ef3e958e-e96b-4083-8ea7-c46872af8581 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-114-1117/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46842-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.4 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 7 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti bei deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas nustatė: R. M. laikotarpiu nuo 2020 metų rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2020 m. sausio 21 d., smurtaudama prieÅ¡ mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) t. y. namuose adresu (duomenys neskelbtini)., virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių, rykÅ¡te suduodama nenustatytÄ smÅ«gių skaičių mažamečiui D. M. į nugaros sritį, o 2020 m. lapkričio 21 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, rankos delnu suduodama vienÄ smÅ«gį mažamečiui D.

M. į sprando sritį, fiziÅ¡kai gniuždydama mažametį D. M., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes jos naudojamas fizinis smurtas D. M. sukėlė laikinÄ psichikos sveikatos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijos į stiprų stresÄ . Å iais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. R. M., apklausta įtariamÄ ja, neprisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Parodė, kad D. ir V. M. yra jos sÅ«nėnai, t. y. brolio P. M. vaikai. Kadangi brolis su savo žmona nuolat girtauja, buvo priimtas sprendimas paimti iÅ¡ jų Å¡eimos mažamečius vaikus.

V. su D. pas jÄ apsigyveno nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Vaikai visiÅ¡kai neturėjo socialinių įgÅ«džių, nežinojo, kad namuose reikia susitvarkyti, atsikėlus ir einant miegoti reikia praustis, nežinojo kas yra disciplina, elementari namų ruoÅ¡a ir pan. Pirmaisiais metais su D. sutarė labai gerai. Nors vaikai nebuvo pripratę prie tvarkos, namų ruoÅ¡os darbų, tačiau bendromis jėgomis ir pastangomis pavyko pasiekti gerų rezultatų, D. labai gerai sekėsi mokykloje, buvo pavyzdingas mokinys.

Praėjus metams D. pradėjo keistis, nebenorėjo tvarkytis, praustis, ruoÅ¡ti pamokas, pradėjo atsikalbinėti. VisÄ savo laikÄ leisdavo arba prie kompiuterio, arba prie telefono, kur žaisdavo žaidimus. Dėl Å¡ių priežasčių pradėjo nebesutarti, bartis. D. labai supykdavo, sakydavo, kad ji nuolat verčia jį kÄ nors daryti, liepia dirbti. Niekada nei prieÅ¡ D., nei prieÅ¡ V. nesmurtavo ir su jokia „vytele“ D. per kojas nesudavė. Neneigia, jog tÄ dienÄ Ä¯vyko konfliktas su D. dėl tų pačių priežasčių, tai jam tik pasakė, jog jei jis neklausys, paims „vytelę“.

Jį pagÄ sdino, kad su „vytele“ jis gaus muÅ¡ti, tačiau realiai tokių veiksmų neatliko. Paskutinis konfliktas įvyko dėl aplietos kompiuterio klaviatÅ«ros, t. y. D. tyčia dažais apliejo klaviatÅ«rÄ , jog ji negalėtų prisijungti prie „Tamo“ ir pažiÅ«rėti, koks išėjo jo semestras. Liepė D. iÅ¡valyti klaviatÅ«rÄ , tačiau jis atsisakė tai daryti ir nuėjęs atsigulė bei pasiėmė telefonÄ . Jam dėl tokio elgesio papriekaiÅ¡tavo kaip ir dėl blogų pažymių.

Tuomet D. nieko nesakęs, nuėjo ir atsistojo į kampÄ , nors to daryti jam neliepė. Nuėjo prie D. ir ranka suėmė jam už galvos, tai buvo toks kaip paglostymas, o ne smÅ«gio sudavimas, ir pasakė: „ar tau jau nuo žaidimų su galvele blogai, kad atėjai ir stovi kampe“. Tuomet D. pasakė, jog eina į netoliese esančiÄ parduotuvę pasipildyti savo telefono sÄ skaitos. Nieko blogo neįtardama, tam nepriekaiÅ¡tavo. D. išėjus ir praėjus kažkur 15-20 min., paskambino jam ir paklausė, kodėl jis tiek ilgai negrįžta.

D. pasakė, jog į namus negrįš ir nurodė, jog eina ieÅ¡koti „geresnės duonelės“. Paklausus kur jis yra, D. pasakė, jog viskas yra gerai, jis yra saugioje vietoje. Buvo įsitikinusi, jog greičiausi D. susitiko savo biologinę mamÄ ir grįžo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). SekančiÄ dienÄ atvažiavo D. sesuo L. J. ir pasakė, jog neva D. pėsčiomis atėjo iki Å ., t. y. pas dar vienÄ savo sesę V. M.. PrieÅ¡ D. ji nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo (b. l. 159-161, 167-168, 174-175).

Nors kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu informavo TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariato TelÅ¡iu rajono policijos komisariatÄ apie galimÄ smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nepilnametį D. M. (b. l. 20-21). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas adresu(duomenys neskelbtini) (b. l. 42-46).

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, kad D. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su byloje tiriama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 127-131). Nukentėjusysis D. M. parodė, kad anksčiau jis gyveno pas globėjÄ R. M. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, o po kokių metų pradėjo pyktis, R. ant jų su broliu V. Å¡aukdavo, neduodavo valgyti. Teta pykdavo, kad jie žaisdavo su telefonu.

R. M. jį mušė daugiau kaip 10 kartų. Paskutinį kartÄ jam trenkė delnu per sprandÄ , jam skaudėjo, gali įvertinti skausmÄ 7 balais deÅ¡imtbalėje sistemoje. Skausmas truko kelias minutes. Tada pabėgo iÅ¡ namų. Teta jį ne kartÄ yra muÅ¡usi vytele, taip buvo bent kelis kartus. 2020 metų rudenį teta jį mušė vytele už tai, kad jis pasiėmė telefonÄ , užrakintÄ kitame kambaryje. Pataikė į nugarÄ , pajuto stiprų skausmÄ , buvo likusios mėlynės (b. l.49-50). Liudytoja V.

M. parodė, kad jos broliai D. ir V. M. tris metus gyveno ir buvo globojami tetos R. M.. Teta nėra blogas žmogus, tačiau labai griežta ir reikli. Kol broliai gyveno pas tetÄ , D. telefonu buvo užsiminęs, jog teta verčia mokytis, liepia tvarkytis kambarius, susiplauti indus. Pati asmeniÅ¡kai nėra pastebėjusi, jog broliai bÅ«tų buvę skriaudžiami, buvo aprÅ«pinti tiek mokyklinėmis prekėmis, tiek buitiniais reikmenimis. Kai jau reikėdavo grįžti atgal pas tetÄ Ä¯ T., pastebėdavo, jog vaikai nusimindavo.

Tai, kad teta su vytele sudavė D., sužinojo 2020 m. kovo mėnesį iÅ¡ savo sesers L. J.. Apie tai Å¡iai pasisakė pats D.. 2020 m. lapkričio 22 d., apie 11 val., bÅ«nant namuose gavo SMS žinutę iÅ¡ nežinomo numerio, su tekstu: „labas, koks laiptinės durų kodas“. PažiÅ«rėjus per langÄ , pamatė stovintį D.. D. buvo visas Å¡lapias, suÅ¡alęs. Pasakė, jog pėsčiomis atėjo iki Å ., nes susipyko su teta. D. nepasakojo, kas įvyko su teta, pasakė tik tiek, jog susipyko ir pats išėjo, daugiau įvykio aplinkybių nedetalizavo.

Tik vėliau sakė, jog dėl to, kad nesitvarko ar kažko neiÅ¡moko, teta jam suduodavo ranka tai per galvÄ , tai per sprandÄ (b. l. 91-93). Liudytojas J. B. parodė, kad R. M. pažįsta apie vienuolika metų, jÄ gali apibÅ«dinti kaip tvarkingÄ Å¾mogų be jokių žalingų įpročių. Žinojo, kad ji globoja savo giminaičius V. ir D.. R. M. su jais elgdavosi gražiai, rÅ«pinosi jais, netgi abu vaikai patarnaudavo bažnyčioje, miÅ¡iose. Apie tai, kad R. M. nesirÅ«pino vaikais, juos skriausdavo ar iÅ¡varydavo iÅ¡ namų, nežinojo.

Niekada D. nėra pasakęs, kad teta jį iÅ¡varė iÅ¡ namų, nėra sakęs, kad prieÅ¡ jį smurtautų ar, kad su teta nesutartų. Pats asmeniÅ¡kai nėra matęs, kad V. su D. vaikščiotų su kraujosruvomis ar kitom smurto žymėm (b. l. 85-87). Liudytoja L. J. parodė, kad D. M. yra jos brolis, o R. M. – teta. Kadangi tėvai iÅ¡geriantys, gyvena asocialų gyvenimÄ , mažamečių brolių V. ir D. globa buvo paskirta tetai R. M., kuri brolius globojo apie trejus metus. Kol D. gyveno tetos namuose, jis nebuvo užsiminęs, kada teta prieÅ¡ jį smurtautų.

Buvo tik incidentas 2020 metų kovo mėnesį, kai D. paskambinęs prašė, jog atvažiuotų, nes susipyko su teta R. dėl iÅ¡sikrovusio mobilaus ryÅ¡io telefono. Sakė, jog teta „vytele“ sudavė jam per kojas ir iÅ¡varė iÅ¡ namų. Susisiekus su teta, ji neneigė smurtavusi. Po 2020 m. lapkričio 21 d. įvykių brolis D. papasakojo, jog 2020 m. lapkričio 21 d., kažkur 14-15 val., susipyko su teta R.. Konflikto priežasties nenurodė, nes nepamena. D. pasakė, jog konflikto metu teta R. jam du kartus rankos delnu sudavė per sprandÄ .

Dėl Å¡ios priežasties jis išėjo iÅ¡ namų ir pėsčiomis per visÄ naktį ėjo į Å . pas kitÄ seserį V. M.. SekančiÄ dienÄ , t. y. lapkričio 22 d., ji atvyko pas tetÄ R. ir paklausė, ar ji žino, kur Å¡iuo metu yra D.. R. atsakė, jog greičiausiai pas savo biologinius tėvus, o pasakius, kad D. pėsčiomis atėjo į Å ., nepatikėjo. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimu ji paskirta nuolatinė abiejų brolių D. ir V. M. globėja. Vaikai Å¡iuo metu gyvena jos namuose Å ..

Dėl paminėtų smurto panaudojimo atvejų D. gydytojų apžiÅ«rėtas nebuvo, dėl ko nėra užfiksuoti kokie sužalojimai ar smurto žymės (b. l. 81-82). Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. R. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamoji smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę – neteista (b. l. 25-26), nebausta administracine tvarka (b. l. 30-31), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatant 50 MGL (2500 Eur) baudos dydį.

Kaltinamajai iÅ¡aiÅ¡kintinos teisinės savanoriÅ¡ko baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sÄ lygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo jÄ iÅ¡ieÅ¡koti pasekmės (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, nusprendžia: R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 50 MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Eur) baudÄ .

R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., jog paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 6801) ir pateikti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ . Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamÄ jį įsakymÄ priėmusiam teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aida Stulpinienė