2020-02-27 Nr. AB-4408-3-61-3-04189-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-125-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04189-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. K. (Z. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės biudžeto priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo raštinės darbuotojų veiksmų, nepatvirtinant 2019 m. kovo 20 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų veiksmų, nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. priimta nutartimi, taip pat kad negauna patvirtintos minėtos nutarties kopijos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, ir bylas nagrinėjantys teisėjai nėra viešojo administravimo subjektai, o bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai. Pareiškėjo skunde nėra nurodytas joks ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

II. Pareiškėjas Z. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo raštinės darbuotojai neteisėtai atsisako patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį bei prašė priteisti dėl to patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi bei 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgusi į šios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada.

Sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą, svarbu atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad skundo dalis, susijusi su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, negali būti pripažįstama ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, ši aplinkybė yra tiesioginė kliūtis skundo argumentus dėl teismo procesinių veiksmų nagrinėti administraciniuose teismuose.

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat konstatavo, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas, bei, įvertinus Teismų įstatymo nuostatas, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Todėl skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo raštinės darbuotojų tariamai neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui jo norimu būdu patvirtintos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties kopijos. Pažymėtina, kad nutartis, kurios kopiją prašė išduoti pareiškėjas, tiesiogiai susijusi su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta administracine byla Nr. A-42-602/2020 (kuri, pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, dar nebuvo išnagrinėta) bei šią bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo klausimu. Taigi tokios nutarties (jos kopijų) patvirtinimas yra neatsiejamas nuo teisingumo vykdymo bei teismo administravimo veiklos, yra tokios veiklos tęsinys, kuris niekaip nėra susijęs su viešojo administravimo veikla, taip, kaip ji yra apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas, yra susijęs su teismo procesinių veiksmų konkrečioje byloje bei su teismų administracinės veiklos vertinimu ir niekaip nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl jis nepriskiriamas ABTĮ ir kitų įstatymų teisės normomis apibrėžtai administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi nagrinėdamas ir kitas panašaus pobūdžio bylas, kuriose buvo keliami ginčai dėl teismo veiksmų (įskaitant teismo teikiamų dokumentų formą (pvz., antspaudo naudojimą)) (žr., pvz., 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-552/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-1062/2018).

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, iš esmės teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė