigęs ar sunkiai orientavosi aplinkoje, alkoholio koncentracija jo organizme nebuvo iÅ¡matuota, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog M. P. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo apsisprendimui suduoti smÅ«gį A. K. į veidÄ ir pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ

62. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė ginčija M. P. taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ â€“ ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose, 3 dalyje nurodytas laidavimo taikymo sÄ lygas.

63. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos Å¡ios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumÄ . Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/20211, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-142-697/2022, 2K-195-628/2023 ir kt.).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiojo A. K. atstovės apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti M. P. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios įvertintos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

65. Nukentėjusiojo A. K. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad M. P. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos, pagal kuriÄ asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik tuo atveju, jei jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantės teigimu, per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ kaltinamasis M. P. neigė iÅ¡mušęs nukentėjusiajam A. K. 5 dantis, nedavė teismui nuoÅ¡irdžių ir teisingų parodymų, nepagrįstai kaltino nukentėjusįjį netinkamu elgesiu, teismui melavo tvirtindamas, kad matė po smÅ«gio nukentėjusiojo A. K. veidÄ , kad po smÅ«gio nukentėjusysis buvo sÄ moningas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

66. Teismų praktikoje BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sÄ lyga, tai yra visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-181-788/2021).

Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-181-788/2021).

67. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. P. 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. vasario 15 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu pripažino 2020 m. liepos 10 d. naktį prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ sudavęs vienÄ smÅ«gį ranka A. K. į veidÄ , nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, ketina atlyginti A. K. padarytÄ Å¾alÄ (2 t., b. l. 60-61, 64-65, 133-134). Taigi M. P. jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes (smÅ«gį ranka nukentėjusiajam į veidÄ ).

Pirmosios instancijos teisme M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo taip pat pripažino, parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu galvodamas, kad A. K. ketina jam suduoti smÅ«gį, jis, nelaukdamas to smÅ«gio, pirmas sudavė A. K. deÅ¡ine ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ , po ko A. K. nukrito ant žemės. TÄ pačiÄ dienÄ jo virÅ¡ininkas V. J. buvo susitikęs su A. K. ir sakė, kad A. K. turėjo stiklainį su 4 dantimis sakė, kad jie buvo iÅ¡muÅ¡ti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ konflikto metu.

Tačiau jis nesutinka su tuo, kad dėl jo suduoto smÅ«gio buvo iÅ¡muÅ¡tas daugiau negu 1 dantis. A. K. civilinį ieÅ¡kinį jis pripažįsta iÅ¡ dalies, sutinka sumokėti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Sutinka, kad dėl jo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis patyrė skausmÄ , nepatogumus. Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį, ir atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, visÄ tÄ laikÄ , kol vyko teisminiai procesai, bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, susitarti dėl žalos atlyginimo, bet nepavyko susitarti.

Jam labai gėda dėl tokio savo elgesio, nori kuo greičiau pamirÅ¡ti šį įvykį (3 t., b. l. 56-57, 5 t., b. l. 18). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme M. P. nurodė nesutinkÄ s, jog dėl jo suduoto smÅ«gio A. K. buvo iÅ¡muÅ¡tas daugiau negu 1 dantis, teisėjų kolegijos vertinimu, M. P. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo nuosekli viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kad sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ ), pripažino, kad dėl jo veiksmų A.

K. buvo sužalotas, nurodė, jog labai gailisi dėl savo veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. P. kaltės pripažinimas ir duoti iÅ¡samÅ«s ir nuoÅ¡irdÅ«s parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo bei teisingo sprendimo priėmimo. Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas užtruko todėl, kad buvo bÅ«tina nustatyti A. K. patirtų sužalojimų mastÄ (iÅ¡muÅ¡tų dantų skaičių, kitus veido sužalojimus), kas buvo svarbu norint teisingai kvalifikuoti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, ne tik M. P. iÅ¡sakomas ketinimas atlyginti A. K. padarytÄ Å¾alÄ , tačiau ir M. P. veiksmai, kai 2020 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu jis pervedė A. K. 300 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62), rodo, kad M. P. suvokė, jog yra kaltas dėl savo veiksmų nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu ir stengėsi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgusi į M. P. atgailÄ dėl byloje nagrinėjamo įvykio tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M.

P. prisipažinimas bei kritiÅ¡kas savo veiksmų vertinimas buvo savanoriÅ¡ki, iÅ¡reiÅ¡kiantys tikrÄ jÄ jo valiÄ , o nenulemti tik byloje surinktų įrodymų visumos ar padaryti iÅ¡ iÅ¡skaičiavimo. Teisėjų kolegija aptartų aplinkybių kontekste konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. P. veiksmus ir elgesį, parodymų davimo aplinkybes ir turinį viso proceso metu ir kitas bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir toks kaltinamojo pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ .

68. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo atstovė apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi). Å tai vienoje paskutinių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi ydingais laikytini atvejai, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai yra kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogiÅ¡kÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Å iuo atveju nukentėjusiojo atstovė, ginčydama BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės buvimÄ , tačiau neskųsdama pirmosios instancijos teismo nustatytos M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nenuosekli.

69. Nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. P. atlygino tik labai nedidelę nukentėjusiajam A. K. padarytos žalos (pervedė nukentėjusiajam 300 Eur, nors pastarasis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 15455,25 Eur sumai), jis žalos dydžio nepripažino, nepasižadėjo nukentėjusiajam žalÄ padengti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatatvo, kad kaltinamasis M. P. iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam žalÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti ir dėl to nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygos. Tačiau Å¡ie apeliacinio skundo teiginiai taip pat nepagrįsti.

70. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigojo jÄ atlyginti, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, remiantis Å¡iomis nuostatomis, matyti, kad Å¡iai sÄ lygai nustatyti pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ .

71. IÅ¡ bylos matyti, kad M. P. viso proceso metu (tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme) teigė norintis atlyginti nukentėjusiajam A. K. padarytÄ Å¾alÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę). Byloje taip pat nustatyta, kad M. P. dar ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas susitaikyti su nekentėjusiuoju ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Nepaisant to, 2020 m. spalio 19 d. M. P. pervedė A. K. 300 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai Å¡alių pozicijos dėl padarytos žalos dydžių labai skirtingos, pakanka, jog kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Nagrinėjamoje byloje M. P. sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti žalÄ užfiksuotas pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokoluose.

72. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu M. P. atlygino nukentėjusiajam A. K. dar 3712,09 Eur turtinės žalos (6 t., b. l. 32), nors jo ir nukentėjusiojo ginčas dėl turtinės žalos dydžio nebuvo iÅ¡spręstas (pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlygino tenkino tik iÅ¡ dalies, priteisdamas jam iÅ¡ M. P. labai nedidelę dalį praÅ¡omo priteisti turtinės žalos atlyginimo (202,09 Eur iÅ¡ reikalautų 12455,25 Eur, likusioje dalyje pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ (dalyje dėl bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti) arba atmetė (dėl negautų pajamų)). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡dėstytos ir įvertintos aplinkybės patvirtina, kad M. P. vykdo savo pažadÄ ir laisva valia siekia atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ dėl žalos atlyginimo.

73. Nukentėjusiojo A. K. atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vis nepasisakė dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sÄ lygos buvimo. Apeliantės nuomone, M. P. teisminio nagrinėjimo metu siekė sumenkinti savo nusikalstamÄ veikÄ , teigė, kad neva nukentėjusysis netinkamai elgėsi, kas neva įtakojo kaltinamojo neteisėtÄ veikÄ , be to, kaltinamasis melavo teismui apie savo elgesį su liudytojais J. R. ir M. D. ir Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M. P. ir ateityje gali daryti nusikaltimus.

74. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir panaÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

75. Vertinant atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. asmenybę svarbu paminėti, kad: jis praeityje neteistas (2 t., b. l. 45), Å¡ioje byloje nagrinėjama veika padaryta daugiau nei prieÅ¡ trejus metus, tačiau duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu inicijuotų ikiteisminių tyrimų po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nėra; praeityje M. P. administracine tvarka buvo baustas vienÄ kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (už leistino važiavimo greičio virÅ¡ijimÄ ), jam paskirta administracinė nuobauda – bauda sumokėta (2 t., b. l. 46), todėl yra iÅ¡nykusi. M. P. dirba (2 t., b. l. 47), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 89), yra vedęs (2 t., b. l. 90), augina mažametę dukrÄ (2 t., b. l. 91), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 51). Å ių aplinkybių kontekste vien tik baustumo administracine tvarka faktas nelaikytinas pakankama aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių asmenį charakterizuojančių duomenų visumos nėra pagrindo konstatuoti, jog M. P. yra bÅ«dingas prieÅ¡ingas teisei elgesys. Be to, jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , apgailestauja Å¡iuo savo neatsakingu elgesiu padaręs žalos nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Surinktų M. P. charakterizuojančių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sÄ lyga.

76. Nukentėjusiojo A. K. atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. P. jaunesnis brolis V. P. yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju, nes V. P. yra 5 metais jaunesnis už savo brolį M. P., kartu su M. P. negyvena, M. P. nusikalstamos veikos detalių jam visiÅ¡kai nepasakojo ir apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su savo broliu nekalbėjo. Nurodytos aplinkybės, apeliantės nuomone, akivaizdžiai kelia abejonių dėl V. P. tinkamumo bÅ«ti laiduotoju.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019 ir kt.).

78. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, vertino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto laiduotojo V. P. nurodytas aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje pateikė motyvus, kodėl nusprendžia, kad Å¡is asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir turės teigiamos įtakos M. P.. Atsižvelgta į laiduotojo charakteristikÄ , jo asmenines savybes, socialinę padėtį, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir bendravimo su M. P. pobÅ«dį. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. P. yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 88), pasižymi teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, neteistas (2 t., b. l. 84), vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau pažeidimas nėra itin Å¡iurkÅ¡tus ar pavojingas (kelio ruože, paženklintame siaura iÅ¡tisine linija, persirikiavo į kitÄ eismo juostÄ ), paskirta administracinė nuobauda – bauda sumokėta (2 t., b. l. 86), todėl yra iÅ¡nykusi. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme laiduotojas V. P. patvirtino, kad M. P. nusikalstamus veiksmus vertina labai kritiÅ¡kai, kalbėjosi su juo apie šį įvykį, dėl Å¡io įvykio M. P. labai gailisi ir iÅ¡gyvena. Nurodė ir tai, kad su M. P. palaiko glaudžius ryÅ¡ius, dažnai kalbasi, vienas kito klauso, patarinėja vienas kitam, bendrauja Å¡eimomis. M. P. nėra konfliktiÅ¡kas ar agresyvus, yra ramaus bÅ«do. Mano, kad galės daryti M. P. teigiamÄ Ä¯takÄ (3 t., b. l. 127-128).

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors V. P. yra 5 metais jaunesnis M. P. brolis, tačiau V. P. asmeninės savybės, neigiamas ir kritiÅ¡kas požiÅ«ris į M. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bendravimo pobÅ«dis su M. P. pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaip laiduotojas V. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetÄ ir gali daryti M. P. teigiamÄ Ä¯takÄ , kad pastarasis daugiau nenusikalstų.

80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat žinoma ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023), pagal kuriÄ buvo suabejota, ar aÅ¡tuoneriais metais jaunesnis, turintis mažesnę gyvenimo patirtį kaltininko, kuris yra visiÅ¡kai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, brolis gali bÅ«ti tinkamas laiduotojas ir kokį realų teigiamÄ auklėjamÄ jį poveikį kaltininkui bei jo tolesniam elgesiui jis gali padaryti ir ar bÅ«tų jam autoritetas. Tačiau tiek priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tiek dabar teismų praktikoje yra gausu pavyzdžių, kai laiduotojas pripažįstamas tinkamu, nors jis yra jaunesnis arba tokio paties amžiaus kaip ir kaltininkas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-307/2019 (laiduotoja paskirta dukra); Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-1076/2022 (laiduotoja paskirta jaunesnė sesuo); Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-379-876/2023 (laiduotoja paskirta jaunesnė sesuo); Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-530/2023 (laiduotoju paskirtas brolis dvynys); Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-316/2023 (laiduotoju paskirta brolis dvynys)). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tinkamu laiduotoju jaunesnįjį M. P. brolį, kuris, teismo įsitikinimu vertas pasitikėjimo, nenukrypo nuo tuo metu formuotos teismų praktikos panaÅ¡iose bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vien todėl, kad minėta kasacinio teismo nutartimi buvo suvienodinta teismų praktika dėl laiduotojo asmenybės (jo amžiaus bei galėjimo daryti įtakÄ didesnę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinčiam kaltininkui)), atsižvelgus į ilgÄ bylos nagrinėjimo trukmę, bÅ«tų neteisinga.

81. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nesutinka su nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 40 straipsnio pagrindu M. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimÄ , įvertino kiekvienÄ iÅ¡ BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, priėmė motyvuotÄ sprendimÄ ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė. Todėl tenkinti nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ , panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nėra pagrindo.

82. Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Taigi, jeigu M. P., bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis), o jeigu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio

83. Nukentėjusysis A. K. Å¡ioje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kaltininko M. P. priteisti 12455,25 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl M. P. veiksmų jam padaryta 12751,95 Eur turtinė žala – 11903 Eur bÅ«simos iÅ¡laidos iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti, 650,16 Eur prarastos darbinės pajamos ir 202,09 Eur kitos iÅ¡laidos (gydytojų konsultacijos, sugadinti drabužiai, transporto priemonės parkavimo iÅ¡laidos), tačiau iÅ¡ kaltininko praÅ¡o priteisti 12455,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes 300 Eur M. P. jam atlygino iki civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo (1 t., b. l. 43-46). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nusprendė nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti jam iÅ¡ M. P. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 202,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų kitų iÅ¡laidų (gydytojų konsultacijų, sugadintų drabužių, transporto priemonės parkavimo iÅ¡laidų); dalyje dėl 11903 Eur turtinės žalos atlyginimo (bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti) pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka; dalyje dėl 650,16 Eur prarastų pajamų priteisimo ir likusios neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė V. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo ir nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas advokatas M. K. apeliaciniu skundu prašė sumažinti iÅ¡ M. P. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 300 Eur ir pripažinti, kad Å¡iÄ Å¾alÄ M. P. yra atlyginęs, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tokiÄ pinigų sumÄ nukentėjusiajam yra pervedęs.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

84. Nukentėjusiojo A. K. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl 11903 Eur turtinės žalos atlyginimo (bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti) patenkinimÄ ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes toks sprendimas galimas tik iÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (BPK 115 straipsnio 2 dalis), o nukentėjusiojo A. K. bÅ«simas iÅ¡laidas iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti galima nustatyti iÅ¡ nukentėjusiojo pateikto gydymo plano su preliminariu iÅ¡laidų paskaičiavimu. Nukentėjusiojo atstovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 650,16 Eur prarastų darbinių pajamų priteisimo, nes skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje prieÅ¡taringas (nuosprendyje nurodyta, kad A. K. buvo nustatytas laikinasis nedarbingumas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ir nustatyta tvarka jam buvo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau tuo pačiu pažymėta, kad į byla nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiajam iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas), o nukentėjusiojo A. K. netektas pajamas patvirtina pastarojo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

85. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

86. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). CK 6.283 straipsnis įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatÄ . Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Å iuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Taigi, pagal įstatymÄ , atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobÅ«dį, iÅ¡skiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktÄ , bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, 2K-175-489/2023).

87. Bylos duomenimis nustatyta, kad bent jau iki apeliacinio skundo pateikimo nukentėjusiajam A. K. dantys, kurių jis neteko dėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. veiksmų, nebuvo atkurti (implantuoti) (nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo 11 lapas). Nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad netekti dantys nebuvo implantuoti dėl didelės kainos ir lėšų trūkumo. Būsimas išlaidas netektiems dantims atkurti ir jų dydį nukentėjusysis A. K. įrodinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planais, kuriuose paskaičiuotos preliminarios netektų dantų atkūrimo išlaidos (1 t., b. l. 52-54).

88. Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų iÅ¡laidų, taip įgyvendinant jau minėtÄ deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkcijÄ ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje.

Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Å iais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

BÅ«simos žalos atlyginimo priteisimas bÅ«tent sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡ esmės galimas, atsižvelgiant į sunkiÄ nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedÅ«rų. Tačiau privalo bÅ«ti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedÅ«ros nukentėjusiajam yra bÅ«tinos siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padėtį. Be to, Å¡ios gydymo procedÅ«ros, kurių iÅ¡laidų atlyginimÄ praÅ¡oma iÅ¡ anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi bÅ«ti atliekamos iÅ¡ esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio iÅ¡laidas praÅ¡oma atlyginti, bÅ«tinumas. Taigi, ieÅ¡kovas (nukentėjęs asmuo), siekdamas, kad bÅ«tų priteistas bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų atlyginimas, turi įrodyti tokio bÅ«simo gydymo bÅ«tinumÄ ir su bÅ«simu gydymu susijusių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

89. Taigi, aptartos įstatymų nuostatos leidžia teismui priteisti nukentėjusiam asmeniui ir bÅ«simų iÅ¡laidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimÄ , tačiau, priimant tokį sprendimÄ , turi bÅ«ti įvertinama, ar yra tam įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai, visų pirma turi bÅ«ti nustatomas Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumas ir realumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. tyčiniais veiksmais (smÅ«giu kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ ) nukentėjusiajam A.

K. buvo padaryta žala – veido minkÅ¡tųjų audinių (lÅ«pos ir burnos ertmės) sužalojimas su virÅ¡utinių trijų deÅ¡inės pusės I, IV ir V dantų trauminių netekimu (I dantis iÅ¡muÅ¡tas, o IV ir V dantys nulaužti) ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimu. Nėra ginčo ir dėl to, kad siekiant sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padėtį, reikalinga atkurti netektus dantis, juos implantuojant (su tuo sutinka ir nuteistasis bei jo gynėjas).

Todėl konstatuotina, kad išlaidos 3 dantims, kurių nukentėjusysis neteko dėl M. P. veiksmų, atkurti (implantuoti) yra būtinos, o tai, kaip jau minėta, yra vienas pagrindinių kriterijų priteisiant būsimas gydymo (dantų protezavimo) išlaidas. Tačiau priteisti šių būsimų gydymo (dantų protezavimo) išlaidų šioje byloje (baudžiamajame procese) nėra pagrindo, kadangi neįrodytas šių išlaidų pagrįstumas. Kaip jau minėta, būsimas išlaidas netektiems dantims atkurti ir jų dydį nukentėjusysis A.

K. įrodinėja augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planais, kuriuose paskaičiuotos preliminarios netektų dantų atkÅ«rimo iÅ¡laidos (1 t., b. l. 52-54). Teisėjų kolegija neabejoja Å¡ių planų tinkamumu ir odontologo T. K. pasirinkta taktika netektus nukentėjusiojo dantis atkurti neiÅ¡imamais protezais (implantais), tačiau nesutinka, kad Å¡iuose planuose nurodytos iÅ¡laidos įrodo tikrÄ jį nukentėjusiajam A. K. kaltininko M. P. veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Jau buvo minėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė.

Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kuri bÅ«tų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalÄ apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023).

90. Teisėjų kolegija nesivadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planais, kuriuose paskaičiuotos preliminarios netektų dantų atkūrimo išlaidos (1 t., b. l. 52-54), nes, visų pirma, jie yra preliminarūs ir sudaryti iš esmės po vienintelio nukentėjusiojo A. K. apsilankymo šiame odontologijos centre 2020 m. rugpjūčio 24 d. Be šio apsilankymo, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusiajam buvo atlikta burnos higiena, nuo dantų nuvalyti konkrementai (konstatuota, kad burnos higiena labai bloga). 2020 m. rugsėjo 7 d. vizitas buvo perkeltas, nes nukentėjusysis išvyko.

Sekantį kartÄ nukentėjusysis į odontologijos centrÄ atvyko tik 2021 m. kovo 28 d. (daugiau nei po pusmečio). Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad gydymo planavimui reikalingas pilnas iÅ¡tyrimas (nukentėjusiajam pasiÅ«lyta patikslinti kaulo apimtį, atliekant kompiuterinę tomografijÄ ), buvo paskirti vizitai, tačiau A. K. į šį odontologijos centrÄ daugiau neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė (UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (4 t., b. l. 30), specialisto T.

K. parodymai teisme (5 t., b. l. 30-31)). Antra, minėtuose planuose preliminarios iÅ¡laidos buvo paskaičiuotos atliekant 7 dantų (nuo 11 iki 17 (nuo I iki VII)) protezavimÄ , tam panaudojant net 4 implantus (1 t., b. l. 52-54). IÅ¡ specialisto T. K. parodymų pirmos instancijos teisme matyti, kad nukentėjusiojo A. K. 16, 17 ir 18 dantys yra pažeisti karieso, nustatyta lengvos formos paradontozė, todėl Å¡iuos dantis taip pat tikslinga pakeisti neiÅ¡imamais protezais. Akivaizdu, kad atkuriant (implantuojant) 3 dantis (o ne 7, kaip nurodyta minėtuose augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planuose), reikės mažiau implantų, protezų, kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planuose nurodytų medžiagų ir darbų, o tai gali ženkliai sumažinti iÅ¡laidas Å¡iems dantims atkurti.

Apskaičiuoti trijų dantų atkūrimo išlaidas iš byloje esančių augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planų ir šias būsimas išlaidas priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. (kaip to baigiamosiose kalbose prašė nukentėjusiojo atstovė) nėra galimybės, nes iš naujo skaičiuojant dėl nusikaltimo netektų dantų atkūrimo išlaidas būtina įvertinti tai, kiek kainuotų I, IV ir V dantų (šie dantys augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planuose nurodyti Nr. 11, 14, 15) atkūrimas tuo atveju, jei nukentėjusysis A.

K. turėtų II ir III (planuose – 12 ir 13) dantis, o VI ir VII ar net VIII (planuose – 16, 17 ir 18) dantų nereikėtų keisti implantais dėl to, kad jie yra pažeisti karieso, o tam reikia specialių odontologijos žinių.

91. Sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų priteisimo svarbu nustatyti ir nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, nes (kaip jau buvo minėta) bÅ«simos žalos atlyginimo priteisimas sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡ esmės galimas tik tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl savo sunkios turtinės padėties negali savo lėšomis apmokėti Å¡ių iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022), o Å¡iÄ savo sunkiÄ turtinę padėtį turi įrodyti pats nukentėjęs asmuo, praÅ¡antis bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų priteisimo. Tačiau Å¡ioje byloje nukentėjusysis A. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkiÄ turtinę padėtį, dėl kurios jis negalėtų apmokėti netektų dantų atkÅ«rimo iÅ¡laidų. Anaiptol, iÅ¡ paties nukentėjusiojo A. K. teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 7 d. pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 70) bei kitų raÅ¡ytinių dokumentų (6 t., b. l. 4-14), o taip pat iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas (6 t., b. l. 15-17) matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Å¡ioje bendrovėje dirbo iki 2022 m. spalio 5 d., vidutinis jo darbo užmokestis „į rankas“ (su iÅ¡mokomis už komandiruotes) 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais siekė 1140,21 Eur (apeliacinio skundo 10 lapas, 4 t., b. l. 70), be to, iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. ir jo atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose) atstovei sumokėjo daugiau nei 10000 Eur, kas taip pat sudaro pagrindÄ manyti, kad nukentėjusiojo A. K. turtinė padėtis leido jam susimokėti už nusikaltimo metu netektų dantų atkÅ«rimÄ .

92. Dar vienas kriterijus, į kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama priteisiant bÅ«simas gydymo iÅ¡laidas, yra tas, kad Å¡ios gydymo procedÅ«ros, kurių iÅ¡laidų atlyginimÄ praÅ¡oma iÅ¡ anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi bÅ«ti atliekamos iÅ¡ esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis A. K. iki Å¡iol nepradėjo dėl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo netektų dantų atkÅ«rimo (implantavimo) procedÅ«ros (duomenų apie tai byloje nėra, jų nepateikė nukentėjusysis ir jo atstovė), nors po įvykio praėjo daugiau nei treji metai), o po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo sudaryti augmentacijos ir implantacijos bei protezavimo planai su preliminariais netektų dantų atkÅ«rimo iÅ¡laidų paskaičiavimu, Å¡iame odontologijos centre iÅ¡ esmės nebesilankė, neieÅ¡kojo galimybės netektus dantis atkurti kitose odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse, kas leidžia teigti, jog netektų dantų atkÅ«rimo poreikis nukentėjusiajam A. K. nebuvo ir nėra prioritetinis dalykas.

93. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡ioje proceso stadijoje, negavus papildomų duomenų, įrodančių 3 dantų, kurių nukentėjusysis A. K. neteko dėl kaltininko M. P. veiksmų, atkÅ«rimo iÅ¡laidas bei nukentėjusiojo turtinę padėtį, teisingai apskaičiuoti bÅ«simų nukentėjusiojo iÅ¡laidų dėl netektų dantų atkÅ«rimo ir Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ M. P. nėra galimybės, todėl nukentėjusiojo A. K. atstovės apeliacinis skundas dalyje dėl bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti priteisimo iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiajam A. K. teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje (nors ir kiek kitokiais motyvais), nes, nustačius, kad nukentėjusysis dėl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo neteko dantų, tačiau nesant patikimų įrodymų dėl bÅ«simų iÅ¡laidų dydžio, kitokio sprendimo priimti negalėjo.

94. Nukentėjusiojo A. K. atstovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atmesti nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 650,16 Eur prarastų darbinių (negautų) pajamų priteisimo, nes skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje prieÅ¡taringas, o nukentėjusiojo A. K. netektas pajamas patvirtina pastarojo pateikti dokumentai. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nukentėjusiojo negautų darbinių pajamų nepriteisimo yra prieÅ¡taringi – skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (27 lapas) nurodoma, kad nukentėjusiojo A.

K. reikalavimas priteisti prarastas darbines pajamas yra nepagrįstas, nes pastarajam buvo nustatytas laikinojo nedarbingumo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindo jam buvo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau tuo pačiu pažymima, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiajam iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ ligos socialinio draudimo lėšų įstatymų nustatytais atvejais kompensuojamos Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų Å¡eimos narių arba budinčio globotojo, globėjo, rÅ«pintojo arba vaikÄ ar neįgalų asmenį, besimokantį pagal bendrojo ugdymo programÄ arba jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytÄ bendrojo ugdymo programÄ , laikinai prižiÅ«rinčio asmens, kai vaikui ar neįgaliam asmeniui nustatyta laikinoji priežiÅ«ra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis, prižiÅ«rimų vaikų ar neįgalių asmenų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautos pajamos arba jų dalis.

Tokiems asmenims mokamos ligos ir profesinės reabilitacijos išmokos (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ligos išmokos skyrimo pagrindas – tik nustatyta tvarka išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – ir Taisyklių), 2 punktas). Tuo tarpu medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbÄ , užimtumo tarnybÄ (forma Nr. 094/a) (kuri ir buvo iÅ¡duota nukentėjusiajam A. K. (1 t., b. l. 56)) tik pateisina asmens neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ar užimtumo tarnybÄ , tačiau nesuteikia tokiam asmeniui teisės į ligos iÅ¡mokÄ . Kaip teisingai nurodyta nukentėjusiojo A. K. atstovės apeliaciniame skunde elektroninis nedarbingumo pažymėjimas A. K. negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas (tuo pačiu pastarajam negalėjo bÅ«ti mokama ir ligos iÅ¡moka), nes jis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl nusikaltimo metu patirtos traumos kreipėsi bÅ«damas neblaivus (Taisyklių 44.4 punktas), o duomenų, kad nukentėjusysis sveikatos priežiÅ«ros įstaigai pateikė teisėsaugos institucijų ar kitų kompetentingų institucijų iÅ¡vadÄ , kad jo neblaivumas (girtumas) traumai atsirasti įtakos neturėjo, kas sudarytų pagrindÄ gydančiam gydytojui iÅ¡duoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimÄ (Taisyklių 46 punktas), byloje nėra.

Aplinkybę, kad ligos iÅ¡moka nukentėjusiajam A. K. dėl byloje tiriamo nusikaltimo metu patirtos traumos nebuvo iÅ¡mokėta, patvirtina ir byloje esantis iÅ¡raÅ¡as apie asmens darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas (6 t., b. l. 15-17). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiajam A. K. buvo nustatyta tvarka iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos už jo laikinÄ nedarbingumÄ , nepagrįsta byloje nustatyta tvarka iÅ¡tirtais duomenimis, o skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiojo A.

K. civilinio ieškinio, susijusio su negautų pajamų priteisimu, keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

95. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Jau buvo pasisakyta, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

96. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. K. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 15-17), vadinasi buvo draustas socialiniu draudimu ir turėjo teisę į ligos iÅ¡mokÄ , tačiau jos negavo, nes į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl traumos kreipėsi bÅ«damas neblaivus. Todėl tuo atveju, jei nukentėjusysis A. K. dėl patirtos traumos tikrai faktiÅ¡kai nedirbo (kaip nurodyta medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į darbÄ (1 t., b. l. 56)), ir nedirbo bÅ«tent minėtoje pažymoje nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 29 d.), jis patyrė žalÄ dėl negauto darbo užmokesčio, kurį bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų neteisėtų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M.

P. veiksmų. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančiais duomenimis neįrodyta, jog A. K. dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė žalos negautų pajamų forma, tai yra gavo mažesnį darbo užmokestį, nei būtų gavęs, jei neteisėtų kaltininko M. P. veiksmų nebūtų buvę, kaip neįrodytas ir šių netektų pajamų dydis, kadangi paties nukentėjusiojo pateikti įrodymai dėl šių negautų pajamų prieštaringi. Kaip jau minėta, civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė iš M.

P. priteisti 650,16 Eur negautų pajamų, tačiau pačiame ieÅ¡kinyje Å¡ios žalos atsiradimo aplinkybių bei jos dydžio neargumentavo (1 t., b. l. 43-46). Pagrįsdamas Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusysis prie ieÅ¡kinio pridėjo: medicininę pažymÄ dėl neatvykimo į darbÄ , užimtumo tarnybÄ (forma Nr. 094/a), iÅ¡ kurios matyti, kad jis negalėjo atvykti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 29 d. (imtinai) dėl nelaimingo atsitikimo (1 t., b. l. 56); apdraustųjų sÄ raÅ¡Ä nurodytai datai iÅ¡ VSDFV informacinės sistemos, iÅ¡ kurios matyti, kad A.

K. tuo laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, profesijos kodas (duomenys neskelbtini) (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai) (1 t., b. l. 57); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 3 d. pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. K. 2020 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais buvo priskaičiuota darbo užmokesčio – 1002 Eur (kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių mėnesių), iÅ¡mokėta darbo užmokesčio – 650,16 Eur (kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių mėnesių), jokių kitų iÅ¡mokų (tame tarpe – dienpinigių, maistpinigių, kitų su komandiruotėmis susijusių iÅ¡laidų) nebuvo iÅ¡mokėta (1 t., b. l. 58);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę pažymÄ (be datos), kurioje nurodytos Å¡ios bendrovės pajamos 2020 metų balandžio – liepos mėnesiais, tame tarpe ir tai, kad 2020 m. liepos 7 d. gauta 1981,38 Eur pajamų (dirbtos 4 dienos), o 2020 m. liepos 14 d. gauta 264,39 Eur pajamų (dirbtos 3 dienos) (1 t., b. l. 59). Kadangi ieÅ¡kinyje nenurodyti turtinės žalos dėl negautų darbinių pajamų dydžio paskaičiavimo argumentai, lieka neaiÅ¡ku, kodėl praÅ¡oma priteisti 650,16 Eur negautų pajamų, tai yra viso mėnesio darbo užmokestį, kai nukentėjusysis negalėjo atvykti į darbÄ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 29 d. (imtinai), tai yra negalėjo dirbti tik vienuolika iÅ¡ dvideÅ¡imt dviejų 2020 metų liepos mėnesio darbo dienų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. dėl netektų darbinių pajamų nebuvo apklaustas.

97. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. nurodė, kad 650,16 Eur negautų pajamų paskaičiuota už 10 dienų, nes tai yra minimali suma, neskaitant dienpinigių ir komandiruotpinigių, kad įmonėje yra vienintelis darbuotojas – jis pats, kad pradėjo dirbti tik praėjus 3 savaitėms po įvykio, kad liepos 10 d. (įvykio dienÄ ) turėjo važiuoti krautis Lietuvoje, tačiau neiÅ¡važiavo dėl patirtų sužalojimų (3 t., b. l. 117-118). Tuo tarpu liudytoja R. B. (nukentėjusiojo sužadėtinė) teismo posėdžio metu parodė, kad liepos 10 d. (įvykio dienÄ ) A.

K. neturėjo iÅ¡vykti į reisÄ (3 t., b. l. 124), kÄ , teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis liepos 10 d. apie 2.30 val. dar buvo kavinėje neblaivus (3 valandÄ nakties jam buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas; 1 t., b. l. 14). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 7 d. pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jam 2020 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais buvo priskaičiuota darbo užmokesčio – 1002 Eur (kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių mėnesių), iÅ¡mokėta darbo užmokesčio – atitinkamai 641,74 Eur (sausis ir vasaris), 1382,74 Eur (kovas), 1007,24 Eur (balandis), 1246,74 Eur (gegužė), 1166,66 Eur (birželis).

Skirtingai nuo ankstesnės pažymos (1 t., b. l. 58), balandžio-birželio mėnesiais priskaičiuotos ir išmokėtos sumos buvo padidintos „kitomis išmokomis“ (tai gali būti išeitinė išmoka, netekto darbingumo kompensacija, dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai, kitos išmokos). Be to, šioje pažymoje nurodyta, kad A. K. 2020 metų liepos mėnesį dirbo 79 valandas, jam buvo priskaičiuota 477,14 Eur darbo užmokesčio, 179 Eur kitų išmokų, o išmokėta 537,65 Eur (4 t., b. l. 70).

Beje, šia pažyma nukentėjusiojo A. K. atstovė vadovavosi ir apeliaciniame skunde, kuriame nurodė, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų M. P. veiksmų neteko 605,56 Eur darbinių pajamų (nebe 650,16 Eur, kaip buvo nurodyta civiliniame ieškinyje, kurio dydžio (tame tarpe ir dėl negautų pajamų) nukentėjusysis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo netikslino). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, apeliaciniame skunde apskaičiuodama nukentėjusiojo A. K. netektų darbinių pajamų dydį, vadovavusi jo trijų mėnesių, buvusių iki įvykio (2020 metų balandžio – birželio mėnesių), vidutiniu darbo užmokesčiu kartu su komandiruotėmis susijusiomis išmokomis, tačiau tokios su komandiruotėmis susijusios išmokos negali būti įskaičiuojamos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 3 ir 5.1. punktai), pagal kurį apskaičiuojamos ir ligos išmokos.

98. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusiojo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 7 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, o bÅ«tent iÅ¡raÅ¡ui apie asmens darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas, iÅ¡ kurio matyti, kad A. K. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų liepos mėnesį priskaičiavo 1002 Eur (6 t., b. l. 15-17), tai yra tokį patį darbo užmokestį, kaip ir 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais (1 t., b. l. 58), o ne 477,14 Eur, kaip nurodyta pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokiais prieÅ¡taringais nukentėjusiojo A. K. pateiktais įrodymais dėl prarastų darbinių pajamų fakto ir dydžio teismas negali remtis. Atsižvelgdama į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių duomenų nepakanka, kad bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam priteistinÄ negautų pajamų dydį. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo bei nustačiusi, jog Å¡ioje proceso stadijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio (dalyje dėl negautų darbinių pajamų) dydžio, neatlikus papildomo tyrimo, užtikrinant visų proceso dalyvių teisėtus interesus, teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajam A. K. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

99. Nors, kaip jau buvo minėta, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti tiek prarastų pajamų faktÄ , tiek jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022), tuo pačiu pažymėtina, kad teismas (tame tarpe ir apeliacinės instancijos) baudžiamajame procese turi bÅ«ti aktyvus ir privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas svarbias faktines aplinkybes, tame tarpe ir susijusias su civiliniu ieÅ¡kiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023). PrieÅ¡taravimus tarp Å¡ių nukentėjusiojo A. K. pateiktų įrodymų bÅ«tų galima bandyti paÅ¡alinti apklausiant teisme patį nukentėjusįjį A. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkę R. R., o taip pat iÅ¡sireikalaujant dokumentus, patvirtinančius faktinį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ nukentėjusiajam už 2020 metų balandžio-birželio mėnesius (banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kasos iÅ¡laidų kvitus), tačiau to padaryti, neatnaujinus įrodymų tyrimo (BPK 300 straipsnis) ir neatidėjus bylos nagrinėjimo (BPK 115 straipsnio 2 dalis) negalima, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę bei sprendimÄ pripažinti nukentėjusiajam A. K. teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, konstatuoja, kad sprendimas pripažinti nukentėjusiajam teisę ir į civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), labiausiai atitiks proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis), nes nukentėjusysis iÅ¡laidas iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti ir negautas pajamas privalės įrodinėti viename procese. Be to, toks sprendimas atitiks ir jau minėtÄ rungimosi principÄ (BPK 7 straipsnis), nes nukentėjusysis privalės bÅ«ti aktyvesniu įrodinėjant turtinės žalos dėl negautų pajamų dydį.

100. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiojo A. K. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, pasisakė dėl didesnės turtinės žalos dydžio, nei to civiliniame ieškinyje prašė nukentėjusysis A. K.. Iš civilinio ieškinio matyti, kad A. K. prašė iš kaltininko M. P. priteisti 12455,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl M. P. veiksmų jam buvo padaryta 12751,95 Eur turtinė žala – 11903 Eur būsimos išlaidos išmuštiems dantims atstatyti, 650,16 Eur prarastos darbinės pajamos ir 202,09 Eur kitos išlaidos (gydytojų konsultacijos, sugadinti drabužiai, transporto priemonės parkavimo išlaidos), tačiau iš kaltininko prašo priteisti 12455,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes 300 Eur M.

P. jam atlygino iki civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo (1 t., b. l. 43-46). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniame ieÅ¡kinyje galimai padaryta techninė skaičiavimo klaida, nes ieÅ¡kinyje nurodytų iÅ¡laidų suma yra 12755,25 Eur (o ne 12751,95 Eur). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė dėl 12755,25 turtinės žalos – 202,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų kitų iÅ¡laidų (gydytojų konsultacijų, sugadintų drabužių, transporto priemonės parkavimo iÅ¡laidų)) priteisė, dalyje dėl 11903 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, o dalyje dėl 650,16 Eur prarastų pajamų priteisimo civilinį ieÅ¡kinį atmetė.

Akivaizdu, kad Å¡i klaida buvo padaryta todėl, kad pirmosios instancijos teismas į turtinės žalos, dėl kurios jis pasisakė skundžiamu nuosprendžiu, dydį neįskaitė kaltininko M. P. savanoriÅ¡kai iki civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nukentėjusiajam A. K. sumokėtų 300 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl Å¡ios priežasties. Kadangi nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad jis kaltininko M. P. savanoriÅ¡kai sumokėta 300 Eur suma mažina patirtos turtinės žalos dydį (t. t., b. l. 43-46), pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl Å¡ios pinigų sumos įskaitymo bÅ«tent sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė nukentėjusiojo A. K. civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl 11903 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti ir 650,16 Eur prarastų pajamų netenkinti (dėl 11903 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, o dalyje dėl 650,16 Eur prarastų pajamų priteisimo civilinį ieÅ¡kinį atmetė), tai yra netenkino nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 12553,16 Eur sumai (kai civilinio ieÅ¡kinio suma dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo mažesnė – 12455,25 Eur), jis privalėjo iÅ¡ kaltininko M.

P. nukentėjusiajam A. K. nepriteisti 202,09 Eur gydytojų konsultacijų, sugadintų drabužių, transporto priemonės parkavimo iÅ¡laidų, be to, 97,91 Eur suma (300 Eur – 202,09 Eur) sumažinti bÅ«simas iÅ¡laidas iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti (nurodant, kad Å¡i suma turi bÅ«ti įskaičiuota į civilinio proceso tvarka nustatytÄ bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti dydį.

101. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. bei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjo advokato M. K. apeliaciniai skundai dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįsti iÅ¡ dalies (nukentėjusiojo atstovės – dalyje dėl prarastų pajamų priteisimo; atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjo – dalyje dėl M. P. savanoriÅ¡kai sumokėtų 300 Eur įskaitymo į priteistos turtinės žalos dydį), todėl tenkintini iÅ¡ dalies, o skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio – naikintina nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡spręstas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas: nukentėjusiajam A. K. pripažinti teisę į turtinės žalos dėl iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti bei prarastų pajamų atlyginimÄ iÅ¡ M. P., klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kadangi atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. savanoriÅ¡kai iki A. K. civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sumokėjo 97,91 Eur (300 Eur – 202,09 Eur), be to, apeliacinio proceso metu savanoriÅ¡kai sumokėjo dar 3712,09 Eur žalos atlyginimo (bÅ«simų iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atstatyti padengimui) (6 t., b. l. 32), konstatuotina, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. savanoriÅ¡kai sumokėjo nukentėjusiajam A. K. 3810 Eur nuostolių dėl netektų dantų ir prarastų pajamų atlyginimui, kurių dydis bus nustatomas civilinio proceso tvarka (Å¡ia suma turėtų bÅ«ti mažinamas turtinės žalos dydis, kuris bus nustatomas civilinio proceso tvarka).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

102. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš M. P. nukentėjusiajam A. K. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka tiek nukentėjusiojo A. K. atstovė, tiek atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas. Jei nukentėjusiojo atstovė savo apeliaciniu skundu prašo padidinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 Eur, tai atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo A. K. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 300 Eur. Visi šie apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes, reikšmingas neturtinei žalai nustatyti, ir todėl neteisingai nustatė nukentėjusiojo A. K. dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį.

103. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , atitinkantį situacijÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-227-697/2022).

104. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiÅ¡kose bylose suformuota teismų praktika. IÅ¡analizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobÅ«džio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 eurų iki 4000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Å iaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1000-1500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3000-4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui (Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022)

105. Ä®vertinusi tai, kad nukentėjusysis A. K. dėl smurtinių M. P. veiksmų neteko net trijų dantų, apeliacinio proceso metu nukentėjusiajam nustatytas ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžimas, atleistojo nuo baudžiamosios M. P. turtinę padėtį (yra darbingas, dirba, turi nekilnojamojo turto), o taip pat aukščiau paminėtÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. K. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino paminėtas nusikalstamos veikos pasekmes bei formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose ir nustatė pernelyg maÅ¾Ä nukentėjusiojo A. K. dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, priteistinos neturtinės žalos dydį padidinant iki 2000 Eur. Todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyti dar didesnį neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta, kad nukentėjusysis A. K. dėl patirtų sužalojimų bÅ«dų gydęsis, kad dėl patirtų sužalojimų jam liks kokių tai liekamųjų reiÅ¡kinių (po to, kai bus atkurti netekti dantys), kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam bÅ«tų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis bÅ«tų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę iÅ¡gyvenimai bÅ«tų žymiai palietę socialinę, Å¡eiminę ar profesinę sritis.

Dėl proceso išlaidų

106. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. K. atstovė nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ nukentėjusiojo priteistos specialisto P. P. dalyvavimo teismo posėdyje 121 Eur iÅ¡laidos, yra nepagrįsta. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei nustatydamas nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , rėmėsi vien Å¡io specialisto iÅ¡vada, todėl netoleruotina tokia situacija, kai už įrodymo, kurio pagrindu kaltinamasis yra nuteisiamas, gavimÄ nukentėjusysis privalo atlyginti pats tokio įrodymo gavimo iÅ¡laidas. M. P. buvo pripažintas kaltu padaręs A. K. nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , todėl specialisto P. P. dalyvavimo teisme iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti padengtos iÅ¡ teismo lėšų arba turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo M. P..

107. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimas bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . Kitokių iÅ¡imčių dėl galimo proceso iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ asmens, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, BPK normos nenustato.

108. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. K. pirmosios instancijos teismui pateikė teismo medicinos gydytojo P. P. 2021 m. balandžio 30 d. konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje sprendžiami tiesiogiai su nagrinėjama byla susiję klausimai, tai yra nagrinėjamas A. K. diagnozuotų sužalojimų padarymo mechanizmas, mastas ir pasekmės. PaaiÅ¡kinti savo specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯ pirmosios instancijos teismo posėdį buvo pakviestas teismo medicinos gydytojas P. P.. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, vertino ir Å¡iÄ konsultacinę specialisto P. P. iÅ¡vadÄ bei jo paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės turėjo lemiamos reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms iÅ¡vadoms dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas proceso iÅ¡laidomis specialisto P. P. dalyvavimo teisme 121 Eur iÅ¡laidas (4 t., b. l. 123) ir nusprendęs iÅ¡ieÅ¡koti jų atlyginimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodytas proceso iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

109. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiomis sÄ skaitomis ir jų apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais) nustatė, kad nukentėjusysis A. K. už atstovavimÄ sumokėjo advokatei iÅ¡ viso 5630 Eur. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiojo A. K. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė V. K., baudžiamoji byla teismo užtruko keletÄ posėdžių, kurių metu nukentėjusiojo įgaliota atstovė visuomet dalyvavo ir teikė A. K. teisinę pagalbÄ , bei įvertinęs baudžiamosios bylos ir advokatės parengtų dokumentų sudėtingumÄ , dalyvavimÄ teismo posėdyje, nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. priteisiant nukentėjusiajam 3000 Eur. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė, nesutikdama su Å¡ia skundžiamo nuosprendžio dalimi, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. nukentėjusiajam visas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtas 7235 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

110. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ bei į teismų praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ .

111. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad joje yra 2020 m. spalio 22 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu 1000 Eur sumai kopija (1 t., b. l.

49) ir jos apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento – 2020 m. spalio 23 d. advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o dėl 1000 Eur sumokėjimo kopija (1 t., b. l. 50). 2020 m. gruodžio 8 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu 1000 Eur sumai kopija (2 t., b. l. 163) ir Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų – 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. vasario 1 d. advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡rašų dėl 1000 Eur (500 Eur ir 500 Eur) sumokėjimo kopijos (2 t., b. l. 161- 162). 2021 m. balandžio 9 d. sÄ skaitos iÅ¡ankstiniam 3630 Eur apmokėjimui už dalyvavimÄ baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme kopija (4 t., b. l.

74) ir Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų – 2021 m. balandžio 27 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡rašų dėl 1500 Eur ir 2130 Eur sumokėjimo kopijos (4 t., b. l. 75-77). Taip pat byloje yra 2022 m. balandžio 4 d. sÄ skaitos 605 Eur apmokėjimui už teisines paslaugas – praÅ¡ymo skirti komisijinę teismo ekspertizę suraÅ¡ymÄ ir praÅ¡ymo dėl teisėjo nuÅ¡alinimo suraÅ¡ymÄ kopija (4 t., b. l. 78), 2022 m. birželio 27 d. sÄ skaitos 2000 Eur apmokėjimui už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, papildomÄ medicininių dokumentų analizę bei pakartotinio praÅ¡ymo skirti komisijinę teismo ekspertizę suraÅ¡ymÄ kopija (4 t., b. l. 118) ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. advokačių V.

K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o dėl 500 Eur sumokėjimo kopija (4 t., b. l. 119) bei 2022 m. rugsėjo 7 d. advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o dėl 500 Eur sumokėjimo kopija (4 t., b. l. 120). Taigi iÅ¡ Å¡ių bylos duomenų matyti, kad sÄ skaitos už teisines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos net 8235 Eur sumai, o ne 7235 Eur sumai, kaip apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusiojo atstovė. Be to, aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis A.

K. advokatei V. K. už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumokėjo 6630 Eur, o ne 5630 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Be jau aptartų duomenų, byloje yra 2020 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad A. K. V. K. sumokėjo dar 100 Eur už konsultacijÄ ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55).

112. Nukentėjusiojo A. K. atstovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji rengė įvairius praÅ¡ymus, civilinį ieÅ¡kinį, skundus, parengė ir pateikė į bylÄ 5 procesinius dokumentus, kurie buvo patenkinti arba ikiteisminio tyrimo metu, arba bylos nagrinėjimo teisme metu, ji vyko į (duomenys neskelbtini) susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas sÄ lygojo ir dideles kelionės iÅ¡laidas bei laiko sÄ naudas, taip pat rengėsi ir dalyvavo 6 pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose buvo apklausinėjami liudytojai, ekspertas ir specialistas, surašė praÅ¡ymÄ skirti komisijinę teismo ekspertizę bei praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, analizavo medicininius dokumentus, ruošė pakartotinį praÅ¡ymÄ skirti komisijinę teismo ekspertizę, patyrė kelionės ir transporto iÅ¡laidas. Taigi iÅ¡ viso nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patyrė 7235 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, susijusius su nukentėjusiojo atstovavimu, bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantės praÅ¡ymas padidinti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

113. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų iÅ¡laidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

114. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ (baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties), teisinės pagalbos teikimo pastovumÄ (teisinė pagalba jau buvo teikiama ikiteisminio tyrimo metu), skirtÄ darbo laikÄ , tai, kad nukentėjusiojo atstovė surašė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, teikė dokumentus byloje, aktyviai dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, rengė ir teikė įvairius praÅ¡ymus (pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ir veikos kvalifikavimÄ , paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, dėl teisėjos nuÅ¡alinimo ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡nagrinėta net per 10 teismo posėdžių (bendra teismo posėdžių trukmė – Å¡iek tiek daugiau nei 24 valandos), tai, kad procesas užsitęsė, o kartu ir proceso iÅ¡laidos didėjo ne dėl nuo kaltinamojo priklausančių priežasčių (buvo skiriamos užduotys specialistams, gautos specialisto iÅ¡vados, ekspertizės aktas ir kt.), bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 3000 Eur nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per maža, neproporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir pobÅ«džiui. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti dydį, neteisingai nurodė nukentėjusiojo A. K. faktiÅ¡kai turėtų iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti dydį – 5630 Eur, nors, kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis Å¡ių iÅ¡laidų turėjo 1000 Eur daugiau. Todėl, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam A. K. iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. priteista 3000 Eur suma turėtų iÅ¡laidų advokatės atstovavimo pirmosios instancijos teisme paslaugoms apmokėti didintina iki 3500 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

115. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė praÅ¡o priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ M. P. 2420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Kartu su apeliaciniu skundu yra pateikta 2022 m. spalio 10 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už apeliacinio skundo dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio suraÅ¡ymÄ (2420 Eur) kopija (5 t., b. l. 120). 2022 m. spalio 8 d. advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad A.

K. sumokėjo advokatei V. K. 2520 Eur (5 t., b. l. 121). 2023 m. spalio 11 d. nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, kuriame nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patyrė 1656,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (6 t., b. l. 24). Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu buvo pateiktos 2022 m. spalio 18 d. sÄ skaitos apmokėjimui už dalyvavimÄ Å iaulių apygardos teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. lapkričio 23 d., 605 Eur sumai kopija (5 t., b. l. 126, 6 t., b. l. 25), 2023 m. birželio 14 d. sÄ skaitos iÅ¡ankstiniam apmokėjimui ir 2023 m. birželio 27 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už susipažinimÄ su teismo medicinos ekspertizės aktu ir pasirengimÄ teismo posėdžiui, patikslinto kaltinimo rengimÄ , atstovavimÄ Å iaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. posėdyje 605 Eur sumai kopija (6 t., b. l. 26, 27), 2023 m. spalio 10 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už pasirengimÄ Å iaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. posėdžiui, dalyvavimÄ Å¡iame posėdyje, pasirengimÄ ir dalyvavimÄ Å iaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d teismo posėdyje 446,49 Eur sumai kopija (29 b. l.), taip pat Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai - 2022 m. spalio 25 d. advokačių V.

K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o dėl 300 Eur sumokėjimo kopija (5 t., b. l. 128), 2022 m. lapkričio 14 d. advokačių V. K. ir S. E. Å . profesinės bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o dėl 305 Eur sumokėjimo kopija (5 t., b. l. 127), mokėjimų nurodymų dėl advokatei V. K. 2023 m. birželio 20 d. sumokėtų 605 Eur ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtų 447 Eur kopija (6 t., b. l. 28, 30).

116. Kaip jau minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ieÅ¡kojimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. apeliacinį skundÄ ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundÄ , kurie abu tenkinami iÅ¡ dalies, ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundÄ , kuris paliekamas nenagrinėtas. Å ia nutartimi buvo pripažinta, kad dalis nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V.

K. apeliacinio skundo reikalavimų buvo pagrįsti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio išsprendimo, dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, taip pat dėl proceso išlaidų, susijusių eksperto dalyvavimu teismo posėdyje). Kai kurie atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliacinio skundo reikalavimai, susiję su nukentėjusiojo A. K. interesais, taip pat buvo pagrįsti (šia nutartimi nustatytas kitoks nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas ir pasekmės, pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo).

Svarstant klausimÄ dėl iÅ¡laidų sumos dydžio priteisimo už nukentėjusiojo A. K. atstovavimÄ , įvertinama ir tai, kad ta pati advokatė nukentėjusįjį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinusi. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė, įvyko keturi teismo posėdžiai (bendra teismo posėdžių trukmė – apie 5 valandas), tik viename iÅ¡ jų advokatė dalyvavo bÅ«damas teismo posėdžių salėje, kituose teismo posėdžiuose advokatė dalyvavo nuotoliniu bÅ«du, advokatės parengtas praÅ¡ymas dėl kaltinimo keitimo iÅ¡ esmės toks pat, koks buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, daugelis nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo argumentų buvo nagrinėjami ir pirmosios instancijos teisme.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, taip pat įvertinus atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį ir iÅ¡ jo nagrinėjamoje byloje priteistinÄ neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nukentėjusiojo atstovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma (4076,49 Eur) yra neproporcinga bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, advokatės realioms darbo sÄ naudoms, dalyvavimo procese bei pasiruoÅ¡imo jam laikui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei yra nepagrįsta, todėl praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M.

P. turėtos iÅ¡laidos už nukentėjusiojo A. K. atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 1500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 316 straipsnio 1 ir 5 dalimis,

n u t a r i a :

nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės V. K. ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. bei jo gynėjo advokato M. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (nusprendžiant iÅ¡ M. P. priteisti 202,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, dalyje dėl 650,16 Eur prarastų pajamų priteisimo civilinį ieÅ¡kinį atmetant, o dalyje dėl 11903 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo pripažįstant teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : nukentėjusiajam A. K. pripažinti teisę į turtinės žalos dėl iÅ¡laidų iÅ¡muÅ¡tiems dantims atkurti bei prarastų pajamų atlyginimÄ iÅ¡ M. P., klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Konstatuoti, kad M. P. savanoriÅ¡kai sumokėjo nukentėjusiajam A. K. 3810 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) nuostolių dėl netektų dantų ir prarastų pajamų atlyginimui, kurių dydis bus nustatomas civilinio proceso tvarka;

padidinti nukentėjusiajam A. K. iš M. P. priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų);

padidinti nukentėjusiajam A. K. iš M. P. priteistų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti dydį iki 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų);

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. priteista 121 Eur (vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt vienas euras) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) eksperto dalyvavimo teisme iÅ¡laidų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. priteisti 121 eurų (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) specialisto P. P. dalyvavimo teisme iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ dėl Å¡io skundo nutraukti.

IÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. priteisti nukentėjusiajam A. K. 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) turėtų iÅ¡laidų advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Nerijus Masiulis

Laisvydas Zederštremas