ef4cb198-cf30-41e9-8a2c-d8f8e2774c96 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-85-661/2020 Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03600-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

S. ieÅ¡kinį atsakovams N. N., A. N., A. L., V. B., N. B., L. K., A. K., V. L. dėl naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys E. T., UAB „Visana“, V. Å ., I. Z., A. K., V. A., M. Č., A. B., A. B., Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

2. Ieškovė patikslinusi reikalavimus 2019 m. sausio 28 d. ieškiniu prašė nustatyti ieškovės V. S. teisę atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudotis 176 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) dalimi, nurodyta UAB „Geolimbas“ matininko D. V., kv. paž. Nr. 2M-M-1097, 2019 m. sausio 18 d. parengtoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje indeksu „H“ ir apibrėžta taškais 41-43-76-77-78-73-41, nustatant, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, be kitų bendraturčių sutikimo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi ir turėti nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tinybę pakeisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ aiÅ¡kina tuo, kad pageidauja atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kurios dydis savo plotu bÅ«tų artimesnis jos turimai idealiajai žemės sklypo daliai. Tačiau ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ta ne vienas, o du reikalavimai. Antrasis reikalavimas - teismo sprendimu nustatyti, kad ieÅ¡kovė turi teisę savo nuožiÅ«ra, be kitų bendraturčių sutikimo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi, jÄ Ä¯keisti, teisės aktų nustatyta tvarka Å¡ioje žemės sklypo dalyje statyti ir turėti nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus.

Å io reikalavimo ieÅ¡kovė ne tik nepagrindžia ir nepaaiÅ¡kina, tačiau dėl jo net nepasisako ieÅ¡kinio motyvuose, Å¡iuo reikalavimų siekiama apriboti savininko teises. Pastarojo reikalavimo ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi ir bendraturčiams siųstuose “PraneÅ¡imuose dėl bendraturčių susitarimo nustatyti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkÄ â€. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas konstatavo, jog nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dalyku nurodo reikalavimÄ dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, pateiktu reikalavimu ji praÅ¡o nustatyti kitÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ nei anksčiau sutartimi nustatytoji, taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti, kad V. S. bÅ«tų priskirta papildomai individualiam naudojimuisi 176 kv. m ploto žemės dalis, kuri byloje esančioje 2019 m. sausio 18 d. schemoje yra iÅ¡skirta indeksu „H“ ir apibrėžta taÅ¡kais 41-43-76-77-78-73-41, taigi ieÅ¡kovė praÅ¡o priskirti jai asmeniÅ¡kai naudotis didesnė Žemės sklypo dalimi nei tai buvo numatyta 2017 m. gruodžio 20 d. sutartyje.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas – noras individualiai naudotis didesne sklypo dalimi, tai yra subjektyvus ieÅ¡kovės siekis nustatyti jai palankesnę (artimesnę jos turimai idealiajai daliai) naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , negali bÅ«ti laikoma teisiÅ¡kai svarbia aplinkybe (juridiniu faktu), įvykusia po 2017 m. gruodžio 20 d. sutarties sudarymo, sudarančia teisinį pagrindÄ keisti nustatyta naudojimosi tvarkÄ . Pažymėtina, kad parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė bei bÅ«tinumas tikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir/ar dalykÄ , tačiau tokia teise ieÅ¡kovė tinkamai nepasinaudojo.

Teismas taip pat sprendė, kad IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji objektyviai negalėjo sudarant aukščiau paminėtÄ susitarimÄ teikti praÅ¡ymÄ /tartis dėl didesnės dalies Žemės sklypo priskyrimo jai individualiam naudojimui juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, minėtas susitarimas buvo sudarytas ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė nenurodė jokių juridinių faktų, įvykusių po minėto susitarimo sudarymo, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ keisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , todėl nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimas neatitiktų teisėtumo kriterijaus, be to, bÅ«tų pažeisti ir nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantė skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. po Susitarimo pasiraÅ¡ymo atsirado naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ pakeisti esamÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ . vadovaujantis Susitarimo 4.12 punktu žemės sklypo bendraturčiai susitarė, kad bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 3301 kv.m. bendro ploto, plane pažymėta indeksu “A”, linijomis ir skaičiais: 50-74-75-53-54-55-56-57-58-59-60-19-20-61-64-65- 25-26-27-28-29-30-31-32-66-67-33-34-35-36-73-41-42-68-69-70-71-72-73-47-48-49-50 (Susitarimo 4.12 p.).

Pažymėtina, kad bendrai naudojam žemės sklypo plotui buvo priskirta ir žemės sklypo teritorija, esanti šalia Ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, kuria Ieškovė šiuo metu siekia naudotis atskirai nuo kitų žemės sklypo bendrasavininkų (Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėta indeksu „H“ ir taškais 41-43-76-77-78-73-41). Taigi, Susitarimo 4.12 punktu bendraturčiai įsipareigojo visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (CK 4.75 str. 1 d).

Tačiau pareiÅ¡kimo teismui teikimo dienai Å¡i Susitarimo norma tapo iÅ¡ esmės neįgyvendinama dėl IeÅ¡kovės ir Atsakovų nuolatinių konfliktų. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad dėl esamų nesutarimų, IeÅ¡kovė ir Atsakovai negali priimti nei vieno bendro sprendimo dėl naudojimosi žemės sklypo ginčo teritorijos dalimi, kas iÅ¡ esmės apriboja IeÅ¡kovės teises pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises į jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. 5.2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad žemės sklypo teritorijos dalis, kuria IeÅ¡kovė siekia naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių yra toje pačioje vietoje, kaip ir jau nustatytoji, dėl kurios Atsakovai jau yra sutikę.

Minėta teritorija yra prie IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio statinio - garažo, todėl užtikrina Å¡io statinio tinkamÄ naudojimÄ ir dėl to neprieÅ¡tarauja jokiems Atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, interesams. 5.3. pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri nustatyta Susitarimu, IeÅ¡kovė turi teisę atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis tik 23 kv.m. ploto Žemės sklypo dalimi, nors jai nuosavybės teise priklausanti Žemės sklypo dalis sudaro 580 kv.m., t.y. daugiau nei 25 kartus didesnė nei Å¡iuo metu atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudojama.

Å ių faktinių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad visi Atsakovai bei didžioji dalis trečiųjų asmenų atskirai nuo kitų savininkų naudojasi tokia žemės sklypo dalimi, kurios dydis savo plotu yra lygus jų turimai idealiajai žemės sklypo daliai. 5.4. IeÅ¡kovės vertinimu Å¡iuo atveju egzistuoja objektyvus pagrindas Susitarimu nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ pripažinti neteisėtÄ , nes IeÅ¡kovei priskirta naudotis dalis labai skiriasi nuo kitiems bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių.

Be to minėta, kad galiojantis Susitarimas yra neiÅ¡samus, neefektyvus ir neatitinka visų žemės sklypo bendraturčių poreikių ir interesų, dėl ko tarp bendraturčių nuolat kyla nesutarimai. Dar daugiau, dėl esamų nesutarimų, Susitarimo nuostatos, reglamentuojančios naudojimÄ si žemės sklypo dalimi, priskirta bendram naudojimui (konkrečiai ta dalimi, kuria atskirai nuo kitų bendraturčių nori naudotis IeÅ¡kovė), Å¡iuo metu tapo iÅ¡ esmės nebeįgyvendinamos, kas dar kartÄ Ä¯rodo bÅ«tinumÄ keisti esamÄ naudojimosi tvarkÄ .

2. Atsakovai N. N., A. N., A. L., V. B., N. B., L. K., A. K., V. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovai nurodė, kad 6.1. Atsakovų manymu, apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės klaidinančiu teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo. Savo forma Å¡is reikalavimas tarsi atitinka reikalavimÄ pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , tačiau savo turiniu ieÅ¡kovės reikalavimas toks nebuvo.

Esmė ta, kad ieÅ¡kovė netinkamai suformulavo ieÅ¡kinio materialinį teisinį reikalavimÄ dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkÄ , kas iÅ¡ esmės nėra tapatu reikalavimui jÄ pakeisti. CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nustato, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes bei suformuluoti ieÅ¡kovo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ , materialinį teisinį reikalavimÄ ) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

BÅ«tent Å¡ie elementai apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas negali peržengti - teismas negali už ieÅ¡kovę formuluoti reikalavimų bei teismo sprendime įraÅ¡yti reikalavimus, kurie nebuvo suformuluoti ieÅ¡kinyje, bei paraÅ¡yti tas sklypo dalis, dėl kurių reikalavimas nebuvo suformuluotas. 6.2. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ nustatyti daikto dalies naudojimosi tvarkÄ , tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype jau yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka 2017 m. gruodžio 20 d.

Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartimi ir susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo. Todėl neįmanoma nustatyti daikto dalies naudojimosi tvarkos, kai tokia tvarka jau yra nustatyta - jÄ galima tik pakeisti. 6.3. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesiekiama pakeisti nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir tokiÄ savo pozicijÄ parengiamojo teismo posėdžio metu aiÅ¡kino tuo, kad papildomai sklypo daliai, kuriÄ ieÅ¡kovė siekia priskirti savo atskiram naudojimui, žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, nes 2017 m. gruodžio 20 d.

Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo yra nurodyta, kad Å¡i sklypo dalis naudojama bendrai. 6.4. Ä®vertinę nurodytas aplinkybes, atsakovai tvirtina, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė peržengia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ribas - didina reikalavimų apimtį ir praÅ¡o pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , nors ir toliau nenurodo, kaip toks pakeitimas įtakos kitas naudojamas sklypo dalis bei kitų bendraturčių teises. 6.5.

IeÅ¡kovė taip pat peržengia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ribas tuo aspektu, kad iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde formuluoja naujÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , kurio nebuvo suformulavusi ieÅ¡kinyje. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei net du kartus pasiÅ«lė patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ir/ar ieÅ¡kinio pagrindÄ . 6.6. Atsakovai nurodo, kad 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio reg.

Nr. 12207, 5.11-5.17 punktuose yra įtvirtintos specialiosios, esminės ir atskirai aptartos sutarties Å¡alių sÄ lygos. PasiraÅ¡ydamos tokiÄ sutartį, sutarties Å¡alys atsisakė tam tikrų savininko teisių į atskirai naudojamas sklypo dalis:

1) atsisakė CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintos savininko teisės dalyvauti tam tikrų sklypo dalių valdyme, naudojime ir disponavime bei sutiko, kad jose be kitų bendraturčių sutikimo būtų projektuojami, rekonstruojami ir statomi nauji statiniai, sklypo dalys būtų nuomojamos, įkeičiamos ir t. t.;

2) bendraturčiai atsisakė CK 4.79 str. 1 d. įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ atskirai naudojamÄ sklypo dalį. Akivaizdu, kad nurodytų savininko teisių sklypo bendraturčiai atsisakė į labai aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžtas sklypo dalis, turinčias tam tikrÄ plotÄ , vietÄ ir ribas. TokiÄ galimybę ir teisę jiems suteikia CK 4.37 str. 2 d. nustatanti, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

Nuosekliai, sklypo bendraturčių tam tikrų savininko teisių atsisakymas (perdavimas) kitiems sklypo bendraturčiams galioja ir taikytinas tik toms sklypo dalims ir tam sklypo plotui, kuris apibrėžtas galiojančioje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio reg. Nr. 12207, tačiau negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai ir taikomos sklypo daliai, pažymėtai raide “H”, kurios plotÄ ieÅ¡kovė siekia padidinti.

Kitoks aiÅ¡kinimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo principÄ bei sutarties laisvės principÄ . IeÅ¡kovė be kitų bendraturčių sutikimo negali įgyti teisės į specialiųjų 2017-12-20 Sutarties 5.11-5.17 punktuose aptartų sÄ lygų taikymÄ didesniam sklypo plotui, nei apibrėžia minėta Sutartis. Norint specialiÄ sias sutarties sÄ lygas taikyti didesniam sklypo plotui, kitoms sklypo dalims, nei Å¡alys numatė sutartyje, reikalinga aiÅ¡kiai raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡ta bendraturčių valia. 6.7.

Siekiant padidinti atskirai naudojamos sklypo dalies “H” plotÄ , ieÅ¡kinyje buvo privalu pasisakyti ir dėl specialiųjų 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” sÄ lygų galiojimo papildomam atskirai naudojama žemės sklypo plotui, tačiau Å¡iuo klausimu ieÅ¡kinyje nepasisakyta. IeÅ¡kovės atstovė tik paaiÅ¡kino, kad jos manymu 017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” sÄ lygos turi galioti visa apimtimi, tačiau toks aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad akivaizdžiai bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas ir nuosavybės neliečiamumas - tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

IeÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas bÅ«tų reiÅ¡kęs specialiųjų sutarties sÄ lygų galiojimo iÅ¡plėtimÄ ir kitų ginčo žemės sklypo dali atžvilgiu, kas be savininkų laisvos valios yra neįmanoma. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginÄÄ sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo bÅ«dÄ .

Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

5. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ . Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

6. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Å is teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju apeliantė ne kartÄ bylos nagrinėjimo metu keitė ieÅ¡kinio dalykÄ . Paskutiniu patikslintu ieÅ¡kinio dalyku nurodė reikalavimÄ dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, apeliantė prašė nustatyti kitÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ nei anksčiau sutartimi nustatytoji. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės prašė pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti, kad V. S. bÅ«tų priskirta papildomai individualiam naudojimuisi 176 kv. m ploto žemės dalis, kuri byloje esančioje 2019 m. sausio 18 d. schemoje yra iÅ¡skirta indeksu „H“ ir apibrėžta taÅ¡kais 41-43-76-77-78-73-41, tai yra ieÅ¡kovė praÅ¡o priskirti jai asmeniÅ¡kai naudotis didesnė Žemės sklypo dalimi nei tai buvo numatyta 2017 m. gruodžio 20 d. sutartyje.

8. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdyje ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ nustatyti kitÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ grindė aplinkybe, kad ji iÅ¡ esmės vienintelė iÅ¡ bendraturčių naudojasi minėta bendrosios nuosavybės dalimi, t.y. nurodytoje vietoje buvo pastačiusi pavėsinę, kuriÄ Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2071-647/2017 buvo įpareigota nugriauti, be to, dažnai Å¡ioje teritorijoje ieÅ¡kovė stato savo automobilį. Taigi, teikdama paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės atstovė pakeitė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad Å¡ioje byloje gali bÅ«ti vertintinas tik ieÅ¡kinyje nurodytas faktinis pagrindas, nes teismas neturi teisės analizuoti kitų aplinkybių nei tos, kurios sudaro ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 178 str.).

9. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Å¡ioje byloje įrodinėjimo dalykÄ sudarė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, įvykusios po 2017 m. gruodžio 20 d., kurios sudarytų pagrindÄ keisti nustatytÄ tvarkÄ . Apeliantės (ieÅ¡kovės) nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas – noras individualiai naudotis didesne sklypo dalimi, tai yra subjektyvus ieÅ¡kovės siekis nustatyti jai palankesnę (artimesnę jos turimai idealiajai daliai) naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , negali bÅ«ti laikoma teisiÅ¡kai svarbia aplinkybe (juridiniu faktu), įvykusia po 2017 m. gruodžio 20 d. sutarties sudarymo, sudarančia teisinį pagrindÄ keisti nustatyta naudojimosi tvarkÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, parengiamuosiuose teismo posėdžiuose apeliantei (ieÅ¡kovei) buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir/ar dalykÄ , tačiau tokia teise ieÅ¡kovė tinkamai nepasinaudojo.

10. Apeliantė teigia, kad įrodė, jog atsirado bÅ«tinybė pakeisti nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , tačiau Å¡iuos savo teiginius siejo su faktiniu pagrindu, kuris nebuvo nurodytas ir nebuvo įrodinėjamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas nuosekliai reiÅ¡kia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ .

11. IÅ¡ pateiktos byloje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutarties ir susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio Reg. Nr. 12207, matyti, jog 5.11-5.17 punktuose yra įtvirtintos specialiosios, esminės ir atskirai aptartos sutarties Å¡alių sÄ lygos. PasiraÅ¡ydamos tokiÄ sutartį, sutarties Å¡alys atsisakė tam tikrų savininko teisių į atskirai naudojamas sklypo dalis:

1) atsisakė CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintos savininko teisės dalyvauti tam tikrų sklypo dalių valdyme, naudojime ir disponavime bei sutiko, kad jose be kitų bendraturčių sutikimo būtų projektuojami, rekonstruojami ir statomi nauji statiniai, sklypo dalys būtų nuomojamos, įkeičiamos ir t. t.;

2) bendraturčiai atsisakė CK 4.79 str. 1 d. įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ atskirai naudojamÄ sklypo dalį. Akivaizdu, kad nurodytų savininko teisių sklypo bendraturčiai atsisakė į labai aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžtas sklypo dalis, turinčias tam tikrÄ plotÄ , vietÄ ir ribas. TokiÄ galimybę ir teisę jiems suteikia CK 4.37 str. 2 d. nustatanti, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

Nuosekliai, sklypo bendraturčių tam tikrų savininko teisių atsisakymas (perdavimas) kitiems sklypo bendraturčiams galioja ir taikytinas tik toms sklypo dalims ir tam sklypo plotui, kuris apibrėžtas galiojančioje 2017-12-20 “Žemės sklypo dalių perskaičiavimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo” notarinio Reg. Nr. 12207, tačiau negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai ir taikomos sklypo daliai, pažymėtai raide “H”, kurios plotÄ ieÅ¡kovė siekia padidinti.

12. Apibendrinant kolegija konstatuoja, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) ne tik neįrodė faktinio pagrindo keisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , bet taip pat nenurodė, kaip priskyrimas naudotis apeliantei (ieÅ¡kovei) individualiai didesne Žemės sklypo dalimis nulems atsakovų teises, kokiu bÅ«du atsakovai ar visi Žemės sklypo bendrasavininkiai naudosis likusia Žemės sklypo dalimi.

13. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovė N. N. pateikė teismui duomenis apie patirtas 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

Dėl Å¡io, iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S., atsakovei N. N. priteistinos 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. į.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. N. į.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina