2019-12-04 Nr. AB-22720-3-61-3-03920-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1588-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03920-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. P-504 (toliau – ir Įsakymas) ir pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. eina Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. 2016 m. spalio 31 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, jog yra iškasinėtas vienas iš didesnių Abejučių pilkapyno pilkapių. 2017 m. kovo 30 d. Departamento direktorius sudarė komisiją sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės, Abejučių pilkapyno (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16391), Abejučių k., Bekepurių miške, Pabradės sen., Švenčionių r. sav. (toliau – ir Abejučių pilkapynas), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (toliau – ir Komisija), kurios pirmininku paskyrė pareiškėją. Pareiškėjas teigė, jog jo sutikimo būti Komisijos pirmininku nebuvo prašoma, už papildomai priskirtas funkcijas joks atlygis nebuvo mokamas. Toks paskyrimas buvo neįprastas, nes pagal Departamento 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintos Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punktą, komisijos pirmininku skiriamas asmuo iš Departamento Kontrolės skyriaus. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai buvo pavesta nustatyti Abejučių pilkapyno atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Komisijos aktas turėjo būti pateiktas atsakovui tvirtinti ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 15 d.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta laikinoji komisija tirti aplinkybes dėl užtrukusio Abejučių pilkapyno atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo eigos. Pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog negalėjo kontroliuoti Komisijos narių darbo, nes jam nebuvo žinoma, jog jis yra paskirtas Komisijos pirmininku, o įsakymas per dokumentų valdymo sistemą „@vilys” (toliau – ir DVS) nebuvo pateiktas vykdyti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog tokias apžiūras įprastai organizuoja Departamento Kontrolės skyrius ir nėra įprasta, kad Departamento teritorinio padalinio vadovas vyktų į objekto apžiūras. Pareiškėjas paaiškino, kad jo vadovaujamas skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. vykdė net 3 007 užduotis, todėl nenukreipta tinkamai vykdyti užduotis negalėjo būti tinkamai vykdoma. Laikinoji komisija, ištyrusi visas faktines aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas ir kiti darbuotojai netinkamai vykdė pareigas, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog tokie valstybės tarnautojų veiksmai neigiamos įtakos kultūros paveldo objektui neturėjo, nesiūlė inicijuoti tarnybinių nusižengimų tyrimo. Tačiau atsakovas pareikalavo, kad komisija iš naujo svarstytų savo išvadas ir ši nusprendė inicijuoti tarnybinių nusižengimų tyrimą. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu Departamento direktorius pripažino, kad pareiškėjas nevykdė 2017 m. kovo 30 d. įsakymo, neorganizavo Komisijos darbo, neatliko nustatytų funkcijų ir pavestų užduočių, padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, todėl pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

4. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas nurodė, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą jokie konkretūs pareigų nevykdymo atvejai nebuvo įvardinti. Iš pranešimo buvo visiškai neaišku, dėl kokių konkrečiai veiksmų neatlikimo pareiškėjas yra kaltinamas ir dėl ko turi pasiaiškinti, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės gintis nuo jam pateikiamų kaltinimų dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas paaiškino, kad nežinodamas tikslių pareigų nevykdymo atvejų, jis pateikė bendro pobūdžio paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl nagrinėjamos situacijos jau yra pasisakęs 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime, o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo parengta ir patvirtinta anksčiau nei pareiškėjas pateikė savo paaiškinimą, taigi išvada buvo parengta, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes ir jų nevertinant.

5. Pareiškėjas nurodė, jog iš išvadoje nurodytų pažeistų pareigybės aprašymo nuostatų yra visiškai neaišku, kokių tiksliai pavedimų nevykdė pareiškėjas ir kodėl jis yra laikomas pažeidusiu nurodytus punktus. Išvadoje nurodytos teisės normos yra abstrakčios ir taikytinos bet kokio pažeidimo atveju, kadangi neįvardina jokios konkrečios pareigos. Nurodydamas pasekmes, atsakovas rėmėsi išimtinai prielaidomis, nepateikė jokių konkrečių faktų ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog Departamentas patyrė realią žalą. Pareiškėjas teigė, jog jokia žala nebuvo padaryta, kadangi policija apie įvykį buvo informuota, žalos nustatymo momentas negali turėti įtakos kaltų asmenų paieškai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme bei išvadoje nurodoma tik tai, kad pareiškėjas neorganizavo Komisijos darbo, neatliko nustatytų funkcijų ir laiku neatliko pavestų užduočių. Toks kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių – aplinkybės, bylojančios apie nesilaikymą taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, bei lemiančios Įsakymo naikinimą.

7. Pareiškėjas teigė, jog šiuo atveju nėra ir visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pareiškėjas paaiškino, kad Abejučių pilkapynui padarytos žalos nustatymo procesas vyko, į jį buvo įtraukti kiti darbuotojai. Pareiškėjo žiniomis, procesas užtruko dėl Kontrolės skyriuje dirbančios darbuotojos kaltės, didelio darbo krūvio, darbuotojų vėlavimo, prioritetų darbams suteikimo pagal jų svarbą ir pan. Pareiškėjas nurodė, kad per visą pareiškėjo darbo praktiką Komisija niekada aktyviai nekontroliuodavo, kaip kitų skyrių darbuotojai dirba savo darbą.

Kodėl šis atvejis tapo išskirtiniu ir iš pareiškėjo imta reikalauti, kad jis aktyviai kontroliuotų ir prižiūrėtų, kaip kiti skyriai vykdo savo darbą, pareiškėjui nežinoma. Pareiškėjas nurodė, kad įsakymas dėl Komisijos sudarymo nebuvo pateiktas DVS skiltyje „vykdyti“, o buvo įdėtas tarp bendrų dokumentų, kas reiškia, kad adresatas neturi pareigos aktyviai vykdyti atitinkamo dokumento. Tokių dokumentų per dieną pareiškėjas gali gauti dešimtis ir šimtus, todėl didelės jų dalies net nespėja perskaityti, nors DVS pažymi, kad su dokumentu yra susipažinta.

Pareiškėjas teigė, jog visi dokumentai, kuriuos reikia vykdyti, yra įkeliami į DVS skiltį „vykdyti“, su jais yra įdėmiai susipažįstama ir jie yra aktyviai vykdomi. Pareiškėjas paaiškino, jog neturėjo pagrindo suprasti, kad šiuo atveju, skirtingai nuo įprastinės susiklosčiusios praktikos, jis turėtų pradėti vadovauti Komisijai, kontroliuodamas Komisijos narių darbą, tuo labiau, kad Departamento Vilniaus skyriaus darbo krūvis yra didžiausias palyginus su kitais regionais ir darbuotojams vienu metu tenka vykdyti itin daug procesų.

Pareiškėjas teigė, kad procesai dėl kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžių nustatymo vidutiniškai tęsiasi nuo kelių mėnesių iki metų ir daugiau, todėl visiškai neteisinga teigti, kad šiuo atveju procesas neįprastai ilgai užtruko. Teisės aktai jokių terminų, per kuriuos turi būti atlikti tyrimai, nenustato, todėl tyrimo trukmė kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių aplinkybių. Nors pareiškėjas iš dalies sutiko, kad proceso eiga nebuvo visiškai sklandi, tačiau atkreipė dėmesį, kad padarė tiek, kiek atitinkamu metu galėjo dėl susidariusio darbo krūvio.

Pareiškėjas teigė, jog jo, kaip Komisijos pirmininko, statusas negali būti suabsoliutinamas ir visa atsakomybė už Komisijos veiklą ar atskirų narių veiksmus negali būti išimtinai perkelta Komisijos pirmininkui.

8. Pareiškėjas nurodė, kad priežastinis ryšys tarp pažeidimų ir nurodytų pasekmių yra nepagrįstas jokiais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos nurodytoms pasekmėms, kurios neaišku, ar iš tiesų kilo ir kokią reikšmę turėjo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Laikinoji komisija taip pat pripažino, kad jokie neigiami padariniai realiai nekilo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas padarė tam tikrus pažeidimus, jie galėtų būti laikomi tik formaliais pažeidimais, nesukėlusiais jokių realių neigiamų pasekmių.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas praleido terminą nuobaudai paskirti. Tarnybinis patikrinimas šioje situacijoje nebuvo būtinas, nes pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad atsakovo nurodytu laiku Komisija nepateikė akto. Aplinkybė, jog Komisijos aktas nėra pateiktas, atsakovui tapo (ar turėjo tapti) žinoma 2017 m. gegužės 15 d., todėl nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas terminas. Pareiškėjas teigė, kad išvada yra nemotyvuota, kas patvirtina, jog tarnybinis tyrimas buvo nebūtinas, kadangi atlikus tyrimą buvo pripažinta ir taip akivaizdi aplinkybė, jog iki 2017 m. gegužės 15 d. atsakovui nebuvo pateiktas Komisijos aktas. Tarnybinio pažeidimo tyrimo komisija faktiškai neatliko jokio tyrimo, neatsižvelgė į pasiaiškinimus, jokių svarbių aplinkybių nenustatinėjo, o savo išvadą grindė vieninteliu faktu, kad buvo praleistas formalus terminas. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas praleido imperatyvų terminą pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo, nes informacija, kad Komisija nepateikė akto 2017 m. gegužės 15 d., tapo žinoma 2017 m. gegužės 16 d., todėl nuo šios dienos yra skaičiuotinas 5 darbo dienų terminas tyrimui pradėti, ir jis yra akivaizdžiai praleistas. Net skaičiuojant terminą nuo tada, kuomet Departamentas faktiškai sužinojo apie galimą pažeidimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas vėliausiai turėjo būti pradėtas 2017 m. rugpjūčio 24 d., tai yra, praėjus 5 darbo dienoms po 2017 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo.

10. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. jo atžvilgiu buvo pradėtos net 5 tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros, nors anksčiau jokių nuobaudų jis neturėjo. Pareiškėjas teigė, jog tai nutiko dėl to, kad jo vadovaujamas Departamento Vilniaus skyrius atsisakė derinti Vilniaus senamiesčio specialųjį planą.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas melagingai teigia, jog nebuvo prašoma jo sutikimo būti Komisijos pirmininku. Departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. sausio 16 d. raštu pats pareiškėjas pasiūlė savo kandidatūrą būti Komisijos pirmininku. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Tvarką žalos nustatymo komisijos pirmininku gali būti skiriamas Departamento Kontrolės, kito skyriaus atstovas, taip pat Departamento teritorinio padalinio atstovas, taip pat pabrėžė, jog pagal DVS duomenis pareiškėjas su įsakymu dėl Komisijos sudarymo susipažino 2017 m. kovo 31 d.

13. Atsakovas nurodė, kad priešingai, nei teigė pareiškėjas, pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl šių faktinių aplinkybių – Abejučių pilkapyno sužalojimo atveju pareiškėjo, kaip Komisijos pirmininko, Departamento direktoriaus nustatytų pavedimų galimo nevykdymo nustatytais terminais ir tvarka. Su pranešimu pareiškėjui buvo pateiktas Departamento direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymas, kurio 2 punkte taip pat nurodomas padarytas galimas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės, bei Departamento Kontrolės skyriaus vedėjos D. Š. tarnybinis pranešimas. Atsakovas nurodė, kad toks informacijos apie tarnybinį nusižengimą ir jo aplinkybes pateikimas pranešime atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas su pranešimu buvo supažindintas pasirašytinai ir dėl papildomos informacijos į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją ar Departamentą nesikreipė. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo prašomą pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 23 d., tačiau pareiškėjas paaiškinimą pateikė pavėlavęs – 2017 m. spalio 24 d.

14. Atsakovas nurodė, kad pavedimai, kurių nevykdė pareiškėjas ir aplinkybės, kodėl jis yra laikomas pažeidusiu pareigybės aprašymo nuostatas, yra išdėstytos išvadoje. Atsakovas paaiškino, kad žalos nustatymo komisijų darbui Departamento direktoriaus įsakymais yra nustatomas konkretus terminas. Atsiradus atitinkamų aplinkybių, žalos nustatymo komisijos pirmininkas tarnybiniu pranešimu kreipiasi į Departamento direktorių dėl įsakymo pakeitimo. Informacijos apie žalos nustatyto komisijos veiklą ir motyvuoto prašymo pratęsti tokios komisijos terminą pateikimas Departamento direktoriui yra komisijos pirmininko pareiga. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas su skundu nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog jis, kaip Komisijos pirmininkas, organizavo Komisijos darbą, taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, jog nustatytu terminu teikė Komisijos aktą Departamento direktoriui ar Departamento direktorių informavo, jog Komisijos aktas laiku pateiktas nebus, taip pat neprašė pakeisti įsakymą, pratęsiant Komisijos darbą.

15. Atsakovas teigė, jog tarnybinio nusižengimo pasekmės – laiku neinformuotos teisėsaugos institucijos, kurios turėjo nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, kas galimai galėjo sukliudyti nustatyti įtariamuosius kultūros paveldo objekto sužalojimo atveju. Fiksavęs nekilnojamosios kultūros vertybės sužalojimo atvejį, Departamentas duomenis perduota atitinkamai ikiteisminį tyrimą galinčiai atlikti teisėsaugos institucijai. Abejučių pilkapyno atveju Departamentas kreipėsi į Švenčionių rajono policijos komisariatą, tačiau komisariatas informavo Departamento direktorių, jog Departamentas turi pateikti sužalotos vertybės atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos išvadą ir sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo bus priimtas tik gavus minėtą išvadą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nurodė, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdė jam Departamento direktoriaus įsakymu suformuluoto pavedimo, neužtikrino, kad nustatytu terminu Departamento direktoriui būtų pateiktas Komisijos aktas, todėl elgėsi aplaidžiai, ko pasėkoje kilo šiame atsiliepime nurodytos neigiamos pasekmės.

16. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas Departamente užbaigtas 2017 m. spalio 16 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. spalio 24 d., nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Atsakovas pabrėžė, jog Departamento direktorius oficialią informaciją apie pareiškėjo nusižengimą gavo 2017 m. spalio 16 d., tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija sudaryta 2017 m. spalio 17 d., t. y. nepraleidus teisės aktuose nustatyto nuobaudų skyrimo termino.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino visiškai ir panaikino Departamento direktoriaus Įsakymą.

18. Teismas nustatė, jog pareiškėjas eina Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Departamento direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-68 (toliau – ir Įsakymas Nr. Į-68) buvo sudaryta Abejučių pilkapyno atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisija, kurios pirmininku paskirtas pareiškėjas. Komisijai pavesta nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės Abejučių pilkapyno atkūrimo būdą ir nuostolių dydį, o Komisijos pirmininkui pavesta organizuoti Komisijos darbą bei ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 15 d. pateikti Departamento direktoriui tvirtinti Komisijos aktą.

19. Teismas nustatė, kad Departamento direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. Į-172 „Dėl laikinosios tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo“ sudarė laikinąją tarnybinio patikrinimo komisiją tirti aplinkybes, susijusias su Abejučių pilkapyno atkūrimo būdo ir nuostolio dydžio nustatymo darbais. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime Laikinajai komisijai nurodė, jog Įsakymas Nr. Į-68 jam nebuvo pateiktas vykdyti per DVS, todėl jis neturėjo galimybės kontroliuoti jo vykdymo eigą. Pareiškėjas neprisiminė, ar buvo informuotas apie Komisijos nuvykimą į vietą ir kartu su Komisija vietoje objekto neapžiūrėjo. Pareiškėjas nežinojo, kodėl Departamento direktoriui nebuvo laiku pateiktas tvirtinti Komisijos aktas ir nepratęstas Komisijos akto pateikimo terminas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus skyrius vykdė 3 007 užduotis, todėl nenukreipta vykdyti užduotis negalėjo būti tinkamai vykdoma.

20. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Departamento direktorius Komisijos aktą patvirtino tik 2017 m. rugsėjo 5 d.

21. Teismas nustatė, kad Laikinoji tarnybinio patikrinimo komisija 2017 m. spalio 16 d. išvadoje Nr. RG-43 nustatė, kad pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, Departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė L. V., kaip Komisijos pirmininko pavaduotoja, netinkamai vykdė Departamento direktoriaus įsakymą Nr. Į-68, o Departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė, kaip Komisijos narė, ir Departamento Kontrolės skyriaus atstovė Komisijoje, iš dalies netinkamai vykdė Departamento direktoriaus įsakymą Nr. Į-68. Laikinoji komisija siūlė inicijuoti tarnybinių nusižengimų tyrimą dėl galimų tarnybinių nusižengimų pareiškėjui bei Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiajai valstybinei inspektorei L. V. ir Departamento Kontrolės skyriaus vyriausiajai valstybinei inspektorei A. V.. Departamento direktorius apie Laikinosios komisijos išvadą informuotas Departamento Kontrolės skyriaus vedėjos D. Š. 2017 m. spalio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LR-1632.

22. Teismas nustatė, kad Departamento direktorius, atsižvelgdamas į minėtą 2017 m. spalio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. LR-1632, 2017 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. P-497 sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją galimam tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, kuriai pavedė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl faktinių aplinkybių – Abejučių pilkapyno sužalojimo atveju Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareiškėjo, kaip Komisijos pirmininko, vyriausiosios valstybinės inspektorės L. V., kaip Komisijos pirmininko pavaduotojos, Departamento Kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės A. V., kaip Kontrolės skyriaus atstovės – Komisijos narės, Įsakymu Nr. Į-68 nustatytų pavedimų galimo neįvykdymo nustatytais terminais ir tvarka.

23. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 17 d. pranešimu Nr. TN-16 pareiškėjas informuotas, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes Abejučių pilkapyno sužalojimo atveju kaip Komisijos pirmininkas galimai nustatytais terminais ir tvarka nevykdė Įsakymu Nr. Į-68 nustatytų pavedimų. Prie pranešimo buvo pridėtas ir D. Š. 2017 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. LR-1362. Pareiškėjas paprašytas pateikti paaiškinimą vėliau kaip iki 2017 m. spalio 23 d.

24. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 23 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija parengė išvadą „Dėl V. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, nustatytais terminais ir tvarka neįvykdė Departamento direktoriaus pavedimo, nustatyto Įsakymu Nr. Į-68, neorganizavo Komisijos darbo (neorganizavo posėdžių, nevyko į vietą bei nepavedė darbo atlikti kitiems komisijos nariams) ir neatliko pavestos užduoties, todėl pažeidė Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. P-319 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.39 ir 7.67 punktus. Komisija pripažino, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nusižengimo pasekmės – laiku neinformuotas kreipęsis asmuo, teisėsaugos institucijos, kurios turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, kas galimai galėjo sukliudyti nustatyti įtariamuosius kultūros paveldo objekto sužalojimo atveju, todėl pasiūlyta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

25. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 24 d. Departamento direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 12 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, 29 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116, 17.10 punktu ir atsižvelgdamas į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadą, pripažino, jog pareiškėjas, nevykdydamas Įsakymo Nr. Į-68 nustatytais terminais ir tvarka, t. y. kaip nurodytu įsakymu sudarytos Komisijos pirmininkas neorganizavo Komisijos darbo, neatliko nustatytų funkcijų ir laiku neatliko pavestų užduočių ir tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

26. Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja VTĮ bei Taisyklės. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažintas pažeidęs VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Pareigybės aprašymo 7.39 punktą, nustatantį, kad šias pareigas einantis asmuo organizuoja skyriaus atstovo dalyvavimą Departamento direktoriaus sudaromuose komisijose nustatant sužalotų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį bei Pareigybės aprašymo 7.67 punktą, įpareigojantį pareiškėją vykdyti ir kitus su skyriaus ir Departamento funkcijomis susijusius pavedimus.

27. Teismas analizavo Taisyklių 7, 8 punktus ir pažymėjo, kad šiomis Taisyklių nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Teismas darė išvadą, jog pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018; 2015 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1566-662/2015).

28. Teismas sutiko su pareiškėju, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys šiuo atveju buvo neišsamus, nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, apibendrintai informuojama, kad pareiškėjas nustatytais terminais ir tvarka nevykdė Įsakymu Nr. Į-68 nustatytų pavedimų, tačiau pranešime nenurodyta, kokių konkrečių pavedimų, kokias terminais jis nevykdė, kokios pavedimo vykdymo tvarkos nesilaikė, t. y. pranešime neįvardinti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie vertinami kaip tariamas nusižengimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui buvo suteiktas terminas iki 2017 m. spalio 23 d. pasiaiškinimui pateikti, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija savo išvadą priėmė nesulaukusi pareiškėjo paaiškinimo. Teismas kritiškai vertino Departamento teiginius, kad pareiškėjas pavėlavo pateikti pasiaiškinimą, nes DVS duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo pasiaiškinimą į DVS įkėlė ir pasirašė nustatytu terminu, o tai, kad minėtas dokumentas buvo užregistruotas tik kitą dieną, negali būti traktuojama kaip termino paaiškinimui pateikti praleidimas. Teismas pažymėjo, jog nors Išvadoje nurodomos pareiškėjo Laikinajai komisijai teikto paaiškinimo aplinkybės, tačiau jų tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija išsamiai neanalizavo, t. y. nors pažymėjo, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su Įsakymu Nr. Į-68, tačiau nenagrinėjo, kodėl pastarasis DVS nebuvo pateiktas vykdyti, neanalizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo vadovaujamo skyriaus darbo krūvio ir kokia nurodytų faktų įtaka netinkamam pareiškėjo pareigų atlikimui.

29. Teismas analizavo Taisyklių 13 punktą ir pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Be to, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas nurodė, jog nors išvadoje pareiškėjo kaltės forma yra nurodoma, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija parinktos kaltės formos visiškai nepagrindė iš esmės pareiškėjos kaltės netyrusi.

30. Teismas nusprendė, kad nurodyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pripažintinas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentų apie galimai atsakovo praleistus terminus nuobaudai skirti papildomai nepasisakė.

III. 31. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros departamento apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas teigia, jog 2017 m. spalio 17 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-16 atitinka Taisyklių priedo „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jame nurodyta, kokių konkrečių pavedimų, kokiais terminais pareiškėjas nevykdė, kokios pavedimo vykdymo tvarkos nesilaikė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pranešime buvo nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl šių faktinių aplinkybių – Abejučių pilkapyno sužalojimo atveju pareiškėjo, kaip Komisijos pirmininko, Įsakymu Nr. Į-68 nustatytų pavedimų galimo nevykdymo nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas su Įsakymu Nr. Į-68 susipažino 2017 m. kovo 31 d., su pranešimu 2017 m. spalio 17 d. buvo supažindintas pasirašytinai ir dėl papildomos informacijos į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją ar atsakovą nesikreipė, 2017 m. spalio 24 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. LRV-299, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pranešimas buvo neišsamus ar neaiškus pareiškėjui.

33. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas praleido terminą paaiškinimui pateikti ir pabrėžia, kad visi dokumentai registruojami DVS. Atsakovas aptaria dokumentų registravimo tvarką, ją reglamentuojančius teisės aktus ir nurodo, kad atsakovo Vilniaus skyriaus dokumentai privalo būti užregistruoti DVS ir tokius dokumentus registruoja Departamento Vilniaus skyriaus registratoriai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad paaiškinimą buvo prašoma pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 23 d. Pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. LRV-299 DVS buvo registruotas 2017 m. spalio 24 d. 9 val. 24 min. 53 sek., Departamento direktoriui pateiktas tik 2017 m. spalio 24 d. 9 val. 25 min. 32 sek., t. y. praleidus nustatytą terminą.

34. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija netyrė pareiškėjo kaltės. Atsakovas teigia, jog išvadoje yra atliktas ir kaltės tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, kad pareiškėjas neorganizavo Komisijos posėdžių, nevyko į vietą bei nepavedė darbo atlikti kitiems Komisijos nariams, todėl neatliko pavestos užduoties. Išvados konstatuojamosios dalies 3 punkte tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nurodė, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, taigi priešingai nei nurodoma teismo sprendime, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija parinktą kaltės formą pagrindė – pareiškėjas buvo aplaidus. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo argumentai, jog jis nežino, kodėl nebuvo laiku pateiktas tvirtinti Komisijos aktas ir nepratęstas Komisijos akto pateikimo terminas, dėmesio nukreipimas į Vilniaus skyriaus vykdomas 3 007 užduotis, tik patvirtina išvadoje nurodytą pareiškėjo kaltęs formą – aplaidumą.

35. Atsakovas nurodo, kad dėl pareiškėjo aplaidumo kilo neigiamos pasekmės – laiku neinformuotos teisėsaugos institucijos. Atsakovas nurodo, kad plačiau dėl neigiamų pasekmių pasisakė atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui ir akcentuoja, kad Departamentas dėl pareiškėjo kaltės laiku neatliko savo funkcijos, nustatyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 20 punkte – nustatyti sužalotų nekilnojamųjų vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Atsakovas teigia, jog dėl pareiškėjo kaltės nukentėjo ir Departamento dalykinė reputacija, nes 2018 m. rugpjūčio 3 d. interneto svetainėje www.15min.lt pasirodė publikacija „Kapų plėšikai Lietuvoje grobsto archeologinius kapus, o nusikaltėliai net neieškomi“, taip pat „Karštąja linija“ fiksuotas visuomenės susirūpinimas (2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. liepos 31 d. pranešimai).

36. Atsakovas nurodo, kad duomenų, jog pareiškėjas organizavo Komisijos darbą, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra nei vieno Komisijos posėdžio protokolo, duomenų, jog pareiškėjas dėl per didelio darbo krūvio kreipėsi į Departamento direktorių, informuodamas, kad negali organizuoti Komisijos darbo. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas paaiškinimu informavo, jog paaiškinimą apie nagrinėjamą situaciją pateikė 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LRV-246, o terminai skirti tarnybines nuobaudas, jeigu buvo padaryti tarnybiniai nusižengimai, jau praėjo. Atsakovas nurodo, kad apie terminus pasisakė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir akcentuoja, kad terminai tarnybinei nuobaudai skirti praleisti nebuvo, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko visapusiškai ir objektyviai, pranešimas ir Išvada atitinka teisės aktų reikalavimus, o Įsakymas yra teisėtas.

37. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atsakovo Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Pareiškėjas dėl atsakovo argumento, susijusio su pranešimo turiniu, akcentuoja, jog net apeliaciniame skunde Departamentas itin abstrakčiai kalba apie pažeidimus ir nenurodo konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų, dėl kurių jis turėjo pasiaiškinti, bei terminų, kurių jis esą nesilaikė. Pareiškėjas pabrėžia, kad abstraktaus pobūdžio pranešimas apie neva padarytą nusižengimą, nurodant pasiaiškinti dėl kitame dokumente nurodytų pareigų nevykdymo, neįvardijant kokios iš tame dokumente nurodytų pareigų nebuvo įvykdytos, negali būti laikomas tinkamu. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog pranešimas buvo neaiškus pareiškėjui, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes pareiškėjas, nesuprasdamas Departamento reikalavimų, pateikė bendro pobūdžio paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl nagrinėjamos situacijos jau yra pasisakęs 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas pabrėžia, kadangi jam nebuvo pateikti tinkamai suformuoti kaltinimai, jo galimybė pateikti tinkamą pasiaiškinimą buvo apribota.

39. Pareiškėjas dėl pasiaiškinimo nurodo, kad jis nesuprato dėl kokių veiksmų turi pasiaiškinti, kadangi jame yra nurodyta, kad apie situaciją Pareiškėjas jau yra pasisakęs 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas teigia, jog Departamentas, kaip darbdavys ir stipresnioji santykių pusė, privalo stengtis išsiaiškinti visas aplinkybes, o šiuo atveju turėjo tikslą bet kokia kaina nubausti pareiškėją, todėl jam net nerūpėjo išsiaiškinti tikrąsias situacijos aplinkybes bei sužinoti pareiškėjo poziciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis neturi pareigos reikalauti pateikti papildomą informaciją, patikslinti pranešimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. pats aktyviai aiškintis, kuo yra kaltinamas. Šiuo atveju pareiškėjas buvo saistomas pateikto pranešimo, todėl pateikė tokį pasiaiškinimą, kokį galėjo pateikti pagal pranešime nurodytas aplinkybes.

40. Pareiškėjas dėl praleisto termino pasiaiškinimui pateikti nurodo, kad Departamentas klaidina teismą, nes pagal bylos duomenis, pasiaiškinimas į DVS įkeltas 2017 m. spalio 23 d., tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių registruotas 2017 m. spalio 24 d. Pareiškėjas teigia, kad terminas turi būti skaičiuojamas pagal įkėlimo į DVS datą (o ne pagal tai, kada jis yra registruojamas DVS, nes šio veiksmo pareiškėjas negali kontroliuoti), kadangi yra vertinama dokumento pateikimo data, o ne data, kuomet faktiškai atitinkamą dokumentą gavo gavėjas. Pareiškėjas pažymi, kad pranešimas buvo įteiktas 2017 m. spalio 17 d., todėl pareiškėjui negalėjo būti nustatytas trumpesnis negu 5 darbo dienų terminas pasiaiškinimui pateikti, t. y. šis terminas turėjo būti iki 2017 m. spalio 24 d. (o ne iki 2017 m. spalio 23 d., kaip buvo numatyta pranešime). Vadinasi, pats Departamentas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir suteikė per trumpą terminą pasiaiškinimui pateikti.

41. Dėl kaltės pareiškėjas nurodo, kad kaltė yra įvertinama atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių nebuvo atliktas atitinkamas veiksmas. Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija jokių priežasčių nesiaiškino, o tiesiog konstatavo, kad Komisijos aktas nebuvo pateiktas laiku. Pareiškėjas pabrėžia, kad vien iš to fakto, kad Komisijos aktas nebuvo pateiktas laiku, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nusprendė, jog taip buvo padaryta dėl aplaidumo. Departamentas privalėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių pareiškėjas laiku nepateikė Komisijos akto bei ar šios priežastys sudaro pagrindą pripažinti buvus aplaidumą. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas jo kaltės iš viso netyrė ir absoliučiai klaidingai laikė, jog veiksmo neatlikimas savaime reiškia pareiškėjo kaltę. Pareiškėjas nurodo, kad nors žalos nustatymo procesas užsitęsė, tačiau jis buvo vykdomas, į jį buvo įtraukti kiti darbuotojai (kas matyti iš paties atsakovo dokumentų, kuomet tyrimas buvo inicijuotas ne tik pareiškėjo, tačiau ir kitų asmenų atžvilgiu). Pareiškėjas pakartoja skundo teismui argumentus dėl Departamento direktoriaus įsakymo dėl Komisijos sudarymo neįkėlimo į DVS skiltį „vykdymui“, atkreipia dėmesį, jog nors ir susipažino su juo sekančią dieną, tačiau dėl jo patalpinimo netinkamoje skiltyje nepradėjo jo vykdyti ir į šį dokumentą nesikoncentravo, pabrėžia didelį užduočių skaičių bei aplinkybę, jog Komisijos pirmininku turėjo būti Departamento Kontrolės skyriaus darbuotojas (Tvarkos 4 p.).

42. Pareiškėjas dėl tariamai atsiradusių pasekmių nurodo, jog jos remiasi išimtinai atsakovo prielaidomis. Pareiškėjas nurodo, jog vien publikacijos pasirodymas savaime nereiškia, kad buvo padaryta žala Departamento dalykinei reputacijai. Pareiškėjas teigia, jog Departamentas visiškai nepagrindė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir tariamai atsiradusios žalos, taip pat nepaaiškino, kodėl būtent pareiškėjo veiksmai esą sąlygojo žalos atsiradimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo dienos, kai buvo sužinota apie padarytą žalą Abejučių pilkapynui iki Departamento sprendimu numatytos Komisijos akto pateikimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 15 d., praėjo daugiau negu 6 mėnesiai. Akivaizdu, kad tai yra per ilgas laiko tarpas, norint atlikti operatyvius policijos veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. spalio 31 d. buvo gautas pranešimas, kuriame teigta, kad yra iškasinėtas vienas iš didesnių Abejučių pilkapyno pilkapių. Dėl tuomet buvusių oro sąlygų (sniego ir sunkaus privažiavimo prie objekto) Abejučių pilkapynas pirmą kartą buvo apžiūrėtas 2016 m. lapkričio 24 d., surašant tai patvirtinantį aktą Nr. AAV-731. Tačiau Komisija sudaryta tik 2017 m. kovo 30 d., o tai patvirtina, kad pats Departamentas nesiėmė jokių priemonių, kad įvykis būtų ištirtas skubiai.

43. Pareiškėjas dėl termino skirti tarnybinę nuobaudą nurodo, kad vertinant labai formaliai terminas nebuvo praleistas. Tačiau vadovaujantis turinio prieš formą principu ir atsižvelgiant į konkrečių teisės normų tikslus (šiuo atveju tikslus, kuriais yra nustatyti konkretūs terminai), akivaizdu, kad šiuo atveju tyrimas nebuvo būtinas. Pareiškėjas teigia, jog per 2 tyrimo mėnesius nebuvo nustatytos (o ir nebuvo nustatinėjamos) jokios naujos aplinkybės, kurios galėjo įtakoti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija tiesiog formaliai konstatavo objektyvų faktą – Komisijos aktas nebuvo pateiktas iki 2017 m. gegužės 15 d., ir to užteko, kad būtų pripažintas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamentas praleido imperatyvų terminą pradėti tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Informacija, kad Komisija nepateikė akto 2017 m. gegužės 15 d. tapo žinoma 2017 m. gegužės 16 d., todėl nuo šios dienos yra skaičiuotinas 5 darbo dienų terminas tyrimui pradėti, ir jis akivaizdžiai buvo praleistas.

44. Pareiškėjas nurodo, kad per laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio pareiškėjui buvo skirtos 3 nepagrįstos tarnybinės nuobaudos (o tarnybinių patikrinimų buvo pradėta dar daugiau). Be ginčijamos tarnybinės nuobaudos, jam 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. P-536, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. P-578 buvo skirti papeikimai. Pareiškėjas nurodo, kad visos nuobaudos yra apskųstos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamo ginčo dalykas Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui V. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

46. VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu, t. y. 2017 m. spalio 24 d.) įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018).‏‏‎

47. 2017 m. spalio 23 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos parengtoje Išvadoje be VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo, kaip bendro pobūdžio teisės normos, buvo padarytos nuorodos į Departamento direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. P-319 patvirtintos Vilniaus skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.39 ir 7.67 punktus, kurių, atsakovo nuomone, ir nesilaikė pareiškėjas.

48. Įsakyme nurodomas tik VTĮ 15 straipsnis, kaip lemiantis tarnybinės nuobaudos skyrimą, tačiau, turint omenyje, kad Įsakyme remiamasi ir Išvada, kuri laikytina sudėtine Įsakymo dalimi, pripažintina, jog toks teisinis kvalifikavimas atitinka šios nutarties 46 punkte tarnybiniams ginčams keliamus reikalavimus.

49. Pareigybės aprašymo 7.39 punktas nustato, kad šias pareigas einantis asmuo organizuoja skyriaus atstovo dalyvavimą Departamento direktoriaus sudaromose komisijose, nustatant sužalotų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Pareigybės aprašymo 7.67 punktas įpareigoja pareiškėją vykdyti ir kitus su skyriaus ir Departamento funkcijomis susijusius pavedimus.

50. Administracinėje byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados dėl Pareigybės aprašymo 7.39 punkto pažeidimo. Tvirtinimas, kad pareiškėjas, kaip skyriaus vedėjas, nesuorganizavo skyriaus atstovo dalyvavimo Departamento direktoriaus sudaromose komisijose nustatant sužalotų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį, neparemtas jokiais įrodymais ir apskritai nei Išvadoje, nei Įsakyme apie tai net neužsimenama (veika, kaip priešinga teisei, įtvirtinta Pareigybės aprašymo 7.39 punkte ir inkriminuojama pareiškėjui, nekonkretizuojama per šios bylos faktines aplinkybes), todėl sutiktina aptariamu aspektu nesant konkretumo, aiškumo bei galimybės tai patikrinti teismine tvarka. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, Pareigybės aprašymo 7.39 punkte esanti nuostata labiau susijusi su pareiškėjo pareiga (su)organizuoti kito asmens (skyriaus atstovo) dalyvavimą, o ne užtikrinti paties skyriaus vedėjo dalyvavimą Departamento direktoriaus sudaromose komisijose nustatant sužalotų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį.

51. Pareigybės aprašymo 7.67 punktas įpareigoja pareiškėją vykdyti ir kitus su skyriaus ir Departamento funkcijomis susijusius pavedimus. Siekiant pagrįsti nesilaikymą nurodytos taisyklės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, turi būti viskas konkretu bei pakankamai aišku, kad būtų galima patikrinti ir ginčui keliantis (persikėlus) į teismą, tinkamai pasiruošti teisminei gynybai.

52. Tiek Išvadoje, tiek Įsakyme dėstoma, kad Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. K., kaip Komisijos pirmininkas, neįvykdė Departamento direktoriaus pavedimo, t. y. neįvykdė Įsakyme Nr. Į-68 nurodytų patvarkymų – nustatytais terminais ir tvarka neorganizavo Komisijos darbo ir neatliko pavestos užduoties.

53. Įsakymo Nr. Į-68 3 punktu Komisijos pirmininkui buvo pavesta organizuoti Komisijos darbą, nustatant sužalotos kultūros vertybės atkūrimo būdą ir nuostolių dydį.

54. Įsakymo Nr. Į-68 9 punktu Komisijos pirmininkui buvo pavesta Komisijos aktą pateikti Departamento direktoriui tvirtinti ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 15 d. Kiti Įsakymo Nr. Į-68 punktai nebuvo nukreipti į pareiškėją, todėl ginčo atveju nėra aktualūs.

55. Atsižvelgiant į Įsakymo Nr. Į-68 3 ir 9 punktuose įtvirtintus pavedimus, galima teigti, jog pareiškėjui inkriminuotas neorganizavimas Komisijos darbo (posėdžių sušaukimas, nevykimas į įvykio vietą) ir Komisijos akto nesurašymas bei nepateikimas Departamento direktoriui tvirtinti iki 2017 m. gegužės 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, kaltinimo ribos buvo pakankamai konkrečios ir aiškios. Tokia veika (neveikimas), jei tai būtų įrodyta, manytina, galėtų būti nesuderinama su Pareigybės aprašymo 7.67 punkte įtvirtinta funkcija, todėl pirmosios instancijos teismas ir turėjo atlikti patikrą šioje apimtyje (ar pareiškėjas galėjo būti įtrauktas į Komisiją bei būti jos pirmininku, jei taip, ar buvo šaukiami Komisijos posėdžiai, ar buvo poreikis juos šaukti, ar buvo vykta į įvykio vietą, ar buvo surašytas Komisijos aktas, ar laiku toks aktas pateiktas Departamento direktoriui, jei ne, dėl kokių aplinkybių tai nepadaryta ir, kas už tai buvo atsakingas ir kt.).

56. Konstatavus pirmiau nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 53–55 p.) yra paneigiamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl neįvardijimo konkrečių pareiškėjo veiksmų (nutarties 28 p.), kaip lemiančių pastarojo tarnybinę atsakomybę.

57. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo visa apimtimi, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į apsibrėžtas ribas, turi atlikti patikrą dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai buvo inkriminuotas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 (1 punktas apskritai nėra minimas Išvadoje) ir 4 punktai, nesilaikius Pareigybės aprašymo 7.67 punkte nustatytos funkcijos, taip užtikrinat administracinės bylos dalyviams pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies.

58. Administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų atsakyta į šioje nutartyje iškeltus klausimus bei, esant teisiniam poreikiui, pasisakyta dėl kitų skundo argumentų, kurie buvo palikti nenagrinėti (žr. nutarties 30 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius