ef43ee3f-a57f-4d5a-9c52-c321d274b16f · Kauno apygardos teismas

                 Civilinė byla Nr.2A-1141-436/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo ArÅ«no Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Limita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. N. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Limita“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo.Teisėjų kolegijai n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas P. N. prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti į darbÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (b.l. 3-8). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad dirbo UAB „Limita“ komercijos direktoriumi. Yra Å¡ios bendrovės akcininkas ir steigėjas, darbo sutartis tarp jo ir bendrovės sudaryta 2008 m. gegužės 28 d. IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės 2009 m. liepos 31 d. pagal LR DK 129 str. 2 d., esÄ dėl bendrovės pertvarkymų.

Tačiau jokių pertvarkymų bendrovėje nebuvo. PrieÅ¡ingai, vietoje ieÅ¡kovo į darbÄ buvo priimti nauji darbuotojai, direktoriaus žmona priimta dirbti netgi už didesnį atlyginimÄ , negu kad buvo mokamas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas, nors tokia galimybė buvo. Pripažinus atleidimÄ neteisėtu ieÅ¡kovas nori bÅ«ti realiai grÄ Å¾intas į darbÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Limita“ 2009 m. liepos 31 d.

įsakymÄ Nr. 13 dėl P. N. atleidimo iÅ¡ darbo; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ - UAB „Limita“ komercijos direktoriaus pareigas; priteisė ieÅ¡kovui P. N. iÅ¡ atsakovo UAB „Limita“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“5117,85 Lt. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Limita“ valstybei 286 Lt žyminio mokesčio ir 16,- Lt  paÅ¡to iÅ¡laidų. Ä®pareigojo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir 800,- Lt darbo užmokesčio priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vykdyti skubiai (b.l. 116-117).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2008 m. gegužės 28 d. dirbo UAB „Limita“ komercijos direktoriumi (b.l. 9-10).

Mėnesio atlyginimas buvo nustatytas 800,- Lt. 2009 m. gegužės 18 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, kad jis bus atleistas iš darbo dėl ekonominių priežasčių - darbuotojų skaičiaus mažinimo pagal LR DK 129 str. 2 d. nuo 2009 m. liepos 18 d. (b.l. 12). 2009 m. gegužės 27 d. ieškovui buvo pasiūlytas kitas darbas - techniko pareigos (b.l. 16). 2009 m. birželio 2 d. ieškovas pareiškė sutinkantis dirbti techniku (b.l. 17), o 2009 m. liepos 29 d. pakartotinai raštu pareiškė sutinkantis dirbti techniku, kai bus atlikti atsakovo norimi struktūriniai pertvarkymai (b.l. 20).

Tačiau atsakovas 2009 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.13 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. (b.l. 82). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo nepagrįstai ir neteisėtai. DK 129 str. 1 d. numato, kad atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ buvo galimybė perkelti į kitÄ darbÄ , kitas darbas net buvo pasiÅ«lytas, ieÅ¡kovas sutiko, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas nesuteikė kito darbo. Atsakovas nepateikė bendrovės valdymo organo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti bendrovės darbuotojų skaičių, atlikti struktÅ«rinius pakeitimus ar pan.

PrieÅ¡ingai, atsakovas raÅ¡te teismui (b.l. 101) nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo ne dėl struktÅ«rinių pertvarkymų, o bendrovės vadovo sprendimu, kurio atsakovas teismui nepateikė, nors buvo praÅ¡omas. Vienas kitam prieÅ¡taraujantys atsakovo teiginiai (įspėjime nurodo, kad „atlieka pakeitimus kiekybinėje darbuotojų struktÅ«roje“ (b.l. 12), o teismui raÅ¡o, kad jokių struktÅ«rinių pakeitimų neatliko, tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas.

Pripažinęs atleidimÄ neteisėtu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾ino į darbÄ , į ankstesnes pareigas ir iÅ¡ atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliaciniu skundu UAB „Limita“ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais (120-121 b.l.).Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastį.

Jis buvo atleistas ne dėl struktÅ«rinių pertvarkymų įmonėje, o dėl ekonominių priežasčių. Nutraukiant darbo sutartį ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lytas kitas darbas – techniko pareigos. 2009 m. birželio 2 d. atsakymu ieÅ¡kovas nurodė sutinkantis užimti siÅ«lomas pareigas, tik atlikus bendrovėje struktÅ«rinius pertvarkymus. 2009 m. liepos 27 d. atsakovas ieÅ¡kovui įteikė papildomÄ pasiÅ«lymÄ užimti techniko pareigas, tačiau paprašė konkrečiai atsakyti ar sutinka užimti techniko pareigas. 2009 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovas atsakė, kad sutiks užimti techniko pareigas tik su ta pačia sÄ lyga.

Sutikimas užimti kitas pareigas turi bÅ«ti besÄ lyginis, konkretus ir be jokių iÅ¡lygų, todėl negalima sutikti, kad ieÅ¡kovas sutiko užimti techniko pareigas.Atsakovo direktorius T. K. yra kartu ir jo kontrolinio akcijų paketo savininkas, todėl jo sprendimas prilygsta bendrovės valdymo organo sprendimui dėl ekonominių priežasčių panaikinti komercijos direktoriaus pareigybę. Tokiam sprendimui pritarė ir kitas bendrovės akcininkas A. Ž., kuris iÅ¡ technikos direktoriaus pareigų sutiko bÅ«ti perkeltas į vyr. specialisto pareigas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais (132-135 b.l.).Atsakovas įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis bus nutraukta dėl ekonominių ir struktÅ«rinių pakeitimų.Ä®spėjimo įteikimo metu bendrovės finansinė bÅ«klė iÅ¡ tiesų buvo pakankamai gera.Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui užimti kitas – techniko pareigas, kuriose mokamas atlyginimas yra tapatus ieÅ¡kovo gautam atlyginimui komercijos direktoriaus pareigose, todėl akivaizdu, jog atsakovas turėjo finansines galimybes ieÅ¡kovui mokėti atlyginimÄ ir ankstesnėse pareigose.Atsakovo įmonėje 2009 m. sausio 1 d.

– 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dirbo daugiau darbuotojų nei 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu.Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovÄ atleido dėl ekonominių priežasčių, tačiau kituose savo dokumentuose nurodo struktÅ«rinius pertvarkymus.Joks apelianto valdymo organas nėra priėmęs sprendimo dėl įmonės struktÅ«rinių pertvarkymų.                           Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovas apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

DK 129 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taisyklė, pagal kuriÄ darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad įstatyme nėra pateiktas svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, sÄ raÅ¡as, nėra nurodyta nė viena konkreti svarbi priežastis, taip pat nėra atskleistas sÄ vokos „svarbi priežastis“ turinys.

DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodant, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, yra nurodomos pagrindinės svarbių priežasčių, įgalinančių darbdavį nutraukti darbo sutartį, rūšys, tačiau ne konkrečios svarbios priežastys. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiam nuspręsti dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties).

Tačiau, kadangi įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę sieja bÅ«tent su svarbių priežasčių buvimu, teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju bÅ«tų pagrindas nutraukti darbo sutartį (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ komercijos direktoriumi (9-10 b.l.) ir yra darbdavio iniciatyva 2009 m. liepos 31 d. įsakymu atleistas bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių pareigų (82 b.l.). Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta dėl objektyvių nuo darbdavio valios nepriklausančių ekonominių priežasčių, t.y. dėl ekonominio nuosmukio, kurio pagrindinis bruožas užsakymų ir apyvartos mažėjimas, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas vėlavimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl atsakovo įmonės struktūrinių pertvarkymų, tačiau atsakovas nepateikė bendrovės valdymo organo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti bendrovės darbuotojų skaičių, atlikti struktūrinius pakeitimus ar pan. Nors atsakovas rašte teismui (101 b.l.) nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo ne dėl struktūrinių pertvarkymų, o bendrovės vadovo sprendimu, tačiau šio sprendimo atsakovas teismui nepateikė.

Vienas kitam prieÅ¡taraujantys atsakovo teiginiai (įspėjime nurodo, kad „atlieka pakeitimus kiekybinėje darbuotojų struktÅ«roje“ (12 b.l.), o teismui raÅ¡o, kad jokių struktÅ«rinių pakeitimų neatliko, tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija negali sutikti, nes struktÅ«rinių pertvarkymų fakto konstatavimui, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo atsakovo struktÅ«ra (sandara) ir kaip ji pakito, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo ir savo iÅ¡vadų apie atsakovo struktÅ«rinius pertvarkymus nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovo valia, nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kovu, buvo nukreipta atlikti įmonės struktÅ«rinius pertvarkymus. Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, kad dėl tų struktÅ«rinių pertvarkymų atitinkamÄ darbÄ dirbęs darbuotojas (nagrinėjamos bylos atveju – komercijos direktorius) nebegali atlikti darbo sutartimis prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo darbo sutartimi prisiimtų funkcijų vykdymo įmonei nebereikėjo ne dėl jos struktÅ«rinių pertvarkymų, o dėl ekonominių priežasčių (ekonominio nuosmukio tiek Lietuvoje, tiek pačioje įmonėje). Tai patvirtina atsakovo ieÅ¡kovui raÅ¡ytų įspėjimų dėl darbo sutarties nutraukimo turinys. Nors ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės 11 d. praÅ¡yme dėl dokumentų įteikimo, adresuoto darbdaviui - atsakovui UAB „Limita“, nurodo, kad ieÅ¡kovui nebuvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo bei praÅ¡oma aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastis, atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ (11 b.l.), tačiau byloje yra 2009 m. gegužės 7 d.

Ä®spėjimas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog dėl ekonominių priežasčių su ieÅ¡kovu 2009 m. liepos 7 d. bus nutraukta darbo sutartis ir atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju (81 b.l.). Ant Å¡io įspėjimo yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, patvirtinantis, kad jis su įspėjimu susipažino 2009 m. gegužės 7 d. Be to, reaguodamas į ieÅ¡kovo 2009 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymÄ , atsakovas ieÅ¡kovui 2009 m. gegužės 18 d. įteikė naujÄ Ä¯spėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir plačiau nurodė darbo sutarties nutraukimo priežastį, tačiau ji liko ta pati kaip ir pirminiame įspėjime – ekonominė (12 b.l.).

Ä®spėjime taip pat nurodyta, kad atsakovas neturi galimybės ieÅ¡kovo perkelti į kitÄ darbÄ , todėl darbo sutartis bus nutraukta 2009 m. liepos 18 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ su ieÅ¡kovu bus pilnai atsiskaityta, be to, įspėjime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovui bus suteikta laiko naujo darbo paieÅ¡koms, kaip numatyta DK 130 straipsnio 3 dalyje. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Ä®spėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodoma darbo sutarties nutraukimo priežastimi ir laikydamas, kad jis iÅ¡ darbo atleidžiamas ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl įmonės struktÅ«rinių pertvarkymų, eilę kartų raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ ar įmonėje priimtas ir įformintas sprendimas atlikti struktÅ«rinius pertvarkymus, ar jis realiai vykdomas, ar buvo kreiptasi į įmonės akcininkus dėl sutikimo atlikti struktÅ«rinius pertvarkymus (13, 15 b.l.).

IeÅ¡kovui atsakovas 2009 m. birželio 8 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ dar kartÄ paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo pareigybė neiÅ¡lieka ne dėl įmonės struktÅ«rinių pertvarkymų, o dėl ekonominių priežasčių, atsiradusių dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, todėl įmonės administracijos vadovas priėmė sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ komercijos direktoriaus pareigų (14 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog tiek 2009 m. gegužės 18 d. Ä®spėjime dėl darbo sutarties nutraukimo, tiek 2009 m. birželio 8 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovas nurodė, jog dėl ekonominių priežasčių daromi kiekybiniai pakeitimai darbuotojų struktÅ«roje, nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonėje buvo atliekami struktÅ«riniai pertvarkymai, nes komercijos direktoriaus funkcijų įmonėje nebereikėjo atlikti dėl įmonės ekonominių rezultatų, o ne dėl struktÅ«rinių pertvarkymų.

Tokias ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo priežastis patvirtina įmonės veiklos duomenys, akivaizdžiai smukęs įmonės pelningumas (58 b.l.), augančios įmonės skolos (59-62 b.l.). Kad 2009 m. įmonės ekonominė situacija buvo sunki patvirtina ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (127-128 b.l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp bylos Å¡alių jau ieÅ¡kovo įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo priežasties rÅ«Å¡ies, o pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos patikrinti atsakovo nurodytos darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu priežasties buvimÄ ir įvertinti jos (priežasties) svarbÄ , Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog negalima pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 129 straipsnį ir teisingai nustatė darbo sutarties nutraukimo priežastį ir jos svarbÄ .Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje darbuotojas ginčija neterminuotos darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), turi patikrinti ir įvertinti, ar darbdavys nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui siÅ«lė kitÄ darbÄ , o ieÅ¡kovas jį dirbti sutiko (16, 17 b.l.), todėl atsakovas dar 2009 m. birželio 8 d. pranešė ieÅ¡kovui, kad Å¡alių susitarimas dėl ieÅ¡kovui suteikto laiko naujo darbo paieÅ¡koms neteko galios (18 b.l.). Kad sutinka bÅ«ti perkeltas į kitÄ pasiÅ«lytÄ darbÄ â€“ techniko pareigas, ieÅ¡kovas patvirtino ir 2009 m. liepos 29 d. paaiÅ¡kinime (20 b.l.). Tai, jog ieÅ¡kovas sutikimuose perkelti jį į kitÄ darbÄ nurodė aplinkybę, kad jis sutinka tai padaryti, jeigu bus teisėtai panaikinta jo užimama komercijos direktoriaus pareigybė, nėra pagrindas pripažinti, kad jis sutiko bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ su sÄ lyga.

PraÅ¡ymas laikytis teisės aktų reikalavimų yra ne sÄ lyginis sutikimas bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , o praÅ¡ymas, kad tai bÅ«tų padaryta teisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, dėl nesuprantamų priežasčių pastarajam nesuteikė kito darbo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas 2009 m. liepos 31 d. įsakyme nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas atsisakė bÅ«ti perkeltas į techniko pareigas.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo įraÅ¡o įsakymo grafoje „SUSIPAŽINAU“, jis nesutiko su įsakymo turiniu, t.y. atleidimu iÅ¡ darbo, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kė atsisakymo užimti siÅ«lomas techniko pareigas (82 b.l.).Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, neperkeldamas ieÅ¡kovo, kuris sutiko bÅ«ti perkeltas, į techniko pareigas, pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ darbuotojo atleidimo sÄ lygÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktina nepakeistas. Atmetus apeliacinį iš apelianto valstybės naudai priteistina 10,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Limita“ (į.k. 301526878, buveinė Varpo g. 29, Kaunas) valstybės naudai 10,92 Lt (deÅ¡imt litų 92 ct.) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Arūnas Rudzinskas Teisėjai                                                                                               Jolita Cirulienė                Gintautas Koriaginas