2024-12-18 Nr. AB-18363-3-62-3-00239-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-727-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00239-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K., atstovaujamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K., atstovaujamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-552/P-646 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ 1.17. papunktį (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą priimti motyvuotą ir teisės aktuose nustatytas procedūras atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo prašyme „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. 8-4327 (toliau – ir Prašymas) suformuluotus prašymus bei nurodytą pasirinkimų seką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. 2022 m. lapkričio 15 d. įspėjimu Nr. 13-1610 (toliau – ir įspėjimas) pareiškėjas buvo įspėtas apie jo pareigybės naikinimą nuo 2023 m. sausio 1 d., informuotas, kad bus siūloma eiti kitas lygiavertes ar žemesnes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas Kalėjimų tarnyboje, kad jam sutikus eiti kitas laisvas, jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, į tą pareigybę pretenduojant ir kitiems asmenims, bus vykdoma atranka pagal suderintus su profesine sąjunga ir patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas buvo supažindintas su 2022 m. gruodžio 16 d. siūlymu užimti kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Kalėjimų tarnyboje Nr. LV-7990 (toliau – ir Siūlymas) ir raštu sutiko eiti lygiavertes pareigas Pravieniškių 1-ajame kalėjime Saugumo valdymo skyriuje – vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai), o negalėdamas jų užimti, sutiko eiti žemesnes pareigas Saugumo valdymo skyriuje – vyresniojo specialisto (budinčiai pamainai).

2.2. Pareiškėjas, interneto svetainėje susipažinęs su bendru nuo 2023 m. sausio 1 d. visų laisvų Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigybių sąrašu, sužinojo, kad yra jo turimą kvalifikaciją, darbo patirtį bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas atitinkančios pareigos, kurias jis galėtų ir norėtų užimti. Nepraleisdamas Siūlyme nurodyto termino valiai išreikšti, pareiškėjas pateikė Prašymą, kuriame prašė ankstesnį teiktą prašymą laikyti negaliojančiu bei nurodė savo pasirinkimų užimti laisvas pareigas seką. Būdamas nedarbingas, pareiškėjas telefonu išsiaiškino, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. tarnybą tęs pareigose, Prašyme nurodytose 3-iuoju punktu, kurios yra žemesnės, negu iki tol eitos pareigos. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nebuvo supažindintas, jokio rašytinio atsakymo į savo Prašymą negavo. Įsakymo išrašo kopiją gavo tik pats paprašęs.

2.3. Pareiškėjas nebuvo perkeltas į pareigas, kurias Prašyme nurodė pirmesnes (prioritetines), todėl su Įsakymu nesutiko, vertino jį kaip nemotyvuotą, teisiškai nepagrįstą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos 2020 m. birželio 18 d. kolektyvinės sutarties Nr. ST-77/LTPF-LTPF-4/104/LRITĮPS-LRG-KS-1(20)/VAITĮPS-VAG-KS-1(20) (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 36 punkto, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-405 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 16 punkto nuostatų. Įsakyme nėra remiamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) sprendimu.

2.4. Dvidešimt pareigūnų (toliau – ir darbuotojai), iki 2022 m. gruodžio 31 d. ėję vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, gavę įspėjimus apie pareigybės naikinimą, turėjo pagrindą pretenduoti į dvylika nuo 2023 m. sausio 1 d. įsteigtų lygiaverčių pareigų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose. Pareiškėjas atitiko tris darbuotojų atrankos kriterijus, suteikiančius pirmenybę būti paliktam darbe, tam tikrus iš kriterijų galėjo atitikti ir kiti į tas pačias pareigas pretendavę pareigūnai, todėl buvo vykdoma atranka. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su jokiais Atrankos komisijos protokolais, negalėjo pasinaudoti Darbo reglamento 19 punkte numatyta teise ginčyti Atrankos komisijos nutarimus. Atrankos komisijos sprendimais nebuvo vadovaujamasi ir priimant Įsakymą. Atrankos komisija vykdė atranką pažeisdama Darbo reglamento nuostatas dėl pirmenybę suteikiančių kriterijų taikymo tiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams, kuriems tokie kriterijai negalėjo būti taikomi. Jei pažeidimų nebūtų, būtų sudaryta kita eilė siūlomoms pareigoms užimti.

2.5. Pareiškėjas į žemesnes pareigas perkeltas nepagrįstai, o tai lemia mažesnį darbo užmokestį, todėl Prašyme formuluojama valia užimti laisvas pareigas pagal nurodytą prioritetų seką turi būti svarstoma iš naujo ir priimamas motyvuotas bei teisės aktais pagrįstas sprendimas.

3. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo įspėtas apie jo užimamos pareigybės naikinimą, jam buvo pasiūlyta užimti jo turimą kvalifikaciją, darbo patirtį bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, pareiškėjas raštu ant Siūlymo nurodė, jog sutinka. Vėliau buvo gautas pareiškėjo Prašymas sutikimą laikyti negaliojančiu ir patikslinimas, kad prašo būti perkeliamas į kitas pareigas pagal nurodytą prioritetų seką. Atrankos komisija, posėdyje apsvarsčiusi darbuotojų, įspėtų apie pareigybės panaikinimą, atranką, pareiškėjo Prašyme pirmu ir antru numeriu nurodytas pareigas nutarė siūlyti daugiausiai balų surinkusiems (arba surinkusiems vienodą balų skaičių, bet turintiems didesnį tarnybos stažą) darbuotojams, o kitiems darbuotojams (tarp jų ir pareiškėjui) siūlyti užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas.

Todėl pareiškėjas Įsakymu buvo perkeltas į jo Prašyme trečiuoju numeriu nurodytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas. Tenkinus pareiškėjo Prašymą ir perkėlus jį į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas, būtų buvę pažeisti Pravieniškių PN Antrajame sektoriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbusių pareigūnų teisėti lūkesčiai likti tose pačiose darbo vietose, kurios po reorganizavimo buvo tik perkeltos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą.

Atrankos komisija sprendė, kad tuo atveju, jeigu vertinant darbuotojus pagal nustatytus kriterijus, jie surinktų vienodą balų skaičių, papildomas balas turėtų būtų skiriamas didžiausią bausmių vykdymo sistemoje stažą turinčiam darbuotojui. Atsakovas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareigūnams V. A. ir M. K. nepagrįstai buvo skiriami balai, tačiau tinkamai juos perskaičiavus matyti, kad į Prašyme pareikštą pirmąjį pageidavimą pareiškėjas vis vien nebūtų atrinktas, nes jo stažas, palyginus su vienodą balų skaičių surinkusiais pareigūnais, yra mažesnis ir jis užimtų penktą poziciją atrankos eilėje.

Į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas pretendavo keturi pareigūnai į keturias laisvas vietas, todėl pagal Atrankos komisijos priimtą sprendimą nereitinguoti darbuotojų iš kitų įstaigų ar struktūrinių padalinių, jeigu atitinkamas pareigybes pretenduoja užimti iki reorganizavimo tose pačiose darbo vietose dirbę darbuotojai / pareigūnai, pareiškėjas į šias pareigas nebuvo reitinguojamas. Atsakovas akcentavo, kad Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo trys pareiškėją atstovaujančios Profesinės sąjungos atstovai, todėl pareiškėjo atstovams Atrankos komisijos posėdžio metu priimti sprendimai yra žinomi.

Įsakymo preambulėje nurodyti teisės aktai ir jų nuostatos iš esmės apima tiek Atrankos komisijos sprendimus, tiek pareiškėjo Prašymą. Vien tai, kad Įsakymo preambulėje nebuvo įvardyti Atrankos komisijos protokolai ir pareiškėjo Prašymas, nereiškia, kad į šiuos dokumentus nebuvo atsižvelgta. Atsakovas paaiškino, kad net ir nurodžius pareiškėjo pageidaujamą Įsakymo teisinį pagrindą, prašomas naikinti Įsakymo 1.17 papunktis nesikeistų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Įsakymas priimtas po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 sutikus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo įgyvendinta Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizacija. Nuo 2023 m. sausio 1 d., be kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, buvo panaikinta biudžetinė įstaiga Pravieniškių PN, kurios teisės ir pareigos po reorganizavimo perėjo Lietuvos kalėjimų tarnybai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-389 buvo patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas.

6.2. Pareiškėjas iki reorganizacijos vyriausiojo specialisto pareigas ėjo Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje. Po reorganizacijos sujungus Pravieniškių PN Pirmąjį ir Trečiąjį sektorius sudarytas Pravieniškių 1-asis kalėjimas, o sujungus Pravieniškių PN Antrąjį sektorių ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę sudarytas Pravieniškių 2-asis kalėjimas. Tokiu būdu, pareiškėjas Prašyme pretenduojamų užimti pareigų sekoje nurodydamas pareigas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, iš esmės pretendavo į pareigas kitame struktūriniame padalinyje.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 33 straipsnis, kuriame įtvirtintas pareigūnų perkėlimas į žemės nes pareigas, detaliai šio proceso nereglamentuoja, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytina DK 57 straipsnio 3 dalis, kuri, be kita ko, numato, kad tais atvejais, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje.

8. Teismas nustatė, kad DK 57 straipsnio 3 dalyje reglamentuotus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus detalizuoja Kolektyvinės sutarties 36 punktas. Atrankos kriterijuose numatyta, kad, kai mažinamas darbuotojų skaičius, esant vienodai kompetencijai ir kvalifikacijai, pirmenybės teisę būti paliekami turi darbuotojai: kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, išskyrus pareigūnus, sulaukusius nustatyto amžiaus ar ištarnavusius nustatytą laiką, reikalingą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti (36.1 p.); kuriems iki teisės gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją liko ne daugiau kaip treji metai (36.2 p.); kurie augina tris ar daugiau vaikų iki 14 metų (36.3 p.); kurie augina neįgalų vaiką (36.4 p.); profesinės sąjungos nariai, kurių narystė Profesinėje sąjungoje yra ilgesnė kaip 3 metai (36.5 p.)

9. Teismas taip pat nustatė, kad vadovaudamasis DK 57 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Kolektyvinės sutarties 36 punktu, siekdamas objektyviai ir tinkamai užtikrinti įspėtų dėl pareigybių naikinimo darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, Kalėjimo departamento direktorius 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-405 patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų atleidžiamų darbuotojų atrankos komisijos darbo reglamentą (bei jo priedą „Darbuotojų atrankos kriterijų ir vertinimo lentelė“ (toliau – ir Vertinimo lentelė). Darbo reglamento 12 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai užimti vieną pareigybę pretenduoja du ar daugiau darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 57 straipsnio 3 dalyje nurodytas nuostatas, turi būti užtikrinama pirmenybės teisė likti darbe (jeigu jie turi atitinkamą kvalifikaciją), įvertinant privalomus kriterijus, nurodytus DK 57 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose, bei Kolektyvinėje sutartyje įtvirtintus kriterijus. Pirmenybė teikiama darbuotojui, kuris atitinka daugiau kriterijų. Kai pretendentai atitinka vienodą kriterijų skaičių, dėl darbuotojo, kuriam teikiama pirmenybė, motyvuotą sprendimą priima Atrankos komisija.

10. Teismas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. Atrankos komisijos posėdyje buvo svarstoma Pravieniškių PN pareigūnų atranka į laisvas pareigas, be kita ko, Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose.

11. Teismas akcentavo, kad pagal DK 57 straipsnio 3 dalį darbuotojams turi būti užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti toje pačioje darbo vietovėje. Teismų praktikoje darbo vietovės sąvoka paprastai siejama su konkrečiu šalies administraciniu teritoriniu vienetu ar jo dalimi, su įprastų darbo funkcijų atlikimo vietos adresu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-102-372/2021). Darbo vietovė negali būti tapatinama su darboviete ar darbdaviu (nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN). Teismas pritarė atsakovo sprendimui nereitinguoti darbuotojų iš kitų struktūrinių padalinių (darbo vietovių), jeigu atitinkamas pareigas pretenduoja užimti iki reorganizavimo tose pačiose darbo vietovėse dirbę darbuotojai/pareigūnai. Priešingu atveju, pažeidžiant DK 57 straipsnio 3 dalį, būtų pažeisti pareigūnų teisėti lūkesčiai likti tose pačiose darbo vietovėse. Tai, kad sprendimo dėl pareiškėjo nereitingavimo į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo vyriausiojo specialisto pareigas nepriėmė Atrankos komisija, nelaikytina pažeidimu, nes tai įtvirtinta aukštesnės galios teisės akto normose, šiuo atveju DK 57 straipsnio 3 dalyje.

12. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog į vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) 4-ias pareigas Pravieniškių 2-ajame kalėjime be pareiškėjo pretendavo dar keturi pareigūnai iš tos pačios darbo vietovės (Pravieniškių 2-ojo kalėjimo). Pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo vyriausiojo specialisto pareigų negalėjo užimti, nes iki reorganizacijos nedirbo toje pačioje darbo vietovėje, todėl, nesant laisvų pareigų ir vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, atsakovas negalėjo patenkinti pareiškėjo Prašyme nurodyto pirmojo pasirinkimo.

13. Iš į bylą pateiktų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pasirinkimų lentelių nustatyta, kad, įvertinus atrankos kriterijus, į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 4-ias vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas (pareiškėjo Prašyme nurodytas 2-asis prioritetas) pareiškėjas užėmė septintą poziciją, todėl į šias pareigas nebuvo atrinktas. Atsižvelgiant į pareiškėjo Prašyme nurodytą pasirinkimų seką (3-ias prioritetas), priimtas Įsakymas perkelti jį į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas.

14. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas sutiko padaręs klaidą, vertindamas pareigūnams V. A. ir M. K. 1.5.1 ir 1.5.2 papunkčiuose suformuluotus kriterijus, tačiau net ir ištaisius šiuos pažeidimus nebuvo galimybės perkelti pareiškėją į vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas Pravieniškių 1-ajame kalėjime (Prašyme nurodyta 2-oji pozicija).

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakymas priimtas dėl daugelio pareigūnų perkėlimo, pareiškėjas nurodomas Įsakymo 1.17 papunktyje, todėl, teismo vertinimu, visų pareigūnų Prašymų ir Atrankos komisijos sprendimų nurodymas Įsakymo preambulėje būtų perteklinis. Pareiškėjo argumentų dėl nesuteiktos galimybės susipažinti su Atrankos komisijos protokolais bei pasinaudoti teise Atrankos komisijos nutarimus ginčyti Darbo reglamento 19 punkte nustatyta tvarka teismas nelaikė esminiais procedūriniais pažeidimais, nes iš Atrankos komisijos posėdžio protokolo nustatė, kad Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė I. Š., todėl pareiškėjo atstovavimas Atrankos komisijos posėdžiuose buvo tinkamas. Net ir tuo atveju, jei supažindinimo su aktualiais dokumentais procedūra buvo pažeista, tai nesudaro pagrindo Įsakymą naikinti, nes tai nesutrukdė pareiškėjui savo teises ginti teisme. Nagrinėjant ginčą teisme, pareiškėjas ir jo atstovė buvo išklausyti.

16. Teismas sprendė, jog, panaikinus Įsakymą dėl atsakovo pripažintų klaidų ar procedūrinių pažeidimų, situacija iš esmės nepasikeistų, nes faktinis pagrindas perkelti pareiškėją į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas išliktų, todėl formalus Įsakymo panaikinimas nepasiektų teisingumo vykdymo tikslų.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina, kad Pravieniškių PN Pirmasis sektorius, kuriame iki reorganizacijos dirbo pareiškėjas (po reorganizacijos – Pravieniškių pirmasis kalėjimas), nėra toje pačioje darbovietėje, kaip tas įstaigos struktūrinis padalinys, į kurį pareiškėjas pretendavo būti perkeltas po reorganizacijos (Pravieniškių antrasis kalėjimas). Priešingai, nei išaiškino teismas, visi Pravieniškių PN sektoriai buvo toje pačioje darbovietėje, todėl pareiškėjas turėjo tokią pačią pirmenybės teisę pretenduoti užimti pareigas po reorganizacijos toje pačioje vietovėje vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, kaip ir visi kiti Lietuvos kalėjimų tarnybos tos pačios specialybės darbuotojai.

18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021 išaiškino, kad sąvoka „vietovė“ yra bendresnė, o sąvokos „darbo vieta“ ir „darbo funkcijų atlikimo vieta“ – siauresnės ir siejamos su adresu, kuriuo darbuotojas, vykdydamas darbovietės nurodymus, konkrečiu laikotarpiu atlieka pareigas ar vykdo funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu vietovė paprastai siejama su konkrečiu šalies administraciniu teritoriniu vienetu ar jo dalimi. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu visi vyriausiojo specialisto pareigas iki reorganizacijos užėmę pareigūnai, vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi turėjo vienodus teisėtus lūkesčius likti vykdyti tarnybą vyriausiojo specialisto pareigas toje pačioje darbovietėje, o ne toje pačioje darbo vietoje ar darbo funkcijų atlikimo vietoje.

18.3. Atrankos komisija turėjo svarstyti pareiškėjo kandidatūrą į laisvas vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje ir pareiškėjas pagrįstai mano, kad būtų galėjęs užimti vieną iš laisvų pareigybių, tačiau neteisėtai buvo pašalintas iš atrankos.

18.4. Teismas nepagrįstai pripažino teisėtu lygiateisiškumo principui prieštaraujantį atsakovo Įsakymą, kadangi aštuoniems pareigūnams, iki reorganizavimo ėjusiems vyriausiojo specialisto pareigas Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje ir Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriuje, buvo sudaryta galimybė dalyvauti atrankoje tik su 50 proc. tikimybe likti šiose pareigose po reorganizacijos, kadangi po reorganizacijos įsteigtame Pravieniškių 1 - ajame kalėjime buvo paliktos tik keturios vyriausiojo specialisto pareigybės, o aštuoniems pareigūnams, iki reorganizacijos ėjusiems vyriausiojo specialisto pareigas Pravieniškių PN Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriuje, galimybė dalyvauti atrankoje buvo susieta su 100 proc. tikimybe likti ankstesnėse pareigose, kadangi po reorganizacijos įsteigtame Pravieniškių 2 -ajame kalėjime buvo įsteigtos aštuonios vyriausiojo specialisto pareigybės.

18.5. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, kad atsakovo pripažintos ir teismo patvirtintos Atrankos komisijos klaidos, vertinant pretendentus į vyriausiųjų specialistų pareigas Pravieniškių 1-jame kalėjime, neturi reikšmės Įsakymo teisėtumui. Teismas šiuo aspektu netyrė byloje esančių įrodymų ir jų nevertino. Analizuojant lentelės apie pretendentus į vyriausiųjų specialistų (budinčiajai pamainai) pareigas Pravieniškių 1-ajame kalėjime informaciją, akivaizdžiai matyti, kad iš tų pretendentų, kurie atsakovui pripažinus Atrankos komisijos padarytas klaidas, būtų turėję, pasak teismo, laimėti atranką, pareiškėjo išsilavinimas yra aukštesnis už G. U. ir M. R. išsilavinimą, o lyginant su pretendentų, kurių išsilavinimas yra lygiavertis, per paskutinius dvejus metus pareiškėjas dvigubai daugiau kartų yra kėlęs kvalifikaciją, nei D. Ž ir trečdalius daugiau kartų, nei R. J., o DK 57 straipsnio 4 dalis, kuri turi būti taikoma kartu su to paties straipsnio 3 dalimi, imperatyviai numato, kad darbuotojas, turintis ne žemesnę kvalifikaciją, nei kiti pretendentai, visais atvejais prieš tuos, kurių kvalifikacija yra žemesnė, turi turėti pirmumo teisę likti darbe.

19. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pozicija dėl darbovietės sąvokos aiškinimo yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas darbovietės sąvoką, konstatavo, kad darboviete laikytinas struktūrinis organizacinis darinys, kuris savarankiškai vykdo darbdavio pasirinktą (-as) veiklos sritį (-is), o jo vadovas turi jam deleguotą savarankiškumą spręsti visus darbdavio kompetencijai priskirtus klausimus ar jų dalį, be kita ko, teikti nurodymus to organizacinio darinio darbuotojams. Pagrindiniais darbovietės požymiais pripažįstama (i) organizacinis savarankiškumas ir (ii) darbovietėje įdarbintų darbuotojų tiesioginis pavaldumas darbovietėje galiojančiai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).

21. Atsakovo teigimu, pareiškėjas iki Pravieniškių PN-AK reorganizavimo buvo Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus vyriausiasis specialistas ir buvo reitinguojamas pareigūnų grupėje, kurioje pareigūnai pretendavo užimti vyriausiųjų specialistų pareigas Pravieniškių 1-ame kalėjime. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo vyriausiųjų specialistų (budinčiajai pamainai) keturioms pareigybėms užimti buvo reitinguojami Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje dirbę pareigūnai, kurie ten dirbo iki įstaigų reorganizavimo. Likusioms keturioms Pravieniškių 2-ojo kalėjimo vyriausiųjų specialistų (budinčiajai pamainai) pareigybėms užimti buvo reitinguojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbę pareigūnai, kurie ten dirbo iki įstaigų reorganizavimo, Atrankų metu darbuotojai iš kitų įstaigų ar struktūrinių padalinių nebuvo reitinguojami, jeigu atitinkamas pareigybes pretendavo užimti iki reorganizavimo tose pačiose darbovietėse dirbę darbuotojai/pareigūnai.

22. Atsakovas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė buvo atskiras juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis organizuoti ir teikti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius (vadovas), turėjo deleguotą savarankiškumą spręsti visus darbdavio kompetencijai priskirtus klausimus. Taigi, darbovietės sąvokos atžvilgiu, Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali būti vertinama kaip ta pati darbovietė, kurioje iki reorganizavimo pareigas ėjo pareiškėjas.

23. Atsakovas paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudaryta iš trijų struktūrinių padalinių (sektorių), t. y. Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo sektoriaus. Visų Pravieniškių PN-AK sektorių darbo funkcijų atlikimo vieta buvo skirtinga (t. y. skirtingi adresai). Nors visi sektoriai ir buvo pavaldūs Pravieniškių PN-AK vadovui (direktoriui), tačiau kiekvienas sektorius turėjo atskirus tik tam sektoriui priklausančius skyrius, bei kiekvienas sektorius pasižymėjo tam tikrais funkciniais ir organizaciniais skirtumais, kiekviename sektoriuje skyrėsi su darbo organizavimu susijusios tvarkos. Taigi, laikytina, kad darbovietės sąvokos atžvilgiu, Pravieniškių PN-AK Antrasis sektorius taip pat neturėtų būti vertinamas kaip ta pati darbovietė, kurioje iki reorganizavimo pareigas ėjo pareiškėjas.

24. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad visi Pravieniškių PN-AK sektoriai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė buvo toje pačioje vietovėje (t. y. Pravieniškių k., Kaišiadorių r.), nėra pakankamas pagrindas teigti, kad darbovietės sąvokos atžvilgiu pareiškėjas turėjo galimybę vienodais prioriteto pagrindais kandidatuoti į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigas.

25. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė pretendentų išsilavinimo ir kvalifikacijos kėlimo faktų, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš atrankos komisijos posėdžių protokolų, pretendentams atitinkant vienodą kriterijų skaičių, papildomas balas buvo skiriamas didžiausią bausmių vykdymo sistemoje stažą turinčiam darbuotojui, o pretendentų išsilavinimas ar kvalifikacijos kėlimas per paskutinius 2 metus neturėjo įtakos priimtiems sprendimams.

26. Be to, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu pretenzijų, susijusių su pretendentų išsilavinimu ar kvalifikacijos kėlimo vertinimu, nenurodė. Taigi, pareiškėjas iš esmės apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir skundžiasi, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija jų nekartodama įvertins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą įrodymų vertinimo aspektu bei jo teisėtumą – teismui aiškinant ir taikant aktualią teisę pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų kontekste (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, pareigūną perkelti į žemesnes pareigas galima tada, kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą.

29. Vidaus tarnybos statutas pareigūnų perkėlimo į lygiavertes ar žemesnes pareigas, kai mažinamas pareigūnų skaičius dėl struktūrinių organizacinių pertvarkų, nereguliuoja, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalimi, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.

30. DK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas, sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

31. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje. Pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti nustatantys kriterijai išvardinti DK 57 straipsnio 3 dalyje.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje, taikymas aktualus tik tiek, kad faktinė situacija leidžia neginčijamai pripažinti, jog šiuo atveju tarpusavyje konkuravo toje pačioje vietovėje skirtingose darbovietėse, kurios buvo reorganizuojamos struktūrinius padalinius - Pravieniškių PN pirmą ir trečią sektorius sujungiant į Pravieniškių I kalėjimą, o struktūrinį padalinį - Pravieniškių PN antrąjį sektorių sujungiant su Laisvės atėmimo vietų ligonine (juridinis asmuo) į Pravieniškių II kalėjimą, tarnavę pareigūnai.

33. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad darbovietė yra darbdavio veiklą vykdantis struktūrinis organizacinis darinys (filialas, atstovybė, ar kitas struktūrinis, gamybinis, prekybinis ar kitos veiklos padalinys), kuriame savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Įstatymų leidėjas neapibrėžė konkretaus darboviečių skaičiaus – darbdavys jų gali turėti vieną ar kelias. pagrindiniai darbovietės požymiai yra jos organizacinis savarankiškumas ir joje įdarbintų darbuotojų tiesioginis pavaldumas darbovietėje galiojančiai tvarkai. (žr. DK 21 straipsnio 3 ir 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021, 37 p., 38 p.).

34. Pareiškėjas iki reorganizacijos tarnavo Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. Būtent šis sektorius, remiantis šios Nutarties 33 punkte pateikiamu darbovietės apibrėžimu, yra vertinamas kaip pareiškėjo darbovietė.

35. Iš anksčiau paminėto teisinio reguliavimo bei jo aiškinimo gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad pareiškėjo konkurencinių pirmumo likti dirbti teisių įgyvendinimas ribojamas jo darbovietės ir susijungusio II sektoriaus, kaip II-jame sektoriuje tarnavusių pareigūnų darbovietės, pareigūnų apimtimi. Taip nėra atsižvelgiant į DK 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Remiantis DK 57 straipsnio 4 dalimi, DK 57 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Toks DK 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad pirmenybės teisės likti dirbti kriterijai, išskyrus įtvirtintą DK 57 straipsnio 3 dalies 6 punkte, taikomi ne žemesnės nei kitų tos pačios specialybės darbuotojai kvalifikacijos asmenims visos įmonės, įstaigos, organizacijos mastu. Kadangi šiuo atveju reorganizacija vyko visos Pravieniškių PN – įstaigos mastu, konkurenciniai pirmumo teisės likti dirbti kriterijai privalėjo būti taikomi visų Pravieniškių PN sektorių tos pačios specialybės pareigūnams, kaip vienai konkuruojančių pareigūnų grupei, suprantama, atsižvelgiant į tai, kokias pareigas užimti pareigūnas yra sutikęs.

36. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad konkurentų kvalifikacijos palyginimas yra pirmoji ir esminė iš įstatymo kylanti darbdavio sudarytos atrankos komisijos pareiga atliekant testą dėl pirmumo teisės likti dirbti kriterijų taikymo, pirmosios instancijos teismas, netirdamas ir nevertindamas atrankoje dalyvavusių pareigūnų kvalifikacijos, tačiau pasisakydamas dėl pirmumo teisės likti dirbti lygiavertėse pareigose kriterijų ir jų vertinimo rezultatų pareiškėjo siekiamo teisių gynimo kontekste, padarė teisės taikymo klaidą. Šios klaidos ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes administracinės bylos proceso dalyviai dėl to nepateikė visų reikiamų įrodymų, neteikė paaiškinimų. Byloje (bylos lapas 131) yra pateikti duomenys apie pareigūnų išsilavinimą ir kvalifikacijos tobulinimą, tačiau nei iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nei iš teismo posėdžio metu atsakovo atstovo teiktų paaiškinimų nėra aišku, kokia kvalifikacijos lyginimo apimtis buvo taikoma visiems pareigūnams, dalyvavusiems atrankoje.

37. Teisėjų kolegija šios Nutarties 35 punkte išdėstė argumentus, kuriais remiantis konstatuotina, kad atsakovas be teisėto pagrindo pareiškėjo neįtraukė į atranką į jo pasirinktai Kalėjimų tarnybos Pravieniškių II kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigybei užimti. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, kad tai padaryta pagrįstai bei teisėtai, padarė teisės taikymo klaidą. Įvertinant tai, kad byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėjas, jeigu būtų toje atrankoje dalyvavęs, būtų įgijęs konkurencinį pranašumą pirmumo teisės likti dirbti lygiavertėse pareigose taikant nustatytus atrankos kriterijus jau atrinktų pareigūnų atžvilgiu, o šiuo aspektu įrodymai nebuvo tirti bei vertinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas kaip nepagrįstas bei neteisėtas.

38. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

39. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

39.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis, jei būtų įvertinta visų pareigūnų kvalifikacija, kaip nustatyta DK 57 straipsnio 4 dalyje, būtų pagrindas pripažinti, jog net ir tinkamai pritaikius pirmumo teisę likti dirbti nustatančius kriterijus pareiškėjas nepatektų tarp keturių atrinktųjų pareigūnų.

39.2. Tokie teismo veiksmai, kai įvertinami darbdavio padarytų teisės pažeidimų tikrieji materialiniai teisiniai padariniai pareiškėjui, o ne konstatavus pažeidimą vidaus administravimo klausimas perduodamas vidaus administravimo subjektui spręsti iš naujo, šios bylos kontekste, atsižvelgiant į teisinių santykių pobūdį, proceso trukmę bei teisinių santykių šalių interesus, yra pateisinamas ir procesiniu teisiniu požiūriu pagrįstas (ABTĮ 6 ir 11 straipsniai).

39.3. Teisėjų kolegijai bylą perdavus tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kuriais remiantis būtų padarytos išvados dėl atrankoje konkuravusių likti dirbti lygiavertėse pareigose pareigūnų kvalifikacijos ir pareiškėjo kvalifikacijos, kaip tai nustatyta DK 57 straipsnio 4 dalyje, teismas turi įvertinti, ar tinkamai taikant pirmumo teisės likti dirbti lygiavertėse pareigose kriterijus pareiškėjas turėjo teisę būti paskirtas į kurio nors iš dviejų Pravieniškių kalėjimų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

39.4. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teikdamas argumentus dėl atrankoje dalyvavusių pareigūnų atitikties kvalifikacijos reikalavimams DK 57 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, peržengia skundo ribas. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Minėta, kad DK 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog pirmenybės teisės likti dirbti kriterijai, išskyrus įtvirtintą DK 57 straipsnio 3 dalies 6 punkte, taikomi ne žemesnės nei kitų tos pačios specialybės darbuotojai kvalifikacijos darbuotojams visos įmonės, įstaigos, organizacijos mastu. Todėl, jei reikalavimas yra grindžiamas pirmumo teisės likti dirbti kriterijų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo argumentais, byloje visų pirma teismui privalu nustatyti, ar pretendentai atitinka sąlygą, įtvirtintą DK 57 straipsnio 4 dalyje. Kitaip aiškinant įstatymą galimos situacijos, kai žemesnės kvalifikacijos statutinis pareigūnas įgytų priešingą teisei pranašumą prieš aukštesnės kvalifikacijos statutinį pareigūną, o tai prieštarautų Statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

40. Dėl pareikštų reikalavimų tikslinimo poreikio.

40.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P-552/P-646 „Dėl Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybos santykių perdavimo kitam darbdaviui“ 1.17. papunktį ir įpareigoti atsakovą priimti motyvuotą ir teisės aktuose nustatytas procedūras atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo prašyme „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. 8-4327 suformuluotus prašymus bei nurodytą pasirinkimų seką.

40.2. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, o taip pat jo atstovės paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, kad pareiškėjas siekia būti paskirtas į lygiavertes pareigas toms, kurias jis užėmė Pravieniškių PN-se iki jų reorganizavimo, todėl tikslus, siekiamą materialinį teisinį gynimo būdą atitinkantis reikalavimas – grąžinti jį į Pravieniškių I-jo/II-jo kalėjimų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigas.

40.3. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų imtis procesinių priemonių, kad pareiškėjas patikslintų reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų jo tikrąjį materialinį teisinį interesą šioje byloje.

41. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K., atstovaujamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis