ef48fcdd-a893-4e74-83bd-caaab2fbfadc · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1153-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07039-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; (S) 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.

K. ir atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovei R. K., tretiesiems asmenims A.

K., A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Patikslinęs ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas teismo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje ieÅ¡kovo D. K. ir atsakovės I.

K. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes, pripažinti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 2 300 Eur, pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 800 Eur, taip pat nustatyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nuo 2008 m. spalio mėn. gyveno skyrium ir nebevedė bendro Å«kio.

Bylos nagrinėjimo metu 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovas atsisakė nuo reikalavimų padalyti transporto priemones.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai. PaaiÅ¡kino, kad santuokoje įgytÄ turtÄ pasidalijo dar 2009 m., nuo to laiko Å¡alys kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė, todėl vėliau sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė. 2013 m. sudarant sandorį dėl sodo sklypo su nebaigtu statyti namu įsigijimo atsakovė nedalyvavo, Å¡io sandorio iki bylos iÅ¡kėlimo teisme neginčijo, nekilnojamasis turtas įgytas ieÅ¡kovo motinos vardu ir už jos lėšas, todėl nedalytinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

3. Atsakovė byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje ieÅ¡kovo D. K. ir atsakovės I. K. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti Å¡alims santuokines pavardes, transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, ieÅ¡kovui priteisiant 188,13 Eur kompensacijÄ , transporto priemonę OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant 1 384,38 Eur kompensacijÄ .

Atsakovė taip pat prašė pripažinti 2013 m. spalio 4 d. tarp A. K., A. K. (pardavėjų) ir R. K. (pirkėjos) sudarytÄ pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu R. K. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt (3 475,44 Eur) apsimestiniu ir negaliojančiu dėl Å¡io turto pirkėjo, pripažinti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais pastatu- sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu atsakovės ir ieÅ¡kovo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Nutraukus santuokÄ , visÄ Å¡Ä¯ turtÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant pusės Å¡io turto vertės dydžio kompensacijÄ , t. y. 23 500 Eur, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė nurodė, kad nors ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nebuvo lojalus ir nedėjo pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau siekiant negilinti tarpusavio konflikto atsakovė sutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiaiÅ¡kinant santuokos nutraukimo priežasčių.

5. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad po 2009 m. Å¡alys neįgijo jokio bendro turto, nes iki pat 2016 m. pradžios jie visÄ laikÄ vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno kaip Å¡eima. Santuokos metu Å¡alys įgijo du automobilius, kuriuos praÅ¡o padalyti, atsižvelgiant į jų vertę. Be to, santuokos metu 2013 m. spalio 4 d. tarp A. K., A. K. (pardavėjų) ir ieÅ¡kovo motinos R. K. (pirkėjos) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria R. K. įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt (3 475,44 Eur).

Atsakovės teigimu, Å¡is žemės sklypas iÅ¡ tikrųjų įgytas ne ieÅ¡kovo motinos R. K., o atsakovės ir ieÅ¡kovo lėšomis ir jų naudai. Nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Å¡alys kartu įsirenginėjo sklype esantį namÄ , tvarkė aplinkÄ , vyko priestato statybos. Ä®renginėjant namÄ , sutuoktiniams padėjo vyro brolis L. K., atsakovės tėvas A. B. padarė visus elektros darbus bei davė pinigų mediniams laiptams. 2014 metų liepos mėnesį atsakovė iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos apmokėjo už Å¡ilumos siurblį geoterminiam Å¡ildymui įrengti (trys mokėjimai po 4 000 Lt), paskutines savo santaupas atidavė ieÅ¡kovui 2015 metų vasarÄ , sugedus jo automobiliui.

Minėtu laikotarpiu iÅ¡ savo atlyginimo atsakovė mokėjo už nuomojamus butus, kuriuose kartu gyveno. IeÅ¡kovas savo gaunamÄ atlyginimÄ investavo į namÄ . Ä® pastatytÄ ginčo namo priestatÄ iÅ¡vežė Å¡eimos naudotÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ baldus, Å¡aldytuvÄ , televizorius ir kitÄ turtÄ . IeÅ¡kovo motinos vardu įregistruotas sklypas iÅ¡ tikrųjų buvo įgytas jų Å¡eimos lėšomis, Å¡eimos poreikiams tenkinti ir Å¡alys planavo jame gyventi. Atsakovė kartu su ieÅ¡kovu derino sklypo įsigijimo klausimus, sklypo vietÄ , kainÄ , namo statybas ir įrengimÄ , tačiau sandorio sudarymo dienÄ , t. y. 2013 m. spalio 4 d., kai sutuoktinis su pardavėjais turėjo susitikti pas notarÄ , ieÅ¡kovas informavo atsakovę, kad pirkimo–pardavimo sutartį sudarys savo mamos vardu.

IeÅ¡kovo motinos vardu sudarius sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, Å¡alys įrenginėjo gyvenamÄ jį namÄ , kuriame ketino gyventi. Å is sandoris pripažintinas apsimestiniu ir negaliojančiu dėl jo pirkėjo. Pripažinus šį sandorį negaliojančiu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais pripažintinas atsakovės ir ieÅ¡kovo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalytinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Teismas nutraukė (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje ieÅ¡kovo D. K. ir atsakovės I. K. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko Å¡alims pavardes „K.“ ir „K.“. Po santuokos nutraukimo automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei, o automobilį OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė ieÅ¡kovui, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 196,25 Eur kompensacijÄ .

Teismas taip pat pripažino apsimestiniu ir negaliojančiu 2013 m. spalio 4 d. A. K. ir A. K. bei R. K. sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio dalį dėl pirkėjo, kurio pagrindu R. K. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pripažino žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatu-sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo šį žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais asmeninės nuosavybės teise priteisė ieÅ¡kovui, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 23 500 Eur kompensacijÄ .

KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, tarpusavio pagalbos ir paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ tuo metu, kai Å¡alys gyveno kartu ir atskirai, Å¡alių jokie bendri interesai nebesieja ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai.

8. Spręsdamas klausimÄ dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios momento, teismas įvertino kaip liudytojų byloje apklaustų asmenų parodymus, taip pat raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių teismas nustatė, kad apie 2008 m. Å¡alių santykiai buvo įtempti, ieÅ¡kovas buvo pradėjęs gyventi atskirai, tačiau maždaug po metų sutuoktiniai susitaikė ir toliau gyveno kaip Å¡eima. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. sutuoktiniai vienas už kitÄ mokėjo įvairius mokesčius, iki 2015 metų balandžio mėnesio lankė konsultacijas dėl santykių iÅ¡saugojimo. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino nepagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, kad faktiÅ¡kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m., todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas ir atsakovės vardu įregistruotas automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 376,25 Eur, 2014 m. kovo 7 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas ir ieÅ¡kovo vardu įregistruotas automobilis OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 768,75 Eur. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nutraukus santuokÄ , automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei, ieÅ¡kovui priteisiant 188,13 Eur kompensacijÄ , o automobilis OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant 1 384,38 Eur kompensacijÄ . Atlikus įskaitymÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 196,25 Eur kompensacija.

10. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 4 d. tarp A. K. ir A. K. bei R. K. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. K. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įgyti žemės sklypÄ su nebaigtu statyti namu, esančius (duomenys neskelbtini), siekė abu sutuoktiniai, jie kartu iÅ¡sirinko šį turtÄ kaip bÅ«simÄ Å¡eimos bÅ«stÄ , Å¡eimos lėšomis jį remontavo – pirko langus, duris, Å¡ildymo katilÄ ir kt., dirbo sodo darbus.

Teismas nustatė, kad bendros sutuoktinių iÅ¡laidos, patirtos turtui pagerinti, sudaro 7 598,67 Eur, iÅ¡ jų 4 123,23 Eur sumokėta ieÅ¡kovo vardu, o 3 475,44 Eur – atsakovės vardu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta R. K. bÅ«tų siekusi šį turtÄ Ä¯gyti savo poreikiams tenkinti, ji nevedė derybų dėl Å¡io turto įgijimo, niekada nesilankė ginčo sklype, neatliko jokių namo remonto darbų, netvarkė Å¡io turto kaip savo.

Be to, teismas nenustatė, kad R. K. bÅ«tų turėjusi pakankamÄ pinigų sumÄ ginčo turtui įsigyti, bÅ«tų atlikusi kokias nors pinigų pervedimo operacijas pardavėjams. Teismas konstatavo, kad ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris yra sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, t. y. ieÅ¡kovu ir atsakove, o su statytine – R. K. Teismas nurodė, kad atsakovė įgyvendino savo, kaip sodo sklypo su nebaigtais statyti statiniais savininkės, teises ir pareigas, ieÅ¡kovas ir atsakovė ketino įgyti ir įgijo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sutartį, t. y. jie yra faktiniai pirkėjai pagal ginčijamÄ sutartį, o šį turtÄ Ä¯gijo už santuokos metu įgytas lėšas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jį padalijo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. K. ir atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. K. (toliau – apeliantai) praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl transporto priemonių padalijimo, 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu, žemės sklypo su jame esančiais pastatu-sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo priteisimo asmeninėn ieÅ¡kovo nuosavybėn bei 23 500 Eur kompensacijos priteisimo ir Å¡iuos atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. Å¡alys dar vedė bendrÄ Å«kį. Apelianto teigimu, vien tai, kad po iÅ¡siskyrimo 2009 metais Å¡alys vis dar bendravo, siuntė vienas kitam pinigus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Teismas nevertino byloje esančio 2009 m. lapkričio 9 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos, kuris patvirtina, kad dar 2009 metais Å¡alys pasidalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ .

Teismas taip pat nevertino, kad Å¡alys turėjo nepilnametę dukrÄ , todėl ieÅ¡kovo mokėjimai buvo atliekami teikiant iÅ¡laikymÄ dukrai ir neįrodo bendro Å«kio vedimo fakto. Be to, atsakovė su dukra gyveno atskirai nuo ieÅ¡kovo. 11.2. Teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009 metų Å¡alys dar negyveno skyrium, nepagrįstai padalijo po 2009 metų sutuoktinių įgytas transporto priemones, nors Å¡alims nuo 2009 metų pradėjus gyventi skyrium, teismui nebuvo teisinio pagrindo Å¡ių transporto priemonių pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir įtraukti jų į dalytino turto balansÄ . 11.3.

Teismas nepagrįstai patenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo. Tenkindamas Å¡iuos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas nevertino Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių: 11.3.1. Å alys gyveno atskirai nuo 2009 m. lapkričio mėn., todėl nuo tada jų turtas buvo atskiras. 11.3.2. Spręsdamas klausimÄ dėl tikrojo žemės sklypo pirkėjo, teismas nevertino R. K. pateiktų įrodymų apie jos gautas pajamas, t. y. pajamų deklaracijų už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2009 m., įrodymų apie jos gautas iÅ¡mokas už pasėlius. 11.3.3.

Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji siekė įsigyti ginčo turtÄ , jį prižiÅ«rėjo ar iÅ¡laikė. 11.3.4. Ginčijama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, ji laikytina oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu, todėl sutartyje nurodyti duomenys negalėjo bÅ«ti paneigti liudytojų parodymais. 11.3.5. Nors atsakovė įrodinėjo, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau faktiÅ¡kai sutiko su tokiu turto statusu, koks buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, t. y. pripažino sandorio apsimestinumÄ . 11.3.6.

Net ir pripažinus, kad ginčijamÄ sandorį sudarė D. K. iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, turtas negalėjo bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes tokiam sandoriui sudaryti nebuvo gautas sutuoktinės sutikimas. 11.4. Teismas nepagrįstai nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų apie ieÅ¡kovui D. K. priklausančias 45 000 Lt (13 032,90 Eur) dydžio asmenines lėšas, kurios jam buvo padovanotos ir dėl kurių padidėjo sutuoktinių bendras turtas. Dėl Å¡ios priežasties teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovui didesnę turto dalį ir tokiu bÅ«du kompensuoti bendram turtui padidinti panaudotas asmenines lėšas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas tinkamai vertino kaip liudytojų byloje apklaustų asmenų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti teismo nustatyti faktÄ , kad santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ Å¡i teisė suteikta tik sutuoktiniui, kuris nėra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Teismas pagrįstai nurodė, kad po turto pasidalijimo 2009 metais Å¡alys ir toliau vedė bendrÄ Å«kį. 12.2. Teismas pagrįstai pripažino apsimestiniu nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį dėl Å¡io turto pirkėjo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė kartu su ieÅ¡kovu siekė įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , prisidėjo prie Å¡io turto įsigijimo, priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo. 12.3. Apeliantai byloje neįrodė, kad R. K. turėjo lėšų įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir jas panaudojo įsigydama šį turtÄ .

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas buvo įgytas ir sodo namelio statyba užbaigiama bendromis sutuoktinių lėšomis. 12.4. Apeliaciniame skunde nurodytos piniginių lėšų 2013 m. gruodžio 7 d., 2014 m. vasario 8 d., 2014 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartys yra apsimestinės, sudarytos siekiant pagrįsti, jog ginčo nekilnojamasis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Nėra logiÅ¡ka, kad turint pakankamai piniginių lėšų savo sÄ skaitoje, nekilnojamajam turtui įsigyti ieÅ¡kovui bÅ«tų poreikis gauti dovanų pinigus iÅ¡ jo mamos ir brolio, kurie neturėjo finansinių galimybių Å¡ias lėšas ieÅ¡kovui padovanoti. 12.5.

Byloje nebuvo pareikÅ¡ta jokių ieÅ¡kovo reikalavimų dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimÄ pagerinant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti ieÅ¡kovui didesnę turto dalį, yra nepagrįsti. 12.6. Žemės sklypas ir jame esantys statiniai įgyti ir pastatyti atsakovės bei ieÅ¡kovo lėšomis, todėl teismas pagrįstai šį nekilnojamÄ jį turtÄ pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jį padalijo.

Atsakovės teigimu, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡spręstas santuokos metu įgytų transporto priemonių padalijimo klausimas, patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu, žemės sklypo su jame esančiais pastatu – sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir Å¡io turto priteisimo ieÅ¡kovo nuosavybėn bei 23 500 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nuo 2008 m. Å¡alys gyveno skyrium. Teismas konstatavo, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės Å¡alys įgijo automobilius VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 376,25 Eur, ir OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 768,75 Eur, bei juos padalijo. Teismas taip pat pripažino apsimestine 2013 m. spalio 4 d.

A. K. ir A. K. bei R. K. sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio dalį dėl pirkėjo, kurio pagrindu R. K. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei pripažino žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatu sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo šį žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais asmeninės nuosavybės teise priteisė ieÅ¡kovui, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 23 500 Eur kompensacijÄ .

17. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad po 2009 metų lapkričio mėn. Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemones, žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sandoris buvo apsimestinis.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės 19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo D. K. ir atsakovės I. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalims gimė dukra, kuri šiuo metu jau yra pilnametė. 2011 m. lapkričio 3 d. atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 7 d. ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė OPEL ASTRA STATION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013 m. spalio 4 d. tarp A.

K. ir A. K. bei ieÅ¡kovo mamos R. K. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. K. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovės R. K. vardu yra įregistruotas pastatas-sodo namelis ir pastatas-Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo 20. Apeliaciniame skunde skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios momento neteisėtumas iÅ¡ esmės yra grindžiamas netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.

Skunde teigiama, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. Å¡alys pasidalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ ir bendro Å«kio nebevedė, todėl santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turėjo bÅ«ti taikomos nuo 2009 m. lapkričio mėn. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡yti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

22. Å ioje byloje ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti faktÄ , kad nuo 2008 metų spalio mėn. sutuoktiniai gyveno skyrium ir nevedė bendro Å«kio (t. 2, b. l. 10–11). IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad santuokoje įgytÄ turtÄ su atsakove pasidalijo dar 2009 metais ir nuo tada kartu negyveno, bendro Å«kio nebevedė. Atsakovė savo atsikirtimus į šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ grindė tuo, kad 2008–2009 metais ieÅ¡kovas buvo palikęs Å¡eimÄ , todėl tuo metu sutuoktiniai pardavė santuokoje įgytÄ butÄ , atsiskaitė su kreditoriumi, o likusius pinigus pasidalijo, tačiau po metų Å¡alys vėl pradėjo vesti bendrÄ Å«kį ir kartu kaip Å¡eima gyveno iki 2016 metų pradžios.

23. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nevertino byloje esančio 2009 m. lapkričio 9 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos, kuris patvirtina, kad dar 2009 metais Å¡alys pasidalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien Å¡i aplinkybė pagal Å¡ioje byloje esančius įrodymus nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuo 2009 m. lapkričio mėnesio Å¡alys nebevedė bendro Å«kio.

24. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. atliko įvairius mokėjimus už kito sutuoktinio naudai perkamas prekes ir paslaugas. IÅ¡ byloje esančio atsakovės I. K. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad 2011 m. gegužės 6 d., 2011 m. spalio 7 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė atliko mokėjimus už ieÅ¡kovo lėktuvo bilietus į AirijÄ bei LietuvÄ , 2013 m. vasario 17 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 300 Lt sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama bauda už D. K. Minėtas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as taip pat rodo, kad ieÅ¡kovas reguliariai atliko mokėjimus į atsakovės banko sÄ skaitÄ . Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad piniginės lėšos buvo mokamos tuo metu nepilnametei buvusiai Å¡alių dukrai iÅ¡laikyti, tačiau iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų ir juose nurodytų mokėjimo paskirčių matyti, kad tik dalis ieÅ¡kovo atliktų mokėjimo pavedimų buvo susiję su vaiko iÅ¡laikymu.

IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2011 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovas pervedė atsakovei 800 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „perlaida“, 2011 m. liepos 24 d. pervedė 1 200 Lt, mokėjimo paskirtis – „sÄ skaitos papildymas“; 2012 m. gegužės 10 d. pervedė 200 Lt, mokėjimo paskirtis – „vokiukas“, 2012 m. rugsėjo 3 d. pervedė 3 000 Lt, 2012 m. rugsėjo 5 d. pervedė 1 500 Lt, mokėjimo paskirtis – „studijoms“, 2012 m. spalio 22 d. pervedė 950 Lt, mokėjimo paskirtis – „mokesčiams“, 2012 m. lapkričio 20 d. pervedė 250 Lt, mokėjimo paskirtis – „gimimo dienos vokelis“, 2012 m. lapkričio 26 d. pervedė 450 Lt, mokėjimo paskirtis – „draudimui“ (t. 2, b. l. 116–144).

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių bendravimas po 2009 metų lapkričio mėnesio neapsiribojo vien klausimų, susijusių su dukros iÅ¡laikymu, sprendimu. Tiek atsakovė, tiek ieÅ¡kovas atliko mokėjimus, kurie paprastai yra bÅ«dingi asmenims vedant bendrÄ Å«kį, t. y. atsakovė mokėjo už ieÅ¡kovo naudai perkamus kelionės bilietus, ieÅ¡kovas pervesdavo pinigų atsakovės studijoms, gimimo dienos proga, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir pan.

25. Bendro Å«kio vedimo faktÄ patvirtina ir byloje esanti Klaipėdos miesto Å¡eimos centro 2016 m. lapkričio 8 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad 2014 m. spalio mėn. į Klaipėdos miesto Å¡eimos centrÄ dėl konsultacijų Å¡eiminiams nesutarimams spręsti kreipėsi I. K., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. atsakovei I. K. ir ieÅ¡kovui D. K. buvo suteikta 15 individualių konsultacijų Å¡eimos santykių gerinimo klausimais. Pažymima, jog konsultacijas lankė abu sutuoktiniai ir jų metu abu dėjo pastangas, atlikinėjo užduotis, numatytas pagal individualiÄ konsultavimo programÄ (t. 1, b. l. 152).

Taigi akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovas ir atsakovė ėmėsi realių veiksmų, stengdamiesi iÅ¡spręsti Å¡eiminius nesutarimus ir iÅ¡saugoti Å¡eimos santykius. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai K. U., M. U., I. S., N. B. taip pat patvirtino, kad apie 2008 m. Å¡alių santykiai buvo įtempti, ieÅ¡kovas buvo pradėjęs gyventi atskirai, tačiau maždaug po metų sutuoktiniai susitaikė ir toliau gyveno kaip Å¡eima. IÅ¡analizavusi byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. Å¡alys gyveno skyrium ir bendro Å«kio nebevedė.

Atsižvelgiant į tai, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatų.

26. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo ieÅ¡kovo ir atsakovės vardu įgytų transporto priemonių pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir įtraukti jų į dalytino turto balansÄ . Pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su Å¡ia skundžiamo teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik tuo, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. Å¡alys bendro Å«kio nebevedė. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytų argumentų pritaria Å¡iai teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. lapkričio mėn. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF atsakovės vardu įregistruota 2011 m. lapkričio 3 d., transporto priemonė OPEL ASTRA STATION ieÅ¡kovo vardu įregistruota 2014 m. kovo 7 d., t. y. santuokos metu.

Vadinasi, Å¡ios transporto priemonės CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi byloje nėra įrodyta, kad Å¡ios transporto priemonės yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė Å¡ias transporto priemones į sutuoktinių bendro turto balansÄ ir pagrįstai iÅ¡sprendė Å¡io turto padalijimo klausimÄ .

27. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai patenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatu-sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu pripažinimo ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir nepagrįstai šį žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais padalijo.

28. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apsimestiniu gali bÅ«ti laikomas ir toks sandoris, kuris sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tokiu atveju teismas turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

29. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013 m. spalio 4 d. tarp A. K. ir A. K. (pardavėjų) ir R. K. (pirkėjos) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ R. K. už 12 000 Lt (3 475,44 Eur) nusipirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43–47). 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės R. K. nuosavybės teisė į minėtÄ Å¾emės sklypÄ (t. 1, b. l. 40–41). Kadangi atsakovė byloje įrodinėjo, kad iÅ¡ tikrųjų 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ turtÄ Ä¯sigijo ne atsakovė R.

K., bet ieÅ¡kovas ir atsakovė I. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , bÅ«tina nustatyti, kas pagal 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo faktinis turto pirkėjas ir ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, kad sandoris yra sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, privalo įrodyti asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį, Å¡iuo atveju – atsakovė (CPK 178 straipsnis).

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

31. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl sandorio apsimestinumo dėl jo subjekto (tikrojo pirkėjo), pirmiausia atsižvelgtina į Å¡alių elgesį ikisutartiniuose santykiuose. 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alimi buvę tretieji asmenys A. K. ir A. K. 2017 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėti perkamÄ sodo sklypÄ iÅ¡ pradžių buvo atvykęs ieÅ¡kovas, paaiÅ¡kino, kad sklypÄ pirks mamos vardu. Vėliau apžiÅ«rėti turtÄ buvo atvykę ieÅ¡kovas su atsakove, pasiėmė raktus ir važiavo apžiÅ«rėti sklype esančio nebaigto statyti namo, trečio susitikimo metu avansinę sutartį su jais pasirašė ieÅ¡kovas D.

K., iÅ¡ karto sumokėjo avansÄ ir netrukus po to buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. R. K. pamatė notarų biure, kur sandorio sudarymo metu dalyvavo pardavėjai bei R. K. ir ieÅ¡kovas D. K., avansÄ (2 000 Lt) sumokėjo D. K., likusiÄ sumÄ (53 000 Lt) notaro kontoroje sumokėjo R. K. IÅ¡ byloje esančio 2013 m. spalio 1 d. avansinio susitarimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo matyti, kad jį pasirašė A. K. ir D. K., kuris Å¡iame susitarime nurodytas kaip turto pirkėjas. Kaip liudytojai byloje apklausti K.

U., M. U. paaiÅ¡kino, kad jie gyvena soduose pasistatytame name, ieÅ¡kovas su atsakove kaip Å¡eimos draugai ne kartÄ lankėsi pas juos ir domėjosi panaÅ¡aus sklypo įgijimo galimybe. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas D. K. aktyviai dalyvavo ikisutartiniuose pirkimo–pardavimo santykiuose, t. y. kartu su sutuoktine vyko apžiÅ«rėti ginčo turto, sudarė avansinį susitarimÄ , sumokėjo avansÄ , vyko pas notarÄ .

32. Sprendžiant klausimÄ , ar sandoris buvo apsimestinis dėl jo subjekto, viena iÅ¡ pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra ir ta, ar asmuo, kuris sutartyje nurodytas kaip pirkėjas, turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas įvertino trečiųjų asmenų A. K. ir A. K. paaiÅ¡kinimus dėl turto pardavimo kainos, taip pat atsižvelgė į byloje esantį 2013 m. spalio 1 d. avansinį susitarimÄ dėl nekilnojamojo turto pirkimo (t. 1, b. l.

42) ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas buvo nupirktas už 55 000 Lt sumÄ . Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovė R. K. bÅ«tų turėjusi pakankamai lėšų ginčo turtui įgyti, bÅ«tų atlikusi kokias nors pinigų pervedimo operacijas pardavėjams, iÅ¡sigryninusi pinigus ir pan. Apeliaciniame skunde Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstumas yra ginčijamas tuo aspektu, jog teismas nevertino byloje esančių R. K. pateiktų įrodymų apie jos gautas pajamas, t. y. pajamų deklaracijų už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2009 m., įrodymų apie gautas iÅ¡mokas už pasėlius, kurie, apeliantų teigimu, patvirtina jos finansines galimybes įsigyti ginčo turtÄ .

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateiktos atsakovės R. K. metinės pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2006 metų iki 2010 metų, taip pat įrodymai apie atsakovei apskaičiuotÄ paramos sumÄ už pasėlius 2004–20013 metais (t. 3, b. l. 82–138). Pažymėtina, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2013 m. spalio 4 d., todėl 2006–2010 laikotarpio metinės pajamų deklaracijos nepatvirtina atsakovės gautų pajamų dydžio 2013 metais, juolab, kad metinėse pajamų deklaracijose nėra duomenų, jog ankstesniais mokestiniais laikotarpiais atsakovė R.

K. bÅ«tų gavusi itin dideles pajamas (2010 metais gautų apmokestinamųjų pajamų suma – 11 540,52 Lt, 2009 metais – 10 883 Lt apmokestinamųjų pajamų ir 13 081,79 Lt individualios veiklos pajamų). IÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų apie gautÄ valstybės paramÄ už žemės Å«kio veiklÄ matyti, kad 2013 metais paramos suma sudarė 927,81 Eur, 2012 metais – 779,92 Eur, 2011 metais – 755,17 Eur. Taigi minėtais laikotarpiais atsakovės gautos iÅ¡mokos taip pat negali bÅ«ti vertinamos kaip sumos, iÅ¡ kurių atsakovė bÅ«tų galėjusi įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .

Taigi byloje esantys duomenys neįrodo realių atsakovės finansinių galimybių įsigyti ginčo žemės sklypÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų apie atsakovės R. K. turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

34. Byloje esančiame atsakovės R. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad ginčo žemės sklypÄ ji nusipirko iÅ¡ savo turėtų asmeninių lėšų, nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė piniginių lėšų sklypui įsigyti nedavė (t. 1, b. l. 81–82). Nors atsakovė nurodo, kad ginčo turtÄ Ä¯sigijo už savo turėtas asmenines lėšas, tačiau Å¡ių atsakovės atsikirtimų nepatvirtina anksčiau Å¡ioje nutartyje aptarti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį.

IÅ¡ kartu su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktų ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) GBP per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 2 d. buvo gauta 6 865 Didžiosios Britanijos svarų pajamų. 2013 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 29 028,53 Lt, o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Å¡ioje banko sÄ skaitoje ieÅ¡kovo pajamos sudarė 140 817,98 Lt. Byloje esantys banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai taip pat patvirtina, kad likus vienai dienai iki sandorio sudarymo, t. y. 2013 m. spalio 3 d., ieÅ¡kovas tarp savo banko sÄ skaitų atliko 50 000 Lt dydžio mokėjimo pavedimÄ , Å¡iÄ sumÄ ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ , t. y. 2013 m. spalio 4 d., paėmė iÅ¡ sÄ skaitos grynaisiais pinigais.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2013 m. spalio 4 d., ieÅ¡kovas keliomis operacijomis iÅ¡ bankomato iÅ¡grynino dar 5 000 Lt sumÄ , tai iÅ¡ esmės atitinka realiÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainÄ , kuri, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, buvo sumokėta sandorio sudarymo dienÄ grynaisiais pinigais notarų biure. Kadangi ieÅ¡kovas turėjo pakankamai piniginių lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti, nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad už perkamÄ Å¾emės sklypÄ su jame buvusiu nebaigtu statyti statiniu buvo atsiskaityta ne atsakovės R.

K., bet ieÅ¡kovo, kuris tuo metu gyveno santuokoje su atsakove I. K. ir vedė su ja bendrÄ Å«kį, lėšomis.

35. Tikrosios sandorio Å¡alies vertinimo aspektu yra reikÅ¡mingas ir Å¡alių elgesys po 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad praėjus trims dienoms po ginčijamo sandorio sudarymo (2013 m. spalio 7 d.), atsakovė R. K. iÅ¡davė ieÅ¡kovui D. K. įgaliojimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui suteikta teisė jos vardu atlikti iÅ¡ esmės visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo tvarkymu, valdymu ir naudojimu, taip pat sodo pastato Å¡iame sklype statyba.

IÅ¡ 2017 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų A. K. ir A. K. teiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad žemės sklypo įsigijimo metu jame buvo nebaigtas statyti sodo pastatas, turintis pamatus, sienas, stogÄ , iÅ¡orines duris ir langus, tačiau neturintis jokios vidaus įrangos ir apdailos. Pažymėtina, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad statybai reikalingos medžiagos ir darbai buvo įsigyjami ieÅ¡kovo vardu (t. 1, b. l. 21–27, 51–60), Å¡ilumos siurblys oras / vanduo už 12 000 Lt sumÄ buvo įgytas ir apmokėtas atsakovės I.

K. lėšomis (t. 1, b. l. 29–30). IÅ¡ kaip liudytojo byloje apklausto atsakovės tėvo A. B. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis savo lėšomis sutvarkė elektros instaliacijÄ name, davė 1 000 Eur laiptams įsirengti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad po ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sodo namas buvo apstatytas Å¡alims priklausančiais ir iÅ¡ jų nuomojamo buto atvežtais baldais, jie iÅ¡ bendrų lėšų pasistatė Å¡iltnamį.

Be to, atsakovės nurodomas aplinkybes apie jos dalyvavimÄ sodo pastato statybos procese netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog dalis medžiagų ir darbų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų buvo pas atsakovę, kuri juos pateikė teismui kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji siekė įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , jį prižiÅ«rėjo ar iÅ¡laikė.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais, todėl, apeliantų nuomone, notaro patvirtinta 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir joje nurodytų duomenų Å¡ioje byloje nebuvo galima paneigti liudytojų parodymais.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiÅ¡kia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas tais atvejais, kai Å¡is dokumentas pateikiamas į bylÄ kaip patvirtinantis vienÄ ar kitÄ bÅ«tinÄ toje byloje nustatyti faktÄ , t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikÅ¡mingi nustatant įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes.

Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kos formÄ turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip raÅ¡ytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, Å¡is dokumentas nevertintinas kaip prima facie įrodymas CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, todėl spręsdamas klausimÄ dėl Å¡io sandorio galiojimo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ remtis liudytojų parodymais.

37. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog žinodama apie sudarytÄ apsimestinį sandorį, atsakovė I. K. faktiÅ¡kai sutiko su tokiu nekilnojamojo turto statusu, koks jis buvo įregistruotas ginčijamo sandorio pagrindu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iki santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas nepripažino atsakovės, kaip galimos žemės sklypo ir jame esančių statinių bendraturtės, subjektinių teisių į ginčo turtÄ .

Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvados, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo buvo varžomos atsakovės, kaip galimos bendraturtės, galimybės įgyvendinti savo subjektines teises, sudarančias bendrosios nuosavybės teisės turinį. Vien ta aplinkybė, jog tik santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas priešieškinis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, savaime nereiškia, kad faktinė nekilnojamojo turto pirkėja buvo atsakovė R.

K.

38. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė byloje įrodė, jog atsakovė įgyvendino savo, kaip ginčo žemės sklypo su nebaigtais statyti statiniais savininkės, teises ir pareigas, ginčijamu sandoriu sutuoktiniai ketino įgyti ir įgijo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sutartį, t. y. jie buvo faktiniai pirkėjai pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, o šį turtÄ Ä¯gijo už santuokos metu įgytas lėšas (CPK 178 straipsnis).

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apsimestiniu ir negaliojančiu 2013 m. spalio 4 d. A. K. ir A. K. bei R. K. sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio dalį dėl pirkėjo, pagrįstai ginčo žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais įtraukė į santuokos nutraukimo byloje dalytino turto balansÄ ir šį turtÄ padalijo. Apeliaciniame skunde apeliantai iÅ¡ esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdami, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantai kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, savo iÅ¡vadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

39. Apeliantai taip pat nurodo, kad priimdamas sprendimÄ teismas nepagrįstai nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų apie ieÅ¡kovui D. K. priklausančias 45 000 Lt (13 032,90 Eur) dydžio asmenines lėšas, kurios jam buvo padovanotos ir dėl kurių padidėjo sutuoktinių bendras turtas. Apeliantų nuomone, teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovui didesnę turto dalį ir tokiu bÅ«du kompensuoti bendram turtui padidinti panaudotas ieÅ¡kovo asmenines lėšas. Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje CK 3.98 straipsnio pagrindu nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimÄ Ä¯gyjant (pagerinant) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , taip pat neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių CK 3.123 straipsnyje įtvirtintÄ pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimÄ bei nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

40. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 42. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantų D. K. ir R. K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė I. K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi praÅ¡oma priteisti 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės R. K. lygiomis dalimis priteisiama 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. po 75 Eur iÅ¡ kiekvieno apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei I. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K. 75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovei I. K. iÅ¡ atsakovės R. K. 75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė