2022-06-08 Nr. AB-15423-3-61-3-01285-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-06-08 Nr. AB-15423-3-61-3-01285-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) viceministro V. D. atsiųstą elektroniniu paštu 2022 m. vasario 4 d. sprendimą atsisakyti pradėti policininkės A. B. tarnybinį patikrinimą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atlikti išsamų tyrimą dėl padarytų nusikaltimų, o ne juos toliau ignoruoti, kai jos daiktais iki šiol neteisėtai mėgaujasi jų negrąžinantis nusikaltėlis, o pareigūnė, pažeminusi savo vardą, A. B. net nėra tikrinama.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-299-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01285-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) viceministro V. D. atsiųstą elektroniniu paštu 2022 m. vasario 4 d. sprendimą atsisakyti pradėti policininkės A. B. tarnybinį patikrinimą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atlikti išsamų tyrimą dėl padarytų nusikaltimų, o ne juos toliau ignoruoti, kai jos daiktais iki šiol neteisėtai mėgaujasi jų negrąžinantis nusikaltėlis, o pareigūnė, pažeminusi savo vardą, A. B. net nėra tikrinama.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašomo panaikinti VRM Rašto turinį, padarė išvadą, kad šis administracinis aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai ir todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Raštu tik pateikta informacija, kodėl tarnybinis patikrinimas yra negalimas, tačiau Rašte nėra suformuluoti jokie patvarkymai, imperatyvūs nurodymai. Todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.).
Teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl vyr. tyrėjos A. B. veiksmų, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, jog ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmai, neveikimas nėra laikomas viešuoju administravimu, todėl ginčai dėl jų nenagrinėtini administraciniame teisme. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme ir šiuo aspektu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pareiškėjos skundą dėl VRM Rašto panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjai jau grąžintas 22,50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja kartu su skundu pateikė tą patį mokėjimo nurodymą dėl 22,50 Eur sumokėjimo, todėl pakartotinai žyminis mokestis nėra grąžinamas.
III. Pareiškėja V. F. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti sprendimą, įpareigojantį atsakovą atlikti policininkės A. B. tarnybinį patikrinimą, nes ji nesilaikė jai pagal darbo paskirtį numatytų funkcijų ir net netyrė pareiškėjos pareiškimo dėl jos turto nusavinimo.
Pareiškėja nurodo, kad ji teismui už tą pačią bylą du kartus sumokėjo žyminį mokestį ir nei vienas nėra grąžintas, todėl prašo abu juos grąžinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą dėl VRM Rašto panaikinimo atsisakyta priimti, teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamas VRM Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja atskirajame skunde ir nesuformulavo atskirojo skundo dalyko, tačiau, kaip galima suprasti iš jo turinio, pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, kuria jos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą, įpareigojantį atsakovą atlikti policininkės A. B. tarnybinį patikrinimą
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundžiamo VRM Rašto turinį, aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pareiškėjos atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjos teisių ir pareigų, juo pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Pareiškėjos skundžiamame Rašte VRM informavo pareiškėją apie jos teikto skundo eigą, kad tarnybinis patikrinimas negalimas, todėl nebus atliekamas ir išdėstė tokio sprendimo priežastis. Rašte taip pat pažymėta, jog VRM atsakymai paprastai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad VRM Raštas pats savaime pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos ginčo objektu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja atskirajame skunde jokių argumentų, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodė, tik prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų pradėtas atsisakiusios pradėti ikiteisminį tyrimą A. B. tarnybinis patikrinimas, o tai yra susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, jiems atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, toks pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos nurodomi santykiai nėra viešojo administravimo santykiai. Ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmai, neveikimas skundžiami baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
Pasisakydama dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų teiginių, susijusių su pareiškėjos sumokėtu žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja pateikė dokumentą, iš kurio matyti, jog yra sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis, tačiau jame nenurodyta sumokėjimo data. Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3225-816/2022 pareiškėjai yra grąžintas 22,50 Eur žyminis mokestis. Taigi šiuo atveju iš byloje esančio žyminio mokesčio mokėjimo dokumento (kuriame nėra nurodyta mokėjimo data), negalima spręsti, jog pareiškėja pateikė naują žyminio mokesčio mokėjimo dokumentą, o ne tą patį, kuris buvo sumokėtas administracinėje byloje Nr. eI2-3225-816/2022 ir teismo nutartimi grąžintas. Todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai VRM Raštą vertino kaip dokumentą, nedarantį jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir negalintį būti administracinės bylos ginčo dalyku, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (ABTĮ 154 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjos V. F. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė