2022-01-26 Nr. AB-2081-3-61-3-02100-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-65-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02100-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (tretieji suinteresuotieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – ir VĮ Valstybės žemės fondas, atsakovas) 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S-3971 priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėja E. M. įpareigota iki 2021 m. lapkričio 21 d. žemės sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) teisės aktų nustatyta tvarka suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu, atsakingu už melioraciją; ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti dalies melioracijos projekto (P7 19987, Nr. 5-a d-125 mm) atstatymo darbus.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo: sustabdyti Sprendime pareiškėjai suformuluoto įpareigojimo – iki 2021 m. lapkričio 21 d. Žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu, atsakingu už melioraciją bei iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti dalies melioracijos projekto (P7 19987, Nr. 5-a d-125 mm) atstatymo darbus, vykdymą.

Prašymas buvo grindžiamas argumentais, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo pareiškėjai bus padaryta didelė materialinė žala. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog vien tariamai pažeistų melioracijos įrenginių atstatymo (be projekto parengimo) kaštai sudaro 37 728,19 Eur, skaičiuojant pagal 2020 m. spalio mėn. kainas. Pareiškėja yra fizinis asmuo, neturinti jokių specialių žinių todėl teismui nesustabdžius Sprendimo vykdymo, ji jau dabar turi samdyti projektuotojus, jiems mokėti už projektą iki projekto parengimo, turi nustatyti ar tikrai yra / buvo atsakovo skundžiamame Sprendime nurodyti melioracijos įrenginiai, atkasti juos, nustatyti jų buvimo vietą, projektą parengus ir jį suderinus, faktiškai atlikti darbus, kas reiškia jog visų aukščiau nurodytų veiksmų atlikimas pareiškėjai kainuos daugiau kaip 40 000 Eur. Pareiškėja yra fizinis asmuo, kuriai nuo gimimo iki senatvės pensijos nustatytas neįgalumas, vienintelės jos pajamos kas mėnesį gaunama 295,17 Eur netekto darbingumo pensija, o metinės pajamos net nesiekia tokios sumos, kurią jį turėtų išleisti vykdydama skundžiamą Sprendimą. Teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, pareiškėja turės inicijuoti naujus teisminius procesus, siekiant išsireikalauti iš valstybės patirtą žalą dėl neteisėto sprendimo, kurie tiek laiko, tiek finansine prasme reikš dar didesnes papildomas išlaidas (advokato išlaidos, žyminiai mokesčiai ir kt.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija išreiškė nuomonę netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. M. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę reikia nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėja patirs didelius nuostoliu, t. y. pareiškėjos finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, pažymėjo, kad pareiškėjai įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėja turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialinius nuostolius (tame tarpe ir išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, žyminio mokesčio išlaidas ir pan.) jos patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad esamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriame nurodyta iki 2021 m. lapkričio 21 d. Žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu, atsakingu už melioraciją bei iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti dalies melioracijos projekto (P7 19987, Nr. 5-a d-125 mm) atstatymo darbus; darbų atlikimą įforminti visų suinteresuotų šalių darbų perdavimo – priėmimo aktu, galiojimą (vykdymą) iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo.

III. Pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Sprendimo įpareigoti E. M. iki 2021 m. lapkričio 21 d. žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu, atsakingu už melioraciją; iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti dalies melioracijos projekto (P7 19987, Nr. 5-a d-125 mm) atstatymo darbus; darbų atlikimą įforminti visų suinteresuotų šalių darbų perdavimo – priėmimo aktu, galiojimą (vykdymą) iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir pažymi, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja prašymą grindžia iš esmės aplinkybe, jog ji patirs didelius nuostolius, tačiau pareiškėja prašymą grindė ir kitais argumentais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė visiškai.

Pareiškėja pažymi neatlikusi jokių veiksmų, kuriais remiantis apskritai ginčijamas Sprendimai ir įpareigojimai pareiškėjos atžvilgiu galėtų būti priimti, t. y. prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodžiusi skundžiamo Sprendimo teisėtumą pagrindžiančius argumentus: Žemės sklype negalėjo būti melioracijos įrenginių, nes jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, susijusios su Žemės sklype esančiais melioracijos įrenginiais; melioracijos įrenginių nebuvimą patvirtina specialių žinių turinčio asmens išvada ir aplinkybė, kad Žemės sklypas yra buvusi dvaro teritorija, kurioje nebuvo vykdomi žemės ūkio darbai, ir nebuvo poreikio montuoti melioracijos įrenginius dirvai nusausinti; nėra jokių akivaizdžių pažeisto melioracijos sistemos požymių (nesiformuoja pelkė, nesikaupia vanduo); Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė įrodymų, patvirtinančių melioracijos įrenginių buvimą Žemės sklype (nėra nei projekto, nei atliktų darbų aktų, nei inventorizacijos dokumentų, eksploatavimo ir priežiūros dokumentų, melioracijos įrenginiai nėra registruoti ir nėra nustatytos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos).

Pareiškėja taip pat nurodo pateikusi įrodymus, kad ji jokių kasinėjimo ar dirbtinio tvenkinio įrengimo darbų nevykdė, jokių nurodymų tretiesiems asmenims nedavė: 2021 m. rugpjūčio 17 d. administracinio nusižengimo protokolą AM–AAD-ANR_P-2851-2021 ir 2021 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos apsaugos departamento nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. POIK21142065149, kuris patvirtina, jog pareiškėjai E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK reikalavimų ir konstatuota, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad E. M. yra atsakinga už atliktus darbus Žemės sklype, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pareiškėja nurodo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taip pat grindusi siekiu laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, bet dėl šio pagrindo pirmosios instancijos teismas nepasisakė apskritai.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėja neįrodė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą priemonę, neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Pareiškėja pažymi, kad teismui taikius reikalavimo užtikrinimo priemones nebus pažeisti atsakovo ar trečiųjų asmenų interesai, be to, žala nei valstybei nei tretiesiems asmenims dėl tariamai pažeistų melioracijos įrenginių neatsirado, todėl taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nei valstybei, nei tretiesiems asmenims žala neatsiras.

Pareiškėja pažymi, jog, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai kyla žala ir nuostoliai dėl galimai neteisėto Sprendimo vykdymo, ir tai pažeidžia proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus, nes pareiškėjos pajamos yra labai mažos, o nauji teismo procesai, jei teismas priimtų pareiškėjai palankų sprendimą, reikštų naujas teismines išlaidas bylos šalims.

Pareiškėjos nuomone, pareiškėja įrodė visas sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėja patirs didelę žalą.

Pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuoja tuo, kad ji įrodė visas sąlygas, reikalingas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamojo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad: teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde nurodyto reikalavimo pobūdį, prašymo ir atskirojo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą, t. y. įpareigojimo iki 2021 m. lapkričio 21 d. Žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu, atsakingu už melioraciją; ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti dalies melioracijos projekto atstatymo darbus, vykdymą, motyvuodama tuo, kad ji nėra atsakinga už kasinėjimo darbus Žemės sklype, o nesustabdžius minėtų įpareigojimų vykdymo, juos vykdydama ji patirs finansinius nuostolius, tarp jų – ir dėl naujų teisminių procesų inicijavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, teikdama prašymą ir prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekia išspręsti ginčą iš esmės, t. y. siekia, kad jos skundo reikalavimas būtų patenkintas neišnagrinėjus bylos iš esmės. Kaip minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis negali būti sprendžiami ir užtikrinami tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai, t. y. ginčas išsprendžiamas iš esmės, nes tokie prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, šalių pusiausvyros bei proporcingumo principų. Todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kuriais reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju grindžiamas Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad šie pareiškėjos argumentai turės būti įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, surinkus ir ištyrus visus bylai reikšmingus įrodymus.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjai kilsiančios neatitaisomos ir sunkiai atitaisomos didelės žalos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prielaida, jog gali būti patiriamos neigiamos pasekmės, pati savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-772-789/2021 ir kt.). Pareiškėja, teigdama, jog patiria dideles išlaidas rengdama melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl galbūt ateityje kilsiančių turtinių praradimų, susijusių su Sprendime nurodytų įpareigojimų vykdymu, neįrodo, jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl minėtos aplinkybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo taikyti prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir dėl to, kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).(žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-520/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija pastebi, kad prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir atskirajame skunde šiuo pagrindu pareiškėja prašymo neargumentavo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius