2013-05-08 Nr. AB-1540-3-61-3-00573-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-399/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00573-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2.; 71.1.(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic” skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Kauno spauda“, uždaroji akcinė bendrovė „Kilminė“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. sausio 30 d. buvo gautas atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) apeliacinis skundas (t. II, b. l. 41-45), kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Departamento 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. ATK2-67/11 visa apimtimi.

Atsakovui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi (t. II, b. l. 67-68) buvo nustatytas terminas iki 2013 m. vasario 13 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką.

Atsakovas 2013 m. vasario 15 d. pateikė teismui apeliacinio skundo patikslinimą (t. II, b. l. 75-76), kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą, įvertinus padarytus pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimus, t. y. atsakovas iš esmės siekė, kad būtų pakeista teismo sprendimo motyvacija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi (t. II, b. l. 77) atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus apeliacinį skundą su priedais grąžinti atsakovui.

Teismas pažymėjo, jog atsakovui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartyje buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės skųsti teismo sprendimo motyvų, o atsakovas teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartyje nustatytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Kadangi atsakovas teismo nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų nustatytu terminu nepašalino, o atsakovui buvo išaiškintos apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, teismas sprendė, jog yra pagrindas apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

II. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atskiruoju skundu (t. II, b. l. 81-84, 90-91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti atsakovo 2013 m. sausio 28 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo dalies pakeitimo bei 2013 m. vasario 12 d. apeliacinio skundo patikslinimą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ skundą dėl atsakovo 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. ATK2-19/12 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) pažeidimus panaikinimo kaip nepagrįstą. Byloje buvo konstatuota, kad kartoninis laikiklis įrengtas uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė” (toliau –ir UAB „Kilminė”) pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1, 5 dalis, taip pat žodžiu teikiama informacija UAB „Kauno spauda” prekybos vietoje pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1 dalį, tačiau skundžiamu sprendimu teismas panaikino 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. ATK2-19/12 nustatytus kitus TKĮ 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimus: nepažeidžiančiais TKĮ reikalavimų pripažinti UAB „Kauno spauda” prekybos vietoje įrengti permatomas plastikinis laikiklis ir metalinis laikiklis. Atsakovas pabrėžia, jog tokiu būdu iš 2012 m. sausio 26 d. nutarime Nr. ATK2-19/12 nustatytų keturių savarankiškų TKĮ pažeidimo atvejų du pažeidimo atvejai buvo panaikinti, t. y. de facto pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad vykdant su UAB „Philip Morris Baltic” sudarytą marketingo sutartį UAB „Kauno spauda” atlikti veiksmai – tabako gaminių pateikimas atskirame plastikiniame laikiklyje, tabako gaminių išskirtinis išdėstymas metaliniame laikiklyje, cigarečių blokų pateikimas įpakavimuose – be pagrindo vertintini kaip pažeidžiantys TKĮ 17 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus.

Mano, jog situacija, kai pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nors de facto, įvertinus teismo sprendime išdėstytus argumentus teisės taikymo klausimais, aiškinančiais teisės normas, pareiškėjo skundas buvo tenkinamas iš dalies, užkirto kelią atsakovui kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, pateikiant teisinę argumentaciją aukštesnės instancijos teismui. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstyti motyvai prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2788/2012, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2308/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2379/2011).

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria pripažinta, kad kartoninis laikiklis UAB „Kilminė” prekybos vietoje pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1, 5 dalis, taip pat žodžiu teikiama informacija UAB „Kauno spauda” pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas taip pat mano, kad teismas nustatęs, kad dalies pažeidimų, nurodytų ginčijamame nutarime, jis nepadarė, privalėjo sumažinti skiriamą baudą. Nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija atsakovo apeliaciniu skundu ginčijamų UAB „Kauno spauda” pateiktų priemonių atitikimo įstatymams.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė procesinės teisės normų pažeidimą, vienai iš šalių užkirsdamas kelią inicijuoti teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka ir pateikti teisinius motyvus aukštesnės instancijos teismui. Tokiu būdu, siekiant nepažeisti teisės į teisminę gynybą principo, atsakovo apeliacinis skundas turi būti laikomas paduotu ir nagrinėjamas iš esmės.

Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic” atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti galioti ir atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog apeliacinio skundo teisinių argumentų bei motyvų vertinimas, siekiant nustatyti jų pakankamumą, išsamumą bei patikrinti jų pagrįstumą, yra atliekamas tik administracinę bylą nagrinėjant iš esmės (ABTĮ 86 str., 138 str. ir 139 str.), o ne skundo priėmimo stadijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011). Pažymi, jog atskirojo skundo dalykas yra nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą ir kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu. Todėl atskirajame skunde atsakovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai negali būti vertinami sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Mano, jog atskirojo skundo argumentai dėl neteisingo TKĮ nuostatų aiškinimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos tabako reklamos bylose yra nepagrįsti ir nesusiję su atskirojo skundo dalyku.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d. nutartimi ir pažymi, jog asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama remiantis atitinkamais procesą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymi, jog ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde privalo būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas. Apeliacinio skundo dalykas yra aiškinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris organiškai susietas su skundo reikalavimu. Šį reikalavimą būtina vertinti ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtų bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kontekste. Nurodo, jog įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės spręsti dėl viešojo administravimo sistemos subjektų priimtų teisės aktų argumentacijos kaip savarankiškų skundo reikalavimų. Pats reikalavimas turi būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis (skundo pagrindas), lemiančiomis teismo baigiamojo akto priėmimą, kuris ir gali būti skundžiamas proceso dalyvių, argumentuojant tam tikromis bylos aplinkybėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-25/2012, 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-356/2007). Pareiškėjo nuomone, remiantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima daryti išvadą, jog ABTĮ nenumato galimybės skųsti teismo sprendimo motyvų.

Pareiškėjas pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, nebuvo pažeista atsakovo teisė į teisminę gynybą, kadangi jam buvo suteikta ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2013 m. vasario 13 d. Atsakovas savo veiksmais, t. y. nepašalindamas apeliacinio skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, atsisakė realizuoti teisę pateikti apeliacinį skundą. Be to, atsakovas turi galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą šioje administracinėje byloje ir tokiu būdu realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties, kuria teismas atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą laikė nepaduotu, jam nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą padavusiam asmeniui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Teisėjų kolegija pastebi, jog termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nustatymas yra tokį skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti apeliacinį skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų.

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas skųsdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą apeliaciniu skundu prašė pakeisti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2011 m. lapkričio 10 d. jo skundžiamą nutarimą Nr. ATK2-67/11 palikti galioti visa apimtimi (t. II, b. l. 41-45). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartyje pažymėjo, jog ABTĮ nenumato galimybės skųsti teismo sprendimo motyvų ir nurodė atsakovui tinkamai suformuoti apeliacinio skundo reikalavimą (t. II, b. l. 67-68). Atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio 2013 m. vasario 1 d. nutartį, pateikė patikslintą apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti teismo sprendimą, įvertinus padarytus pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimus, t. y. pakeisti teismo sprendimo motyvaciją (t. II, b. l. 75-76). Atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ skundą dėl atsakovo 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. ATK2-19/12 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) pažeidimus panaikinimo kaip nepagrįstą, nors teismas, įvertinęs atsakovo konstatuotus pareiškėjo padarytus TKĮ pažeidimus, nepažeidžiančiais TKĮ reikalavimų pripažino UAB „Kauno spauda” prekybos vietoje įrengtą permatomą plastikinį laikiklį ir metalinį laikiklį. Atsakovo nuomone, tokiu būdu pareiškėjo skundas de facto buvo tenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo rezoliucinė dalis nėra suformuota tinkamai.

Šią aplinkybę, atsakovo teigimu, pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria pripažinta, kad kartoninis laikiklis UAB „Kilminė” prekybos vietoje pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1, 5 dalis, taip pat žodžiu teikiama informacija UAB „Kauno spauda” pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas taip pat prašo, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo atitinkamų TKĮ pažeidimų nepadarymą, sumažinti jam paskirtą baudą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu neginčija atsakovo ginčijamų UAB „Kauno spauda” pateiktų priemonių atitikimo TKĮ numatytiems reikalavimams.

Pasisakydama dėl byloje susiklosčiusių teisinių santykių, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis yra išaiškinęs, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo požiūriu, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvuojamoji dalis (sprendimo atitikimas ABTĮ 87 str. 4 d. reikalavimams) yra reikšminga:

1) tiek, kiek tai sietina su procesinės teisės normų taikymu (t. y. reikšminga ABTĮ 142 straipsnio taikymo aspektu), ir 2) tiek, kiek teismo nurodyti sprendimo motyvai pagrindžia sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą išvadą dėl prašymo (skundo reikalavimo) patenkinimo arba jo atmetimo. Pirmuoju atveju yra reikšminga, ar sprendimo neatitikimas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams (jį nustačius) gali būti pripažintas pakankamu pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsniu.

Antruoju – tai yra reikšminga sprendžiant teismo priimto sprendimo (teismo padarytos išvados dėl pateiktų skundo reikalavimų, nurodytos rezoliucinėje sprendimo dalyje) pagrįstumo klausimą, t. y. sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu. Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis ABTĮ 87 straipsnio taikymo prasme turi būti suprantama kaip sprendimo turinio būtina dalis, o ABTĮ 88 straipsnio prasme – kaip teismo sprendimas dėl pareikštų skundo reikalavimų.

Todėl, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, laikytina, kad apeliacinio skundo (tinkamu) dalyku gali būti apelianto prašymas tik dėl vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje numatyto sprendimo, o ne (atskirai paėmus) dėl vienokių ar kitokių teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytų motyvų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-762/2008, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-25/2012, 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-356/2007, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1009/2007, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas kitokiais motyvais nei juos nurodė apeliacinį skundą pateikęs asmuo pats savaime nerodo atitinkamo teisinio intereso skųsti teismo sprendimo motyvus buvimo, jeigu pats sprendimas yra palankus apeliacinį skundą padavusiam asmeniui. Manytina, jog draudimas skųsti apeliacine tvarka sprendimo motyvus galėtų būti paaiškinamas tuo, kad tiesiogines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukelia būtent rezoliucinė, o ne motyvuojamoji teismo sprendimo dalis.

Todėl asmuo, kurio reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas, neturi pakankamo suinteresuotumo skųsti priimtą sprendimą, nes apeliacinės instancijos teismo išvada tokiu atveju nesiskirtų nuo pirmosios instancijos teismo išvados (apeliacinį skundą padavusio asmens teisių, pareigų apimtis nesikeistų), o tai apeliacinį procesą galimai padarytų beprasmiu.

Kita vertus, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes subjektams yra suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kada draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3051/2012, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.). Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231/2007).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso šalių argumentus, į nurodytą jurisprudenciją, į tai, kad, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą galimai padarė procesinės teisės normų pažeidimą, vienai iš šalių užkirsdamas kelią inicijuoti teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka ir pateikti teisinius motyvus apeliacinės instancijos teismui, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo motyvai negali būti skundžiami apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 67-68). Atitinkamai, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta laikyti apeliacinį skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, yra naikintina.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo apeliaciniame skunde, jo patikslintame apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas nėra pakankamai tikslus, aiškus, todėl apeliacinės instancijos teismas negali priimti nagrinėti atsakovo apeliacinio skundo ir atitinkamai jo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdydamas ABTĮ 10 straipsnyje jam numatytas pareigas, turėtų pasiūlyti atsakovui tinkamai suformuoti apeliacinio skundo reikalavimą, galbūt pasiūlant skųsti tam tikras pirmosios instancijos teismo išvadas, prašant teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintinos tam tikros, atsakovo nuomone, nepagrįstos, išvados.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovo atskirajame skunde pateikiami argumentai, susiję su neteisingu TKĮ nuostatų aiškinimu ir nukrypimu nuo praktikos tabako reklamos bylose, yra nesusiję su atskirojo skundo dalyku, todėl jie nevertinti ir dėl jų nepasisakytina.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis