Legislator Case Law & Legislation
ef426daf-e45d-406c-8c1e-83847f891d56 AI generated

ef426daf-e45d-406c-8c1e-83847f891d56 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ef426daf-e45d-406c-8c1e-83847f891d56
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ ieÅ¡kinį atsakovei J. F. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:         I.Ginčo esmė.     IeÅ¡kovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Lt skolÄ , 18 Lt palÅ«kanas, 107,40 Lt nuostolius nuostolius, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 200 Lt kreditas.

Legislator headnote

AI generated

ef426daf-e45d-406c-8c1e-83847f891d56 · Vilniaus apygardos teismas: Atlyginimas už naudojimÄ si pinigais po kredito termino praleidimo negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip netesybos, o sisteminė LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad tokio atlyginimo dydžiui Å¡io įstatymo 11 str. 8 d. negali bÅ«ti taikoma, kadangi kreditoriaus galimybės piktnaudžiauti jau yra apribotos to paties įstatymo 21 str. IeÅ¡kovas teismo pašė priteisti 107,40 Lt dydžio nuostolius, o kompensacinių palÅ«kanų ar netesybų nereikalavo.           Teismui ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ bei visus dokumentus apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: už teisines paslaugas 605 Lt ir žyminis mokestis 72 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr          Civilinė byla Nr. 2A-260-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04589-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 35. 63.3; 116.5.1; 121.14 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d.

Sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ ieÅ¡kinį atsakovei J. F. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:         I.Ginčo esmė.     IeÅ¡kovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Lt skolÄ , 18 Lt palÅ«kanas, 107,40 Lt nuostolius nuostolius, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 200 Lt kreditas.

Atsakovas įsipareigojo kredito sumÄ (200 Lt) bei palÅ«kanas (18 Lt) grÄ Å¾inti iki 2012-11-07. Suėjus nustatytam terminui atsakovas skolos negrÄ Å¾ino, į raginimus neatsakė, todėl atsakovas įgijo teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti visos kredito sumos su priklausančiomis palÅ«kanomis. IeÅ¡kovas vadovavosi Sutartimi, Sutarties 9.1 p., bei CK 6.38 str., 6.881 str., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 200 Lt pagrindinės skolos , 18 Lt palÅ«kanų, 107,40 Lt nuostolių. IeÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Atsakovė teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės J. F. ieÅ¡kovo UAB „Minibank“ naudai 218 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 19,62 Lt netesybų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. vasario 12 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui kilo prievolė mokėti skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį. CK 6.873 str. 1 d. numato, jog paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ .

Todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 218 Lt skolÄ , laikė pagrįstu ir tenkino. Teismas Å¡alių sudarytÄ vartojimo sutartį kvalifikavimo kaip vartojimo, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendė, kad tinkami ir protingi bÅ«tų 0, 05 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kurie sudarytų 19, 62 Lt (218 Lt * 0, 05 proc. * 180). Todėl siekdamas užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 107, 40 Lt netesybų tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo 19, 62 Lt netesybų sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.        Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Minibank“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.2-11384-866/2014 dalį kuria priteista 19,62 Lt netesybų ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir Å¡ioje dalyje sprendimÄ pakeisti, priteisiant iÅ¡ atsakovės 107,40 Lt dydžio nuostolius ir 677 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

      Nurodė, jog atsakovė už kredito suteikimÄ buvo įsipareigojusi mokėti ieÅ¡kovui 109,50 procentų dydžio metines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas nuostolių forma reikalauja iÅ¡ laiku negrÄ Å¾inusios atsakovės atlyginimo už tolesnį naudojimÄ si pinigas, o ne kompensacinių palÅ«kanų ar netesybų. Kadangi ieÅ¡kovo reikalaujamas atlyginimas nevirÅ¡ija LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. numatytos maksimalios bendros vartojimo kredito kainos, jis yra expressis verbis leidžiamas pagal minėtÄ Ä¯statymÄ ir negali bÅ«ti netaikomas.

       IeÅ¡kovo paskaičiuotas 107,40 Lt nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo pagrindinis veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas ir tokių lėšų suteikimÄ mokamos nustatyto dydžio palÅ«kanos. Vartojimo kredito sutartis tarp Å¡alių sudaryta 2012-04-01 ir pagal jÄ ieÅ¡kovas atsakovei suteikė 200 Lt kreditÄ , kurio ji net iÅ¡ dalies nėra grÄ Å¾inusi ir naudojasi iki Å¡iol t.y. apie du metus. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas vykdydamas savo veiklÄ negalėjo toliau skolinti Å¡ių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palÅ«kanas, dėl ko akivaizdu, patyrė nuostolius.

Nors kredito suma nėra didelė, tačiau laikotarpis ganėtinai ilgas, todėl skundžiamu sprendimu priteista 19,60 Lt netesybų suma yra neprotingai maža ir ieÅ¡kovo nuostoliai neabejotinai yra didesni.         Teismas nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos nustatyti ieÅ¡kovo delspinigių dydį pritaikant LR VKÄ® 11 str. 8 d. nuostatÄ , ir dėl to, kad toks teismo vertinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos pozicijai dėl LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymo, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytÄ sutartį, kreditoriui iÅ¡lieka teisė iÅ¡ tokio skolininko reikalauti neatlygintinų nuostolių dalies.LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. neriboja ieÅ¡kovo teisės reikalauti, kad atsakovas, laiku negrÄ Å¾inęs paskolos, atlygintų ieÅ¡kovo nuostolius už tolesnį naudojimÄ si pinigais.

Atlyginimas už naudojimÄ si pinigais po kredito termino praleidimo negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip netesybos, o sisteminė LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad tokio atlyginimo dydžiui Å¡io įstatymo 11 str. 8 d. negali bÅ«ti taikoma, kadangi kreditoriaus galimybės piktnaudžiauti jau yra apribotos to paties įstatymo 21 str. IeÅ¡kovas teismo pašė priteisti 107,40 Lt dydžio nuostolius, o kompensacinių palÅ«kanų ar netesybų nereikalavo.           Teismui ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ bei visus dokumentus apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: už teisines paslaugas 605 Lt ir žyminis mokestis 72 Lt.

Teismas priteisė tik 72 Lt, visiškai nepasisakydamas dėl 605 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovo prašoma priteisti 605 Lt pinigų suma yra net penkis kartus mažesnė, nei nurodyta rekomendacijose. Todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).          Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismas gali ex officio mažinti vartojimo kredito sutartyje Å¡alių susitarimu nustatytÄ nuostolių už laiku negražintÄ kreditÄ dydį iki 0,05 procentų netesybų per dienÄ remdamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties.

Jeigu kuris nors Å¡ių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties Å¡alių lygybės nustatant sutarties sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas.

Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai Å¡is asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Taigi bÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tina vadovautis teisės normos ir suformuota teismų praktika, kurios saugo silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigoja Å¡iuo atveju paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.          Bylos duomenis nustatyta, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis, ji atitinka vartojimo kredito sutarties požymius, todėl Å¡iai paskolos sutarčiai taikomas LR Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKÄ®), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253).       Apelianto argumentas, jog fiksuotoji palÅ«kanų norma visai kredito sutarties galiojimo trukmei sudarė 109,50 proc., todėl nevirÅ¡ijo VKÄ® 21 str. nustatytos maksimalios 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, atmestinas, nes apeliantas lygina skirtingo turinio normas.

         Pagal VKÄ® 2 str. bendra vartojimo kredito kaina – tai visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, iÅ¡skyrus atlyginimÄ notarui. Ä® bendrÄ vartojimo kredito kainÄ taip pat įskaičiuojami sÄ skaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų iÅ¡mokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sÄ skaitos atidarymas yra neprivalomas ir sÄ skaitos administravimo mokesčiai buvo aiÅ¡kiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms iÅ¡mokėti, iÅ¡laidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios iÅ¡laidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų iÅ¡laidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusiÄ papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditÄ skelbiamomis sÄ lygomis.

Fiksuotoji vartojimo kredito palÅ«kanų norma –tai vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palÅ«kanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei. Apeliantas į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ neįtraukė procentinių netesybų (sutartinių nuostolių), kurie turėtų bÅ«ti mokami laiku negrÄ Å¾inus kredito.Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 185,34 proc., o fiksuotoji palÅ«kanų norma visai kredito sutarties galiojimo trukmei sudarė 109,50 proc.

