ef4ced60-3e46-4978-aaaa-c2425ab6c078 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2942-473/2010

Proc. Nr. 3-61-3-02097-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovo atstovui A. A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. N. D. skundÄ atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl įsakymo panaikinimo, ir n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja V. N. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2010-06-04 įsakymÄ Nr. 1V-102, kuriuo jai  atsisakyta pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusÄ , ir pripažinti jai šį statusÄ .

Pareiškėja skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad nesutinka su atsakovo sprendimu nepripažinti jai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso. Paaiškino, kad jos tėvas V.

T. (T.), gim. 1910 m., iki okupacijos dirbęs Šiaulių geležinkelyje, gyvenęs Šiaulių mieste, Šaulių organizacijos

narys, buvo suimtas (duomenys neskelbtini) už antisovietinės agitacijos vykdymÄ , pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniam režimui ir iÅ¡vežtas į Nižnij Novgorodo lagerius, nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal RSFSR BK 58-10 str., (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo mirė Unžlage Rusijos Federacijoje. Lietuvos

ypatingasis archyvas 2009-09-15 iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina minėtas aplinkybes. Lietuvos TSR prokuratÅ«ra

1989-07-24 iÅ¡davė reabilitavimo pažymėjimÄ , pagal kurį V. T. reabilituotas pagal TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1989-01-16 įsakÄ â€žDėl papildomų priemonių atstatant teisingumÄ 30-siais, 40-siais, 50-jų metų pradžioje vykusių represijų aukų atžvilgiu“. LR prokuratÅ«ra 2009-06-20 iÅ¡davė pažymėjimÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) dėl V. T., gim. 1910 m., gyvenusio Šiaulių mieste, kuriame nurodyta, kad jis buvo neteisėtai represuotas apkaltinus

pagal RSFSR BK 58-10 str., buvo laisvės atėmimo vietoje Unžlage Novgorodo srityje Rusijos Federacijoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (mirė kalėjime). Pagal LR 1990-05-02 „Asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo“ įstatymo 1-Ä jį straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Pagal Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

centro 2010-06-08 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) V. T., gim. 1910 m., po mirties suteiktas Laisvės kovų

dalyvio statusas. Iki suėmimo V. T. dirbo geležinkelyje ir su žmona ir dviem vaikais gyveno žinybiniame geležinkelio bute Dubijos gatvėje Šiaulių mieste. Po tėvo suėmimo motinai su mažamečiais vaikais buvo liepta per

24 val. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ geležinkelio buto, pažįstamų žmonių pagalba susirado barakÄ (duomenys neskelbtini) g. ir ten viename kambaryje nelegaliai apsigyveno. Kadangi tėvas buvo suimtas už antisovietinę agitacijÄ , po jo suėmimo motina E. T. suprato, kad Å¡eimai grėsė iÅ¡trėmimas už Lietuvos ribų į Rusijos teritorijÄ , kuris tuo metu buvo vykdomas Lietuvoje. Apie gresiantį iÅ¡trėmimÄ pranešė tėvo pažįstamas asmuo, kurio vardas ir pavardė pareiÅ¡kėjai nežinomi, gyvenęs Kuršėnų miestelyje Å iaulių apskrityje.

Ji su  motina E. T., gim. 1910 m., ir seserimi I. T., gim. 1934 m., vengdamos trėmimo, slapstėsi Šiaulių

mieste pas pažįstamus P., J. U. Dotnuvos rajone GudžiÅ«nų valsčiuje, kol LietuvÄ okupavo vokiečių kariuomenė. Prasidėjus antrajai Sovietų okupacijai, jos motina iÅ¡ patikimų Å¡altinių sužinojo, kad Å¡eimai vėl gresia iÅ¡trėmimas už Lietuvos ribų, todėl su vaikais iÅ¡vyko iÅ¡ savo nuolatinės gyvenamosios vietos barako (duomenys neskelbtini) g. Å iaulių mieste į Žagarę JoniÅ¡kio rajone, kur nelegaliai gyvendami jie apie dvi savaites slapstėsi nuo iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini) name. Po to vėl grįžo į Å iaulių miestÄ , o sužinoję, kad trėmimai dar tebevyksta, pasislėpė pas P., Å iaulių mieste, netoli Kudirkos vidurinės mokyklos. Ji ir sesuo buvo apgyvendintos pas motinos seserį O. Z., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje Å iaulių mieste, o motina dirbo pas Å«kininkÄ I., gyvenusį Å iaulių priemiestyje ir ten

slapstėsi, naktimis vaikams atneÅ¡davo maisto. Nuo trėmimo Å¡eima slapstėsi iki 1954 m. pavasario, kai grįžo nuolat gyventi į barakÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje Å iaulių

mieste. Apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini) Unžlago lageryje, sužinojo tik 1989-07-24, kai gavo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos TSR

prokuratÅ«ros. Po motinos E. T. mirties (duomenys neskelbtini)  tarp jos daiktų rado tėvo nuotraukÄ , kuri buvo

padaryta lageryje 1940 m. ir mano, kad Å¡iÄ nuotraukÄ motinai perdavė kartu su tėvu kalėjęs asmuo. PareiÅ¡kėjos nuomone, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė, priimdama 2010-06-04 įsakymÄ , neatsižvelgė į ankščiau iÅ¡vardintus dokumentus apie tėvÄ ir tai, kad Å¡eima vengdama iÅ¡trėmimo, slapstėsi, negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ Ä¯statymÄ , atsisakiusi jai suteikti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų tremtinio teisinį statusÄ .

Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l.

27) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad pareiškėja 2009-09-30 kreipėsi su prašymu, pripažinti jai nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., pagal kurį tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

PareiÅ¡kėja pateikė Lietuvos generalinės prokuratÅ«ros 2009-06-22 pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apie neteisėtÄ jos tėvo V. T. kalinimÄ . Tačiau nei užpildytoje anketoje, nei gyvenimo apraÅ¡yme nėra jokių užuominų apie tai, kad Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tai yra slapstėsi. PareiÅ¡kėja neatitiko Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. reikalavimų, todėl PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija pasiÅ«lė, o generalinė direktorė, vadovaudamasi Å¡iuo pasiÅ«lymu, 2010-06-04 įsakymu Nr. IV-102 nepripažino V.

N. D. nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso. PareiÅ¡kėja tik skunde teismui nurodė apie Å¡eimos slapstimÄ si antros Sovietų okupacijos metu. Bendros kompetencijos teismui sprendimu patvirtinus šį juridinę reikÅ¡mę turintį slapstimosi faktÄ , PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija pakartotinai svarstytų teisinio statuso pripažinimo klausimÄ .Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2009-09-30 pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovo LGGRTC PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai (toliau – Komisija) praÅ¡ymÄ pripažinti jai nukentėjusio nuo okupacijų asmens teisinį statusÄ pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (b. l. 29).

Komisija 2009-11-11 posėdyje svarstė iÅ¡vadas dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo pateikimo klausimÄ ir protokolu Nr. 2PD-192 (b. l. 54) nutarė pasiÅ«lyti atsakovo generalinei direktorei nepripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pareiÅ¡kėjai. Minėto protokolo priede Nr. 777 (b. l. 45) nurodė, kad pripažinti pareiÅ¡kėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusÄ pagal LR asmenų, nuketėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. nėra teisinio pagrindo, nes duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡tremta, įraÅ¡yta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos tėvo įkalinimo metu jos motina buvo iÅ¡tremta ar įraÅ¡yta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us.

Komisija 2009-12-04 raÅ¡tu Nr. 38R-n-2942 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso“ (b. l. 44) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie minėtÄ 2009-11-11 posėdyje svarstytÄ klausimÄ ir priimtÄ protokolÄ bei nurodė, kad Komisijos iÅ¡vada gali pasikeisti tik tuo atveju, jei pateikiami papildomi faktiniai duomenys, įrodantys asmens konkretų nukentėjimÄ nuo okupacijos, visiÅ¡kai atitinkantį įstatymo sÄ lygas, o vien pretendento į teisinį statusÄ argumentų ir teiginių, nepagrįstų konkrečiais faktiniais duomenimis ir įrodymais, atitinkančiais įstatymo reikalavimus, nepakanka Komisijos iÅ¡vadai pakeisti.

PareiÅ¡kėja 2009-12-11 pateikė Komisijai paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 46) su papildomais dokumentais.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ raÅ¡tÄ ir jo priedus, 2009-12-23 raÅ¡tu Nr. 38R-n-3203 (b. l. 50) atsakė pareiÅ¡kėjai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti jai tremtinio statuso, nes nėra duomenų, kad tėvo kalinimo metu jie su motina negalėjo legaliai gyventi Å iauliuose ir turėjo slapstytis kitose vietose dėl iÅ¡trėmimo grėsmės. Toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas bendrosios kompetencijos teismo sprendimu.

Atsakovas 2010-06-04 įsakymu Nr. 1V-102 nepripažino pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso (b. l. 55), apie tai pareiškėja informuota LGGRTC 2010-06-10 raštu Nr. 38R-n-1134, kuriame nurodyta minėto sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 53).

Teismo išvados.

Administracinis ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja V.

N. D. ginčija atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2010-06-04 įsakymo Nr. 1V-102, kuriuo atsisakyta jam suteikti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Ginčo teisinius santykius reguliuoja LR asmenų, nukentėjusių nuo 1993-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymas (Žin., 1997, Nr. 66-1609), kuris apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų SÄ jungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus.

Pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1993-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų buvo įkalintas ir Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-26 nutarimu Nr. 244 patvirtintų Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų iÅ¡davimo bei jų apskaitos nuostatų, 7.6 punktÄ asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 metų okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamÄ teisinį statusÄ , turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dokumentus (ar jų kopijas), kurių pagrindu gali bÅ«ti pripažintas asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas: 1) pažymėjimus apie nuteisimo, įkalinimo, iÅ¡trėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laikÄ (7.6.1 p.); 2) Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos visuomenės organizacijų archyvo, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo ir kitų archyvų iÅ¡duotas pažymas, taip pat Å¡iuose archyvuose esančių dokumentų kopijas (7.6.2.). Lietuvos ypatingojo archyvo 2009-09-15 pažymoje apie V. T. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36) nurodyta, kad archyviniame fonde saugomos bylos Nr. P-12514-Li duomenimis, V. T., gim. 1910 m., gyvenęs Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) buvo suimtas vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Transporto skyriaus geležinkelių Å iaulių stoties poskyrio, iÅ¡vežtas (data nenurodyta) į UnžlagÄ (Gorkio sr.). NKVD Lietuvos geležinkelių transporto 1940-12-13 kaltinamojoje iÅ¡vadoje V. T. buvo kaltinamas tuo, kad „priklausė Å aulių sÄ jungai, tarp transporto darbuotojų vykdė antisovietinę agitacijÄ , skleidė melagingus prasimanymus apie RaudonÄ jÄ armijÄ ir sovietų valdžiÄ . Gyrė faÅ¡istinę santvarkÄ Vokietijoje, platinos defetistines nuotaikas apie RaudonÄ jÄ armijÄ .” SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1942-01-31 nutarimu V. T. „Už antisovietinę agitacijÄ â€ buvo nubaustas pagal RSFR BK 58-10 str. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. NKVD Gorkio sr. Valdybos I-jo spec. skyriaus 1942-08-28 praneÅ¡ime SSRS NKVD 1-am spec. skyriui nurodyta, kad „T. V., J., (duomenys neskelbtini) mirė Gorkio kalėjime”.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-06-20 Pažymėjime dėl neteisėto kalinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37) nurodyta,

kad V. T., gim. 1910 m., gyvenęs Šiaulių mieste, buvo neteisėtai represuotas apkaltinus pagal RSFSR BK 58-10 str., buvo laisvės atėmimo

vietoje Unžlage Novgorodo srityje Rusijos Federacijoje nuo 1940 m. spalio 15 d. iki 1942 m. gegužės 16 d. (mirė kalėjime). Pagal Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. „Asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo“

įstatymo 1-Ä jį straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Tokie patys duomenys nurodyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2000-03-16 pažymėjimo dublikate Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas iÅ¡duotas 1989-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 49).

Byloje taip pat pateiktos pareiškėjos V. N. D. paso (b. l. 4, 30), gimimo liudijimo (b. l. 5, 34) ir sutuoktuvių liudijimo (b. l. 6, 35), E.

T. mirties liudijimo (b. l. 7) kopijos, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010-04-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52) apie Kauno metropolijos kurijos archyvinio fondo Kauno Å ančių Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įraÅ¡ytÄ

1933-02-27 įvykusiÄ V. T., J. sÅ«naus (gim. 1910) ir E. U., P. dukters (gim. 1910) santuokÄ . Teismui pareiÅ¡kėja

papildomai pateikė Lietuvos TSR prokuratÅ«ros 1989-07-24 iÅ¡duota reabilitavimo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), pagal kurį V. T., gimęs 1910 metais, iki areÅ¡to dirbęs Å iaulių geležinkelio stotyje, gyvenęs Å iaulių mieste, areÅ¡tuotas (duomenys

neskelbtini) ir miręs įkalinimo vietoje (duomenys neskelbtini), reabilituotas pagal TSRS Aukščiausios Tarybos

Prezidiumo 1989-01-16 įsakÄ â€žDėl papildomų priemonių atstatant teisingumÄ

30-siais, 40-siais, 50-jų metų pradžioje vykusių represijų aukų atžvilgiu“, V. T. po mirties iÅ¡duotÄ 2010-05-28 laisvės kovų dalyvio

pažymėjimÄ (b. l. 14).

Kaip minėta, kad asmuo bÅ«tų pripažintas tremtiniui prilygintu asmeniu, pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1993-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos, t. y. 1) asmuo yra politinio kalinio vaikas ir jo įkalinimo metu buvo nepilnametis ir 2) Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų galimÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jos tėvas, V. T. buvo politinis kalinys

ir jo įkalinimo metu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja buvo nepilnametė (gim. (duomenys neskelbtini)). Tačiau be pareiškėjos paaiškinimų (b. l. 31-33, 46)

pateiktų LGGRTC ir skunde teismui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima po tėvo V. T. įkalinimo negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atsakovo 2009-12-23 raÅ¡te Nr. 38R-n-3203 pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negalėjimo legaliai gyventi juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas bendrosios kompetencijos teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ (LR ABTÄ® 57 str.).

Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepateikė atsakovui LGGRTC dokumentų, kurių pagrindu jai gali bÅ«ti pripažintas asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas, o remiantis pateiktais ir byloje esančiais dokumentais nėra pagrindo pareiÅ¡kėjai suteikti nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statuso pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pripažinti pareiÅ¡kėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusÄ pagal LR asmenų, nuketėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo

5 str. 2 d. 3 p. nėra teisinio pagrindo.Â

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2010-06-04 įsakymÄ Nr. 1V-102, kuriuo jai atsisakyta pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens tremtinio teisinį statusÄ , yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,n u s p r e n d ė pareiÅ¡kėjos V. N. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                     Violeta

Balčytienė

                                                                                                                           Â

  Liuda Arlauskienė

                                                                                                                               Â

 Bronius Januška