Teismas, mažindamas sutartinius nuostolius (netesybas) iki 0,05 procentų per dienÄ , faktiÅ¡kai sumažino atsakovui fiksuotÄ metinių palÅ«kanų normÄ negrÄ Å¾into kredito sumai.        Vartojimo kredito sutarties Å¡alių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį - VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Å ia VKÄ® norma siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę VKÄ® nustatyta ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma.Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties 9.1. p. numatyta, kad jeigu pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui, kredito gavėjas negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka palÅ«kanų ar jų dalies <...>, jis įsipareigoja atlyginti Kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvienÄ mokėjimo termino praleidimo dienÄ ir yra ne mažesni, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos.

Nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitÄ kalendorinę dienÄ po kredito ar jo dalies ir/ar palÅ«kanų ar jų dalies, periodinės įmokos ir/ar jos dalies sumokėjimo pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau minėta įstatymo nuostatÄ , kuria iÅ¡ esmės draudžiama bloginti vartotojo padėtį t.y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatymo, sutarties punktas, kuriuo nustatytas vartotojui įpareigojimas atlyginti Kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvienÄ mokėjimo termino praleidimo dienÄ ir yra ne mažesni, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 107,40 Lt netesybos yra per didelės, kad tinkamos ir protingos netesybos sudarytų 19,62 Lt, ir atitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tos palÅ«kanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensuojamÄ jÄ (bet ne mokėjimo) funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatavo, kad palÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palÅ«kanos, bet sutartinės netesybos. Nagrinėjamu atveju Å alys Sutarties 9.1. p. iÅ¡ esmės aptarė bÅ«tent tokiÄ situacijÄ , kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui.

         Tokį teisės aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir vieÅ¡ai skelbiama PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos banko pozija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.241-26, kurioje nurodoma, kad nors VKÄ® 11 str. 8 d. normoje tiesiogiai kompensacinės palÅ«kanos nėra minimos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompensacinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos taip pat yra atsakomybės už prievolių nevykdymÄ forma, Ä®statyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų bÅ«ti taikomas kompensacinių palÅ«kanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui.

Å i PriežiÅ«ros tarnybos pozicija patvirtinta vadovaujantis aukščiau minėta kasacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palÅ«kanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimÄ sutartyje, dydis negali virÅ¡yti 0,05 procento už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Todėl aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo praÅ¡omus ieÅ¡kovo priteisti 107,40 Lt nuostolius kaip netesybas ir nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, yra atmestini. Apeliantas teisingai nurodo, jog PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos banko pozicijoje nurodoma, jog tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytÄ sutartį, kreditoriui iÅ¡lieka teisė iÅ¡ tokio skolininko reikalauti neatlygintinų nuostolių dalies.

Tačiau tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos, siekiantis iÅ¡siieÅ¡koti kreditorius gali kreiptis į teismÄ , pareikÅ¡damas atskirÄ reikalavimÄ atlyginti nuostolius ir juos įrodyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų apie praÅ¡omus priteisti nuostolius (CPK 178 str.), neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io, tik nurodė, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas savo veiklÄ , negalėjo atsakovei paskolintų pinigų paskolinti kitiems asmenims.              IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės patirtų 175,22 Eur (605 Lt) iÅ¡laidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡laidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja CPK 98 str. bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos. Pažymėtina, jog iÅ¡laidų, advokato pagalbai apmokėti dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas.

IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra mažesnės už rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius. IeÅ¡kinys patenkintas 73 procentais, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 128,01 Eur (442 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str.).          IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 72 Lt žyminio mokesčio už pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 63 procentais, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 13,14 Eur (45,36 Lt) žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 3 p.,                                       n u t a r i a :          pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10d. sprendimÄ už akių ir rezoliucinės dalies antrÄ pastraipÄ iÅ¡dėstyti sekančiai: „Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Minibank“ iÅ¡ atsakovės J. F. 63,14 Eur (218 Lt) paskolos, 5,68 Eur (19,62 Lt) netesybų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 68,82 Eur (237,62 Lt) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 12 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 148,86 Eur (514 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų .“Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės J.

F. 13,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovo naudai.                                     Teisėja                                                                     Liuda Uckienė